1 Coríntios 12

Goãmʉ Yare Wereripʉ (DES) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yʉ acawererã, õpa mʉare weregʉ ire mʉare masicʉ̃ gahmea. Goãmʉ ya árĩburire mari mohmeburire apigʉ marire árĩpehrerãre irire iimasicʉ̃ iimi Espíritu Santo.
1 Boun i kwa Anun Kakafiyin ana usar isan kwabibat i anao kwananowar. Taitu ayu men akokok kwa aur kasiy na’atube nama’amih.
2 Mʉa Jesu yarã árĩnibirã gajiropa árĩri buherire pee nʉrʉrã árĩrã, mʉapʉ goãmarã wéanirãre umupeoyoro. Noho mʉa bocarãre wereniguibirãre umupeoyoro. Irire masia mʉa.
2 Kwanaso’ob kwa baikirisiyana’e, Eteni kwama’am ana veya, wagabur hibonawiy a ef kwawasa’ir kwatit sawar inu’inuwih kwakwafirih.
3 Eropa árĩnirã mʉa árĩcʉ̃ dohpaguere õpa arĩ werediaca mʉare. Espíritu Santo itamuri mera wereniguirã “Jesu ñero waporo,” ne arĩmasibeama. Eropirã Espíritu Santo itamuri mariro wereniguirãpʉ “Jesu árĩpehrerã wecague opʉ mari Opʉ ãhrimi,” arĩmasibeama.
3 Isan imih a tur ao’owen, orot yait God Anunin tatargabuw men karam boro Jesu nao raraf, naatu orot yait wanawananamaim Anun Kakafiyin men ema’am boro men karam naorereb, “Jesu i Regah.”
4 Goãmʉ ya árĩburire mohmemasiburi baja ãhraa. Irire marire iimasicʉ̃ iigʉpʉ yujugʉ ta ãhrimi. Ĩgʉ Espíritu Santo ãhrimi.
4 Usar i yumatan yumatan, baise Anunin i ta’imon efafaram.
5 Eropiro Goãmʉ ya árĩburire iimasiri mera mari mohmeburi baja ãhraa. Irire mari iiburire doregʉ yujugʉ ta mari Opʉ Jesu ãhrimi.
5 Bowabow i yumatan ta ta tabowabow, baise Regah i ta’imon isan tabowabow.
6 Mari ĩgʉ yarã ĩgʉ ya árĩburire iimasiri mera mari mohmeri yujuropa ta árĩbeaa. Iri mohmeri õaro wacʉ̃ iigʉ yujugʉ ta Goãmʉ ãhrimi.
6 Bowabow hai fair i yumatah ta ta tabowabow, baise God ta’imon bowabow ana fair orot ta’ita’imon wanawanahimaim faram tebowabow.
7 Espíritu Santo marire Jesu yarã nʉcʉre mari iimasiburire apigʉ Goãmʉ turarire ĩhmugʉ iimi. Õpa ta iimi ĩgʉ Jesu yarãre árĩpehrerã mari õaro mohmeboro dopa.
7 Orot ta’ita’imon biyahimaim Anun Kakafiyin ana taragub ef tata’ane ebirerereb saise sabuw etei hina’itin ana baigegewasin hinab.
8 Yujurãyerire õaro masiri mera werecʉ̃ iimi Espíritu Santo ta. Eropigʉ gajirãre Goãmʉ yare õaro buhecʉ̃ iimi ĩgʉ Espíritu Santo.
8 Anunin orot ta isan boro ukwar rerekab ana usar nitin, naatu orot ta boro not so’ob ana usar nitin.
9 Eropigʉ gajirãre “Mari Goãmʉ mera õaro iimasia,” arĩ Goãmʉre guñaturacʉ̃ iimi Espíritu Santo ta. Eropa iigʉ gajirãre turarire Espíritu Santo ta ohomi ĩgʉ. Iri turarire ĩgʉ ocʉ̃ erãpʉ dorecʉrãre õarã wacʉ̃ iima. Espíritu Santo yujugʉ ta árĩgʉ iri turarire ohomi.
