Hebreus 9
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Negohraguere Goãmʉ ĩgʉ dorerire Moisere apigʉ masa ĩgʉre umupeoburi sãre werepipʉ. Eropigʉ Goãmʉre erã umupeoburi wihi sãre iidore apipʉ.
1 Obaibasit wantoro’ot nan ana maramaim, bora’ara’aten isan ana ofafar i ma’am naatu bora’ara’aten ana sis auman ana efan i hiwowab batabat.
2 Iri wihi waimʉrã gasiri wihi árĩyoro. Pe taribu opayoro. Wʉari taribu erã ñajamʉhtari taribu Goãmʉ ya taribu waĩcʉyoro. Iri taribure erã sihãgori yucʉ duhpeodigʉ árĩyoro. Eropárĩcʉ̃ mesa sã árĩyoro. Iri mesa weca Goãmʉre erã ori pan peyayoro.
2 Yoyoban ana sis hiwowowab wanawanan ana itinin i iti na’atube, bar awan tetenane i kakafiyin, nati’imaim i ramef ana batabat efan hiyai, gem ta hiwowab hirouw imaim sibor ana rafiy hiya hisisibor.
3 Gaji taribu suhri mera erã cãhmotara taribu árĩyoro. Iri taribu Goãmʉ ĩgʉ árĩri taribu gohra waĩcʉyoro.
3 Faifuw hitaiy re’ere ufunane bar awan bairou’abin i kakafiyin, kakafiyin anababatun.
4 Iri taribugue oro mera erã iira mesa, incienso erã soeri mesa árĩyoro. Eropiro oro õari mera erã sũra comoro ero oyayoro. Iri comoro waĩcʉyoro Goãmʉ arĩ werepira gojara dicʉri comoro. Iri comoro pohecague dicʉyoro. Yuju coro oro coro dicʉyoro. Ĩgʉ masare ejorañegã mana waĩcʉriñegã dicʉri coro árĩyoro. Eropiro iri comoro pohecague Aarõ yagʉ ĩgʉ tuadigʉ pũcʉdigʉ árĩyoro. Eropiro pemiji ʉtãmiji Goãmʉ ĩgʉ doreri ĩgʉ gojatura mijiri iri comoro pohecague dicʉyoro.
4 Nati’imaim i gemogem ta fi’ufiu afunin isan gold amaim hiwowab, naatu obaibasit ana Mouw gold amaim hiwowab hirouw. Nati Mouw wanawanan i manna ana kibub gold amaim hibu’ur hiwan, Aaron ana tu marasika rourin mamatar naatu kabay rebah rou’ab God ana tur 10 hikikirum auman hiwan hiya.
5 Iri comoro weca perã anyua wéanirã árĩñorã. Erã wéanirã Goãmʉ ĩgʉ gosesiriri mera, “Iri taribure ĩgʉ ãhrimi,” arĩ werero iiyoro. Iri comoro bʉariñe erã quẽdʉpʉri mera bʉasũyoro. Iri comoro bʉariñe weca masa ñero erã iira dipuwajare cãdijidoregʉ waimʉrã di Goãmʉre erã orare wejẽsiripeopʉ pahi opʉ. Iripẽta weregʉra i wihi majare dohpaguere.
5 Mouw tafanamaim tounamatarabe rou’ab hitar God ana taragub na’atube, bowabow kakafih notawiyen ana efanamaim bebeh hitatar hibatabat. Baise boun i men ana ma anikinitur iti sawar etei isah ana’omih.
6 Eropirã iri wihire eropa erã õaro erã amura pʉhrʉ pahia ʉmʉri nʉcʉ erã ñajajamʉhtari taribu erã mohmerire iimʉriñorã.
6 Sis wanawanan sawar i iti na’atube hiyayabuna ufunamaim, firis hai bowabow isan mar etei hirur i bar awan tetenane imaim hibowabow.
7 Eropigʉ pahia opʉpʉ dihta gaji taribuguere ñajapʉ. Bojori nʉcʉ ĩgʉ iri taribure yujusubu ta ñajapʉ ĩgʉ. Eropa ñajagʉ erã wejẽdigʉ waibʉgʉ dire aĩ ñajagʉ, Goãmʉre umupeopʉ. Iri di mariro ne ñajabiripʉ. Ĩgʉ basi ĩgʉ ñeri iira wajare, árĩpehrerã gajirã Israe masa erã ñero iira dipuwaja sãre cãdijidoregʉ dire aĩ ñaja apimʉripʉ ĩgʉ Goãmʉre.
7 Baise sis awan bairou’abin i firis ukwarin akisinamo irur. Naatu nati i kwamur ta’imon wanawananamaim mar ta’imonamo rur. Runamih i men asir rurumih, baise rara boro nab narun i ana bowabow kakafih isan naatu sabuw hai kasiyomaim kakafih hisisinaf isan nasibor.
