Mateus 21

Jamaw ta Marbinto: Kabarre ta Gala ɗo bi ka Iisa Masi iŋ daŋla (DAANT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Wiktin taat Iisa iŋ maajirnay ɓaawtu moota iŋ Zeruzaleem, ŋu ottu ɗo koot ka Olibiyennar, moota iŋ hellin rakki taat ŋu koliy Betpaze. Ɗo wer-ak, Iisa tabirtu maajirnay seera
1 Quando se aproximaram de Jerusalém e chegaram a Betfagé, ao monte das Oliveiras, Jesus enviou dois discípulos,
2 ho ŋa ɗiyiico aman : « Ɓaaŋ ɗo hellin ta goy uŋda antare. Ya ku ote, kuu gase ɗurkila ɗuune iŋ roŋti. Ipironta ho iyonduuta iŋ roŋti.
2 dizendo-lhes:
3 Ya waan indaako a maa di ku ipiriit ɗurkil-anta, telkon̰ji aman : ‟ Ŋa *Rabbin kat rakaata. ” Ek di ŋaako rasiŋko kuudu iyinti. »
3 E, se alguém disser alguma coisa, respondam: “O Senhor precisa deles.” E logo ele deixará que vocês tragam os animais.
4 Ta kuuniytu ampa-aŋ a kaaw taat nabiin̰ce kaawtu awalle astu ɗo werti aman :
4 Ora, isto aconteceu para se cumprir o que foi dito por meio do profeta:
5 « Kaawon̰co ɗo gee kuuk ɗo geeger ka *Siyon aman :
5 “Digam à filha de Sião: Eis que o seu Rei vem até você, humilde, montado em jumenta, e num jumentinho, cria de animal de carga.”
6 Maajirna-ak ɓaawtu ho ŋu gintu ar kaak Iisa kaawiico.
6 Indo os discípulos e tendo feito como Jesus lhes havia ordenado,
7 Ŋu iyiijit ɗurkila iŋ roŋti, ŋu siddiyiig iŋ kesuunco ho Iisa n̰eptu kuwa.
7 trouxeram a jumenta e o jumentinho. Então puseram em cima deles as suas capas, e sobre elas Jesus montou.
8 Gee dakina ɗeeriit kesuunco ɗo botildi. Daarin̰ gay, ƴiimtu tapar ku atiydi ho ŋu leeyiig ɗo botildi.
8 E a maior parte da multidão estendeu as suas capas no caminho, e outros cortavam ramos de árvores, espalhando-os pelo caminho.
9 Gee kuuk jaawa ɗo uŋji ho kuuk aaɗaaga kooliy aman :
9 E as multidões, tanto as que iam adiante dele como as que o seguiam, clamavam: “Hosana ao Filho de Davi! Bendito o que vem em nome do Senhor! Hosana nas maiores alturas!”
10 Wiktin taat Iisa un̰jiy Zeruzaleem, gee ku geegirdi okin̰co gina yik-yik. Ŋu indiy ziŋkico aman : « Ŋaar-aŋ gay maa gemira ? »
10 E, quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade se alvoroçou. E perguntavam: — Quem é este?
11 Gee kuuk dakin-ak telkitu aman : « Ŋa Iisa, nabiin̰ce kaak min geeger ka Nazareet, kiɗ ka Galile. »
11 E as multidões respondiam: — Este é o profeta Jesus, de Nazaré da Galileia!
12 Min pa-ak, Iisa un̰jitu ɗo *ger ka Buŋdi ho ŋa teestu atkin̰ okin̰co kuuk suugiya atta-aku. Ŋa akiliicog taabulnico ku gee kuuk maka gurus ho iŋ seesna ku gee kuuk suugiya ammaamna.
