Mateus 20
Surat Ralan na'a Vaidida (FRD) vs VC
1 Yesus nfalak ne, “Naꞌut i Ubu nfareta tamata ra wean lahir Raja, na Ni Fareta yai wean vaivatul kamkuma ini: Vaꞌi duan isa nbatar varverak sumatan, ma ti ndava tamata ma rkarya naꞌa ni vaꞌi anggur a.
1 Com efeito, o Reino dos céus é semelhante a um pai de família que saiu ao romper da manhã, a fim de contratar operários para sua vinha.
2 Vaꞌi duan yai naꞌan vai isa ovu tamata ovi ndav-nala roak ira ma nbahir kubang dinar isa naꞌa amar isa, tevek fyawan i wean ini baꞌi rala naꞌa amar isa. Ba nsinir ira ma ti rkarya naꞌa ni vaꞌi anggur.
2 Ajustou com eles um denário por dia e enviou-os para sua vinha.
3 Kaꞌa bi jam sembilan varverak, na ia nti wan i rfedi-rfaha afa naꞌa ma nsiꞌik tamata liak boku vali. Tamata avyai wol rira karya, ma rdiri watan.
3 Cerca da terceira hora, saiu ainda e viu alguns que estavam na praça sem fazer nada.
4 Ba nfalak verin ira ne, ‘Miti ma mkyarya naꞌa ning vaꞌi anggur a, ki ubahir bira kadi ra ma inovan ovu bira karya.’ Ba rti ni vaꞌi a.
4 Disse-lhes ele: - Ide também vós para minha vinha e vos darei o justo salário.
5 Lera ndirlola roak, na nti ewal ma ndava tamata. Jam tiga lerasian sian, na notu vali wean inyai.
5 Eles foram. À sexta hora saiu de novo e igualmente pela nona hora, e fez o mesmo.
6 Ti ma jam lima lera sian roak, na nti ewal inyai ma ntuan tamata ovi rdiri watan. Ia nfalak verin ira ne, ‘Notu afakinimi mdyiri watan ma wol mkyarya naꞌa amar lolan ini?’
6 Finalmente, pela undécima hora, encontrou ainda outros na praça e perguntou-lhes: - Por que estais todo o dia sem fazer nada?
7 Ira rfalak verin ia ne, ‘Wol tamata rera ami ma amkarya.’ Ba nfalak verin ira ne, ‘Miti ma mkyarya naꞌa ning vaꞌi anggur a.’
7 Eles responderam: - É porque ninguém nos contratou. Disse-lhes ele, então: - Ide vós também para minha vinha.
8 Lervava roak, na vaꞌi duan yai nfalak verin ni tamata i nfili ma nfareta ovi rkarya ra ne, ‘Mera tamata rkarya ra ma bwahir rira kadi ra. Bwahir lan verin tamata ovi rban-muri ra, beti ovi ula ira.’
8 Ao cair da tarde, o senhor da vinha disse a seu feitor: - Chama os operários e paga-lhes, começando pelos últimos até os primeiros.
9 Ba tamata ovi rkarya tali jam lima lersian yai rma, ma nbahir rira kadi ra naꞌa amar isa. Lokat ira rira kadi kubang dinar isa.
9 Vieram aqueles da undécima hora e receberam cada qual um denário.
10 Nata tamata ovi rkarya tali varverak yai rma. Ia nbahir ira kubang dinar isa vali. Tamata avyai ranovak ne, rira kadi veka nlia dinar isa, naꞌuk rira kadi ra wean watan ovi rban-muri ra.
10 Chegando por sua vez os primeiros, julgavam que haviam de receber mais. Mas só receberam cada qual um denário.
11 Ba rala rira kadi ra, na rafngamuꞌur watan verin vaꞌi duan yai.
11 Ao receberem, murmuravam contra o pai de família, dizendo:
12 Ira rfalak ne, ‘Tamata ovi rban-muri lalean rkarya jam isa watan, naꞌuk bwahir ma wean watan ami! Velik ne ami amkarya amar lolan lahir, ma lera ntunu ami!’
