1 Coríntios 10
Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI
1 Nigivénegita, leza avotege iki miliki amó nenemú gilitave loko lo likimitoze, gililo. Mosé eza Izipi mikasiukatí kelémoko novigo, keza mukitoka límusímo molo hitokimikago vamó, itó mukitoka age nagamí likiki vamó.
1 Taitu, ata a’agir Moses nawiyih hititit ana veya abisa isah mamatar i kwananot. Ata a’agir etei rofom re tafafarih nawiyih Red Sea yan owasasin hirabon rewan rounane hiyen.
2 Lá niake, Moseni vegenala zuha lilí itave loko límusímo itó age nagamilímo monó nagamí loló okago hilamó.
2 Rofom wanawanan naatu riy wanawanan hirarabon ana veya, etei bapataito hibai Moses ana bai’ufununayah himatar.
3 Itó Sikalahulímo nosá ale utó okimikago, mukitó niki minamó.
3 Naatu Ayubih ana bay itinin ta’imon marane hire’er etei hibow hi’aa.
4 Itó Sikalahulímo nagamí ale utó okimikago, mukitó namó nene Sikalahulímini zámuzaló gehani nenémo kémegetoko novigo ámina gehakutí nene nagamí lemekago namó. Ámina gehani nenémini agulizá Kilistó.
4 Na’atube ayubit ana harew itinin ta’imon marane re’er etei hitom, naatu ayubit ana To’one harew tit hitomatom nawiyih bairi hin, nati to i Keriso taiyuwin.
5 Lá okamóza, Ómasímo ámina Zuta vegená lugáamú gele golesa okimikago, mikasi gomopalaló hili gesá amó.
5 Baise God ata a’agir moumurih na’in isah men iyasisir, imih himorob arar yan hai rarik awan karatan.
6 Itó Zuta vegenatoka netá lá oko utó imó nenémo lelí lagata alinogo utó imóma neve. Keza nene golesa netakumú mumuzó ikago, leza áminámini okatunize.
6 Naatu sawar iti himamatar i bai’obaiyen na’atube it isat, ebimatnuwit saise men kakafin sinafumih nakura’ara’ahit hisisinafube tanasinafumih.
7 Keikutí lugáa nenete soza saza ómai netá gupá zi amiake, némini netalímini gelekelé itiki minamó. Lekelisi nenémini amilo. Nenemú monó gotolaú nene luhuva láa liki gizinamóma neve:
7 Wagabur ata a’agir sawar iu’inuwih hikwakwafirih na’atube tanasinafumih. Buk Atamaninamaim iti na’atube eo “Sabuw himare hiyuw hi’aa hibiyasisir, hai yasisir botabir hitom hikoko’aw himisir hiwa’an kwanekwan.
8 Lá iake, mokoló netá haitopaitolímini ali utó iki minamó nenémini okatunize. Keikutí lugáa nenete ámina netá golesa ali utó iki minake, ámina zupagó vegená helemó nene 23 tausen hili gesá amó.
8 Imih uwatanah afa hibiwa’an kwanekwanabe men taniwa’an kwanekwan, anayabin nati na’atube hisisinaf, veya ta’imon wanawanan sabuw etei 23,000 ah uy hire himorob.
9 Itó keikutí lugáate Ómasimú agika lamanaki ve nenazo, nosánetakúmú géneka litunimó nene gahá lememitihe liki liake gimivagú milikago, gosihá agulizá guimalite kipilikago, hili gesá amó. Lezagi lá okatune.
9 Ata Regah men routobonamaim tanayai, uwatanah afa na’atube hisinaf Regah hirurutubun etei tuwamorob yubih himorob.
10 Keikutí lugáate Ómasimú gahá litigí ikago, vegená kepeleaká ageló makolímo anitike kepele gesá imó. Lezagi lá okatune.
10 Men tanagam kwanekwan, anayabin afa na’atube hisisinaf gurugurusen ana tounamatar na etei rouw himorob.
11 Keitoka netá utó imó nenémo lelí mesaha loló okaze, nene ánigatune. Mikasigi okulumaki gamenaváini asú ititó noune. Gakó imane lagata aliki nene gakokumú avetó iki luhuva gizinamóma neve.
11 Sawar iti himamatar etei i bai’obaiyen na’atube it isat, naatu baimatnuwit isan bukamaim hikirum. Anayabin veya iti boun tama’ama i tana mar yomanin tatit.
