Judas 1
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Yʉhʉ Juda Santiago pagʉ magʉ Jesucristo pohro majagʉ mʉare Jesu yarãre ipũre gojabeoa. Mʉare mari Pagʉ Goãmʉ ĩgʉ beyenirã ãhraa. Eropirã ĩgʉ mahiri mera õaro ãhraa mʉa. Eropigʉ mʉare Jesucristo ĩhadibumi mʉa ñerire iibiriborore.
1 Ayu Jude i James airi atufuw, baise Jesu Keriso isan abi’akir. Kwa iyab Tamat God iyabuwi e’afi ana yabowamaim kwama’am naatu Jesu Keriso ana tafafaramaim kwama’am etei isa a fef akikirum.
2 Õadorea mʉare. Goãmʉ itamuro mera õaro árĩque mʉa. Eropigʉ Goãmʉre mojomoro ĩhadore, mʉare mahidoregʉ serẽbasaa yʉhʉ Goãmʉre. Mʉa gajirã mera õaro ãhri erãre mahiborore serẽbasaa Goãmʉre.
2 Kabeber, tufuw, naatu yabow kwa wanawanamaim wanatowan na’in nasuwa nare.
3 Goãmʉ marire peamegue wabonirãre ĩgʉ itamuripʉre turaro gojabeodiarabʉ mʉare, yʉ mahirãre. Eropa gojadiaqueregʉ ta dohpaguere gʉyari buherire gamedorebigʉ mʉare gojabeoa. Gajirã mʉa pohro ejanirã erã gʉyari buherire mʉa peebiriboro dopa mʉare gojabeoa dohpaguere. Eropirã Jesucristo ya buheripʉre buhe tarinʉgaque. I buheripʉre peerã, mari Goãmʉre õaro umupeoa. I buheripʉ Jesu ĩgʉ apinirã ĩgʉ yarãre erã buhera eropa árĩniguicãro iiaa gohrotoro mariro.
3 Are au ofonah, ayu asinaftobon yawas boubun tafafaram isan atakirum, baise nati efanin ayu dogorou wanawanan i kokok kwanekwan mi’itube akikirum ana’ototofari, saise God mar maumurih efanin mar ta’imon ana sabuw baitumatum bitih, nati baitumatum i kwanafair kwanawasfafar gewas kwanama.
4 Bajamerãgã masa ñerã ĩha masiya marirã mʉa pohro ejanirã árĩma. Mʉa mera árĩrã erã buherire buhe gʉyama gʉare ĩha masiri arĩrã. Õpa arĩ buhema: “Goãmʉ yarã mʉa árĩcʉ̃, ĩgʉ mahimi mʉare. Eropigʉ nome mera mʉa ñero iicʉ̃ ĩgʉ mʉare ne dipuwaja moasome,” arĩ buherima erã. Eropirã mari Opʉre yujugʉ ta árĩgʉre Jesucristore “Goãmʉ magʉ árĩbeami,” arĩ buherima erã. Eropa arĩ buherãre Goãmʉ ĩgʉ dipuwaja moaborore wereñumi iribojeguere ĩgʉ yare erã gojarapũgue.
4 Anayabin sabuw afa God ana ef ufunane tenan i wa’iwa’iramaim hina wanawanat hirun, bai’obaiyen hibotabir te’o, “God i manaw kabeber wairafin imih karam boro tanisesebar kwanekwan, naatu Regah Jesu Keriso ata Bonawiyenayan ta’imon teyayaub.” Iti sabuw i marasika Buk Atamaninamaim isah hi’oka inu’in baimakiy boro hinab.
5 Dohpaguere gajire guñacʉ̃ iidiaa mʉare. Ire mʉa masiquerecʉ̃ ta dipaturi mʉare ire guñacʉ̃ iidiaa. Goãmʉ ĩgʉ yarãre Egipto árĩnirãre ĩgʉ wiura pʉhrʉ erã mera majarã ĩgʉre umupeobirinirãre Goãmʉ wejẽñumi.
5 Iti sawar etei isah i kwaso’ob, baise akokok nuhi anakusib maiye, Regah ana sabuw Egyptane nawiyih hitit, baise nati ufunamaim sabuw iyab men hibitumatum etei gurusih himorob.