12 Jesus entrou no templo e expulsou todos os que ali vendiam e compravam. Derrubou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Ŋa kaawiico aman : « Kitamne kaaw aman : ‟ Gerir, ŋaar ger ka salaaner. ” Kar kuŋ gay ginig ger ka kokiniydi. »
13 E disse-lhes:
14 Wiktin taat Iisa goy misa ɗo ger ka Buŋdi-ak, noolna iŋ mersina asiiji ho ŋa cooliigu.
14 Cegos e coxos se aproximaram de Jesus, no templo, e ele os curou.
15 Agindaw ku gay satkiner iŋ ku gaanuundi dapin̰tu min ŋu taliig gamin kuuk ajbay Iisa giniyo, iŋ koogin kuuk koola ɗo ger ka Buŋdi aman : « Hozanna, barkin ɗo *Roŋ ka Dawuud ! »
15 Mas, quando os principais sacerdotes e os escribas viram as maravilhas que Jesus fazia e as crianças que gritavam no templo: “Hosana ao Filho de Davi!”, ficaram indignados e perguntaram a Jesus:
16 Ampaa ko, ŋu kaawiiji ɗo Iisa aman : « Ki cokiyiit kaawco-ata ? » Iisa telkiico aman : « Hii, nu cokiyta. Ho ɗo Kitamner ŋu kaaw aman :
16 — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Min pa-ak, Iisa uctu ho ŋa rasiigu. Ŋa ɗeettu min ɗo geeger ka Zeruzaleem ho ŋa daktu wal Betani.
17 E, deixando-os, saiu da cidade e foi para Betânia, onde passou a noite.
18 Min wer waltu, Iisa yeeptu ɗo geeger ka Zeruzaleem ho mey gay diyaaga.
18 Cedo de manhã, ao voltar para a cidade, Jesus teve fome.
19 Ŋa taltu et kaak ŋu kolaag *pigiye ɗo bit ka botildi ho ŋa ɓaawtu ɗo baay. Ŋa kociltu, kar ŋa bal gase yoo roŋo, illa tapar di. Ŋa kaawiiji ɗo et-ak aman : « Kiŋke-aŋ wiyaaɗo pey yoo roŋo ! » Min ŋa kaawtu pa-ak, ta bite-aŋ di et-ak aaƴtu yarap.
19 E, vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela, mas não encontrou nada, a não ser folhas. Então Jesus disse à figueira: E a figueira secou imediatamente.
20 Min maajirnay taliig et aaƴe-ak, ŋu ajbiytu tak-tak. Kar ŋu indiig Iisa aman : « Maman et-aŋ aaƴtu koɗok ampa ? »
20 Quando os discípulos viram isso, ficaram admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 Iisa gay telkiico aman : « Ka seener nu kaawaako, ya ku gin imaan ho aditko seerro-ak, kuu gedire ginin̰ maan kaak nu gintu ɗo et-aŋka ho kaak pak ŋaar-aŋka oki. Kuu gedire kaawe ɗo damba-an aman : ‟ Ucu, ɓaa gal ɗo barrer ! ” Ek di Buŋ yaa jaŋkinti.
21 Ao que Jesus lhes disse:
22 Ay maan kaak ku indiy iŋ imaan min ɗo Buŋdi, ŋaako berin̰ji. »
22 E tudo o que pedirem em oração, crendo, vocês receberão.
23 Min ŋaar-ak, Iisa un̰jitu ɗo ger ka Buŋdi ho ŋa teestu garkiye gee. Kar agindaw ku gay satkiner iŋ *aginay ku Yuudinnar ɓaawiiji ho ŋu indiig aman : « Waa berjiŋ botol taat ki giniig gamin-aŋku ? Izinne-an, ki gasit min momo ? »
23 Jesus entrou no templo e, quando já estava ensinando, os principais sacerdotes e os anciãos do povo se aproximaram dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz estas coisas? E quem lhe deu esta autoridade?
24 Iisa gay telkiico aman : « Nun oki yaako indiŋko maanna iŋ kaaw rakki di. Ya ku telkidu, naako gaarin̰ waan kaak beraadu botol taat nu giniig gamin-aŋku.
24 Jesus respondeu:
25 Waa n̰aamig Yaaya-Batist a ŋaa *batiziye gee ? Ŋa Buŋ wala ŋu geen di ? » Kar agindaw-ak teestu meele benannico aman : « Kar giiji telkeŋ kat a maa ? Ya gi telkiji a ŋa Buŋ kat n̰aamga, ŋaate indinte pey aman : ‟ Maa di ku poociit kaawoy ? ”
25 De onde era o batismo de João: do céu ou dos homens? E eles discutiam entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele nos dirá: “Então por que não acreditaram nele?”
