Hebreus 11
Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI
1 Õpa ãhraa umupeori: Goãmʉre umupeorã, marire ĩgʉ õaro iiburire õaro masia. Ĩgʉre ĩabiriquererã ĩgʉre umupeorã “Diaye ta iigʉ ãhrimi,” arĩ pepia mari.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Iribojegue majarã Goãmʉre “Diaye ta iigʉ ãhrimi,” erã arĩ umupeocʉ̃ ĩagʉ ĩhasʉapʉ Goãmʉpʉ.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Goãmʉ ĩgʉ wereniguiri mera árĩpehrerire ĩhacũnugupʉ. Eropigʉ ĩgʉ mari ĩabirirare árĩpehrerire mari dohpague mari ĩari sãre ĩhacũnugupʉ. Irire mari õaro masia Goãmʉre umupeorã.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Goãmʉre umupeogʉ Abelpʉ cordero wejẽ, soe mujupʉ Goãmʉre umupeogʉ. Eropa iigʉ ĩgʉ tĩgʉ tauro õaro umupeopʉ ĩgʉ Goãmʉre. Eropigʉ Goãmʉ ĩgʉ orare mucubiripʉ. Eropa mucubirigʉ “Õagʉ ãhrimi,” arĩ ĩapʉ ĩgʉ Abelre Goãmʉre umupeogʉre. Abel iribojegue sĩridigʉ mʉrʉ árĩquerecʉ̃ ĩgʉ Goãmʉre eropa ii umupeorare guñaa mari sã. Eropa guñarã. Goãmʉre umupeoa mari sã.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Enoco Goãmʉre ĩgʉ umupeocʉ̃ ĩagʉ mucubirimʉripʉ Goãmʉ. Eropa mucubirigʉ ĩgʉre ĩgʉ pohrogue aĩmʉriapʉ. Eropa ta werea Goãmʉ yare wereniguirire erã gojarapũgue. Ĩgʉ eropa aĩmʉriara pʉhrʉ masa ĩgʉre ne bocabiriñorã. Ĩgʉ eropa aĩmʉriadigʉ árĩgʉ ne sĩribiripʉ.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Goãmʉre umupeobirã ĩgʉre mucubiricʉ̃ iimasibeaa mari. Goãmʉre serẽdiarã õpa ĩgʉre arĩ pepiro gahmea marire. “Diaye ta ĩgʉ Goãmʉ gohra ãhrimi. Eropigʉ ĩgʉre mari umupeocʉ̃ marire õaro iimi ĩgʉ,” arĩ pepiro gahmea. Mari eropa arĩ pepibirã mari ĩgʉre serẽmasibeaa.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Noé Goãmʉre umupeogʉ ĩgʉre ĩgʉ wererare õaro yʉhripʉ. Pʉhrʉ erã ñero waborore Goãmʉ ĩgʉre werecʉ̃ peegʉ õaro yʉhripʉ ĩgʉ. Eropa yʉhrigʉ wʉadiru dohodiru iipʉ ĩgʉ acawererã dia miririñere tarimorã. Noé eropa umupeogʉ árĩgʉ i yeba majarã ñerã erã umupeobirirare, erã taribiriboro sãre ĩhmugʉ iimʉripʉ. Eropigʉ ĩgʉ umupeocʉ̃ ĩagʉ “Õagʉ ãhrimi,” arĩ ĩamʉripʉ Goãmʉ ĩgʉre.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Abrahã sã Goãmʉre umupeogʉ ĩgʉre yʉhripʉ. Gaji yebaguere ĩgʉre ĩgʉ oburi yebaguere Goãmʉ ĩgʉre wadorecʉ̃ ĩgʉre yʉhripʉ. Ĩgʉ ya yebare wirigãgʉ ĩgʉ masibiriri yebague ejapʉ.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 “I yebare mʉre ogʉra,” Goãmʉ ĩgʉ arĩcʉ̃ peegʉ ĩgʉre umupeogʉ iri yebague eja árĩmerejapʉ ĩgʉ. Ero arĩmerejaqueregʉ ĩgʉ gaji yeba majagʉ árĩro dopa waimʉrã gasiri wiri mera wihicʉ curimʉripʉ mʉrano árĩbirinijagʉ árĩgʉ. Ĩgʉ magʉ Isaa sã ĩgʉ pãrami Jacobo sã ĩgʉ iiro dopa ta iimʉriñorã. “Mʉare i yebare ogʉra,” arĩ weremʉripʉ Goãmʉ erã sãre.