9 Anun ta’imonaban orot ta isan boro baitumatum ana usar nitin, naatu orot ta boro sabuw baiyawasih isan ana usar nitin.
10 Eropigʉ ĩgʉ gajirãre deyoro moarire iimasicʉ̃ iimi ĩgʉ. Eropa iigʉ Goãmʉ yare õaro weretaumasicʉ̃ iimi ĩgʉ gajirãre. Eropa iigʉ gajirã Jesu yarãre buherire õaro beyemasicʉ̃ iimi ĩgʉ. Eropa masirã watĩ ya buheri árĩcʉ̃ masima erã. Espíritu Santo gohra ya iri buheri árĩcʉ̃ sãre masima erã. Eropigʉ gajirãre erã peeyamarirã yare wereniguimasicʉ̃ iimi ĩgʉ. Eropigʉ peeyamarirã yare erã wereniguicʉ̃ gajirãre weretaumasicʉ̃ iimi.
10 Orot ta ina’inan fokarih sinaf isan ana fair boro nitin, orot ta boro dinabatur orereb isan ana usar nitin, naatu orot ta boro turobe baifuwen hairi orereb yamutufurin isan ana usar nitin. Orot ta menan botabirin tur ta o isan ana usar boro nitin, orot ta tur koubuna isan usar boro nitin.
11 Iri árĩpehrerire iimasirire apigʉ ta Espíritu Santo ta yujugʉ ta ãhrimi. Ĩgʉ gamero dopa ta marire yujurãyerire mari mohmeburire apimi.
11 Baise iti bowabow etei i God Anunin ta’imon akisinamo sawar etei esisinaf, naatu i ana kokomaim usar orot babin ta ta rubinih ebitih.
12 Werenigui queori mera mʉare weregʉra: Mari dʉpʉ yuju dʉpʉ árĩquerecʉ̃ ta, mojotori, cuiri, guburi, gamiri, iri tamera baja ãhraa mari dʉpʉre árĩri. Eropa ãhraa mari Cristo yarã. Bajarã árĩquererã ta yuju dʉpʉ iro dopa ta yuju curu ta ãhraa ĩgʉ mera.
12 Biyat ana itinin i men ta’imonamaim wowab yenamih, baise yow kusisib an moumurih na’in, naatu kukusisib i moumurih, baise biyat i ta’imon maiyow. Keriso ana’itinaban nati na’atube.
13 Eropirã Cristo yarã árĩrã ĩgʉ dʉpʉ iro dopa yuju curu ta ãhraa mari. Judio masa, judio masa árĩbirã, pohro majarã, pohro majarã árĩbirã, baja cururi árĩquererã ta yujugʉ árĩgʉ ĩgʉ dʉpʉ iro dopa yuju curu ta ãhraa mari. Espíritu Santo yujugʉ ta árĩgʉ ĩgʉ turari mera waĩyesũnirã marire yuju curu Cristo yarã árĩcʉ̃ iimi. Eropirã mari árĩpehrerã yujugʉ Espíritu Santore opaa Cristo ya curu majarã árĩrã.
13 Ana itinin i ta’imon. O Jew orot, o Greek orot, akir orot, roufamen orot, it etei i Anunin ta’imonamaim bapataito tabai biyat ta’imon matar, naatu God Anunin ta’imon ayubit ana harew dogorotamaim isuwaire.
14 Mari dʉpʉ yuju dʉpʉ árĩquerecʉ̃ ta mojotori, cuiri, guburi, gamiri iri mari dʉpʉ árĩri baja ãhraa.
14 Biyat i men ta’imon wowab yen biyat tutufin mataramih, baise famen moumurin na’in na ikokofan biyat matar.
15 Mʉ guburo wereniguiri guburo árĩro õpa arĩboya mʉre gajiropa arĩro: “Mʉ mojoto árĩbeaa yʉhʉ. Eropiro mʉ dʉpʉ maja árĩbeaa yʉhʉ,” arĩboya. Mʉ guburo eropa arĩquerero ta mʉ dʉpʉ maja árĩro ta iiaa.
15 Naatu at iti na’atube nao, “Ayu i men o uma, imih ayu men o biya turin.” Nati na’atube nao men karam boro akisin nabin nabat.
