Hebreus 12

Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Eropirã oãre yʉ werenirãre bajarã Goãmʉre umupeonirãre, ñerire iibirinirãre masirã árĩpehreri ñero iirire duhucãrã mari sã. Õpa ãhraa mari queoriñe mera werecʉ̃: Nʉcʉrire opagʉ omari masʉ turaro omamasibeami. Eropa ta mari Goãmʉ gamerire iimasibeaa mari ñerire iicʉ̃. Eropirã irire duhucãrã mari. Eropirã Goãmʉ ĩgʉ gamero dopa ta õarire iiniguicãrã.
1 Isan imih it i sabuw maramaim kau’ay gagamin na’in sisibit roun roun hi’ar bebera’uh hibat hi’itit tanununuw. Imih sawar kakafih erorowen tanit tanisrouwen naatu bowabow kakafihine fatumit tama’am tanarufamit tanatit, nunuwamih hi’u’uwit saise tanitarfofor tananunuw gewas.
2 Eropirã Jesure eropa guñaniguirã. Ĩgʉ ta ãhrimi marire umupeo guñaturacʉ̃ iigʉ. Eropigʉ marire umupeonemocʉ̃ sãre iimi ĩgʉ. Crusague sĩrigʉ yujuro bojepʉ. Pʉhrʉ ĩgʉ mucubiriborore masigʉ crusague sĩripʉ. Eropa sĩrigʉ gʉhyasĩribodigʉ árĩqueregʉ gʉhyasĩribiripʉ ĩgʉ. Eropa iira pʉhrʉ dohpaguere Goãmʉ ĩgʉ opʉ ĩgʉ doaro diayepʉ doanijagʉ ĩgʉ dorebu iimi.
2 Matat etei Jesu tana’itin, ata baitumatum an naatu yomanin, sabuw hibai onaf afe’en hi’onaf hibi’i’iyab, men biyan eohow. Anayabin yasisir nanamaim ma’am i so’ob, imih wainab in yomaninamaim yen God ana asukwafune mare bonamanamarinamaim ema’am.
3 Ñerã masa ĩgʉre ñero erã iicʉ̃ yujuro bojepʉ ĩgʉ. ĩgʉ eropa iidigʉre guñaque mʉa, mʉa sã ñero tarirã “Yujuro bojebiriboca,” arĩrã. Irire guñaque mʉa ĩgʉre umupeo duhuri arĩrã.
3 Sabuw kakafih wanawanahimaim wawainab i kwananot, isan imih kwa men kwanahahar naatu gubam nahuriramih.
4 Ñerire mʉa tarinʉgaboro dopa Jesu iro dopa ñetariaro gohra tarinibeaa mʉa. Ñerã mʉare wejẽnibeama.
4 Anayabin bowabow kakafih bairi kwabiyow ana veya kwa men yait hi’asbuni imorobomih.
5 ¿Goãmʉ mʉare ĩgʉ porãre ĩgʉ wererare cãdijicãri mʉa? Õpa arĩpʉ ĩgʉ:
5 Buk Atamaninamaim God kwa i natunatun rouw koufair tur bit kwanotanot? Iti na’atube eo,
6 Árĩpehrerã yʉ mahirãre werea. Eropigʉ árĩpehrerã “Yʉ porã ãhraa mʉa,” yʉ arĩ ĩarãre tarinʉgadorebeaa. Eropigʉ erã tarinʉgacʉ̃ ĩha erãre yʉ porãre merogã dipuwaja moaa, arĩpʉ Goãmʉ.
6 Anayabin Regah orot babin iyab isah ebiyabow boro baikwatutunen nitih, naatu orot babin iyab i natunatunamih ebowabow boro baimakiy nitih.”
7 Ñero tarirã yujuro bojeque “Goãmʉ yʉre weregʉ iimi,” arĩrã. Ĩgʉ yare duhubiricãque. Goãmʉ mʉare ĩgʉ porãre merogã dipuwaja moagʉ iimi. Erã pagʉ sʉmarã erã porãre eropa werema. Eropirã erãre dipuwaja moama. Eropa ta iimi Goãmʉ sã marire ĩgʉ porãre.
