Marcos 15
Jamaw ta Marbinto: Kabarre ta Gala ɗo bi ka Iisa Masi iŋ daŋla (DAANT) vs NVI
1 Iŋ kawtir wer dugus-dugus, agindaw ku gay satkiner, *aginay ku Yuudinnar, agindaw ku gaanuundi iŋ gay ɗukume seriiner, okin̰co n̰umtu dee kaawco. Min ŋu deetu kaawco, ŋu ɗuuniig Iisa, ŋu iyiiga ho ŋu beriijig ɗo Pilaat, guberneer ka Room.
1 De manhã bem cedo, os chefes dos sacerdotes com os líderes religiosos, os mestres da lei e todo o Sinédrio chegaram a uma decisão. Amarrando Jesus, levaram-no e o entregaram a Pilatos.
2 Pilaat indiig Iisa aman : « Kiŋ ko sultan ka Yuudinnar walla ? » Iisa gay telkiiji aman : « Kiŋ meen̰jiŋ kaawit ko. »
2 "Você é o rei dos judeus? ", perguntou Pilatos. "Tu o dizes", respondeu Jesus.
3 Agindaw ku gay satkiner diyiiji kaawin dakina.
3 Os chefes dos sacerdotes o acusavam de muitas coisas.
4 Pilaat indiig pey aman : « Ki telkaaɗo ga ? Ki doraag ɗoo di kaawin okin̰co kuuk ŋu diyiijiŋ-aŋku ? »
4 Então Pilatos lhe perguntou novamente: "Você não vai responder? Veja de quantas coisas o estão acusando".
5 Kar Iisa gay balji telke maanna nam Pilaat din sa ajbiye.
5 Mas Jesus não respondeu nada, e Pilatos ficou impressionado.
6 Ay iidin ta *Paakdi, guberneer Pilaat imilgiy gem rakki min daŋaayne, ŋaar kaak gee inditu.
6 Por ocasião da festa, era costume soltar um prisioneiro que o povo pedisse.
7 Ɗo wiktin taar-at, gin gem rakki siŋji Barabaas, goy daŋaayne. Gem-ak, ŋu obig daŋaayin sawa iŋ een̰ji kuuk ŋu barjiliig gee ho ŋu dee gemo.
7 Um homem chamado Barrabás estava na prisão com os rebeldes que haviam cometido assassinato durante uma rebelião.
8 Gee dakina ɓaawiiji ɗo Pilaat. Ŋu teestu indin̰ji a ŋaaco gine maan kaak ŋa gingiyco ay iidin ta Paakdi.
8 A multidão chegou e pediu a Pilatos que lhe fizesse o que costumava fazer.
9 Pilaat telkiico aman : « Ku raka naako pikin̰ Sultan ka Yuudinnar walla ? »
9 "Vocês querem que eu lhes solte o rei dos judeus? ", perguntou Pilatos,
10 Pilaat ibina tam kadar min hasuudinaw di, agindaw ku gay satkiner iyiijig Iisa.
10 sabendo que fora por inveja que os chefes dos sacerdotes lhe haviam entregado Jesus.
11 Ɗo wer-ak, agindaw ku gay satkiner isiniig gee-ak a ŋuu indin̰ Pilaat ŋaaco pikin̰ Barabaas.
11 Mas os chefes dos sacerdotes incitaram a multidão a pedir que Pilatos, ao contrário, soltasse Barrabás.
12 Pilaat indiigu pey aman : « Kar ŋaar kaak ku koliy Sultan ka Yuudinnar-aŋ gay, naa ginin̰ maman ? »
12 "Então, que farei com aquele a quem vocês chamam rei dos judeus? ", perguntou-lhes Pilatos.
13 Ŋuur gay baagtu koole aman : « Ɗooɗig ka etor ! Ɗooɗig ka etor ! »
13 "Crucifica-o", gritaram eles.
