Lucas 6
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs ARIB
1 Aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze maj jitzán jusoꞌpii, Jesús pu aꞌáa joomaꞌcaꞌaj joꞌtɨj tyajáꞌhuastiꞌ. Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jamuán huacɨ́j, aꞌɨ́ɨ mu jíꞌijtzaanaxɨj ɨ muéeyaꞌraꞌ ɨ tyeríicuj, matɨꞌɨj mij jajcuaꞌtɨ́raa ɨ játzaꞌraꞌan.
1 E sucedeu que, num dia de sábado, passava Jesus pelas searas; e seus discípulos iam colhendo espigas e, debulhando-as com as mãos, as comiam.
2 Aj mu mij séecan ɨ fariseos aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíhuoꞌriꞌ tɨjɨn:
2 Alguns dos fariseus, porém, perguntaram; Por que estais fazendo o que não é lícito fazer nos sábados?
3 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
3 E Jesus, respondendo-lhes, disse: Nem ao menos tendes lido o que fez Davi quando teve fome, ele e seus companheiros?
4 Aꞌúu pu joꞌtyájrupij ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, ɨ tɨ chiꞌraꞌan puéꞌeen ɨ Dios, ajta jeꞌen aꞌɨ́jna iiráɨꞌpuj ɨ páan ɨ maj Dios huatámuꞌvejrij, tɨꞌquij jáacuaj, ajta huoꞌtaꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́ꞌcaꞌaj, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ páan aꞌɨ́ɨ muꞌuj jacuaꞌcariaꞌaj ɨ puaaríij.
4 Como entrou na casa de Deus, tomou os pães da proposição, dos quais não era lícito comer senão só aos sacerdotes, e deles comeu e deu também aos companheiros?
5 Aꞌyaa pu ajta tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
5 Também lhes disse: O Filho do homem é Senhor do sábado.
6 Ajtáhuaꞌaj séej xɨcáaraꞌ jitze ɨ maj jitzán jusoꞌpii, Jesús pu aꞌúun joꞌtyájrupij ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, ajta jeꞌen huatyóochej tɨ tyihuóꞌixaatyeꞌen. Sɨ́ɨj pu tyáatɨꞌ aꞌúun joꞌtyávaacaꞌaj tɨquee támeeveꞌej jumuácaꞌtaꞌ pujmuaꞌ,
6 Ainda em outro sábado entrou na sinagoga, e pôs-se a ensinar. Estava ali um homem que tinha a mão direita atrofiada.
7 majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos majta ɨ maj tyihuáꞌmuaꞌtyej ɨ yuꞌxarij jitze Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ, aꞌɨ́ɨ mu jaꞌeevaꞌcaꞌaj mej mij jaaséj tɨpuaꞌaj tyáahuatyeꞌen aꞌɨ́jcɨ xɨcáaraꞌ jitze ɨ maj jitzán jusoꞌpii, aꞌyaa mu tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj aꞌɨ́j jɨn jitzán tyoꞌojpuáꞌrityeꞌen.
7 E os escribas e os fariseus observavam-no, para ver se curaria em dia de sábado, para acharem de que o acusar.
8 Ajta ɨ Jesús pu jamuaꞌreeriacaꞌaj jeꞌej maj tyíꞌmuaꞌajcaa, aꞌɨ́j pu jɨn aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ quee támeeveꞌej tɨjɨn:
8 Mas ele, conhecendo-lhes os pensamentos, disse ao homem que tinha a mão atrofiada: Levanta-te, e fica em pé aqui no maio. E ele, levantando-se, ficou em pé.
9 tɨꞌquij Jesús aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
9 Disse-lhes, então, Jesus: Eu vos pergunto: É lícito no sábado fazer bem, ou fazer mal? salvar a vida, ou tirá-la?
10 Ajta jeꞌen huoꞌséerajraa ɨ maj aꞌáa jaꞌtaváatɨmaꞌcaa, tɨꞌquij aꞌyan tyaatéꞌexaa aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ quee támeevej tɨjɨn:
10 E olhando para todos em redor, disse ao homem: Estende a tua mão. Ele assim o fez, e a mão lhe foi restabelecida.
11 Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ fariseos jéehua mu huatanyínyuꞌcacucaꞌ, matɨꞌɨj mij huatyóohuij maj tyiꞌhuóoꞌixaatyeꞌen jeꞌej maj huárɨnyij aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ Jesús.