16 Mʉ gamiro wereniguiri gamiro árĩro õpa arĩboya mʉre: “Mʉ cuiru árĩbeaa yʉhʉ. Eropiro mʉ dʉpʉ majaru árĩbeaa yʉhʉ,” arĩboya. Mʉ gamiro eropa arĩquerero ta mʉ dʉpʉ maja gamiro árĩro ta iiaa.
16 Naatu tainit nao, “Ayu i men o mata, imih men o biya turin.” Nati na’at nao i men karam boro akisin nabin nabat.
17 ¿Mari dʉpʉ cuiru dihta árĩcʉ̃ dohpa peebocuri mari? Masiya mara. ¿Eropirã mari dʉpʉ gamiro dihta árĩcʉ̃ dohpa ii wĩji pepibocuri mari? Masiya mara.
17 Naatu biyat tutufin etei i matatawat tama’am na’at, tur boro mi’itube tatanowar? Naatu biyat tutufin etei tainitawat tama’am na’at, sawar yamurih boro mi’itube tatayon?
18 Eropa árĩbeaa mari dʉpʉ. Õpa ãhraa. Mari dʉpʉ árĩrinore árĩpehrerire Goãmʉ ĩgʉ gamero dopa ta apidi árĩmi mari dʉpʉre.
18 Baise boun tama’am kwana’itin, God biyat etei yakitifuw gewas, ta’ita’imon hai efanamaim ya, ikokofan wowab yen biyat matar.
19 ¿Mari dʉpʉ árĩri maricʉ̃ dohpa waboyuri mari dʉpʉ? Mariboya.
19 Biyat wowowab ana itinin ta’imon tama’am na’at, biyat ana itinin boro ai’ab.
20 Mari dʉpʉ õpa ãhraa: Yuju dʉpʉ árĩquerecʉ̃ ta mari dʉpʉ árĩri baja ãhraa. Eropa ta mari Jesu yarã yuju dʉpʉ iro dopa árĩquererã bajarã ãhraa mari basi game itamumorã.
20 Imih biyat i yow kukusisib ana itinin moumurih na’in, baise an i ta’imon.
21 Eropiro mʉ cuirupʉ mʉ mojotore “Mʉ itamucʉ̃ gamebeaa,” arĩmasibeaa. Eropiro mʉ dipuru mʉ guburire “Mʉ itamucʉ̃ gamebeaa,” arĩmasibeaa.
21 Isan imih matat men karam umat isan nao, “Ayu o a baibais men akokok,” na’atube ukwarit men karam at isan nao, “Ayu o a baibais men akokok.”
22 Gaji mari dʉpʉ árĩrire “Bu árĩñariri ãhraa,” mari arĩripʉre ʉpʉtʉ gahmea mari.
22 En baise, biyat turin ririmin tarouw tao’o men karam boro tanakusair, nati i biyat ana fair turin.
23 Eropirã gaji mari dʉpʉ árĩrire “Bu árĩñariri ãhraa,” arĩ pepia. Eropirã irire õaro deyoporo arĩrã õaro ahmua. Eropirã gaji mari dʉpʉ árĩrire mari gʉhyasĩrisãrire õaro ahmua õaro árĩboro dopa.
23 Naatu biyat turin isan tanotanot i men hai yabin auman, biyat nati i tabi’abur gewas, naatu biyat turin wabih su’ubin isan awat ihihiririy, ana kaifin i wa’iwa’irin.
24 Gaji mari dʉpʉ árĩrire mata õari deyoripʉre eropa amubeaa mari. Goãmʉ mari dʉpʉ árĩri yujuñe gajiñere gamebiricʉ̃ iibiridi árĩmi. Ĩgʉ mari dʉpʉ árĩrire árĩpehrerire õaro amudigʉ árĩmi yuju dʉpʉ õaro dʉpʉcʉburire. Eropa iigʉ “Bu árĩñariri ãhraa,” mari arĩripʉre mari õaro gamecʉ̃ iimi. Eropa ta ne yujugʉre Jesu yagʉre “Bu árĩgʉ ãhrimi,” arĩmasibeaa mari.
24 Biyat turin men bai’usin gewas isan tanotanotamih, baise biyat tutufin etei God ita’imon wowab ikawarafut, saise biyat turin ta’itin yabin en tao’o i auman tanabora’ah.