6 Eropirã mʉa gajirã sãre guñaque. Gajirã anyuapʉ Goãmʉ doreri iinirã, pʉhrʉ iidiabiriñuma. Eropirã erã ĩgʉ árĩdore apidiro sãre erã árĩdiabiriñuma. Eropirã erã árĩdirore cóãcãñuma erã. Erã eropa cóãcʉ̃ ĩagʉ Goãmʉ erãre naitĩarogue erãre peresu iiñumi. Eropirã erã pehrerinʉ core comedare dirinirã iro dopa árĩniguicãrãcoma. Eropigʉ pehrerinʉ árĩcʉ̃ dipuwaja moagʉcumi Goãmʉ erãre.
6 Naatu tounamatar iyab hibi’ukwarin hai fair men hikakafiy, baise hai efan nowah anababatun hikwahir hire fatum wanatowan inu’inuwinamaim God fatumih gugumin wanawanan ya hima Baibatebat Ana Veya gagamin tekakaif.
7 Eropa ta ñero iiñuma gajirã sã. Erã sãre guñaque mʉa. Erã Sodoma waĩcʉri maca majarã, Gomorra waĩcʉri maca majarã iri macari pohro árĩri macari majarã sã nome mera ñero iimʉriñuma. Eropirã gajiropa árĩri sãre iiñuma. Erã ʉmapʉ erã basi ta erã dʉpʉ mera ñero iiñuma. Nome sã eropa ta iiñuma erã seyaro. Erã eropa iira dipuwaja Goãmʉ erãre soepehocãñumi. Erãre soegʉ Goãmʉ árĩpehrerã ĩgʉre tarinʉgarãre ĩgʉ dipuwaja moaburire ĩhmugʉ iiñumi. Erãre ĩgʉ dipuwaja moari peame ne yarisome.
7 Ef nati ta’imon Sodom Gomorah sabuw naatu bar merar nati sisibinamaim hima’am hai yawas etei baisesebar kwanekwan hitin. Orot taiyuwih naatu baibin taiyuwih hibisesebar kwanekwan isan God wairaf wanatowan iyafar re nati bar merar sabuw etei e’arahih himorob. Naatu nati sawar etei i sabuw bowabow kakafin wairafih hai baimatnuwen.
8 Erã Goãmʉre tarinʉganirã iidiro dopa dohpague sã eropa ta iiniguicãma gʉyarire buherã. Erã pee masibirã iro dopa ta erã dʉpʉ mera ñero iima. Eropirã mari Opʉ dorerire gamebeama erã. Eropirã deyobirãre, ʉmaro oparãre, turarãre erãpʉ ñero werenigui corema.
8 Ef nati ta’imon sabuw mim kwanekwaneyah hai baifuwenamaim biyah hibokarit, God ana aiwob hikwahir, naatu Auyom mar ana sabuw hi’uwih higigimih.
9 Õagʉ anyua opʉpʉ Migue waĩcʉgʉ ĩgʉ turagʉ árĩqueregʉ ta watĩpʉre ñero werenigui corebiripʉ. Ĩgʉ Moise dʉpʉ mʉrarore gamegʉ, watĩ mera game dʉyasopʉ. Turagʉ árĩqueregʉ ta ĩgʉ watĩ tauro “Yʉ tamera turaa,” arĩ pepibiripʉ. Eropigʉ ĩgʉ gamero watĩre “Peamegue waporo,” arĩ weresãbiripʉ Goãmʉre. Eropigʉ õpa arĩpʉ watĩre. “Goãmʉgue mʉre turiporo,” arĩpʉ Migue watĩre.
9 Baise tounamatar hai ukwarin Michael, Demon mowan hairi Moses biyan isan higamigam ana maramaim, i men taiyuwin ana fair tafanamaim bat awan fokar demon mowan iu kwanikwaniy baise eo, “Regah boro nakwarar narumutufuri.”
10 Oã gʉyarãpʉ erã masibirirare ñero werenigui corema. Eropirã waimʉrã pee masibirã erã gamero ñero iiro dopa ta erã gʉyari wererãpʉ eropa iimaacãma. Eropa iirã árĩrã peamegue warãcoma.
