Levítico 26
Ibibiriya: Igambo lya Rurema mu ndeto ye'kifuliiru (FLR) vs VC
1 «Mutayigirire imigisi. Mutanayiterekere imigisi hiꞌgulu lyoꞌkukengeera imizimu. Hatagirage imigisi yo mugakizi yikumba. Nie Nahano Rurema winyu.
1 "Não fareis ídolos. Não levantareis estátuas nem estelas, e não poreis em vossa terra pedra alguma adornada de figuras, para vos prostrardes diante dela, porque eu sou o Senhor, vosso Deus.
2 «Mukizi simbaha ulusiku lweꞌSabaato, munakizi heereza Ahandu haani Heeru ulushaagwa. Niehe, nie Nahano.
2 Guardareis os meus sábados e reverenciareis o meu santuário. Eu sou o Senhor.
3 «Nga mwangakizi kulikira imaaja zaani, munakizi zisimbaha,
3 Se seguirdes minhas leis e guardardes os meus preceitos e os praticardes, eu vos darei as chuvas nos seus tempos.
4 ngamùniekeza invula ku kyanya íkikwaniini, halinde ikihugo kilonge ukuyera bweneene. Kiri neꞌbiti binatongeke.
4 A terra dará o seu produto e as árvores da terra se carregarão de frutos.
5 «Ikyanya muli mu gesha ingano, kigagenderera, halinde ku kyanya kyoꞌkuyimbula imizabibu. Neꞌkyanya kyoꞌkuyimbula imizabibu kinagenderere, halinde ku kyanya kyoꞌkushubi byala imbuto. Mugakizi longa ibyokulya bya namwingye, munatuule mu kati koꞌbutoge.
5 A debulha do trigo prolongar-se-á até a vindima, e a vindima até a sementeira; comereis o vosso pão à saciedade, e habitareis em segurança na vossa terra.
6 «Ngamùleetera umutuula, munakizi gwejera buzira kuyikanga-kanga. Ninamùyimulire inyamiishwa ndangi. Kiri naꞌbagoma, batagakizi yiji mùteera.
6 Darei paz à vossa terra, e vosso sono não será perturbado. Afastarei da terra os animais nocivos, e a espada não passará pela vossa terra.
7 Yabo bagoma biinyu, mugakizi bayimula, munabaminike ku ngooti.
7 Quando perseguirdes os vossos inimigos, cairão sob vossa espada.
8 Kundu abagoma bangaba bali igana, haliko Abahisiraheeri bataanu naaho, bagabatibita kwo. Neꞌri abagoma bangaba bali bihumbi ikumi, Abahisiraheeri igana naaho, bagabatibita kwo. Yabo bagoma, mugabaminika ku ngooti.
8 Cinco dentre vós perseguirão um cento, e cem dos vossos perseguirão dez mil, e os vossos inimigos cairão sob vossa espada.
9 «Ngakizi mùkejeerera, na ngizi mùgashaanira, halinde mulonge abaana bingi. Kirya kihango kyo nꞌganywana na niinyu, ngakizi kikwiza.
9 Eu me voltarei para vós, e vos farei crescer; multiplicar-vos-ei e ratificarei a minha aliança convosco.
10 Mugayeza ngana-ngana, ukuhisa ku kyanya mugaaba muki gweti mugaalya imimbu ya kare. Mugahikiira ukushaaza byo mukasingula kare, gira lyo mulonga ho mugalangira imimbu mihyahya.
10 Comereis as colheitas antigas, bem conservadas, e lançareis fora as velhas, para dar lugar às novas.
11 «Ngayiji shumbika mu kati kiinyu, ndanâye mùheereze ingoto.
11 Porei o meu tabernáculo no meio de vós, e a minha alma não vos rejeitará.
12 Ngakizi mùzaatira-zaatira. Nie ngaaba Rurema winyu. Niinyu munabe bandu baani.
12 Andarei entre vós: serei o vosso Deus e vós sereis o meu povo.
13 Nie Nahano Rurema winyu. Nie nꞌgamùlyosa mu kihugo kyeꞌMiisiri, gira mutaki be baja. Kundu bâli kizi mùyambika ibyuma mu magosi, haliko keera nꞌgabitwisa, mwanalonga ukukizi genda muganooka-nooka.
