Marcos 8

Surat Ralan na'a Vaidida (FRD) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Naꞌut inyai, na tamata rivun ilaꞌa rasdovu ira. Ira wol rira afamtahan ma raꞌan, ba Yesus nera Ni tamata ovi rorang Ia ma nfalak verin ira ne,
1 Pouco tempo depois, ajuntou-se outra vez uma grande multidão. Como eles não tinham nada para comer, Jesus chamou os discípulos e disse:
2 “Ufaturu Ning silobang verin tamata rivun ovi, tevek rorang Yaꞌa amar itelu roak, ovu wol rira afamtahan ma raꞌan.
2 — Estou com pena dessa gente porque já faz três dias que eles estão comigo e não têm nada para comer.
3 Wean i usinir ma rewal ira ovu evurira vu, na veka renweringun naꞌa lingaꞌan ralan, tevek boku rtali raroa rma.”
3 Se eu os mandar para casa com fome, eles vão cair de fraqueza pelo caminho, pois alguns vieram de longe.
4 Ira rfalak ne, “Naꞌa wan lean vu ini, na tala roti tali inba ma naran ma al tfaꞌan tamata rivun ovi?”
4 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
5 Yesus norat ira ne, “Bira roti ifira?”
5 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete! — responderam eles.
6 Ia nsinir tamata rivun avyai ma rdoku lanun, beti nala roti ifitu yai ma naflurut ovu nfalak fara weninyai verin Ubu. Nata nvisul roti ra ma nala verin Ni tamata ra, ma ki rtanang verin tamata rivun avyai. Ba rtanang verin tamata rivun avyai.
6 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão. Depois pegou os sete pães e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
7 Ira rira ian koꞌu boku vali, ba Yesus naflurut ovu nfalak fara weninyai verin Ubu naꞌa ian avyai, beti nsinir Ni tamata ra ma rtanang vali ian avyai verin tamata ra.
7 Eles tinham também alguns peixinhos. Jesus deu graças a Deus por eles e mandou que os discípulos os distribuíssem.
8 Rafnaꞌan ma evurira ra rveda roak, beti Yesus Ni tamata ovi rorang Ia rasdovuk teran ra naꞌa ahir dawan ifitu rngora.
8 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
9 Tamata ovi rafnaꞌan ini nlabas rivun ifaꞌat. Ba Yesus nsinir ira ma rewal ira,
9 As pessoas que comeram eram mais ou menos quatro mil. Jesus mandou o povo embora,
10 beti Ia ovu Ni tamata ovi rorang Ia rarata lahir kumal isa ma rti wan i naran Dalmanuta.
10 e, logo depois, subiu no barco com os seus discípulos, e foi para a região de Dalmanuta.
11 Amar isa, na tamata Farisi boku rma ma rtuan Yesus, ma rsisoal ira ovu Ia. Ira rlabir teman Ia ma rera ma notu mujizat isa ma nfaturu ne, Ubu nsinir Ia.
11 Alguns fariseus chegaram e começaram a falar com Jesus. Eles queriam conseguir alguma prova contra ele e por isso pediram que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha mesmo de Deus.
12 Yesus nanak ma dodun, ma nfalak verin ira ne, “Afakinimi tamata ovi rvaꞌat fiang ini rera ma otu mujizat? Afa i ufalak verin mia ini, kena urun! Yaꞌa veka wol otu mujizat verin mia!”