8 Árĩpehreri i mera Espíritu Santo marire õpa arĩ buhebu iimi: Iri wihi Moisere ĩgʉ apira wihigue Goãmʉre umupeoburi árĩrisubu masapʉ Goãmʉre umupeorã iri wihigue ñajamasibiriñorã. Pahia opʉ dihta Goãmʉ ĩgʉ árĩri taribu gohraguere ñajamasimi masare serẽbasagʉ.
8 Anun Kakafiyin bebeyan bi’obaiyih Tafaror Bar sis awan bairou’abin Kakafiyin, Kakafiyin Anababatun ana ef men hibotawiy, anayabin bar awan tetenane imaim hibowabow.
9 I árĩpehreri Goãmʉre umupeori wihi majare masare apira, marire dohpague majarã buheburi dihta árĩyoro. Pahia erã ñeri dipuwajare waimʉrãre wejẽra mera masa ne Goãmʉ mera tarimasibiriñorã. Pahia erã eropa soe mujuquerecʉ̃ masa erã ñeri erã pepirigue ne pehresũbiriñorã.
9 Sawar iti etei i ina’inan na’atube boun isan bi’obaiyit. Anayabin nati ana veya’amaim sabuw kwafirenayah siwar naatu sibor hibow hina hisisibor, dogoroh wanawanan hai naniyan hibaib i men kukusouwimih.
10 Goãmʉ Moisere apira doreri deyoro maja iiri dihta ãhraa. Erã õpa baburi, erã õpa ihriburi, erã õpa coeburi, erã õpa iiri dihta árĩyoro. Eropiro iri doreri marire õarã wacʉ̃ iibiriyoro. Goãmʉ iri dorerire masa erã iiburire apiñumi Cristo ariboro core.
10 Sawar iti etei i biyat ana ofafar, bay aa, harew tom, naatu harew kif hai ef ta ta imaim hima hisinaf inan Regah ana ef boubun botawiy.
11 Dohpaguere Cristopʉ mari pahi opʉ árĩgʉ arituhadigʉ ãhrimi. Eropigʉ marire sĩribasara mera marire õarã wacʉ̃ iituhadi árĩmi. Eropigʉ Goãmʉre mari ñeri dipuwajare cóãdoregʉ Goãmʉ árĩrogue ñajaja i yeba maja taribure ñajabiripʉ. Ʉmaro maja wihi ñajapʉ. Iri wihi i yeba maja wihi tauro ãhraa. Eropiro masa erã iira wihi árĩbeaa.
11 Baise Keriso i na sawar gewasih himatar tema’ama hai Firis Gagamin matar, naatu in sis gagamin rousouwin anababatun imaim run. Iti sis men sabuw umahimaim hiwowab naatu men iti tafaram turin.
12 Eropigʉ Cristo ʉmarogue Goãmʉ ĩgʉ árĩro gohrague yujusubu ta mari ñeri dipuwajare ñajatupʉ. Eropa ñajagʉ cabritoa dire, wecʉa dire Goãmʉ árĩri taribugue erã aĩ ñajaro dopa iibiripʉ ĩgʉ. Ĩgʉ basi sĩrigʉ ĩgʉ di gohrare cóãgʉ árĩpehrerinʉri Goãmʉ mera mari õaro árĩniguicãborore iipʉ.
12 Mar moumurih na’in isan mar ta’imon rara bai Bar Kakafiyin, Kakafiyin anababatun run, men goat o cow orot hai rara bai runamih. Baise Keriso taiyuwin ana rara bai run, naatu nati rara’amaim mar etei kakafin ana fafatumane rufamit tatit.
13 Ñeri oparãre gʉhraricʉrãre coewearã erãre wejẽsiripeomʉriñorã cabritoa di mera, wecʉa di mera, wecʉare erã soera niti mera.
13 Goat naatu cow orot hai rara naatu cow natun ana fufum sabuw kwafirenayah ofafar hi’astu’ub biyah hibokarit tema’am i biyahimaim tetata’asi’asiy saise hai gubagub hinaseser maiye.
14 Eropa iiñorã masa erã dʉpʉre ñerire coewea cóãrã. Iri tauro Cristopʉ ĩgʉ di mera mari pepirigue mari ñerire õaro coewea cóãcãdi árĩmi. Iri ñeri dipuwaja oparã peamegue wabonirã árĩribʉ mari. Jesucristopʉ ñeri marigʉ árĩgʉ ta ĩgʉ basi crusague sĩrigʉ Goãmʉre ópʉ. Espíritu Santo eropa árĩniguigʉ ĩgʉ itamuri mera eropa ópʉ ĩgʉ ĩgʉ basi. Eropigʉ ĩgʉ mari ñerire ĩgʉ coeweadi árĩmi, Goãmʉ ojocarigʉ ya árĩburire mari õaro iimasiboro dopa.