13 Eu sou o Senhor, vosso Deus, que vos tirei do Egito para livrar-vos da escravidão. Quebrei as cadeias de vosso jugo, e vos fiz andar com a cabeça erguida.
14 «Halikago, hali ikyanya mutagandega amatwiri. Yizi maaja zooshi, munabe mutaki zikulikiiri.
14 Mas se não me escutardes e não guardardes os meus mandamentos,
15 Munabe mukola mu hongola ikihango kyani, mu kugayiriza imaaja zaani, munashombe byo namùtegeka.
15 se desprezardes os meus preceitos e vossa alma aborrecer as minhas leis, de sorte que não pratiqueis todos os meus mandamentos e violeis minha aliança, eis como vos hei de tratar:
16 «Aaho! Yuvwagwi ngiisi kwo ngamùhaniiriza: Ngakizi mùleetera amalibu. Neꞌkyanya mugashuushirwa, amasu giinyu gagahumaala, halinde munajambe ngana-ngana. Kundu mugakizi byala imbuto mu ndalo, zitagamùgenduukira. Mukuba abagoma biinyu, bo bagakizi zirya.
16 enviarei terríveis flagelos sobre vós: a tísica e a febre que empanarão vosso olhar e vos farão desfalecer. Debalde semeareis a vossa semente, porque vossos inimigos a comerão.
17 Nienyene, ngamùhana, halinde abagoma biinyu bagakizi mùhima. Na kundu abagoma biinyu bamùshombiri, haliko bo bagakizi mùtwala. Munayami tibita, kiri na ku kyanya ndaaye úmùyimwiri.
17 Voltarei minha face contra vós e sereis vencidos pelos vossos inimigos: eles vos dominarão, e fugireis sem que ninguém vos persiga.
18 «Na kundu mugaaba keera mwahanwa, si mugaaba mukiri banduuvwa. Hiꞌgulu lyeꞌbyaha biinyu, ngamùyushuulira ikihano ubugira kalinda.
18 Se nem ainda assim me ouvirdes, castigar-vos-ei sete vezes mais pelos vossos pecados.
19 Kundu mugaaba mukiri mu yikangaata, haliko ngamùhaniiriza. Ngahangika invula, mu kugira igulu libe likomu nga kyuma. Neꞌkihugo kiinyu, mu kubula invula, kigayumaguka nga miringa.
19 Quebrarei o orgulho de vosso poder, tornarei o vosso céu como ferro e a vossa terra como bronze.
20 Mugakizi yitubanula ku busha. Indalo ziinyu zitagayera ihiteerwa ku shinda. Kiri neꞌbiti, bitagatongeka.
20 Inutilmente se gastará a vossa força, pois vossa terra não dará os seus produtos, e as árvores da terra não produzirão os seus frutos.
21 «Ha nyuma, iri mwangagenderera ukumbigiiriza, iri munabihuuka imbere lyani, ngashubi mùyushuulira ikihano ubugira kalinda.
21 Se me puserdes obstáculos e não quiserdes ouvir-me, ferir-vos-ei sete vezes mais, conforme os vossos pecados.
22 Ngahamuliza inyamiishwa ndangi mu kati kiinyu, zinalye abaana biinyu, zinasivye neꞌbitugwa biinyu. Emwe! Umuharuuro gwinyu, gugakizi niiha, halinde injira ziinyu zinashake.
22 Mandarei contra vós as feras do campo, que devorarão vossos filhos, matarão vossos animais e vos reduzirão a um pequeno número, de modo que os vossos caminhos se tornarão desertos.
23 «Iri mwangalonga yibyo bihano, munabe muki genderiiri ukumbaga,
23 Se apesar desses castigos não vos quiserdes corrigir, e vos obstinardes em resistir-me,
24 bwo mugaaba muki gweti mugayifunda mu byaha, ngashubi mùhaniiriza ubugira kandi kalinda.
24 eu vos resistirei por minha vez e vos ferirei sete vezes mais, por causa dos vossos pecados.
25 Na ku bwenge mugaaba muhongwiri ikihango kyani, ngamùtibulira mwiꞌzibo. Na kundu mwangagira mbu mugendi yibisha mu twaya, haliko ngamùmwagulira mweꞌkiija, gira mumale, munabiikwe mu maboko gaꞌbagoma biinyu.