12 Jesus deu um grande suspiro e disse:
13 Nata nti talik ira ma nrata kumal ovu Ni tamata ovi rorang Ia, ma retal danau yai rti ni lihir a.
13 Então Jesus foi embora. Ele subiu no barco e voltou para o lado leste do lago.
14 Yesus Ni tamata ovi rorang Ia rablufang ma rtaha roti rivun. Ira rtaha roti isa watan naꞌa kumal a.
14 Os discípulos haviam esquecido de levar pão e só tinham um pão no barco.
15 Yesus nala vaivatul kamkuma al nsurak ira ne, “Msyiꞌik ma lolin tamata Farisi ra ovu raja Herodes rira ragi a.”
15 Jesus chamou a atenção deles, dizendo:
16 Ira kaꞌi rsifalak afa verin ira ne, “Ia nfalak wean inyai, tevek wol dida roti.”
16 Aí os discípulos começaram a dizer uns aos outros: — Ele está dizendo isso porque não temos pão.
17 Yesus nkaꞌa afa ovi rfalak ra, ba norat ira ne, “Notu afakinimi msyifalak afa naꞌa i wol mtyaha roti? Mia wol mkyaꞌa ovu wol fyan-aran obin? Ralabira rangrebat daꞌin ma wol fyikir aran afa ini?
17 Jesus ouviu o que eles estavam dizendo e perguntou:
18 Matabira, naꞌuk wol msyiꞌik? Arubira, naꞌuk wol mifrenar? Mia wol mingnanang ne,
18 Vocês têm olhos e não enxergam? Têm ouvidos e não escutam? Não lembram
19 amar i uvisul roti ilima verin tamata rivun ilima ma raꞌan, ovu vali rasdovuk teran ra naꞌa ahir ifira?”
19 dos cinco pães que eu parti para cinco mil pessoas? Quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Eles responderam: — Doze.
20 Yesus norat ewal ira ne, “Amar i uvisul roti ifitu ma tamata rivun ifaꞌat raꞌan, na misdovuk teran ra naꞌa ahir ifira?”
20 Jesus perguntou outra vez: Eles responderam: — Sete.
21 Ia nfalak verin ira ne, “Notu afakinimi wol fyan-aran obin?”
21 Então Jesus perguntou:
22 Yesus ovu Ni tamata ovi rorang Ia rbana ma raran ahu Betsaida, na tamata boku ovi rnaꞌa ahu yai rovun brana isa i nkibu verin Ia, ma rera lablobang ma nkena tamata kibu yai, boma nsirea ewal.
22 Depois Jesus e os discípulos chegaram ao povoado de Betsaida. Algumas pessoas trouxeram um cego e pediram a Jesus que tocasse nele.
23 Ba Yesus ntaha tamata kibu yai liman a ovu nfabana ia ma rti ahu murin. Nata nafnit naꞌa tamata yai matan a ovu nfadoku liman a naꞌa matan a, beti norat ia ne, “Msirea roak?”
23 Ele pegou o cego pela mão e o levou para fora do povoado. Então cuspiu, passou a saliva nos olhos do homem, pôs a mão sobre ele e perguntou:
24 Tamata yai ntadata ma nfalak ne, “Yaꞌa usiꞌik tamata ra, naꞌuk wearira aa ra rbana.”
24 O homem olhou e disse: — Vejo pessoas; elas parecem árvores, mas estão andando.
25 Ba Yesus nfadok-ewal liman a naꞌa tamata yai matan a, ma lolin roak ia ba nsirea urun, ma nsiꞌik afa ra munuk ovu lyawan.
25 Jesus pôs outra vez as mãos sobre os olhos dele. Dessa vez o cego olhou firme e ficou curado; aí começou a ver tudo muito bem.
26 Tamata yai lolin roak ia, beti Yesus nsinir ma newal ia nti ni rahan, ovu nsurak ia ne, “Deka muti ahu ralan veki.”
26 Em seguida, Jesus mandou o homem para casa e ordenou:
27 Yesus ovu Ni tamata ovi rorang Ia rban-talik Betsaida ma rti ahu ovi rfaseri kota Kaisarea Filipi. Ira rnaꞌa lingaꞌan ralan obin, na Ia norat ira ne, “Tamata ra rfalak ne, Yaꞌa ini iki?”