10 Iti sabuw tur naniyah men hiso’ob, baise asir hio tibigigim kwanekwan, naatu sawar afa naniyah i hiso’ob baise haru forobe tisisinaf kwanekwan, imih nati sawaramaim boro nagurusih.
11 Erã ta ñero tarirãcoma. Caín iribojegue majagʉ iidiro dopa ta ñero iima erã. Eropirã Balam sã ĩgʉ iidiro dopa ta erã niyerure mahi, aĩdiarã gʉyarire buhema. Eropirã niyeru aĩri dihtare pepima erã. Eropirã iribojegue majagʉ Coré waĩcʉgʉ ĩgʉ opʉre Moisere ĩgʉ cóãdorediagʉ ĩgʉ iidorediro dopa ta erã sã Jesure eropa ta cóãdorediama. Eropirã ĩgʉ iidiro dopa ta erã sã peamegue warãcoma.
11 Baimakiy boro kakafin anababatun hinab, Cain sisinafumaim ana ef hi’ufunun tenan, naatu kabay isan yah rab. Balam sawar kakafih sisinafube tisisinaf, naatu Korah ana konakon wanawanan hirun higugurusibe boro nagurusih.
12 Erã mʉare gʉya wererãpʉ mʉa game mahi ii ĩhmuburi bosenʉrire barã, umupeori mariro erã erã gamero bira, erã seyaro ta barire bapehocãma gajirãre oro mariro. Eropirã ñerire iirã erã mʉa bosenʉrire õarinʉri waborañere goroweoma. Deco mariri imica cururi iri mari otera itamubiro dopa ta erã gʉyarire buherã ne mʉare itamubeama. Eropiro iri imica cururi miruñe weãcʉ̃ eropa gohrotoniguiro dopa ta erã gʉyarã sã erã wereniguirire gohrotoniguicãma. Yucʉ dʉcacʉbiriri yucʉ duhpiburi árĩbiro dopa erã duhpimorã árĩbeama. Erã buheri mera gajirãre Goãmʉre umupeocʉ̃ iibeama. Yucʉgʉ dʉca maricʉ̃ ĩha mari duha peamegue soe cóãcãa irigʉre. Eropa ta Goãmʉ erãre gʉyarãre peamegue cóãgʉcumi.
12 Iti sabuw aurih biya’ohow aurih biya’ohow en naatu bir kakaf en, farumayah na’atube a kau’ay wanawanan hirun a’aa atom ana yasisir i teo’of nowah, sakuk aurin toun en ebabin enan na’atube. Naatu maur ana veya ai baiwa’e tekerer tebatabat tiu’uyarir na’atube,
13 Pãgúri pumarare pamujupira iro dopa erã ñerire gʉhyasĩurire wereniguima. Necãmʉ yuridija ĩgʉ pehrero dopa ta erã sã pehrea warãcoma. Erã eropa ñero iira dipuwaja dederea warãcoma. Goãmʉ erãre dipuwaja moacʉ̃ naitĩarogue árĩniguicãrãcoma.
13 taiyuwih hai biya’ohow ana itinin tor yan yabat erab fus ekubar rougoy erarouw na’atube. Naatu daman hai efan hisa’ir tibibib kwanekwan na’atube, baise nahimaim i gugumin kakafin God isah ya’asair wanatowan inu’in.
14 — ausente —
14 Naatu Adam ana rara’ane hitutufuw renan Enoch i Adam ana’agir bai seven tufuw, i sabuw isah eobaimanih eo, “Kwa’itin, Regah ana sabuw kakafiyih maumurih na’in ai rourin na’atube bairi hitit tenan.
15 — ausente —
15 Sabuw etei baibatiyih isan, naatu sabuw iyab God ana ef hisa’ir kakafin tisisinaf kousirih isan, naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah God ana ef hisa’ir tur kakafih hio hibigigim isah.”
16 Erã gʉyarã gajirãre dʉyaso ñero werenigui corerã, erã ñero ʉaribejari dihtare iirã ãhrima erã. Eropirã “Gajirãre masitarinʉgaa gʉa,” arĩrima erã. Eropirã erã gamero dopa iidiarã gajinore emadiarã, peemaja õaro wereniguima masare.