11 Mas eles se encheram de furor; e uns com os outros conferenciam sobre o que fariam a Jesus.
12 Aꞌájna ɨmuáj, Jesús pu aꞌáa joꞌmej ɨ jɨríj jitze tɨꞌij huatyényuunyij ɨ Dios jimi, huatáxaꞌii tɨ tyényuusij.
12 Naqueles dias retirou-se para o monte a fim de orar; e passou a noite toda em oração a Deus.
13 Tɨꞌɨj huatapuáꞌriacaꞌ, aj puꞌij huoꞌtajé ɨ maj jamuán huacɨ́j, tɨꞌquij tamuáamuataꞌ japuan huaꞌpuácaa antyíhuo, ajta jeꞌen aꞌyan huoꞌtamuaꞌaj tɨjɨn apúusturuꞌuj tɨ aꞌyan huatóomuaꞌaj tɨjɨn sɨ́ɨj tɨ tyuꞌtaꞌíjtyiꞌreꞌej.
13 Depois do amanhecer, chamou seus discípulos, e escolheu doze dentre eles, aos quais deu também o nome de apóstolos:
14 Aꞌíi mu mij aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ huaꞌantyíhuoj: Aꞌɨ́jcɨ ɨ Simón, ɨ tɨ aꞌyan jaatamuaꞌaj tɨjɨn Pedro, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Andrés, ihuáariaꞌraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Simón, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Santiago, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Juan, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Felipe, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Bartolomé,
14 Simão, ao qual também chamou Pedro, e André, seu irmão; Tiago e João; Filipe e Bartolomeu;
15 ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Mateo, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Tomás, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Santiago ɨ tɨ yójraꞌ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ ɨ Alfeo, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Simón, ɨ maj aꞌyan jatamuáꞌmuaj tɨjɨn Celoote,
15 Mateus e Tomé; Tiago, filho de Alfeu, e Simão, chamado Zelote;
16 ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Judas ɨ tɨ yójraꞌ puéꞌeen aꞌɨ́jcɨ ɨ Santiago, ajta aꞌɨ́jcɨ ɨ Judas ɨ tɨ aꞌyan tyeꞌentyímuꞌtacaa tɨjɨn Iscariote, aꞌíi pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ tyuꞌtátuii aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús.
16 Judas, filho de Tiago; e Judas Iscariotes, que veio a ser o traidor.
17 Aj puꞌij ɨ Jesús acájraa ɨ jɨríj japua huaꞌ jamuán ɨ tɨ huaꞌantyíhuoj, aꞌáa mu jaꞌráꞌaj joꞌtɨj joꞌpáꞌtzaa. Aꞌáa mu jéehua jaꞌtyúusɨɨriaꞌcaꞌaj ɨ maj majta jamuán huacɨ́j, majta jéehua ɨ tyeɨ́tyee ajtyáxɨɨriacaꞌ ɨ maj aꞌáa joꞌcháatɨmee a Judea, majta ɨ maj Jerusalén joꞌcháatɨmee, majta aꞌáa maj joꞌcháatɨmee a jájtyij tɨ jaꞌvaꞌástɨmee a tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Tiro ajta aꞌájna a Sidón.
17 E Jesus, descendo com eles, parou num lugar plano, onde havia não só grande número de seus discípulos, mas também grande multidão do povo, de toda a Judéia e Jerusalém, e do litoral de Tiro e de Sidom, que tinham vindo para ouvi-lo e serem curados das suas doenças;
18 Aꞌɨ́j mu jɨn ajeꞌréꞌnyej mej mij jáanamuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, ajta tɨꞌij tyihuóꞌhuaatyeꞌen ɨ maj jɨn tyíꞌcucuiꞌ. Majta ɨ maj jajpuéjtzij aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tyiyáaruꞌ tɨ huaꞌ tzajtaꞌ séejreꞌ, Jesús pu néijmiꞌcaa tyúꞌhuaaj.