12 - Os últimos só trabalharam uma hora... e deste-lhes tanto como a nós, que suportamos o peso do dia e do calor.
13 Vaꞌi duan yai nfalak verin tamata isa tali rir tinemun ne, ‘Kida, yaꞌa wol ulabir oa. Ita taꞌan vai isa roak ma ubahir oa, kubang dinar isa naꞌa amar isa.
13 O senhor, porém, observou a um deles: - Meu amigo, não te faço injustiça. Não contrataste comigo um denário?
14 Yaꞌa mane ubahir tamata ovi rban-muri lalean rira kadi ra ma wean watan mu kadi a. Ba mala mu kadi a ma mewal oa.
14 Toma o que é teu e vai-te. Eu quero dar a este último tanto quanto a ti.
15 Tali watan ralang a ma otu wean inyai, tevek yaꞌa ning kubang avyai. Oa betane ralam sian yaꞌa, tevek ralang lolin ma ala verin ira wean i ala verin oa.’ ”
15 Ou não me é permitido fazer dos meus bens o que me apraz? Porventura vês com maus olhos que eu seja bom?
16 Nata Yesus nfalyawang vaivatul kamkuma yai ihin a verin Ni tamata ra ne, “Wean vali inyai verin tamata ovi fiang ini rban-muri, ira veka rban-ulu. Tamata ovi fiang ini rban-ulu, ira veka rban-muri watan.”
16 Assim, pois, os últimos serão os primeiros e os primeiros serão os últimos. { Muitos serão os chamados, mas poucos os escolhidos.}
17 Naꞌut i Yesus nti Yerusalem, ma naꞌa lingaꞌan ralan obin, na nera Ni tamata vutu rahin irua ovi rorang Ia yai, ma rti nelan kedan a ma nfalak verin ira ne,
17 Subindo para Jerusalém, durante o caminho, Jesus tomou à parte os Doze e disse-lhes:
18 “Fiang ini mane tati Yerusalem, na tamata ra veka rala Yaꞌa, Tamata Yanan Yaꞌa ini, verin dawan mela falurut ra ovu dawan ovi rair Musa ni inukun ra. Ira veka rukun Yaꞌa ma umata.
18 Eis que subimos a Jerusalém, e o Filho do Homem será entregue aos príncipes dos sacerdotes e aos escribas. Eles o condenarão à morte.
19 Ira veka rala Yaꞌa verin tamata ovi wol Yahudi ra. Tamata avyai veka rlabir waweang Yaꞌa ovu rira vaivatul ra, rasveva Yaꞌa, beti rbaku Yaꞌa naꞌa aa walwalur. Naꞌuk ti ma amar itelu nelak, na Ubu veka nfavaꞌat ewal Yaꞌa.”
19 E o entregarão aos pagãos para ser exposto às suas zombarias, açoitado e crucificado; mas ao terceiro dia ressuscitará.
20 Nata Zebedeus awan a ovu yanan ra, rma ma rtuan Yesus. Zebedeus awan a nsoak ma nsangatur verin Yesus, mane nera afa tali Ia.
20 Nisso aproximou-se a mãe dos filhos de Zebedeu com seus filhos e prostrou-se diante de Jesus para lhe fazer uma súplica.
21 Ba Yesus norat ia ne, “Inam ma otu afaka verin oa?” Vata yai nfalak verin Yesus ne, “Era ma mtorung ne, veka mala yanak ra ma isa ndoku Mu lihir mela ovu isa ndoku vali Mu lihir balit a, ma mimunuk fyareta tamata ra naꞌa Mu Fareta a.”
21 Perguntou-lhe ele: Que queres? Ela respondeu: Ordena que estes meus dois filhos se sentem no teu Reino, um à tua direita e outro à tua esquerda.
22 Naꞌuk Yesus nfalak verin ia ne, “Mia wol mkyaꞌa afa i myera tali Yaꞌa. Mtyahang nala ma rotu sian mia wean i veka rotu sian Yaꞌa?”
