1 Coríntios 15

Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Dohpaguere yʉ acawererã, õari buherire yʉhʉ mʉare wererare mʉare guñacʉ̃ iidiaca. Iri buherire õaro peebʉ mʉa. Eropa peerã iri buherire umupeonijarã õaro ãhraa mʉa.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Mʉa eropa umupeocʉ̃ irire mʉa cóãbiricʉ̃ Cristo mʉare peamegue wabonirãre taugʉcumi. Mʉa eropa peera pʉhrʉ Cristo yare mʉa duhucãcʉ̃ iri mʉa peera duhpiburi árĩbiriboya.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Õpa arĩ weremʉhtagʉra mʉare. Bu gohra árĩbeaa. Mʉare buhegʉ yʉre Cristo ĩgʉ wererare õpa arĩ werebʉ: Goãmʉ yare erã arĩ gojayudiro dopa ta mari ñeri wajare Cristo sĩripʉ.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Eropigʉ Goãmʉ yare erã arĩ gojayudiro dopa ta Cristo ĩgʉ sĩrira pʉhrʉ gajirã ĩgʉre erã yaara pʉhrʉ ʉhrenʉ waboro ĩgʉ masa mʉriapʉ.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Ĩgʉ eropa masa mʉriara pʉhrʉ Pedrore dehyoapʉ. Ĩgʉ eropa dehyoara pʉhrʉ ĩgʉ buherãre doce mera majarãre dehyoapʉ daja.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Erãre dehyoara pʉhrʉre yujusubu ta quinientos weca árĩrãre ĩgʉ yarãre dehyoapʉ daja. Gajirã ĩgʉre ĩanirã sĩrituhañorã. Gajirã ĩgʉ ĩanirã bajarã erã mera majarã árĩnirã dohpaguere árĩnima.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Pʉhrʉ Cristo Santiagore dehyoapʉ daja. Eropa ĩgʉ dehyoara pʉhrʉ árĩpehrerã ĩgʉ buhedore apinirãre dehyoapʉ daja.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Árĩpehrerã gajirãre ĩgʉ dehyoara pʉhrʉ yʉ sãre dehyoami daja. Majigʉgã queoro masa deyobigʉgã ĩgʉ masa dehyoanʉrʉsiadiro dopa ta yʉ sã Jesure umupeo nʉrʉsiagʉ ãhraa. Yʉ eropa árĩcʉ̃ erã pʉhrʉre dehyoami Jesu yʉ sãre. Yʉre ta ĩgʉ dehyoatumi pare.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Ero coregue Jesu yarãre ñero iiribʉ. Eropa iidigʉ árĩgʉ gajirã Jesu ĩgʉ apinirã árĩpehrerã erã docague gohra ãhraa yʉhʉ. Eropigʉ dohpague sãre Jesu ĩgʉ buhedore ĩgʉ apibodigʉ árĩbiriribʉ yʉhʉ.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Eropa árĩqueregʉ ta Goãmʉ ĩgʉ yʉre mahicʉ̃ dohpaguere Jesu ĩgʉ apidigʉ ãhraa yʉ sã. Eropigʉ ĩgʉ yʉre mahicʉ̃ dohpaguere ĩgʉ gamerire iipehoa. Eropigʉ ĩgʉ yʉre mahicʉ̃ ĩgʉ yagʉ eropa árĩcãgʉ iibeaa. Árĩpehrerã gajirã ĩgʉ apinirã tauro yʉpʉ turaro mohmeabʉ. Eropa mohmegʉ yʉ gamero iri mohmerire iibirabʉ. Goãmʉ yʉre mahigʉ yʉre itamuami.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Yʉhʉ mʉare õari buherire buhegʉ yʉ árĩcʉ̃ erã mʉare buherã árĩcʉ̃ sãre yujuropa ãhraa. Gʉapʉ ire buherã árĩquererã ta bu gohra árĩrã iiaa. Gʉa buheripʉ bu árĩri árĩbeaa. Eropirã mʉapʉ i buherire õaro peeabʉ.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Cristo ĩgʉ sĩrira pʉhrʉ ĩgʉ masa mʉriarare gʉa buhequerecʉ̃ “Sĩrinirã mʉra ne masa mʉriabeama,” arĩma mʉa mera majarã yujurãyeri. ¿Dohpa arĩrono eropa arĩri erã irire?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Õpa masiporo erã. Sĩrinirã mʉrare Goãmʉ masa mʉriacʉ̃ iibigʉ Cristo sãre ne masa mʉriacʉ̃ iibiriboñumi.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Eropigʉ Cristo ĩgʉ masa mʉriabiricʉ̃ õari buherire gʉa werera ne waja mariboya. Mʉa ĩgʉre umupeori sã waja mariboya.