18 e os que eram atormentados por espíritos imundos ficavam curados.
19 Néijmiꞌi mu ɨ tyeɨ́tyee jaxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj jaꞌajtamuárɨeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu néijmiꞌcaa tyíꞌhuaatyaꞌcaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ jɨn néijmiꞌi putyíꞌuurej ɨ tɨ jitzán eerányinyiicaꞌaj.
19 E toda a multidão procurava tocar-lhe; porque saía dele poder que curava a todos.
20 Jesús pu huoꞌséerajraa aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuán huacɨ́j, tɨꞌquij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
20 Então, levantando ele os olhos para os seus discípulos, dizia: Bem-aventurados vós, os pobres, porque vosso é o reino de Deus.
21 ’Siataꞌaj huatóotyamuaꞌveꞌen mu siaj tajcuj, jiꞌnye Dios pu néijmiꞌi tyajamuaatáꞌsij.
21 Bem-aventurados vós, que agora tendes fome, porque sereis fartos. Bem-aventurados vós, que agora chorais, porque haveis de rir.
22 ’Siataꞌaj huatóotyamuaꞌveꞌen matɨꞌɨj ɨ tyeɨ́tyee jamuájchaꞌɨɨriaꞌaj, majta jamuatyítyej, matɨꞌɨj jeꞌej puaꞌaj tyajaꞌmuajeevaj nusu majamuaꞌxaahuariꞌraj, aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ siaj nyéetzij náꞌtzaahuatyeꞌ.
22 Bem-aventurados sereis quando os homens vos odiarem, e quando vos expulsarem da sua companhia, e vos injuriarem, e rejeitarem o vosso nome como indigno, por causa do Filho do homem.
23 Jéehua xu huatóotyamuaꞌveꞌen tɨꞌɨj aꞌyan tyajáꞌmuaꞌuuriaj, jiꞌnye muaꞌaj xu jéehua tyaꞌancuriáaꞌsij aꞌáa tɨ tyajáꞌmaꞌcan joꞌtɨj ɨ Dios jáꞌsejreꞌ, jiꞌnye ɨ huaꞌ huásimuaꞌcɨꞌɨj aꞌɨ́ɨjma ɨ tyeɨ́tyee, aꞌyaa mu majta jeꞌej puaꞌaj huóꞌruuj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj.
23 Regozijai-vos nesse dia e exultai, porque eis que é grande o vosso galardão no céu; pois assim faziam os seus pais aos profetas.
24 ’Siajta muaꞌaj mu siaj chíjtyaanyiꞌij puéꞌeen, siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen, jiꞌnye muaꞌaj xu seríj néijmiꞌi tyaꞌancuriáaꞌ ɨ cháanacaj japua ɨ siaj jɨn huóotyamuaꞌveꞌen.
24 Mas ai de vós que sois ricos! porque já recebestes a vossa consolação.
25 ’Siataꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen mu siaj juxáahuaj tyíꞌcuaꞌ, jiꞌnye muaꞌaj xu huatatájcuj.
25 Ai de vós, os que agora estais fartos! porque tereis fome. Ai de vós, os que agora rides! porque vos lamentareis e chorareis.
26 ’Siataꞌaj muaꞌaj huatóoxaamujrityeꞌen matɨꞌɨj néijmiꞌi tyámuaꞌ tyajaꞌmuaxajtaj, jiꞌnye aꞌyaa mu chaꞌtaj huarɨ́j ɨ huaꞌ huásimuaꞌcɨꞌɨj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj hueꞌtzij jɨn tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee.
26 Ai de vós, quando todos os homens vos louvarem! porque assim faziam os seus pais aos falsos profetas.
27 ’Siajta muaꞌaj mu siaj nyanamuaj aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn: Siataꞌaj huoꞌxɨéꞌveꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj jamuaꞌmuaꞌraj, tyámuaꞌ xu tyityetyúuchaꞌɨɨj aꞌɨ́ɨmaj jimi ɨ maj jamuájchaꞌɨɨreꞌ.
