Hebreus 11

Fulfulde Borgu NT (FUE_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Goonɗinki laati nun hoolaago a heɓii huune ko keɗiɗaa e wara, e tabbitingo kujje ɗe a yi'ay.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Sabbu goonɗinki nun himɓe arandeeɓe heɓiri seedaneego geeta yeeso Alla.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Diga e goonɗinki nun paamirɗen no duuniyaaru e kammu tagiraama e haala Alla. Ko yi'etee bo tagaama diga ko yi'ataake.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Diga e goonɗinki nun Habiila hokki Alla sadaka ɓuruka ka Kayiinu go Alla daari mo poonnitiiɗo. Alla bo jaɓii sadaka makko. Baa no Habiila maayi, goonɗinki makko e waajoo en faa hanne.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Diga e goonɗinki nun Anuhu eenciniraa dow kammu, o maayay. O yiitaaka, gam Alla eencinii mo dow. Ko o eencinee, dewte seedanike mo wi'i, oo fottani Alla.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Nani bo to hinaa e goonɗinki, walaa baawoowo ko fottani Alla. Ɓattotooɗo Alla fu, sey goonɗina no Alla na'on, o warjoto dartanɓe mo.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Diga e goonɗinki nun Alla maatiniri Nuuhu dow huune ko yottaaki taw. O huli Alla, den o waɗi laana diyam, o daɗiniri getti makko. O doƴƴii duuniyaaru kiita, o roni fonnitaare heɓeteene diga e goonɗinki.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Diga e goonɗinki nun Iburahiima ɗowtoranii noddoore Alla, o yahi leydi ni Alla wi'i o ronan, o yawti, o annaa toy o yahata.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Diga e goonɗinki o yahiri der leydi ni Alla haɓɓani mo alkawal, o jooɗi der bukaaji hande janano, nun nun bo Isiyaaku e Yaakuubu ronidooɓe alkawal ŋal e makko waɗi.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Iburahiima e heɗinoo yi'a wanŋarde ne daɗɗa semmenteha, ne Alla diidi, mahi.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Diga e goonɗinki nun Saratu heɓiri baawɗe rimugo suka, baa no o naywii puy, gam o faamii, kaɓɓanɗo mo alkawal e laatii koolaaɗo.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Gam majjum diga neɗɗo gooto naywuɗo, himɓe ɗuuɓɓe rimaa. Ɓe ɗuuɗi hande koode tawaaɗe dow kammu, e jaaneeri gonuni onde maayo, ni limataako.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Der goonɗinki ɓe fu, ɓe maayi. Ɓe keɓay ko Alla haɓɓani ɓe alkawal. Amma ɓe ji'ii ɗum, ɓe ceyorii ɗum diga woɗɗi. Den ɓe bati no kamɓe ɓe laati nun hoɓɓe e jananɓe der duuniyaaru.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Batooɓe hande nii e holla e laaɓuɗum, no e darta leydi halal mum.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 To hakkillo maɓɓe wittiino der leydi ni ɓe burtinoo e mum, ɓe baawanno ko witti ton.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Amma leydi ɓuruni wooɗugo ɓe jiɗi, leydi gonuni dow kammu. Gam majjum senteene waɗay Alla o noddee Alla maɓɓe, gam oo siriyanii ɓe wanŋarde.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 Diga e goonɗinki nun Iburahiima sakkiri Isiyaaku no Alla foonni mo. Ɓiyiiko bajjo, mo Alla waɗani alkawalji ɗuuɗɗi nun o siriyino sakkugo.
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 Dow makko nun Alla batuno, wi'i: «E Isiyaaku nun lenyol noddirteeŋol inne maa wurtotoo.»