25 Farei cair sobre vós a espada para vingar a minha aliança. Se vos ajuntardes em vossas cidades, lançarei a peste no meio de vós e sereis entregues nas mãos de vossos inimigos.
26 «Ngamùyima ibyokulya. Abakazi ikumi, bagakizi koleesa ikiyokero kiguma naaho, mu kuyokya imikate. Na mu kumùhakira, bagakizi mùheereza utukoojoka tuniniini. Kwokwo, kundu mugakizi lya, halikago mutagayuvwa kwo mwashaluuka.
26 Tirar-vos-ei o pão, vosso sustentáculo, de tal sorte que dez mulheres o cozerão em um só forno e vo-lo entregarão por peso; comereis e não ficareis saciados.
27 «Iri mwangalonga yibyo bihano, munabe muki genderiiri ukundahira,
27 Se, apesar disso, não me ouvirdes, e me resistirdes ainda,
28 ngashubi mùhana kandi ku buraakari bwani. Bwo mugaaba muki gweti mugaagira ibyaha, ngashubi mùhaniiriza ubugira kalinda.
28 marcharei contra vós em meu furor e vos castigarei sete vezes mais, por causa dos vossos pecados.
29 Mugahikiira ukulya abaana bo muyibutira.
29 Comereis a carne de vossos filhos e de vossas filhas.
30 Bwo ngaaba ngoli mùjinikiiri, ngamùsheregeza ho mugweti mugayikumbira imizimu. Kiri noꞌtutanda two muli mu giyokera kwoꞌmubadu, ngatuhongola. Ibirunda biinyu, ngabilasha ku migisi yinyu ífwiri namunyogo.
30 Destruirei vossos lugares altos e quebrarei vossas estelas solares; amontoarei vossos cadáveres sobre os de vossos ídolos, e minha alma vos abominará.
31 «Utwaya twinyu tuhamu, ngatujigiivya. Na ho mugweti mugayikumbira imigisi, ngahahindula libe ishamba. Na kundu mugakizi ndangira amatuulo goꞌkusiriiza, imishiiriri yago itaganzimiisa.
31 Reduzirei a deserto as vossas cidades, devastarei vossos santuários e não aspirarei mais o suave odor de vossos perfumes.
32 Ngasivya ikihugo kiinyu ngana-ngana. Ikyanya abagoma bagayiji kituula mwo, bagahuumirwa.
32 Desolarei vossa terra e vossos inimigos ficarão estupefatos com ela quando a habitarem.
33 Ngamùshabulira mu mahanga. Na nyiji mùminika ku ngooti. Utwaya twinyu, tugahongolwa, halinde ikihugo kiinyu, kinasigale kimaata.
33 Eu vos dispersarei entre as nações, e desembainharei a espada atrás de vós; vossa terra será devastada e vossas cidades se tornarão desertas.
34 «Noꞌbuzinda, mugaaba mukola mu maboko gaꞌbagoma biinyu. Haaho, lyeꞌkihugo kiinyu kigaaba kikola kimaata, kinabe kikoli luhuusiri. Lyoki, lyeꞌkihugo kiinyu kigaluhuuka, kinalongage isiku zaakyo zeꞌSabaato.
34 Então gozará a terra os seus sábados enquanto durar a sua solidão, quando estiverdes na terra de vossos inimigos; então a terra gozará os seus sábados e repousará.
35 Ku kyanya kigaaba kikola kimaata, lyo kigalonga ukuluhuuka, halinde lyo kigomboola birya byanya byoshi byo kishuba kigaluhuuka, ku kyanya mwâli ki tuuziri mwo.
35 Nos dias em que for devastada, ela terá o repouso que não gozou nos sábados do tempo em que a habitáveis.
36 «Mu kati kiinyu, ngiisi ábagaaba bakiri kitwe-kibona mu bihugo byaꞌbagoma biinyu, ngababiika mwoꞌlushunguti. Kiri neꞌhyasi íhigaaba higweti higayehuulwa neꞌmbuusi, higayami bakanga. Bagatibita ngoꞌmundu úgweti úgatibita indwani. Na kundu ndaaye úbayimwiri, haliko bagakizi gwa.
36 Naqueles dentre vós que sobreviverem, porei tal espanto em seus corações na terra de seus inimigos, que o ruído de uma folha agitada pelo vento os porá em fuga: fugirão como se foge diante da espada e cairão sem que ninguém os persiga.