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Masa mʉriari maricʉ̃ gʉapʉ Goãmʉ yare wererã gʉyarã iiboya. Sĩrinirã mʉra erã masa mʉriabiricʉ̃ Goãmʉpʉ Cristore masa mʉriacʉ̃ iibiriboñumi. Ĩgʉ eropa iibiricʉ̃ gʉa “Goãmʉ Cristore masa mʉriacʉ̃ iipʉ,” arĩrã gʉyarã iiboya.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Sĩrinirã mʉrare Goãmʉ masubigʉ, Cristo sãre ĩgʉ masubiriboñumi.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Eropiro Cristo ĩgʉ masa mʉriabiricʉ̃ ĩgʉre mʉa umupeori waja mariboya. Eropiro mʉa ñeri dipuwajacʉrã árĩboya dohpa peamegue wamorã.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Masa mʉriariñe maricʉ̃ Cristo yarã mʉra sĩrimʉhtanirã mʉra peamegue wamorã árĩboñuma.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Cristore mari umupeora pʉhrʉ mari sĩrirãgue mari masa mʉriamasibirimorã árĩrã árĩpehrerã masa tauro mojomorocʉrã árĩboya maripʉ. Eropirã ĩgʉre umupeorã bu gohra árĩrire umupeorã iiboya mari.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Eropa árĩbeaa. Diaye ta Goãmʉ Cristore õaro masa mʉriacʉ̃ iicãdi árĩmi. Cristo ĩgʉ masa mʉriara pʉhrʉ mari sã sĩrirãgue masa mʉriamorã ta ãhraa. Ĩgʉ eropa masa mʉriagʉ, Cristo masa mʉria gubuyecʉñumi marire.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Õpa ta ãhraa i: Adán masʉ árĩmʉhtadigʉ ĩgʉ ñerire iinʉgara pʉhrʉ masa sĩrinʉgañuma. Eropigʉ gajigʉ masʉ Jesucristo õarire ĩgʉ iira pʉhrʉ sĩrinirã mʉra masa mʉriamasima.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Adán yarã árĩnʉrʉsiarãgue mari árĩpehrerã sĩrirãca. Eropa ta Cristo yarã mari árĩcʉ̃ mari sĩrira pʉhrʉ marire masa mʉriacʉ̃ iigʉcumi Goãmʉ.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Yujurãyeri cururi marire Goãmʉ sihurisubu masa mʉriarãca. Cristo marire árĩmʉhtadigʉ masa mʉriamʉhtapʉ. Pʉhrʉ ĩgʉ i yebague dujaricʉ̃ ĩgʉ yarã sã masa mʉriarãcoma.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Irisubu ta i ʉmʉ pehrerinʉ árĩroca. Eropigʉ árĩpehrerã ñerã oparãre, dorerãre, turarãre Cristo cóãgʉcumi. Ĩgʉ eropa iira pʉhrʉ árĩpehrerã weca opʉ ĩgʉ árĩrare wiagʉcumi Goãmʉre mari Pagʉre.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Ĩgʉ wiaboro core mari Pagʉ Cristore ĩhaturirãre ĩgʉ tarinʉgapehoboro core Cristo tamera árĩpehrerã weca opʉ árĩgʉcumi. Eropa iibu ta árĩro gahmea ĩgʉre.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Ĩgʉre ĩhaturirãre ĩgʉ cóãra pʉhrʉ sĩririñe sãre pehrecʉ̃ iigʉcumi ĩgʉ.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Goãmʉ yare gojarapũgue õpa ãhraa: “Árĩpehrerã weca dorebure apipʉ Goãmʉ Cristore. Árĩpehreri sãre apipʉ ĩgʉre.” Eropa ta arãa Goãmʉ yare erã gojarapũgue. “Árĩpehrerã weca dorebure apipʉ Goãmʉ Cristore,” arĩ gojagʉ, “Goãmʉ weca doregʉ Cristo ãhrimi ĩgʉ,” arĩdiabiriñumi. Goãmʉpʉ Cristore eropa apiñumi.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Árĩpehrero Goãmʉre ĩhaturirãre ĩgʉ cóãra pʉhrʉ árĩpehrerã weca doregʉ Cristo Goãmʉ magʉ ĩgʉ árĩtuhagʉ ĩgʉ opʉ árĩrare Goãmʉre ĩgʉre apidigʉpʉre wiagʉcumi. Eropiigʉcumi “Goãmʉpʉ árĩpehrerã weca opʉ árĩpehreri opʉ gohra ãhrimi,” árĩpehrero árĩpehrerã arĩmasiboro dopa.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 “Sĩrinirã masa mʉriasome,” arĩma gajirã. ¿Erã arĩri diaye árĩcʉ̃ duhpimorã gajirã masa sĩrinirã mʉra ya árĩburire erã waĩyebasanirã ãhriri mʉa pepicʉ̃? Sĩrinirã mʉra masa mʉriabiricʉ̃ erã ya árĩburire gajirã waĩyebasara duhpiburi árĩbiriboya.