14 Baise Keriso ana rara i igewasin naatu ra’at kwanekwan. Anunin wanatowan ana fairamaim, Keriso taiyuwin biyan rousouwin it ata kakafin isan God siribuw. It ata kakafih tata’amaim nawiyit tan tamomorob iti rara’amaim it kusouwit, saise it tatan God wanatowanin isan tatabow.
15 Eropigʉ “Õpa mʉare õaro iigʉra,” Goãmʉ arĩ ĩgʉ mama werepidiro dopa ta Cristopʉ iidigʉ árĩmi. Eropa iidi árĩmi ĩgʉ Goãmʉ ĩgʉ beyenirãre taubu. Ĩgʉ eropa taucʉ̃ árĩpehrerinʉri ĩgʉ mera õaro árĩrãca mari ĩgʉ yarã. Eropirã Goãmʉ ĩgʉ yarãre ĩgʉ oburire oparãca mari. Moise doreri dihta árĩcʉ̃ masa erã ñeri iira dipuwajacʉrã árĩmʉriñorã dohpa. Eropa ñeri iira dipuwajacʉrãre taubu ĩgʉ crusague sĩribasadi árĩmi. Ĩgʉ eropa sĩricʉ̃ mari ĩgʉ yarãre ĩgʉ oburire oparãca.
15 Ana’an iti isan Keriso na obaibasit boubun ana orot foun batayan matar, saise sabuw iyab God rubinih wanatowan ana baigegewasin eomatanih nitih. Anayabin sabuw obaibasit atamaninamaim hima kakafih hisinaf obaibasit ana ofafar hi’astu’utu’ub hinan Keriso ana morobomaim tubunih hitit.
16 — ausente —
16 Kwahan ana ef iti na’atube, orot yawasin ema’ama taintuwan ana kwahan boro men hinab, baise namomorob ana veya orot yait kwahan bain isan ana baibasit fefemaim kikirum boro i nab.
17 — ausente —
17 Anayabin orot yawasin ema’am kwahan boro mi’itube hinab, baise namomorob ufunamaim i karam boro hinab.
18 Eropa ta Goãmʉ masare werepimʉhtara Moisere ĩgʉ apira doreri sĩriro mariro di cóãro mariro ne duhpiburi árĩbiriyoro. Eropigʉ waibʉgʉ dire Moise wejẽsirira pʉhrʉ ĩgʉ dorerire diaye ta iigʉ iipʉ.
18 Ana anaban nati isan, imih obaibasit atamanin ana veya, sawar etei i rara’amaim hin yabih himamatar.
19 Eropigʉ õpa iimʉhtapʉ Moise: Goãmʉ ĩgʉ apira dorerire masare werepehopʉ. Pʉhrʉ cabritoa dire, wecʉa dire deco mera morepʉ. Eropigʉ isopo waĩcʉdigʉ dʉpʉ mera oveja poari diari poari mera erã ñimurare turãpʉ. Iri dʉpʉ mera dire yosogʉ, Goãmʉ dorerire ĩgʉ gojarapũ weca wejẽsiripʉ. Árĩpehrerã masa weca sãre wejẽsiripeopʉ.
19 Obaiyunen tur ofafaramaim tutufin etei Moses eo sabuw hinonowar ufunamaim, cow hai rara bai harew auman sartabir, naatu sheep bunibunin hinuw himanak inu’in bai momowar famenamaim iutan eotore butu’ub God ana Buk Firorow tafanamaim ta’asi’asiy naatu sabuw biyah auman ta’asi’asiy.
20 Eropa iigʉ õpa arĩpʉ ĩgʉ: “Goãmʉ marire ĩgʉ werepira ĩgʉ dorera i di mera iri diaye árĩcʉ̃ masia mari. I dire ĩarã diaye ta ĩgʉ arĩdiro dopa ta ĩgʉ marire iiburire masia. Maripʉre irire yʉhridoremi,” arĩpʉ Moise.
20 Naatu sabuw iuwih, “Iti rara i God ana obaibasit kwa bai’ufnunin isan eo ebiyuni kwanabosiyasiyar.”
21 Eropigʉ masare ĩgʉ iidiro dopa ta Goãmʉ umupeori wihi waimʉrã gasiri wihire, árĩpehreri iri wihi árĩri sãre wejẽsiripeopʉ.