7 Biyababan fokarih wanawanan kwana fair nawainabi nati i kwa a baikwatutunen na’atube, anayabin kwa i natunatun imih ebi’obaiyi. It tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit i kwaso’ob.
8 Goãmʉ árĩpehrerãre weremi. Goãmʉ mʉare ĩgʉ werebiricʉ̃ ĩgʉ porã gohra árĩbeaa mʉa. Eropirã ĩgʉ porã árĩbirã yujugʉ majigʉ ĩgʉ pagʉre ĩgʉ masibiro dopa ta ĩgʉ weresũya marigʉ árĩro dopa ta ãhraa mʉa. Eropirã Goãmʉre “Yʉ pagʉ gohra ãhrimi,” arĩmasibeaa mʉa ĩgʉ mʉare werebiricʉ̃.
8 God natunatun etei baikwatutunen ebitih, naatu o baikwatutunen men inabaib na’at, nati ana itinin o i men natun anababatun. O i tamat en, ometakek.
9 Mari pagʉ sʉmarã marire erã werecʉ̃ peerã erãre umupeoa mari. Mari pagʉ sʉmarãre mari umupeoro tauro umupeoro gahmea mari Pagʉ Goãmʉ ĩgʉ werecʉ̃. Eropirã ĩgʉre yʉhriro gahmea marire. Eropa yʉhrirã árĩpehrerinʉri ĩgʉ mera árĩrãca.
9 Kek ana veya, tamatanah baikwatutunen hibitit i taso’ob, naatu takakafiyih. Imih Tamat maramaim baikwatutunen nabitit ana maramaim tanakakafiy gewas, saise boro ma’ama wanatowanamaim tanama.
10 Bajame­nʉrigã mari pagʉ sʉmarã erã gamero dopa marire were dipuwaja moama. Goãmʉpʉ marire õaro weremi. Eropigʉ ĩgʉ masiri mera marire dipuwaja moami marire õarã masadoregʉ. Eropa iimi ĩgʉ marire ĩgʉ iro dopa õarã mari árĩboro dopa.
10 Tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit, nati i it ata ma gewasin isan. Baise God baikwatutunen ebitit i turobe naatu gewasin, anayabin i ekokok, i ana kakafiyin bairi tanafaram.
11 Marire ĩgʉ dipuwaja moacʉ̃ mucubiribeaa mari. Mari bu bʉjawerea. Eropa bʉjawerequererã ta ĩgʉ eropa dipuwaja moara pʉhrʉ õarã árĩrãca mari. Eropirã ĩgʉ wererire peenirã árĩrã gajiropa iiro mariro õaro árĩrãca.
11 Baikwatutunen tabaib ana veya’amaim biyat i ebababan tarererey naatu men tabiyasisir. Baise biyababan ufunamaim sabuw iyab baikwatutunen hibai hibi’akir hai yawas boro namutufor yasisiramaim hinama gewas.
12 Eropirã guñaturabirã árĩquererã ta Goãmʉre õaro guñaturarã árĩque. Ĩgʉre duhubiricãque.
12 Isan imih kwanunuw uma tehahahar kwana’awanfairen, naatu a hiririm ra’iyemih kwabiwa’an kwanabat gewas.
13 Õaro diaye maja mare mʉa waro dopa ta pee gorowerero mariro õaro diaye ta Goãmʉre yʉhrique. Mʉa eropiicʉ̃ ĩhacũrã gajirã Jesu yarã gajiropa árĩrire iisome. Eropirã turabirã turarã warãcoma.
13 A i namutufor efatut kwanan, saise sabuw afa ah umah ririmih naatu kiyatabirih kwa hi’ufnuni tenan boro men hinawasdidir hinare, baise kwane i boro hai fair hinab maiye hini’ufnuni.