37 Kundu ndaaye úmùyimwiri, mwenyene mugakangukana ngana-ngana, nga ábali mu kizi tibita abagoma. Munabe mutaki shobwiri ukugagika naꞌbagoma biinyu.
37 Sem que ninguém os persiga, tropeçarão uns sobre os outros, como diante da espada. Não podereis resistir aos vossos inimigos.
38 «Na mu kuheza, mugafwira yeyo munda mu mahanga, munaziikwe mu bagoma biinyu.
38 Perecereis entre as nações e a terra inimiga vos consumirá.
39 Iyo munda i mahanga, ngiisi ábagasigala yo, bagarohokera yo ngana-ngana. Yibyo byoshi, bigaaba hiꞌgulu lyeꞌbyaha biinyu, kiri na hiꞌgulu lyeꞌbyaha bya bashokuluza biinyu.
39 Os que sobreviverem consumir-se-ão por causa de suas iniqüidades na terra de seus inimigos, e serão também consumidos por causa das iniqüidades de seus pais, que levarão sobre si.
40 «Hali ikyanya abandu baani bagayiji yilega ibyaha byabo, kiri neꞌbya bashokuluza baabo. Banayemeerage kwo bakambubira bweneene, na kwo bâli kizi haasa-haasa imbere lyani.
40 Eles confessarão, então, as suas iniqüidades e as de seus pais, as transgressões cometidas contra mim, porque me resistiram;
41 Hali ikyanya bagasobanukirwa na íbikatuma nꞌgabayihindulira, na mbahise i mahanga mu kihugo kyaꞌbagoma baabo. Banabe bakoli yibiisiri haashi imbere lyani, banayemeere kwo bakambubira.
41 e, por isso, eu também lhes resisti e os levei para a terra de seus inimigos. Se, então, humilharem o seu coração incircunciso e sofrerem a pena de sua iniqüidade,
42 «Haaho, ngakengeera ikihango kyo nꞌganywana na Yakobo, na Hisake, na Hiburahimu. Na njubi kengeera na kirya kihugo kyo nꞌgabalagaania.
42 eu me lembrarei de minha aliança com Jacó, de minha aliança com Isaac e com Abraão, e lembrar-me-ei dessa terra.
43 «Yikyo kihugo, ikyanya kikiri kimaata, kikwaniini kishambaale nga kwo kikoli luhuusiri. Ku yikyo kyanya, bagayemeera ukuhanwa, mbu bwo bâli shombiri imaaja zaani, banalahira ukuzisimbaha.
43 E, depois que eles a tiverem deixado, esta terra gozará os seus sábados enquanto for devastada longe deles; eles sofrerão a pena de suas iniqüidades, porque desprezaram os meus mandamentos e a sua alma feriu as minhas leis.
44 «Kundu kwokwo, ku kyanya bagaaba bali iyo munda i mahanga, mu kihugo kyaꞌbagoma baabo, ndagaaba mbakabuliiri lwoshi-lwoshi. Nanga! Ndaganabashombereza, mbu mbahemukire, kandi iri mbu mbongole ikihango kyo tukanywana twe nabo. Niehe, nie Nahano Rurema wabo.
44 Apesar de tudo isso, quando estiverem na terra de seus inimigos, não os rejeitarei, nem os abominarei a ponto de exterminá-los e de romper minha aliança com eles; porque eu sou o Senhor, seu Deus.
45 «Yikyo kihango, ngakizi kikengeera. Mukuba, nꞌgakinywana na bashokuluza baabo, ikyanya nꞌgabalyosa mu kihugo kyeꞌMiisiri, mu masu geꞌgindi milala, gira lyo mba Rurema wabo. Niehe, nie Nahano.»
45 Lembrar-me-ei de minha aliança com seus pais, quando os tirei do Egito à vista das nações, para ser o seu Deus. Eu sou o Senhor."
46 Yizo maaja, kuguma naꞌmategeko, naꞌmahano, yibi byoshi, Nahano akabiheereza Musa yaho ku mugazi Sinaayi. Kwokwo, kwo akabiika ingoome ha kati kaage naꞌBahisiraheeri.
46 Tais são as ordenações, os mandamentos e as leis que o Senhor estabeleceu entre ele e os israelitas, por intermédio de Moisés, no monte Sinai.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Levítico 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.