21 Ef ta’imon Moses rara bai Sis Kakafiyin sisibin roun roun naatu kwafiren hai sawar etei biyahimaim ta’asi’asiy.
22 Eropa ta ãhraa. Ĩgʉ doreri iri dorediro dopa ta baja ñerire di mera coeweadoreyoro. Eropigʉ di cohmoro mariro Goãmʉ mari ñeri iirare ne cãdijisome.
22 Turobe ofafar eo na’atube, sawar etei hai kouksouwen i rara akisinamo, naatu rara men nasusuwa na’at bowabow kakafin ana notawiyen i en.
23 Eropiro i yeba maja wihire, iri wihi árĩri sãre ñerire coewearo dopa ta waimʉrã di mera wejẽsiripeomʉripʉ. Eropiro iri tauro ʉmarogue wamorãre erã ñeri dipuwaja oparare coero gahmea. Eropiro waimʉrã di tauro árĩgʉ ya di mera erã ñerire coero gahmea. Eropirã Jesucristo ya di mera coenirã wabʉ maripʉ.
23 Imih nati sawar tutufin etei i mar ana itinin i ana bai’u’ur, imaim hi’ufunun sibor hiya hikukusouwen. Baise mar ana sawar i sibor gewasinamak imaim hinakusouwen, men bobaituw hai rara.
24 Eropigʉ Cristo mari ñeri iira dipuwajare Goãmʉre cóãdoregʉ Goãmʉre erã umupeori wihi masa erã iira wihire ñajabiripʉ. I yeba maja wihi ʉmaro maja wihi ĩhacũ iira wihi ãhraa. Goãmʉ ya wihi gohra ʉmaro maja wihi ãhraa. Eropigʉ mari ñeri iira dipuwajare cóãdoregʉ Goãmʉ árĩro gohrague ñajapʉ Cristo. Ʉmarogue wapʉ ĩgʉ Goãmʉ core mari ya árĩburire serẽbasabu.
24 Anayabin Keriso i men Sis Kakafiyin mar ana itinin sabuw hi’u’ur umahimaim hiwowowab runamih, baise it isat maramaim run God nanamaim bat it ebibaisit.
25 Pahia opʉ bojori nʉcʉ Goãmʉ ĩgʉ árĩri taribugue erã ñeri iira dipuwajare cóãdoregʉ ñajamʉripʉ waimʉrã di mera. Cristopʉ sĩrigʉ ĩgʉ dire cóãdigʉ Goãmʉre mari ñeri iira dipuwajare cóãdoregʉ erã iiro dopa bajasuburi ñajabiripʉ.
25 Firis Gagamin kwamur etei matan yi bobaituw hai rara bai Efan Kakafiyin Kakafiyin anababatun run sisibor, baise Keriso i men mar moumurih na’in biyan bai run siboromih.
26 Bajasuburi ĩgʉ dire cóãbu árĩgʉ, i yeba árĩropẽ bajasuburi ĩgʉ ñero sĩriniguicãboñumi. Yujusubu ta dehyoapʉ ĩgʉ i yebaguere i ʉmʉ pehrerinʉ coregã. Ĩgʉ dehyoagʉ ĩgʉ yujusubu ta sĩribasara mera mari árĩpehrerã ñeri iirare cóãbu dehyoapʉ.
26 Nati na’atube tasisinaf na’at, tafaram mamatar ana veya na iti boun titit i boro biyababan moumurin na’in tab. Baise tana yomanin tatitit ana veya, Keriso mar moumurih na’in isan mar ta’imonamo na tit, bowabow kakafin souwin isan taiyuwin biyan siboromih yai.
27 Árĩpehrerã mari masa sã yujusubu ta sĩrirãca. Mari eropa sĩrira pʉhrʉ, õarãre, ñerã sãre beyegʉcumi Goãmʉ.
27 Imih orot etei hai morob i boro mar ta’imon hinamorob, naatu morob ufunamaim etei boro God ana baibatiyen hinab.
28 Yujusubu ta mari sĩriro dopa ta Cristo sã yujusubu ta sĩripʉ bajarã masa erã ñero iirare cóãbu. Pʉhrʉ dipaturi dujarigʉcumi. Mari ñerire cóãdigʉgue dujarigʉcumi. Eropigʉ irire dipaturi cóãgʉ arisome. Eropa arigʉ mucubiriri mera ĩgʉre corerãre taugʉ arigʉcumi. Ĩgʉ pohrogue erãre aĩgãbu arigʉcumi.
28 Imih Keriso i mar ta’imonamo biyan siboromih yai, sabuw moumurih na’in hai bowabow kakafin notawiyen isan. Naatu boro mar bairou’abin namatabir maiye, men bowabow kakafin isan, baise sabuw iyab yawas wanatowan isan hima tekakaif nan niyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.