16 Iti sabuw i gamin okwanekwaneyah naatu bai’ubabarenayah, taiyuwih hai yawas kakafih tibi’ufunun. Naatu taiyuwih isah teo’o ra’ara’at, sabuw afa isah awah heaharewan saise i hai ma gewas isan.
17 Mari Opʉ Jesucristo buhedore ĩgʉ apinirã erã buherare guñaque mʉapʉ, yʉ mahirã.
17 Baise au ofonah, abisa ata Regah Jesu Keriso ana kob abarayah marasika hio kwananowar i kwananuh.
18 Õpa arĩma erã mʉare. “I yeba pehreboro coregã Goãmʉre ñero arĩ wereyarã árĩrãcoma. Eropirã erã Goãmʉre gamebirã, ñerire erã ʉaribejarire iirãcoma erã,” arĩ werema Jesu ĩgʉ apinirã mʉare.
18 Iti na’atube a tur hi’owen hio, “Mar yomanin ana veya, sabuw iyab God ana ef hisa’ir hai naniyan kakafinamaim ebobonawiyih boro hinatit hinao hini’ibi.”
19 Jesu yarãre erã basi erã game ĩhaturicʉ̃ iima erã gʉya wererãpʉ. Eropirã ñerã erã ñeri ʉaribejarire iirã árĩrã, Espíritu Santore ne opabeama erã.
19 Iti sabuw i kausesebayah, hai kok gagamin i tafaram ana yawas kakafih hinasinaf, aurih Anun Kakafiyin en.
20 Mʉapʉ yʉ mahirã, Jesucristo ya buherire õaro peenemoque guñaturarã mʉa árĩboro dopa. Iri buheripʉ õataria. Espíritu Santo itamuri mera Goãmʉ mera wereniguique mʉa.
20 Baise kwa, au ofonah, baitumatum kakafiyinamaim nawowabi kwanara’at, naatu Anun Kakafiyinamaim kwanayoyoban.
21 Goãmʉ mʉare bʉrigã mahimi. Eropirã ĩgʉ mʉare mahiniguiboro dopa ñeri mariro árĩniguicãque Goãmʉ ĩgʉ dorero dopa. Eropirã Jesucristo mera mʉa eropa árĩniguiburire coreque. Ĩgʉ marire mojomoro ĩagʉ ʉmaroguere eropa árĩniguicʉ̃ iigʉcumi.
21 God ana yabow wanawananamaim natafafari kwanama ata Regah Jesu Keriso kwanakaif. I ana kabeberamaim boro yawas wanatowan nit.
22 Cristo yare peediabiriñarirãre mojomoro ĩaque. Eropirã erãre Jesucristo ya diaye árĩrire wereque.
22 Sabuw iyab hai baitumatum ekwakwaris kwana kabibirih baibais kwanitih.
23 Erãre peamegue wabonirãre Goãmʉre itamucʉ̃ iique mʉa. Gajirã ñerire iirã wahama. Erã ñerire dooque. Erãpʉre mojomoro ĩaque mʉa. Erãre itamurã mʉa sã õaro iique erã ñeri iirire ĩhacũri arĩrã. Gʉhraricʉri suhrirore mʉa gamebiro dopa ta, gajirã erã ñeri iirire gamebiricãque irire pẽhreri arĩrã.
23 Sabuw afa wairaf wan teyey saisewat wairaf wanane kwanarowen sukwarabih kwaniyawasih. Naatu kwanabir kwanakakaf auman sabuw afa kwaniwanbabanih, baise hai faifuw hi’usi’us karitanin auman men kwana’us.
24 — ausente —
24 Imih God ta’imon ata Baiyawasenayan tanabora’ara’ah. I karam kwa boro natafafari a boro men narusukun, naatu a aubar en nabuwi ereyasisir kwanan bonamanamarin gewasin nanamaim kwanatit,
25 — ausente —
25 Ata Regah Jesu Keriso’one God isan tanaorereb, marakaw, bonamanamarin, fair, onowaten marasika na boun naatu mar etei nama wanatowan, wanatowan. Amen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Judas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.