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Gʉapʉ gʉa buheri dipuwaja ʉmʉri nʉcʉ gajirã gʉare erã ñero iidiacʉ̃ gʉhya ãhraa gʉa sãre. Gʉare eropa gʉhyaquerecʉ̃ ta masa mʉriari árĩcʉ̃ masirã eropa buheniguicãa gʉa.
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Mari Opʉ Jesucristo yarã mʉa árĩcʉ̃ ĩgʉre umupeonemorã mʉa wacʉ̃ yʉpʉ turaro mucubiri pepia yʉhʉ mʉare. Iri diaye ta ãhraa. Eropigʉ “Yʉre noho erã gamerinʉ wejẽmaja gʉhya ãhrima,” yʉ arĩcʉ̃ iri sã diaye ta ãhraa.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Efeso majarã guarã õari buherire yʉ buhera waja yʉre pama. Masa mʉriariñe maricʉ̃ Jesu yagʉ yʉ árĩbiricʉ̃, yʉ ñero tarira waja duhpiburi árĩbiriboya. Sĩrinirã mʉra erã masa mʉriabiricʉ̃ õpa arĩboya mari: “Pʉhrʉñari sĩrirãca. Dohpa wasome mari. Eropirã bania, ihrirã, mari gamero dopa iirã,” arĩboya mari.
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Eropa arĩ gʉyarire pepibiricãque mʉa. “Ñerãre wapicʉrã, õarire mʉa iirare cãdijirãca mʉa,” arĩma masa. Iri diaye ta ãhraa.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Õarire pepirã árĩque mʉa. Eropirã õarire iirã árĩque daja. Eropirã ñerire iinemobiricãque daja. Gajirã mʉa mera majarã ne Goãmʉre masibeama. Mʉa gʉhyasĩriburire mʉare eropa arãa.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Eropi mʉa mera majagʉ õpa arĩ serẽpibocumi yʉre: “¿Dohpa ii sĩrinirã mʉra masa mʉriarãcuri? ¿Dohpa bejari dʉpʉcʉrã masa mʉriarãcuri? arĩ serẽpibocumi yʉre.
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Eropa arĩ serẽpigʉ pee masibigʉ ãhrimi. Oteriyere mari oterã iriye boacʉ̃ gohra puhri wiria. Boabiricʉ̃ ne puhri wirimasibeaa. Irire masia mʉa.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Puhritaridigʉ yucʉgʉguere otebeaa mari. Dipayeri dihtare otea mari. Iriyeri trigo yeri árĩro ãhri, o gajiyeri árĩro árĩca.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Iriyerire mari otera pʉhrʉ Goãmʉpʉ ĩgʉ gamediro dopa ta iriyerire bʉga mʉriacʉ̃ iimi. Eropigʉ ojodʉcayerire ojodʉcañu wacʉ̃ iimi ĩgʉ. Trigo yerire trigo sari wacʉ̃ iimi. Eropa ta puhridoremi Goãmʉ.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Árĩpehrerã dʉpʉcʉri yujuropa deyobeaa. Masa dʉpʉpʉ yujuropa ta ãhraa. Waimʉrã dʉpʉ sã gajiropa ta dehyoa. Mirimagʉ porã dʉpʉ sã gajiropa ta dehyoa. Eropirã wai sã gajiropa ta dʉpʉcʉma.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Eropirã ʉmaro majarã sã ãhrima. Eropirã i yeba majarã sã ãhrima. Eropirã ʉmaro majarã dʉpʉ gajiropa dehyoma. Eropiro i yeba majarã ʉmaro majarã iro dopa árĩbeama.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Õpa ta ãhraa. Abe ʉmʉ majagʉ gosemi. Eropi ñami majagʉ sã boje ãhrimi ĩgʉ sã. Yuju diaye ta boyomi. Eropirã necã sã gajiropa bejari gosesirima. Necã majarã sãre mari ĩacʉ̃ gaji dipu daberogã gosesiriri dipu dehyoa. Eropiro gaji dipu turaro gosesiriri dipu dehyoa.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Eropa ta ãhrima sĩrinirã mʉra erã masa mʉriacʉ̃. Masʉ ĩgʉ dʉpʉre mari yaara pʉhrʉ ĩgʉ dʉpʉ boa waroca. Eropiro gaji dʉpʉ gajiropa árĩri dʉpʉ ʉmʉri nʉcʉ ojocariburi dʉpʉ masa mʉriaroca.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Ĩgʉ dʉpʉre mari yaacʉ̃ sĩridigʉ dʉpʉ ñeri dʉpʉ ãhraa. Goãmʉ ĩgʉre masucʉ̃ ĩgʉ dʉpʉ õatariari dʉpʉ árĩroca. Eropiro ĩgʉ dʉpʉ mari yaara dʉpʉ turari mariri dʉpʉ ãhraa. Eropiro Goãmʉ ĩgʉre ĩgʉ masucʉ̃ dʉpʉ turatariari dʉpʉ árĩroca.