26 Kar ya gi telkiji aman : ‟ Ŋu geeŋ kat n̰aamga, ” ŋaar-ak, paa gee kuuk dakin-aŋ yaate uce, asaan okin̰co pakira a Yaaya, ŋaar nabiin̰ce. »
26 Mas, se dissermos: “Dos homens”, é de temer o povo. Porque todos consideram João um profeta.
27 Hiyya, ŋu telkiiji ɗo Iisa aman : « Ni ibanno waan kaak n̰aamga. » Kar Iisa gay kaawiico aman : « Di ŋaar-ak, nun oki gaaraakonno waan kaak berdu botol taat nu giniig gamin-aŋku. »
27 Então responderam a Jesus: — Não sabemos. E ele, por sua vez, lhes disse:
28 Min pa-ak, Iisa kaawiico aman : « Pakiroŋ ɗo daŋil taat naako dele-anta : Gin gem rakki, kooginay seera. Ŋa kaawiiji ɗo roŋji kaak aawo aman : ‟ Ƴiriyta-aŋ, ki ɓaa gine riy ɗo jineendi. ”
28 — O que vocês acham? Um homem tinha dois filhos. Chegando-se ao primeiro, disse: “Filho, vá hoje trabalhar na vinha.”
29 Kar roŋji-ak gay telkiiji aman : ‟ Ha’a, nu ɓaaɗo. ” Kar ba aar gay, ŋa moyiit kaawoy-ata ho ŋa ɓaawtu.
29 Ele respondeu: “Não quero ir.” Mas depois, arrependido, foi.
30 Kar tacco kaawiiji pey ɗo aaroy a ŋa ɓaa gine riy ɗo jineendi. Ŋaar gay telkiiji aman : ‟ Hii baaba, naa ɓaawe ! ” Kar ŋa ɗaktu. »
30 Dirigindo-se ao outro filho, o pai disse a mesma coisa. Ele respondeu: “Sim, senhor.” Mas não foi.
31 Kar Iisa indiig agindaw ku gay satkiner iŋ *aginay ku Yuudinnar-ak aman : « Kaawondu ja, min koogin kuuk seer-aŋ, ka moo ginit riy taat tacco gaariico-ata ? » Ŋuur gay telkiiji aman : « Ŋaar kaak aawo-aka. » Hiyya, Iisa kaawiico aman : « Ka seener nu kaawaako, gay obe miirir iŋ azbinna yaako ogire ɗo *Meennaw ta Buŋdi.
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? Eles responderam: — O primeiro. Então Jesus disse:
32 Ka seener gay, Yaaya-Batist asko gaar botol taat samaane ho kuŋ gay bal icin kaawoy. Kar azbinna iŋ gay obe miirir gay icta. Ku taliig iŋ odinko maan kaak ŋa gintu, kar iŋ taar-an oki, ku bal nedimin pikirriko ho ku bal icin kaawoy. »
32 Porque João veio até vocês no caminho da justiça, e vocês não acreditaram nele; no entanto, os publicanos e as prostitutas acreditaram. Vocês, porém, mesmo vendo isso, não se arrependeram depois para acreditar nele.
33 Iisa kaawtu pey aman : « Cokiyoŋ, naako dele daŋil ta pey. Gin mee jineendi rakki. Ŋa taattu atay kuuk ŋu koliy *bin̰ ɗo jineen-aka ho ŋa ŋaamiig iŋ kelel. Ŋa siytu dukitka taat ŋuu miƴin̰ roŋ ku atiydi-aku. Kar ŋa pintu ger bolok a ŋuu coke kuwa ŋuu gooƴin̰ji. Hiyya, ŋa rasig jineen-ak ɗo gee daarin̰ a ŋuu gooƴin̰ji ho ŋa ɗeettu marti.
33 — Escutem outra parábola. Havia um homem, dono de terras, que plantou uma vinha. Pôs uma cerca em volta dela, construiu nela um lagar, edificou uma torre e arrendou a vinha a uns lavradores. Depois, ausentou-se do país.