27 Depois Jesus e os seus discípulos foram para os povoados que ficam perto de Cesareia de Filipe. No caminho, ele lhes perguntou:
28 Ira rfalak verin Ia ne, “Tamata boku rfalak ne, Oa ini Yohanes i nbaptis tamata ra. Boku rfalak ne, nabi Elia, ovu vali boku rfalak ne, tamata isa tali nabi ra.”
28 Os discípulos responderam: — Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros, que é um dos
29 Ia norat ira ne, “Naꞌuk mia fyikir ne, Yaꞌa ini iki?”
29 — E vocês? Quem vocês dizem que eu sou? — perguntou Jesus. — O senhor é o
30 Ba Yesus nfalak teri lahir ma deka rfamalik afa yai verin tamata iki watan.
30 Então Jesus proibiu os discípulos de contarem isso a qualquer pessoa.
31 Tali amar yai, Yesus nair Ni tamata ovi rorang Ia ne, “Yaꞌa, Tamata Yanan Yaꞌa, musti utuan susa rivun. Dawan Yahudi ra, ovu Yahudi rira dawan mela falurut ra ovu vali Yahudi rira dawan ovi rair Musa ni inukun ra veka ralaꞌing Yaꞌa ma rfedan Yaꞌa, naꞌuk amar itelu nelak, na Ubu veka nfavaꞌat ewal Yaꞌa.”
31 Jesus começou a ensinar os discípulos, dizendo: — O
32 Yesus nfalyawang lahir afa yai verin ira. Ba Petrus novun Ia ma rdir-aling ira, beti ntabu Ia.
32 Jesus dizia isso com toda a clareza. Então Pedro o levou para um lado e começou a repreendê-lo.
33 Naꞌuk Yesus ndir-tamuri Ia, beti nfalak verin ia ne, “Nitdawan, muti vatuk oa tali ini! Afa ovi fwikir ra wol rtali Ubu, naꞌuk rtali watan tamata ra.”
33 Jesus virou-se, olhou para os discípulos e repreendeu Pedro, dizendo:
34 Tamata rivun rnaꞌa wan yai, ba Yesus nera ira ovu vali Ni tamata ra ma nfalak ne, “Tamata iki watan inan ma norang Yaꞌa, na ia musti nalak tenan a ovu nvara ni aa walwalur a. Notu wean inyai, beti bisma norang Yaꞌa.
34 Aí Jesus chamou a multidão e os discípulos e disse:
35 Tamata iki watan inan ma ntahang teri ni vavaꞌat i naꞌa lanit ivavan a, na ia veka wol ni vavaꞌat kakiwal a. Naꞌuk tamata iki watan nmata tevek norang Yaꞌa, ovu nfamalik Ubu Ni Ivar Lolin a, na ia veka ni vavaꞌat kakiwal a.
35 Pois quem põe os seus próprios interesses em primeiro lugar nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo por minha causa e por causa do
36 Wean i tamata isa nasdovu munuk metan ovi rnaꞌa lanit ivavan a, naꞌuk wol ni vavaꞌat kakiwal, na ihin aka?
36 O que adianta alguém ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida verdadeira?
37 Ia ki nala aka ma al nkati vavaꞌat kakiwal? Wol nala akataka lahir!
37 Pois não há nada que poderá pagar para ter de volta essa vida.
38 Fiang ini, mlyeal tamata sian ovi rafena ma rorang Yaꞌa, fruarira ra. Naꞌuk tamata iki watan nmaꞌit ma nfalak ne norang Yaꞌa, ovu wol ntorung afa ovi ufalak ra, na Yaꞌa, Tamata Yanan Yaꞌa, veka wol utorung vali tamata yai, naꞌut i uma ewal a ovu Yamang vanan i nfitik nyadat a, ovu vali Ubu Ni sansinir ovi rmerat urun tali lanit ratan.”
38 Portanto, se nesta época de incredulidade e maldade alguém tiver vergonha de mim e dos meus ensinamentos, então o Filho do Homem, quando vier na

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.