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Eropigʉ i yebare curigʉ macari iibirimʉripʉ Abrahã. Gaji macague Goãmʉ ĩgʉ árĩri macague ʉmarogue ĩgʉ waborore coregʉ iipʉ Abrahã. Iri maca Goãmʉ iira macaʉ. Eropigʉ ĩgʉ umupeocʉ̃ ĩ árĩyoro. Eropigʉ iri macare ne pehrebiriburi macare coregʉ iipʉ.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Goãmʉre umupeogo Sara waĩcʉgo, bʉro gohra árĩquerego porã marigo árĩquerego ta porãcʉpo. “Goãmʉ ĩgʉ arĩdiro dopa ta iigʉcumi,” arĩgo ĩgʉre umupeogo porãcʉpo.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Eropigʉ Abrahã bʉgʉ gohra árĩqueregʉ ta porãcʉpʉ. Eropirã ĩgʉ pãramerã árĩturiarãgue bajarã wacãñorã. Necãre, imipa yerire mari queorã yujuro bojeya mariro dopa ta, ĩgʉ pãramerã árĩturiarã sãre queo bocatĩuya mariñorã.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Árĩpehrerã oã yʉ werenirã mʉrague Goãmʉre umupeotuhajanirãgue sĩriñorã. Goãmʉ “Mʉare ogʉra,” ĩgʉ arĩrare opanibirãgue sĩriñorã. Eropa opabiriquererã “Goãmʉ ĩgʉ arĩdiro dopa ta pʉhrʉgue ogʉcumi gʉare,” arĩ masiñorã. Eropa masirã mucubirimʉhtañorã. Eropirã õpa arĩñorã erã: “I yebague curirã ãhraa. Gaji yeba majarã ãhraa,” arĩmʉriñorã erã.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Eropa arĩrã gaji yebare erã ya yeba árĩborore corerã iiñorã. Irire õaro masia mari.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 “Gaji yeba majarã ãhraa,” erã arĩrã iribojegue erã cóãra yebare guñarã iibiriñorã. Iri yebague dujaa wadiarã dujaa waboñuma.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Õari yebapʉre gahme corerã iiñorã. Iri yeba ʉmarogue ãhraa. Erã eropa gahme corecʉ̃ ĩagʉ Goãmʉre “Gʉa opʉ ãhrimi,” erã arĩcʉ̃ peegʉ ne gʉhyasĩribiripʉ Goãmʉ. Ĩgʉ pohro erã ya maca árĩborore iibasatuhadi árĩmi ĩgʉ. Eropigʉ gʉhyasĩribiripʉ.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 — ausente —
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 — ausente —
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 “Yʉ magʉre Isaare yʉ wejẽcʉ̃ Goãmʉ ĩgʉre masugʉcumi,” arĩ pepigʉ ĩgʉre wejẽbu iiripʉ. Eropigʉ Goãmʉ ĩgʉre cãhmota ĩgʉre wejẽdorebiripʉ. Ĩgʉ pagʉ ĩgʉ eropa wejẽbu árĩgʉ Isaa sĩribudigʉ árĩpʉ. Eropigʉ sĩridi masadigʉ iro dopa árĩpʉ ĩgʉ. Eropigʉ Abrahã ĩgʉre ojocarigʉ dipaturi opapʉ ĩgʉre.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Isaa Goãmʉre umupeogʉ ĩgʉ porãre Jacobore, Esaú sãre “Pʉhrʉgue Goãmʉ mʉare õaro iigʉcumi,” arĩpʉ.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Goãmʉre umupeogʉ Jacobo ĩgʉ sĩriboro coregã wahgãnʉgaja ĩgʉ tuadigʉ mera tuañanʉgaja Goãmʉre serẽ umupeopʉ. Eropa serẽgʉ José porãre ʉmare “Goãmʉ mʉare õaro iigʉcumi,” arĩpʉ Jacobo.