14 Árĩpehrerã masa mera õaro árĩque gamequeãro mariro. Eropirã ñero iibiricãque. Ñeri marirã dihta mari Opʉ Cristore ĩarãcoma.
14 Kwanasinaftobon taituwa bairi tufuwamaim kwanama, naatu kwanayasairi kakafiyinamaim kwanama. Anayabin orot yait ana yawas men ya’asair kakafiyinamaim ema’am Regah ana yumat boro men na’itin.
15 Õaro iique mʉa. Goãmʉ mʉare ĩgʉ itamucʉ̃ õaro yʉhrique. Ñeri tiari iri oterire iri goroweoro dopa ta mʉa sã Cristo yare duhu ñerire guñaniguibiricãque gajirãre goroweori arĩrã.
15 Mata toniwa’an gewas, men yait ta God ana manaw ana kabeberane namatabiramih. Kwana’itin gewas men yait ta kwa wanawanamaim ihitutu na’atube ub nakufaifaiy, naatu ana fafa’amaim sawar etei hinakokoramih.
16 Ne nome mera ñero iirã árĩbiricãque. Eropirã Goãmʉ yare gamebirã árĩbiricãque. Eropa árĩgʉ árĩpʉ Esaú. Ĩgʉ masa tĩgʉ árĩripʉ. Eropigʉ ĩgʉ pagʉ yare ĩgʉ sĩrira pʉhrʉ opabu árĩripʉ. Eropa árĩqueregʉ yujunʉ barire gametarigʉ iri bari mera ĩgʉ pagʉ magʉre ĩgʉ tĩgʉ opaborore bu gohrotopʉ.
16 Kwana’itin gewas men yait ta na’in nisesebar kwanekwanemih, o Esau sisinaf na’atube nasinaf koun God nitinimih. Anayabin Esau bay tew ta’imonamaim kek ai’in hai onowaten sawar tutufin etei bora’ah tain itin.
17 Pʉhrʉ ĩgʉre warare masia mʉa. Ĩgʉ eropiira pʉhrʉ ĩgʉ pagʉ ĩgʉre Esaúre õaro árĩdoreburire Goãmʉre serẽbasarire turaro gameripʉ daja Esaúpʉ. Ĩgʉ eropa gamequerecʉ̃ ta ĩgʉ pagʉ magʉpʉre ĩgʉ tĩgʉ opaburire gohrotora dipuwaja ĩgjiropa árĩrire iisome. Eropirʉ̃ pagʉ ĩgʉre obiripʉ. Eropa gamegʉ turaro orequeregʉ ĩgʉ pagʉre serẽqueregʉ irire opamasibiripʉ Esaú.
17 Naatu sawar abisa uf himamatar i kwaso’ob, Esau tamah ana baigegewasin isan erererey auman bifefeyan tamah rutawiy. Anayabin abisa marasika sisinaf men dogor baikitabir bai.
18 Goãmʉ dorerire Moisere ĩgʉ apicʉ̃gue mari acawererã Israe masa mʉra Goãmʉ pohro ejaboro gʉhya árĩyoro. Dohpaguere mʉapʉre eropa árĩbeaa. Õpa wayoro erãre. Goãmʉ ĩgʉ dorerire Moisere iri dorerire apigʉ erã árĩri yeba majagʉ ʉtãgʉgue árĩpʉ. Irigʉpʉ Sinaí waĩcʉdigʉ árĩyoro. Eropiro erã Goãmʉ pohro ejamorã irigʉgue erã ejacʉ̃ turaro peame ʉ̃jʉyoro. Eropiro naitĩaro, imica curu, turaro miru sã árĩyoro irigʉ ʉtãgʉre.