12 Nenemú nene ve makolímo ezáamú giligo monokú alévolé oaká noitimó nenémo voko golesa okatize, nenemú legesó oko minatize.
12 Imih o yait kunotanot i kubatabatkikin, inakaif gewas men inare’emih.
13 Lekelitoka gimilikú moloaká nenémo utó omo itimó nene, numutó namató vegená mukitoka áminagó oko utó oaká noive. Lá onoimóza, Ómasímo lelémo vatí itove loko lokago alévolé oaká ve nenazo, gimilikú moloaká netá makolímo utó okoko lekelí zámuza avilegekoko lekehelú itimó okikoma, Ómasímo lekelémo vatí oko zámuza nolekemeko zukatoni lekelepizekiko, hanuva alévolé iki minanigave.
13 Routobon mar etei o kubaib na’atube, nati routobon ta’imon sabuw etei tebaib. Baise God ana omatanen mar etei ekakaif. Imih boro men nihamiy routobon gagamin inab a fair nanatabir a niyaweyaw inare’emih. Baise routobon inabaib ana veya i boro fair nit inabatkikin naatu ef nabotawiy inahaiw inatit.
14 Nenemú nene, nigivénegita, lugeha netá soza saza ómai netakumú mosiiki etó iki minalo.
14 Isan imih au ofonah, wagabur hai bowabow etei kwanihamiyen.
15 Lekeza likigikagi lakagatagima niave. Nenemú gakó imane litoze, lekezatini giliki ánigi hee lilo.
15 Ayu iti tur i kwa not wairafi isa ao, saise au tur naniyan kwanab abisa ao kwana’itin.
16 Gonigú nene vain nagamí Ómasímo lusa geko molamó nene nonunike, Kilistoni golanímini lusa molamó nene izá moloko aleaká noune. Itó peleti lusa geko molamó nene nonunike Kilistoni mémelámini lusa molamó nene izá moloko aleaká noune.
16 Merarayow ana kerowas imaim God ana merar tayiy tatomatom ana veya, Keriso ana rara etei tafafaram. Naatu rafiy taimasib ta’ani’aan ana veya it etei’imak Keriso biyan tafafaram.
17 Lepa nosá nene hámakó peletigutí noaká noune. Ámináminoko leza monó guluhá vegená nenete apizeko hámakó loló oaká noune.
17 Anayabin rafiy fafar i ta’imon, it moumurit na’in, baise biyat i ta’imon, imih rafiy ta’imon tafafaram.
18 Lekeza nene Isilae vegenalitini sunimú gililo. Guguni giziki nosánetá niaká nia vegenalite guguni giziaká italó viki Ómasiloka gímiziaká niave.
18 Israel sabuw hai sinaf i kwananot. Sheep tebow terouw gem tafanamaim tisibor finimih turih tefaram ta’aau i God bairi nati’imaim tibita’imon maiye.
19 Gakó nolumó nenémini mogona lá oko neve. Ómai netalímini miguhala niaká niamó nenémo netá gihila nomive. Itó ómai netá ezagi gihila nomimóza,
19 Men kwananot ayu nati wagabur naatu sibor nati wagabur isah kwasisibor i abibasit kwanarouw.
20 monó gelema vegenalite miguhala niaká niamó nene Ómasíminimú nomive. Holositini miguhala niaká niave. Nenemú nénisi nene lekezagi holosigi apizitave loko gelemuve.
20 En! Baise, abisa au’uwi ana’an i iti na’atube. Eteni Sabuw hai sibor i wagabur isah tisisibor, men God isan. Imih ayu men akok kwa wagabur bairi kwanikofan.
21 Lepa nosató Guivahanímini gonigutí niiki itó holositini gonigutí niiki itamó nene, etamitive. Ámina goni lositakutí noakaláa nomive. Itó Guivahanímini italotí niiki holositini italotí noakaláa nomive.
21 Kwa men karam boro Regah ana kerowasamaim kwanatom, naatu iban maiye wagabur hai kerowasimaim kwanatom. Naatu men karam Regah ana gem kakafiyinamaim kwanaa, naatu wagabur ana gem tafanamaim kwanaa maiye.