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Goãmʉre umupeogʉ José ĩgʉ sĩriboro coregã Israe masa Egipto árĩrã erã wiriaborore weremʉhtapʉ. Eropa erã wiriaborore masiyugʉ ĩgʉ sĩrira dʉpʉ mʉrarore aĩgãdorepʉ ĩgʉ porãre.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Goãmʉre umupeorã ʉrerã abe gohra Moisere dibuñorã ĩgʉ pagʉ sʉmarã ĩgʉ masa dehyoara pʉhrʉ. Õagʉgã ĩgʉ árĩcʉ̃ ĩarã ĩgʉgãre dibuñorã. Iri yeba majagʉ tauro árĩgʉ opʉ ĩgʉ majirãre wejẽdorerire tarinʉgarã ĩgʉre dibuñorã erã. Erã erã opʉre güibiriñorã.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Moisere masudigo i yeba majarã opʉ mago árĩpo. Eropa igo masudigʉ árĩqueregʉ, Goãmʉre umupeogʉ “Opʉ mago magʉ ãhrimi,” erã arĩ piyucʉ̃ gamebiripʉ ĩgʉ Moise. Oparã mera majagʉ árĩdiabigʉ Goãmʉ yarã mera majagʉ árĩdiapʉ.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Goãmʉre tarinʉgadiagʉ árĩgʉ ĩgʉre masudigo pohrogue bajamenʉrigã õaro árĩboñumi. Eropa õaro árĩbu árĩqueregʉ ĩgʉ Goãmʉ yarã mera ñero taridiapʉ.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Eropigʉ Egipto majarã ya õarire tauro Cristo ya árĩburire ñero tariburire gamepʉ. Pʉhrʉgue Goãmʉ ĩgʉre ĩgʉ õarire oborore masigʉ ñero taridiapʉ.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Goãmʉre umupeogʉ Egipto majagʉ tauro opʉ, ĩgʉ mera ĩgʉ guacʉ̃ güibiripʉ. Eropa güibigʉ iri yeba árĩdigʉ iri yebare cóãcã waha wapʉ. Goãmʉre ĩabiriqueregʉ “Goãmʉ árĩcumi,” arĩ pepipʉ ĩgʉ. Eropigʉ ĩgʉ iiborore ne duhubiripʉ.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Goãmʉre umupeogʉ Moise Israe masare Goãmʉ ĩgʉ tauborore masipʉ. Eropa masigʉ Goãmʉ ĩgʉ dorediro dopa ta Israe masa erã disipororire erã tura mijirire di mera wejẽsiri tuhdorepʉ. Eropa dorepʉ anyu masare wejẽgʉ erã masa tĩrãre wejẽbodigʉ Israe masa erã masa tĩrãre wejẽbiriboro dopa.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Goãmʉre umupeorã Israe masa deco diariya waĩcʉriya deco watope árĩri maha deco mariri maha taribujañorã. Erã eropa taribujacʉ̃ ĩarã Egipto majarãpʉ erãre nʉrʉsiarã erãre ĩhacũ taribujanirã miri sĩria wañorã.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Goãmʉre umupeorã Israe masa Jericó maca sãriro, wʉari sãriro pʉrʉpʉ majisora curiñorã. Siete nʉri gohra iri macare majisora curiñorã erã. Iri nʉcʉ nʉri erã majisorara pʉhrʉ iri sãriropʉ dijapehrea wayoro.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Iri maca majago ʉma mera ñero iidigo Rahab waĩcʉgo Goãmʉre umupeogo Israe masare itamupo. Iri macare erã cóãboro core bajamerãgã Israe masa erogue erã ñaja duhricʉ̃ ĩha igo erãre itamupo. Eropirã Israe masa iri maca majarãre Goãmʉre tarinʉganirãre wejẽpehoquererã ta igopʉre wejẽbiriñorã.