25 Eropa ta árĩdoredi árĩmi Goãmʉ mari dʉpʉ árĩri yujuro mera iri basi game itamuboro dopa.
25 Saise biyat men nagam nakuseb, baise famefamen etei taiyuwih hinibit aba’abar yabowamaim hinibaibaisbonen hinama.
26 Mari dʉpʉ árĩri yujuñe ñero taricʉ̃ gaji mari dʉpʉ árĩri sã ñero taria. Eropiro mari dʉpʉ árĩri yujuñe õaro árĩcʉ̃ mari dʉpʉ árĩpehrero õaro pepia.
26 Biyat turin ebi’akir biyat tutufin etei ni’akir, biyat turin ebiyasisir biyat tutufin etei ana yasisir hinafaram.
27 Eropa arĩgʉ õpa arĩdiagʉ iiaa mʉare: Mʉapʉ Cristo ĩgʉ dʉpʉ iro dopa árĩrã yuju curu ta ãhraa. Eropirã árĩpehrerã mʉa ĩgʉ dʉpʉ árĩri iro dopa ãhraa ĩgʉ yarã árĩrã.
27 Naatu boun kwa etei i Keriso biyan, naatu kwa ta’ita’imon i biyan turin kwamatar.
28 Eropigʉ Jesu yarã gamenererã watope mari game itamuburire apidigʉ árĩmi Goãmʉ marire. Õpa apipʉ ĩgʉ marire: Yujurãyeri gʉare buhedoregʉ Cristo apimʉhtadigʉ árĩmi. Ero pʉhrʉ gajirãre ĩgʉ yare weretaumorãre apidi árĩmi. Ero pʉhrʉ gajirãre Jesu yarãre buhemorãre apidi árĩmi. Eropigʉ gajirãre deyoro moarire iimorãre, gajirãre dorecʉrãre erã taricʉ̃ iimorãre, erã pʉhrʉ gajirãre masare itamumorãre, gajirãre oparã árĩmorãre apidi árĩmi. Ero ojogoro peeyamarirã yare wereniguimorãre apidigʉ árĩmi marire.
28 God ana Ekaleisia wanawanan sabuw hai efan ya, wantoro’ot, tur abarayah, bairou’abin dinab oro’orot, baitounin bai’obaiyenayah, imaibo ina’inan sinafuyah, sawusawuwih baiyawasihiyah, sabuw afa baibaisihiyah, bowabow hai yamutufurenayah, naatu menah botabirin tur ta ta oyah, etei hai usar faramih hai efan ya.
29 Eropa ĩgʉ apicʉ̃ árĩpehrerã yujuropa iimorã árĩbeaa mari. Mari árĩpehrerã Jesucristo yare buhedore ĩgʉ apinirã árĩbeaa mari. Eropirã Goãmʉ ĩgʉ yare weretaurã mari árĩpehrerã árĩbeaa. Eropirã árĩpehrerã masare buherã árĩbeaa. Eropirã mari árĩpehrerã deyoro moarire iimasirã árĩbeaa mari.
29 Orot etei boro men hinan tur abarayah hinamatar, o dinab orot hinamatar, o bai’obaiyenayah hinamatar, o fair hinab ina’inan sinafuyah hinamatar,
30 Eropirã mari árĩpehrerã dorecʉrãre taumasirã árĩbeaa mari. Eropirã mari árĩpehrerã peeyamarirã yare wereniguimasimorã árĩbeaa. Eropirã gajirã erã wereniguirire weretaumasimorã mari árĩpehrerã árĩbeaa.
30 o sawow yumatah ta ta baiyawasihiyah, o menah botabirin tur ta ta oyah, o tur botabirin koubuna’ayah. En baise etei ata usar ta ta tabai.
31 Eropirã Goãmʉ ya árĩburire mohmemasiburiñere gamerã õaripʉre turaro gameque mʉa. Eropigʉ árĩpehreri yʉ arĩra tauro õaro mʉa iiburire dohpaguere weregʉra yʉhʉ.
31 Imih dogor wanawanan o a kok gagamin a usar menatan inab inabowabow i akisin kunuwih kubai.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.