14 Pilaat indiigu pey aman : « Ŋaar nig maa di ? » Ŋuur gay koola koolen di aman : « Ɗooɗig ka etor ! Ɗooɗig ka etor ! »
14 "Por quê? Que crime ele cometeu? ", perguntou Pilatos. Mas eles gritavam ainda mais: "Crucifica-o! "
15 Pilaat rakaaɗo nige aditco ku gee-aku. Hiyya, ŋa pikiicog Barabaas. Kar Iisa gay, ŋa ɗiyiico a ŋuu koocin̰ iŋ korɗiŋgo. Min ŋu koocga, ŋa beriicog ɗo askirnar a ŋuu ɗooɗin̰ ka etor.
15 Desejando agradar a multidão, Pilatos soltou-lhes Barrabás, mandou açoitar Jesus e o entregou para ser crucificado.
16 Min ŋaar-ak, askirna iyiig Iisa ɗo geriy ka guberneer, ŋu un̰jiig atta. Kar ŋu koliig een̰co askirna okin̰co.
16 Os soldados levaram Jesus para dentro do palácio, isto é, ao Pretório e reuniram toda a tropa.
17 Ɗo wer-ak, ŋu isiiji batik ta dindik buŋ ar ta sultinniidi. Kar ŋu siyiiji jakumne ta jamiidi ho ŋu isiiji ar jakumne ta sultinniidi.
17 Vestiram-no com um manto de púrpura, depois fizeram uma coroa de espinhos e a colocaram nele.
18 Kar ŋu teesiiji ooye aman : « Seek, sultan ka Yuudinnar ! »
18 E começaram a saudá-lo: "Salve, rei dos judeus! "
19 Kar ŋu men̰n̰iig ɗo kaay iŋ eto, ŋu piciiji uln̰a ho ŋu dersiy ɗo uŋji, ansi-ak a ŋu karmiyaaga.
19 Batiam-lhe na cabeça com uma vara e cuspiam nele. Ajoelhavam-se e lhe prestavam adoração.
20 Min ŋu ajimiyig ko ajimiye, ŋu cimiijit batko-ata, kar ŋu isiijit tan̰ji, ŋu ɓaay ɗooɗin̰ ka etor.
20 Depois de terem zombado dele, tiraram-lhe o manto de púrpura e vestiram-lhe suas próprias roupas. Então o levaram para fora, a fim de crucificá-lo.
21 Wiktin ŋu ɓaayiyo, ŋu ŋaamtu iŋ gem rakki paa siŋji Simon. Gem-ak min geeger ka Sireen ho ŋa asa min yeero. Ŋa takan̰ Alekzandir iŋ Rupuus. Ŋu asiriig a ŋaa icin̰ etoy ka Iisa.
21 Certo homem de Cirene, chamado Simão, pai de Alexandre e de Rufo, passava por ali, chegando do campo. Eles o forçaram a carregar a cruz.
22 Kar ŋu iyiig Iisa ɗo wer rakki ŋu kolaag Golgota. Pa-ak ɗiya aman : « Ɗawik ta kaar. »
22 Levaram Jesus ao lugar chamado Gólgota, que quer dizer Lugar da Caveira.
23 Ɗo wer-ak, ŋu rakji bere maam kuuk amse iŋ dawin kaak ŋu koliy « miir ». Ŋaar gay pooce.
23 Então lhe deram vinho misturado com mirra, mas ele não o bebeu.
24 Hiyya, ŋu ɗooɗiig ka etor. Min ŋu ɗooɗga, ŋu ɗeeɗiit kesuuney werin dakina ho ay gem di iciy taat galji.
24 E o crucificaram. Dividindo as roupas dele, tiraram sortes para saber com o que cada um iria ficar.
25 Wiktin taat ŋu ɗooɗiig Iisa, pat nec parrika ta kawtira.
25 Eram nove horas da manhã quando o crucificaram.
26 Ŋu siirtu kaaw taat iy obin̰ji aman : « Ŋaar-aŋ ko sultan ka Yuudinnar. »
26 E assim estava escrito na acusação contra ele: O REI DOS JUDEUS.
27 Gin kokinay seera oki ŋu ɗooɗgu ɗo serpay ka atiydi, rakki ɗo meeday ho rakki gay ɗo n̰ugilay. [
27 Com ele crucificaram dois ladrões, um à sua direita e outro à sua esquerda,
28 Ansii ko, kaaw ta ŋu siirtu ɗo Kitamner astu ɗo werti aman : « Ŋu osig iŋ gee kuuk jookumo. »]
28 e cumpriu-se a Escritura que diz: "Ele foi contado entre os transgressores".