22 Guivahanímini izapaló molative liki niahe. Ehe, lelí zámuzámo aí nene avilegenamive.
22 Men tanasinaf Regah ana yaso’ar tanakura’ahimih. Kwanotanot it Regah ana fair tanatabir? En!
23 Lekeza nene netá matá mukí nene ligika ale golesa iti netá nomigo hanuva aleakaláa neve liki liaká niamóza, mukí netá alekuko nenémo lelémo vatí aminogo ive. Netá matá mukí nene gakola nomigo hanuva aleakaláa nemóza, nene netá mukí aleloko novinake luhusate ale gilitolimiakaláa nomive.
23 Sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men ta ana gewasin nitimih. Naatu sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men hinibaisimih.
24 Makó eza ezáamukó gelemoko agivelahinimú gilino.
24 Men yait ta akisin ana gewasin nanuwetamih, baise taituwan hai gewasin nanuwet.
25 Lekeza nene lekezatikó maketilotí iza goula nosá meina hizitune likima hanuva hizitaze. Lá niikima soza saza ómai netalímini numukutí nehe liki giliko, gena okative liki loká miká amilo.
25 Ahar efanamaim masanuw kwanatotobon kwana’aamo, men anot hinamour kwanibatebatemih.
26 Nenemú monó gotolaú luhuva láa liki gizinamóma neve:
26 Anayabin Buk Atamaninamaim iti na’atube eo, “Me yan sawar tutufin etei tema’am i Regah nowan.”
27 Liki gizinamó nenazo, mikasiuka netá mukí nene noaká netakó neve loko gilinogo une. Nenemú monó gelemi ve makolímo nosánetakumú alesa molo lekemekiko nene, numunagú ititune likima ititaze. Itikiko, nosánetá lekemekiko nene, lakagata giliko, gena amiko, gopa nalo. Gopa niniki nene holositini miguhala nehe liki loká miká amilo.
27 Orot baitumatum atin nifefeyani airi bay aamih kwanamare abisa namaim nayayare ina’aan, men anot hinamour inibatebatemih.
28 Lá onoimóza, gopa niniko nene ve makolímo imane iza nene ómai netalímini miguhala neve loko lo utó o lekemekiko nene, ámina vemú nene giliko, gena okikoma, ahulalo.
28 Baise orot ta tainimaim na’afare nao, “Iti bay i wagabur isah hisibor.” Nati bay men ina’aan, orot eo’otani i inakakafiy anayabin masanuw ina’ani’aan boro inasinaf kakaf.
29 Lekezatini likigikatini golesa itikumú nomive. Likigivetipini agika golesa okative loko noluve. Nezáne nigikamú gulugo gena ami netakumú ve makolímo ezáa agikatunú ale moloko nenikumú lokatize, nenemú ahulatove.
29 Nati i men o kakafin kusisinafumih, baise orot nati eo’otani na’iti boro o kakafin sinaf narouw nao. Aisim boro ayu au roufamen abaib sabuw afa hai notamaim ayu hinafufunu?
30 Neza Ómasi agepoka lokinake nosánetá natomó nenazo, Ómasi agepoka loko nato netakumú ve makolímo gele golesa oko gahá nimitimó nene etaminogo ive.
30 “Ayu au bay isan God aifefeyan igegewasin abai ani’aan, aisim sabuw boro au bay abigegewasin isan kakafin hinarouw hinao?”
31 Nenemú lekeza nosánetá nanigi itó zahí nagamí nanigi itó némini manámini inigi Ómasímini agulizá vitive liki lá ilo.
31 Imih abisa ku’ani’aan o kutomatom o kusisinaf etei God wabin bora’ara’ahin isan inasinaf.
32 Lekeza Zuta vegená ahe itó Kiliki vegená ahe itó Ómasímini vegenala zuha keí kovogisaló gili golesa ita netá nene ali utó amilo.
32 Jew sabuw, Greek sabuw, na’atube ekaleisia sabuw wanawanahimaim men yait ta iniwa’an yababan nab nare’emih.
33 Neza ámináminoko vegená haitopaitó keza ániginimikiko etative loko minuke, nezáne netá matáne lamaná itive loko nomive. Ómasímo vegená mukí kugutó vizitive loko némini manámini oaká nouve.
33 Ayu i mar etei asisinaftobon sabuw afa aniyasisirih, saise anibaisih yawas hinab, men ayu taiyuwu aniyasisiru.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.