18 Kwa i men kwana oyaw an kwatit Israel sabuw sawar hi’i’itin na’atube kwa’itinimih. Anayabin Israel sabuw hina oyaw Sinai anamaim hititit ana veya wairaf in bitakir hi’itin, gugumin kakafin anababatun hi’itin, wowog gagamin maiyow re’er hi’itin. Naatu nidun hinonowar i
19 — ausente —
19 tour nidun hinowar, naatu orot fanan hinonowar ana veya yah birubir fafar Moses hi’u, “Orot ku’otan aki men akokok tur ta nao maiye ananowar.”
20 — ausente —
20 Anayabin God ana ofafar tur fokarin iti na’atube eo isan i hibir, “Bobaituw ta nan iti oyaw sisibinamaim natit nabubutubun na’at kabayamaim kwanarab namorob.”
21 Eropigʉ árĩpehrerire ʉtãgʉguere gʉhyaro árĩrire ĩagʉ õpa arĩpʉ Moise: “Bʉrigã güigʉ naragãgʉ iiaa,” arĩpʉ ĩgʉ.
21 Abisa matahimaim hi’i’itin i hai bir ra’at, Moses auman ana bir ra’at eo, “Ayu iti sawar aitin abir au umau teo’oror.”
22 Iribojegue Israe masa Goãmʉ ĩgʉ árĩdigʉ ʉtãgʉgue ejamasibiriñorã sĩriri arĩrã. Dohpaguere mʉapʉ Jesu yarãpʉ Goãmʉ árĩdigʉ ʉtãgʉgue, Sión waĩcʉdigʉgue, ʉmaro majagʉgue mʉrijaro dopa ta diaye ta Goãmʉ mera wereniguimasia. Goãmʉ ojocarigʉ ĩgʉ ya macague mʉrijaro dopa ta diaye ta ĩgʉ mera wereniguia mʉa. Iri maca gaji maca mama maca Jerusalén ʉmaro maja maca ãhraa. Ero anyua bajarã gohra ãhrima. Goãmʉre umupeorã mucubiriri mera gamenererã ãhrima.
22 Baise boun kwa i kwana oyaw wabin Zion imaim kwatit, God wanatowan ma’ama’anin ana bar ana merar, mar ana Jerusalem, tounamatar kou’ay gagamin na’in dones na’atube tibiyasisir wanawanah kwarun bairi kwabiyasisir.
23 Eropirã mʉapʉ ĩgʉ ya maca majarã árĩrã, erogue Goãmʉ porã árĩmʉhtarã mera mʉa gamenere árĩbodiro dopa ta ãhraa. Ĩgʉ porã erã waĩre ĩgʉ gojaturapũgue ʉmarogue erã waĩre gojatunirã ãhrima. Ĩgʉpʉ mari Pagʉpʉ árĩpehrerã beyebu ãhrimi. Ĩgʉ mera majarã ãhraa mʉapʉ. Eropirã gajirã õarã Goãmʉ yarã mera gamenererã dopa ta ãhraa mʉa sã. Erãre ta ñeri marirã iituhapʉ Goãmʉ.
23 Kwa i kwana God natunatun ai’in hai yasisir wanawanan kwarun, natunatun wabih maramaim hikikirum, kwa i kwana sabuw etei hai baibatiyenayan ana God biyan kwanatit. Naatu sabuw gewasih ayubih kouksouwen hibaika tema’am biyah kwatit.
24 Eropirã Jesu mera majarã ãhraa mʉapʉ. Negohraguere ĩgʉ dore apirare gohrotogʉ “Mʉare õaro iigʉra yʉhʉ,” arĩ apipʉ Goãmʉ marire. Ĩgʉ eropa arĩ apidiro dopa ta iidigʉ árĩmi Jesu. Ĩgʉ dire cohã ĩgʉ sĩrirañe mera marire õaro taricʉ̃ iimi ĩgʉ. Abelre ĩgʉ di cóãrare ĩagʉ Goãmʉ Abelre wejẽdigʉre dipuwaja moapʉ. Jesucristo ĩgʉ di cóãrapʉre ĩagʉ marire dipuwaja marirã árĩcʉ̃ iipʉ. Eropiro Abel ĩgʉ di cóãra bu gohra árĩya. Cristopʉ ĩgʉ di cóãra pʉhrʉ õatariaro iipʉ Goãmʉ marire. Eropiro Cristo ĩgʉ di cóãra bu gohra árĩbiriya.