29 Gee kuuk bira min eɗe-ak sekiƴiy kaƴco ho ŋu wariig Iisa aman : « Hey ! Kiŋ kaak rak ɗimin̰ *ger ka Buŋdi ho iŋ menaw subba di, kii pine ka pey,
29 Os que passavam lançavam-lhe insultos, balançando a cabeça e dizendo: "Ora, você que destrói o templo e o reedifica em três dias,
30 jil kat ɗoo zin̰ ka meen̰jiŋ ho paay min ka etor ! »
30 desça da cruz e salve-se a si mesmo! "
31 Yoo agindaw ku gay satkiner iŋ agindaw ku gaanuundi sa samtiyaaji ɗo Iisa, ŋu kaawiy benannico aman : « Ŋa jil gee ku pey, kar diŋ gay, ŋa gedarro jile ziy ka meen̰ji !
31 Da mesma forma, os chefes dos sacerdotes e os mestres da lei zombavam dele entre si, dizendo: "Salvou os outros, mas não é capaz de salvar a si mesmo.
32 Seese Masi, sultan ka Israyeel. Paay diŋ di min ka etor, nii tale kar niin̰ aamine. » Yoo kokinay kuuk ŋu ɗooɗtu iŋ ŋaara oki waraaga.
32 O Cristo, o Rei de Israel... Desça da cruz, para que o vejamos e creiamos! " Os que foram crucificados com ele também o insultavam.
33 Min pat ottu ƴiriyo, ta mattu. Wer astu gondiko ɗo kiɗ okin̰ji nam pat subba ta maako.
33 E houve trevas sobre toda a terra, do meio dia às três horas da tarde.
34 Ɗo wiktin taar-at, Iisa kooltu raɗa aman : « Eli, Eli, lema sabaktani ? » Ansi-ak aman : « Buŋdu, Buŋdu, maa di ki poociinu ? »
34 Por volta das três horas da tarde, Jesus bradou em alta voz: "Eloí, Eloí, lamá sabactâni? " que significa: "Meu Deus! Meu Deus! Por que me abandonaste? "
35 Gee daarin̰ kuuk goy moota-ak dorga ho ŋu ɗiytu aman : « Cokiyoŋ ja, ŋa kolaag *Eli ! »
35 Quando alguns dos que estavam presentes ouviram isso, disseram: "Ouçam! Ele está chamando Elias".
36 Ɗo wer-ak, rakki minninco gaɗtu ŋa ictu bit ka jarɗor, ŋa ɗuuniit ɗo bi ka etor ho ŋa coopiig ɗo maam kuuk tooro. Kar ŋa beriijig ɗo Iisa a ŋaa cooɗe. Kar ŋa ɗiytu aman : « Eron̰ ja, gii tale ya Eli kat asa paayin̰ min ka etor. »
36 Um deles correu, embebeu uma esponja em vinagre, colocou-a na ponta de uma vara e deu-a a Jesus para beber. E disse: "Deixem-no. Vejamos se Elias vem tirá-lo daí".