34 Ɗo wiktin taat roŋ-ak nee, ŋa n̰aamtu gay riyoy ɗo gee kuuk gooƴaag jineen-ak a ŋuuji berin haginey.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono da vinha mandou os seus servos aos lavradores, para receber os frutos que cabiam a ele.
35 Kar gay gooƴindi-ak obiig gay riyor-aku. Ka rakki ŋu koociiga, ka seeriŋkar ŋu deeyiiga, kar ka subbiŋkar gay ŋu dawig iŋ dambay, nam ŋaar oki mattu.
35 Mas os lavradores, agarrando os servos, espancaram um, mataram outro e apedrejaram ainda outro.
36 Kar mee jineendi-ak n̰aamtu gay riyor ku pey, dakin pak kuuk awalle. Kar ŋuur oki, gay gooƴindi-ak giniig ar kaak ŋu giniig een̰co ku awalle.
36 O dono enviou ainda outros servos em maior número; e os lavradores fizeram a mesma coisa com eles.
37 Ba aaro, mee jineendi n̰aamiicog roŋji. Ŋa kaawiy ɗo adiy aman : ‟ Roŋdu-aŋ, ŋuu karmiyin̰ji. ”
37 Por último, o dono da vinha enviou-lhes o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles respeitarão.”
38 Kar min gay gooƴindi-ak taliig roŋji ɓaaco-ak, ŋu kaawtu benannico aman : ‟ Taloŋ, aŋkar ko kaak ya tacco mate, jineen yaaji ɗake. Asoŋ, daanteŋga, kar jineen yaate ɗake lote ! ”
38 Mas os lavradores, vendo o filho, disseram uns aos outros: “Este é o herdeiro; venham, vamos matá-lo e ficar com a herança dele para nós.”
39 Hiyya, ɗo wer-ak, ŋu obiiga, ŋu imiliig kara min ɗo jineendi ho ŋu deeyiiga. »
39 E, agarrando-o, lançaram-no fora da vinha e o mataram.
40 Min pa-ak, Iisa indiig gee kuuk cokiyaaga-ak aman : « Ya mee jineendi kat as gay, ŋaa ginin̰co maman ? »
40 Quando, pois, vier o dono da vinha, que fará àqueles lavradores?
41 Ŋuur gay telkiiji aman : « Ŋuur gee kuuk gelbinco samaanno-aku, ŋaa taaɓiyin̰ ko taaɓiye nam ŋaa deen̰co. Kar ŋaa berin̰ jineen-ak ɗo gee ku pey kuuk yaaji berin haginey ya wiktin ta okiɗin̰ji nece. »
41 Eles responderam: — Fará perecer horrivelmente aqueles malvados e arrendará a vinha a outros lavradores que lhe entregarão os frutos no tempo certo.
42 Iisa gay kaawiico aman : « Ɗo Kitamner, ŋu kaaw aman :
42 Então Jesus perguntou:
43 Iisa kaawiico pey aman : « Ɗo bi ŋaar-ak ko, Buŋ yaa imilin *Meennuwiy minninko ho ŋaa berin ɗo gee ku pey kuuk yaa gine maan kaak Buŋ rakiyo.
43 — Portanto, eu lhes digo que o Reino de Deus será tirado de vocês e entregue a um povo que lhe produza os respectivos frutos.
44 [Ay waan kat galji ɗo dambi-aŋka, ŋaa ƴiime karap-karap, ho ya dambi-aŋ kat galji ɗo gemor gay, ŋaa rigin̰in̰ji dagiygay.] »
44 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
45 Min agindaw ku gay satkiner iŋ *Pariziyenna doriig dele ka daŋlay-at, ŋu ibintu kadar ŋa ceera loco.
45 Os principais sacerdotes e os fariseus, ouvindo estas parábolas, entenderam que Jesus falava a respeito deles;
46 Min ŋaar-ak, ŋu bariyiy botol taat ŋuu obin̰ji, kar gay, ŋu gina kolaw ɗo odin ku geemir, asaan okin̰co ŋu talaag Iisa ar nabiin̰ce.
46 e, embora quisessem prendê-lo, tinham medo das multidões, porque estas o consideravam como profeta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.