24 Kwana Jesu obaibasit boubun ana foun batayan biyan kwatit naatu rara boubun suware’er i igewasin kwanekwan men Abel ana rara na’atube.
25 Eropirã õaro iique mʉa. Goãmʉ yare mʉare weregʉre õaro yʉhrirã árĩque. Iribojegue i yeba árĩdigʉ Moise Goãmʉ yare ĩgʉ werecʉ̃ peerã, bajarã irire peediabiriñorã. Erã eropa peediabirira dipuwaja, dipuwaja moapʉ Goãmʉ erãre. Erã tauro dipuwaja moagʉcumi Cristore cóãrãre. Cristopʉ ʉmarogue árĩgʉ Goãmʉ yare weregʉ ãhrimi.
25 Kwana’itin gewas God abisa boun eo kwananowar, men kwanakwahir. Anayabin sabuw iyab marasika oyaw anamaim Moses eo hinowar fanan hisasair i baimakiy men kafa’imo hihaiwimih. Naatu boun God fanan i mutufor marane re eo tanonowar, baise kwanitafasar fanan kwanasasair na’at, kwa i kwamorob sawar. Baimakiy kakafin anababatun boro men karam kwanahaiw!
26 Irisubure Moisere ĩgʉ dorerire ĩgʉ apirasubure Goãmʉ ĩgʉ wereniguiro mera yeba ñohmecʉ̃ iipʉ. Dohpaguepʉre õpa weremi ĩgʉ: “I yeba ñohmecʉ̃ yujusubu ta iinemogʉra. I yeba dihta ñohmecʉ̃ iisome yʉhʉ. Ʉmarogue sãre ñohmecʉ̃ iigʉra,” arĩ werepʉ ĩgʉ.
26 Oyaw Sinai anamaim i fananawat eo, me etei i’uruyuy, baise boun it ata veya’amaim ana omatanen hikirum inu’in na’atube boro namatar, “Veya ta boro men me akisin aniyuwiyuw, baise mar tafaram etei boro aniyuwiyuw.”
27 “I yeba ñohmecʉ̃ yujusubu iinemogʉra,” arĩgʉ, “Árĩpehrerire yʉ ĩhacũnugurare cóãgʉra,” arĩgʉ iipʉ. Goãmʉ ĩgʉ opʉ árĩroguepʉre cóãmasiya mara. Eropiro ĩgʉ ĩhacũnugurare ĩgʉ cóãcʉ̃ ĩgʉ opʉ árĩro dihta dujaroca.
27 Tur mar ta’imon i bebeyan i’obaiyit taitin, God umanamaim abisa eo himatar tema’am boro etei niyuwiyuw hai efan hinasa’iren. Baise sawar abisa wanatowan ma’amih bimataren boro hai efanika hinama.
28 Ĩgʉ opʉ árĩrogue warãca mari. Eropirã ĩgʉ opʉ árĩrore ĩgʉ cóãbiricʉ̃ ĩarã, Goãmʉre “Õhaa,” arĩrã mari. Eropirã umupeori mera, gʉhyadiaro mera ĩgʉ yare iirã mari ĩgʉre mucubiricʉ̃ iimorã.
28 Imih God ana merar tanay anayabin, it i God ana aiwobomaim tarun, nati efan God boro men niyuwiyuw. Imih God tanifai tanabora’ara’ah ata not tutufin etei kakaf bir auman.
29 Peame ʉ̃jʉro gʉhyaro dopa ta Goãmʉ gʉhyaro dipuwaja moagʉ ãhrimi. Eropirã ĩgʉre gʉhyadiaro mera umupeorã.
29 Anayabin ata God i turobe tafaram gurusenayan ana wairaf.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.