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Gajirãre Goãmʉre umupeonirãre werenemoboya yʉhʉ. Eropa werediaqueregʉ ta bajarãre eropa Goãmʉre umupeorã sãre were gojapehomasibirica yʉhʉ. Gedeõ, Baraca, Sansõ, Jefté, Davi, Samue, Goãmʉ yare weremʉhtanirã sã árĩpehrerã yʉ werebonirã ãhrima.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Goãmʉre umupeorã yujurãyeri gaji yebarigue árĩri macari majarãre gamewejẽ tarinʉgañorã. Eropirã gajirã diaye dorenirã árĩñorã. Gajirã Goãmʉ erãre “Mʉare itamugʉra,” ĩgʉ arĩdiro dopa ta ĩgʉ itamurire bocañorã. Eropa ĩgʉre umupeorã yeea erãre badiacʉ̃ erãre erã babiricʉ̃ iiñorã erã.
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 Turaro ʉ̃jʉri peameri árĩquerecʉ̃ ta ʉ̃jʉbiriñorã erã Goãmʉre umupeonijarã. Gajirã erãre ñose wejẽdiacʉ̃ duhrigã wañorã erã Goãmʉre umupeorã. Turabirã árĩquererã Goãmʉre umupeo, turarã wañorã. “Goãmʉre umupeorã ãhraa. Gamewejẽ turarã ãhraa,” eropa arĩrã árĩcʉ̃ gaji yebari majarã surara erã wejẽrã arirã ne yujuro bojebiriñorã.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Goãmʉre erã umupeocʉ̃ ĩagʉ yujurãyeri nome erã acawererã sĩricʉ̃ ĩagʉ Goãmʉpʉ erãre masupʉ.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Gajirãre Goãmʉre umupeorãre ñero arĩ wereya erãre tãramʉriñorã. Eropirã gajirãre guburire, mojotorire diricãa peresu iiñorã.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Goãmʉre umupeorãre ñerã ʉtã mera dea wejẽmʉriñorã. Gajirãre erã dʉpʉre seroti mera wiritamʉriñorã. Gajirãre ñoserimijiri mera ñose wejẽmʉriñorã. Erãre Cristore cóãdorerã erã ñero iimʉriñorã. Gajirã erãre ñero iicʉ̃ oveja gasiri mera, cabra gasiri mera suhricʉrã mojomorocʉrã árĩmʉriñorã.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Erã õatariarã erã árĩcʉ̃ i yeba majarã ñerã erã mera majarã árĩbonirã árĩbeama. Wiri marirã árĩrã, masa marirogue ʉtã yucʉgue árĩgãri siaricãmʉriñorã. Eropa árĩgãri siarirã ʉtã yucʉgue árĩri goberigue, yebague árĩri goberi sãre carĩgãri siaricãmʉriñorã.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Oã árĩpehrerã Goãmʉre erã umupeocʉ̃ ĩagʉ mucubiripʉ ĩgʉ. “Õaro iiabʉ mʉa,” arĩpʉ. Erã eropa õaro umupeoquerecʉ̃ Goãmʉ erãre “Mʉare taugʉra,” ĩgʉ arĩdiro ejanibiriya dohpa.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Õpa arĩ pepipʉ Goãmʉ: “Oãre yaharãre, pʉhrʉgue árĩrã yaharã mera yujuro mera taugʉra,” arĩ pepipʉ. Ĩgʉ eropa arĩ pepidiro dopa ta iigʉcumi. Ĩgʉ eropiicʉ̃ õatariaro árĩroca ero core ĩgʉ iidiro tauro.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.