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Iburahiima faamii no Alla e woodi baawɗe fintingo maayɗo. Gam majjum Alla hokkiti mo ɓiyiiko hande pintinaaɗo diga maayde. Eɗum holla misaalu pintol diga maayɓe.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Diga e goonɗinki nun Isiyaaku barkiɗiniri Yaakuubu e Isuwa gam kujje garooje.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Diga e goonɗinki kin nun Yaakuubu barkiɗiniri ɓiɓɓe Yusufu goggooto, no o faanii maayugo. O tuggi sawru makko o jimminii, o teddini Alla.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Diga e goonɗinki nun acci no Yusufu faanii maayugo, o bati ɓiɓɓe Isira'iila haala wurtaago maɓɓe diga leydi Misira. O bati ɓe bo ko ɓe gaɗata e ƴiye makko.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Diga e goonɗinki nun saareeji Muusa suuɗiri ɗum lebbi tati ɓaawo no o rimaa, gam ɓe ji'ii sukeel ŋel e wooɗi, ɓe kulay bo ka laamiiɗo bati.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Diga e goonɗinki nun acci no Muusa mawni, o salii noddeego suka ɓii Fiirawna debbo.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 O suɓii hawtugo e himɓe Alla der tooraaji maɓɓe, e no o seyortoo der hakke wakkati seɗɗa.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 O faamii yarugo bone gam Almasiihu e laatii jawdi ɓuruni jawdi Misira fu manŋu, gam oo daarii riiba gonuka yeeso.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Diga e goonɗinki o wurtori leydi Misira, o hulay mone laamiiɗo. O darii e semme, hande oo yi'a Alla mo yi'ataake.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Diga e goonɗinki, o waɗiri juulɗe Paska, o wi'i, ƴiiƴam miccee e dammuɗe gam to malaykaajo maayde meema afuɓe Isira'iila.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Diga e goonɗinki nun, Isira'iilaaɓe joliri maayo Maliya hande dow leydi joorni. Amma ŋo moɗii Misirankeeɓe, no ɓe dartata jolugo.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Diga e goonɗinki nun birniwol piiltitiiŋol Yeriko yani, no Isira'iilaaɓe fiiltitii ŋol balɗe jeeɗiɗi.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Sabbu goonɗinki nun, Rahab, debbo jeenoowo, daɗiri halkidingo e heeferɓe, gam o jaɓɓake Isira'iilaaɓe daarooɓe no leydi resorii e jam.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Kaye batanmi kade? Wakkati heƴataa am gam mi batana habaru Gedeyon, e Barak, e Samson, e Yefta, e Dawda, e Samuyila, e kade annabiiɓe woɓɓe.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Himɓe ɓee fu, goonɗinki nun acci ɓe jaalii laamiiɓe, ɓe gaɗi ko foonnitii, ɓe keɓi alkawal Alla. Goonɗinki kin acci ɓe muɓɓi kunnuɗe jagge,
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 ɓe nyifi baawɗe yiite, ɓe daɗi diga e kaafaaje belɗe. Ɓe keɓitii semme ɓaawo ɓe nyawi, ɓe laatii waawuɓe konu, ɓe jaalii soogeeji janani.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Diga e goonɗinki nun rewɓe woɓɓe heɓiri maayɓe mum fintinaa. Gam goonɗinki nun, woɓɓe tooraa, salii faabeego, gam ɓe keɓa pintol ɓuruŋol wooɗugo.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Woɓɓe jaancaa, fiyaa ɓocci, ko ɓuri du, woɓɓe mum haɓɓaa e callalluuji, wattaa der kasu.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Woɓɓe bo faɗɗaa kaaƴe faa maayi, woɓɓe jarbaa, woɓɓe, ɓalli mum wudditaa geɓe ɗiɗi, woɓɓe wariraa e kaafaaje. Ɓee jiiloo toy fu, ɓee ɓornii guri baali, e be'i, ko ɓe goodi fu teetaa, ɓe tooraa, ɓe ɓillaa puy.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Kamɓe, duuniyaaru fotay ɓe gonoo e mum, ɓee jiiloo der ladde haro, e dow baalle, e luuro kaaƴe, e der gayɗe.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Ɓe fu ɓe keɓii seedaneego geeta yeeso Alla, gam goonɗinki maɓɓe. Amma ɓe keɓay ko Alla haɓɓani ɓe alkawal,
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 gam Alla e yiɗi hokkugo en ko ɓuri wooɗugo, heɓa to ɓe jottoo to kebbuɗum woni hinaa e men.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.