22 Jesus disse: Não sabeis o que pedis. Podeis vós beber o cálice que eu devo beber? Sim, disseram-lhe.
23 Ba Yesus nfalak verin ira ne, “Fyalak kena urun, tevek ira veka rotu sian mia wean i veka rotu sian Yaꞌa. Naꞌuk Yaꞌa wol bisma ufadoku ne, iki ndoku Ning lihir mela ovu balit a. Ning lihir mela ovu Ning lihir balit a. Yamang aꞌuk saꞌi nfadoku ne, tamata aba veka rdoku ovu Yaꞌa.”
23 De fato, bebereis meu cálice. Quanto, porém, ao sentar-vos à minha direita ou à minha esquerda, isto não depende de mim vo-lo conceder. Esses lugares cabem àqueles aos quais meu Pai os reservou.
24 Nata Yesus Ni tamata vutu rarenar afa ovi rira kida irua yai rfalak ra, ba rangrova ira.
24 Os dez outros, que haviam ouvido tudo, indignaram-se contra os dois irmãos.
25 Ba Yesus nera ira munuk ma nfalak ne, “Mia mkyaꞌa roak ne, tamata fareta ra ovu tamata dawan ovi wol Yahudi ira rfareta rira tamata ra ovu limarira tmaꞌan ma rtaꞌi ira.
25 Jesus, porém, os chamou e lhes disse: Sabeis que os chefes das nações as subjugam, e que os grandes as governam com autoridade.
26 Naꞌuk mia deka weabira tamata avyai. Tamata iki inan ma ni dawan nlia tamata ra, na ia musti neluk tamata sansinir verin mia.
26 Não seja assim entre vós. Todo aquele que quiser tornar-se grande entre vós, se faça vosso servo.
27 Iki inan ma nlia munuk mia, na ia musti neluk tamata sansinir verin mia.
27 E o que quiser tornar-se entre vós o primeiro, se faça vosso escravo.
28 Wean vali inyai verin Yaꞌa, Tamata Yanan Yaꞌa. Yaꞌa wol uma ma usinir tamata ra ma rlobang Yaꞌa. Naꞌuk uma ma ulobang tamata ra ovu umata al ukvanak tamata rivun tali rira salasilan ra.”
28 Assim como o Filho do Homem veio, não para ser servido, mas para servir e dar sua vida em resgate por uma multidão.
29 Naꞌut i Yesus ovu Ni tamata ovi rorang Ia rban-talik kota Yerikho, na tamata rivun rorang vali ira.
29 Ao sair de Jericó, uma grande multidão o seguiu.
30 Naꞌa lingaꞌan nelan, na tamata kibu irua rdoku. Ira rarenar ne, Yesus nahu inyai, ba rafwak ne, “Yesus, Oa ubum a nusim Raja Daud, ba fara fwaturu Mu silobang verin ami!”
30 Dois cegos, sentados à beira do caminho, ouvindo dizer que Jesus passava, começaram a gritar: Senhor, filho de Davi, tem piedade de nós!
31 Tamata rivun rtabu ira ma deka vairira. Naꞌuk rtafal ma rafwak ilaꞌa ne, “Oa ubum-nusim Raja Daud, ba fara fwaturu Mu silobang verin ami!”
31 A multidão, porém, os repreendia para que se calassem. Mas eles gritavam ainda mais forte: Senhor, filho de Davi, tem piedade de nós!
32 Nata Yesus ndir-teri ma nera tamata kibu irua yai ma norat ira ne, “Inabira ma otu aka verin mia?”
32 Jesus parou, chamou-os e perguntou-lhes: Que quereis que eu vos faça?
33 Ira rfalak ne, “Duilaꞌa, fara ne mlobang ami ma motu ma amsirea ewal!”
33 Senhor, que nossos olhos se abram!
34 Yesus nfaturu Ni silobang verin ira, ba nkena matarira ra, na rsirea lahir. Ba rdiri ma rorang Yesus.
34 Jesus, cheio de compaixão, tocou-lhes os olhos. Instantaneamente recobraram a vista e puseram-se a segui-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.