37 Kar Iisa kooltu raɗa ho ŋa mattu.
37 Mas Jesus, com um alto brado, expirou.
38 Min ŋa mattu, zimilla kuuk ɓigira ŋu caaltu atta ɗo ger ka Buŋdi eertu min ɗatko min kuwa yoo keɗer.
38 E o véu do santuário rasgou-se em duas partes, de alto a baixo.
39 Min tatkaw ka askirin ku Room ka pey ɗo uŋji ka Iisa taltu maman Iisa mattu-ak, ŋa ɗiytu aman : « Way, gem-aŋ Roŋ ka Buŋdi ka seener ! »
39 Quando o centurião que estava em frente de Jesus ouviu o seu brado e viu como ele morreu, disse: "Realmente este homem era o Filho de Deus! "
40 Ɗo wer-ak, goy oki daaɗ daarin̰ kuuk aaɗig Iisa. Ŋu taliy min serek. Minninco goy Mariyam ta Magdala, iŋ Mariyam atan̰ Zaak ka kapaki iŋ Zooze, ho iŋ Salome.
40 Algumas mulheres estavam observando de longe. Entre elas estavam Maria Madalena, Salomé e Maria, mãe de Tiago, o mais jovem, e de José.
41 Ŋu aaɗig Iisa wiktin ta ŋa goyiy Galile, ŋu taliy kaaci. Ɗo wer-ak goy oki daaɗ dakina ku pey, kuuk coon iŋ ŋaara Zeruzaleem.
41 Na Galiléia elas tinham seguido e servido a Jesus. Muitas outras mulheres que tinham subido com ele para Jerusalém também estavam ali.
42 Wiktin taat Iisa mattu ka etor, *Yuudinna okin̰co siya ziŋkico ɗo ƴiriy ta sabitdi. Ƴiriy taar-at teesa min gale ka pati nam gale ka pat ta kawta. Ɗo aadinco ta Yuudinnar, waan un̰jaaɗo gem ka mate ɗo maginer iŋ ƴiriy ta sabitdi.
42 Era o Dia da Preparação, isto é, a véspera do sábado. Ao cair da tarde,
43 Ɗo wer-ak, gin gem rakki ŋu kolaag Yuusup min geeger ka Arimate. Ŋaar oki min agindaw ku darrer ho gee karmiyaaga. Ŋa era ase ka *Meennaw ta Buŋdi. Yuusup bal rake a zi ka Iisa yaa goye ka etor iŋ ƴiriy ta sabitdi. Ŋa ɓaawiiji ɗo Pilaat bal kolaw ho ŋa indiig zi ka Iisa.
43 José de Arimatéia, membro de destaque do Sinédrio, que também esperava o Reino de Deus, dirigiu-se corajosamente a Pilatos e pediu o corpo de Jesus.
44 Min Pilaat dortu kadar Iisa mat ko, ŋa ajbiytu tak-tak. Kar ŋa koliig tatkaw ka askirnar-aka ho ŋa indiiga ya Iisa mat ko jammiye.
44 Pilatos ficou surpreso ao ouvir que ele já tinha morrido. Chamando o centurião, perguntou-lhe se Jesus já tinha morrido.
45 Min Pilaat doriit kaaw ta tatkaw ka askirnar-ak, ŋa beriiji botol ɗo Yuusup ŋa ɓaayiy paayin̰ zi ka Iisa.
45 Sendo informado pelo centurião, entregou o corpo a José.
46 Hiyya, Yuusup gidiytu kapanne, ŋa paayiig zi ka Iisa min ka etor ho ŋa maliyiig iŋ kapanne-ata. Min ŋa maliyga, ŋa ɓaawtu un̰jiig ɗo magin taat ŋu doɗɗitu ka dambar. Min pa-ak, ŋa tuŋkiltu dambi ho ŋa ɗibiriit magin-ata.
46 Então José comprou um lençol de linho, baixou o corpo da cruz, envolveu-o no lençol e o colocou num sepulcro cavado na rocha. Depois, fez rolar uma pedra sobre a entrada do sepulcro.
47 Wiktin taar-at, Mariyam ta Magdala iŋ Mariyam atan̰ Zooze goy tala ɗo wer kaak ŋu diyiig Iisa.
47 Maria Madalena e Maria, mãe de José, viram onde ele fora colocado.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.