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 I yeba maja dʉpʉre mari yaarãca. Ĩgʉ sĩridigʉ mʉrʉ ĩgʉ masa mʉriacʉ̃ ĩgʉ dʉpʉ ʉmaro maja dʉpʉ ta árĩroca. I yeba maja dʉpʉre mari opaa dohpaguere. Pʉhrʉ ʉmaro maja dʉpʉ sãre oparãca.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Eropa ta arĩ werea Goãmʉ yare erã gojarapũgue: “I yeba árĩmʉhtadigʉ Adán waĩcʉgʉ Goãmʉ ĩgʉre iicʉ̃ ojocarigʉ wañumi,” arĩ gojañuma. Adán iro dopa árĩgʉpʉ ʉjʉtʉyagʉpʉ Cristopʉ ojocaririre ogʉ ãhrimi.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 I yeba maja dʉpʉ árĩmʉhtara dʉpʉ ãhraa. Pʉhrʉgue ʉmaro maja dʉpʉ árĩroca.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Õpa ta ãhraa: Árĩmʉhtadigʉ Adánpʉ i yeba maja nicu mera Goãmʉ ĩgʉ iira dʉpʉre dʉpʉcʉñumi. Ĩgʉ pʉhrʉ aridigʉpʉ Cristopʉ ʉmaro majagʉ árĩpʉ.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Nicu mera dʉpʉcʉmʉhtadigʉ Adán árĩdiro dopa ta mari árĩpehrerã nicu mera iira dʉpʉcʉrã ãhraa mari. Eropirã ʉmarogue aridigʉ Jesucristo ĩgʉ árĩdiro dopa ta ĩgʉ yarã árĩpehrerã ĩgʉ iro dopa dʉpʉcʉrãca mari.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Mari Adán iro dopa ta dʉpʉcʉrã árĩrã pʉhrʉ Cristo iro dopa dʉpʉcʉrãca.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Yʉ acawererã, mʉare ire werediaa: I yeba maja dʉpʉ di mera diro mera árĩri dʉpʉ Goãmʉ ĩgʉ opʉ árĩroguere ʉmaroguere ne wasome. Mari dʉpʉ boaburi dʉpʉ ãhraa. Eropiro ʉmarogue ʉmʉri nʉcʉ mari árĩboroguere i dʉpʉ wasome.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 — ausente —
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 — ausente —
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Dohpaguere mari dʉpʉ boaburi dʉpʉ ãhraa. Eropigʉ mari Goãmʉ mera árĩniguicãburire mari dʉpʉre gohrotogʉcumi Goãmʉ. Eropigʉ mari sĩriburi dʉpʉre gohrotogʉcumi mari ne sĩribiriburi dʉpʉpʉre.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Mari dʉpʉre ne boabiriburi dʉpʉre gohrotogʉcumi. Eropigʉ marire sĩribiriburi dʉpʉre eropa árĩniguiburi dʉpʉre gohrotogʉcumi. Iri eropa marire gohrotocʉ̃ iribojegue Goãmʉ yare gojarapũgue arĩ gojadiro dopa ta eropa waroca: Goãmʉ sĩririñere cóãcãmi.
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 Dohpaguere ne dipaturi sĩrisome. Eropiro sĩririñe mera dipaturi mari ñero tarisome.
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Mari ñeri iira waja árĩcʉ̃ tamera sĩririñe mera ñero tarirãca. Eropiro Goãmʉ doreri mari iimasibirira waja dipuwajacʉa mari. Eropa dipuwajacʉrã peamegue mari masa wamorã ãhraa.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Mari eropa árĩquerecʉ̃ ta mari Opʉ Jesucristopʉ marire peamegue wabiricʉ̃ iimi. Ĩgʉ eropa iigʉ árĩcʉ̃ masirã Goãmʉ mera mucubiri “Õhaa,” arãa mari.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Eropirã yʉ acawererã, yʉ mahirã, Cristore mʉa umupeorire duhubiricãque. Eropirã gajirã mʉare õari buherire erã cóãdorecʉ̃ ne cóãbiricãque irire. Eropirã ʉmʉri nʉcʉ mari Opʉ Jesucristo ĩgʉ iidorerare õaro iiniguicãque mʉa. Mari Opʉ Jesucristo yare mari iicʉ̃ bu gohra ta ne árĩbeaa. Ire masirã ĩgʉ iidorerire õaro iiniguicãque mʉa.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.