27 Mas a vós que ouvis, digo: Amai a vossos inimigos, fazei bem aos que vos odeiam,
28 Siataꞌaj tyámuaꞌ tyihuoꞌtyátoonyij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyajaꞌmuaxaj, siajta huaꞌ jɨmeꞌ huatyényuunyij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj tyajaꞌmuaxaj.
28 bendizei aos que vos maldizem, e orai pelos que vos caluniam.
29 Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j muiꞌtyéveenyij muaꞌ apéesij jitze, pataꞌaj jaatáꞌan tɨ ajta sɨ́ɨcɨtaꞌ pujmuaꞌ muiꞌtyéveenyij, tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j muáꞌchuiiraj muaꞌ máancaj, pataꞌaj pajta muaꞌ síicuꞌ jaatáchuiityeꞌen.
29 Ao que te ferir numa face, oferece-lhe também a outra; e ao que te houver tirado a capa, não lhe negues também a túnica.
30 Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tyiꞌtɨ́j muahuaviiraj, pataꞌaj jaatáꞌan, ajta tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j tyiꞌtɨ́j muáaꞌriꞌ tɨ muéetzij muaꞌ aꞌrij, capáj caꞌnyéjrij jɨn jahuaviiraj tɨꞌij muaatátuiireꞌen.
30 Dá a todo o que te pedir; e ao que tomar o que é teu, não lho reclames.
31 Siataꞌaj aꞌyan chaꞌtaj sianaꞌaj huaꞌ jimi huárɨnyij, jeꞌej siaj muaꞌaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ mej mij aꞌyan jamuáaꞌuurej.
31 Assim como quereis que os homens vos façam, do mesmo modo lhes fazei vós também.
32 ’Tɨpuaꞌaj muaꞌaj aꞌɨ́ɨjma sianaꞌaj xɨeꞌveꞌej ɨ maj majta jáꞌmuaxɨeꞌveꞌ, ¿tyiꞌtanyí jɨn tyámuaꞌ siarɨcɨj siaj sij tyuꞌtyámueꞌtɨn ɨ Dios jimi? Caxu tyiꞌtɨ́j, jiꞌnye ɨ maj jéehua áꞌɨtzeereꞌ ɨ Dios jimi aꞌɨ́ɨ mu majta huaꞌxɨeꞌveꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj huaꞌxɨeꞌveꞌ.
32 Se amardes aos que vos amam, que mérito há nisso? Pois também os pecadores amam aos que os amam.
33 Ajta tɨpuaꞌaj tyámuaꞌ setyityetyúuchaꞌɨɨj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj tyámuaꞌ tyityetyúuchaꞌɨj jaꞌmua jimi, ¿tyiꞌtanyí jɨn jeꞌej tyajamuaatyáhuɨɨreꞌsij? Aꞌɨ́ɨ mu majta aꞌyan tyityetyúuchaꞌɨj ɨ maj jéehua áꞌɨtzeereꞌ ɨ Dios jimi.
33 E se fizerdes bem aos que vos fazem bem, que mérito há nisso? Também os pecadores fazem o mesmo.
34 Ajta tɨpuaꞌaj tyiꞌtɨ́j siahuoꞌtanyíjtyeꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ siaj aꞌyan tyihuáꞌchoꞌveꞌ mej mij majta tyiꞌtɨ́j jamuaataꞌan, ¿tyiꞌtanyí jɨn tyámuaꞌ siarɨcɨj? Aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jéehua áꞌɨtzeereꞌ ɨ Dios jimi, aꞌɨ́ɨ mu majta tyúunyejtyeꞌ séecan jamuán aꞌyan metyeꞌejchoꞌveꞌej mej mij majta aꞌɨ́ɨmaj tyiꞌtɨ́j huoꞌtáꞌan.
34 E se emprestardes àqueles de quem esperais receber, que mérito há nisso? Também os pecadores emprestam aos pecadores, para receberem outro tanto.
35 Aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ siaj muaꞌaj huoꞌxɨéꞌveꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jamuájchaꞌɨɨreꞌ, siajta tyámuaꞌ huaꞌ jimi tyityetyúuchaꞌɨɨj, ajta tɨpuaꞌaj tyiꞌtɨ́j siahuoꞌtanyíjtyeꞌ, caxu aꞌyan tyeꞌejchóꞌveꞌej mej mij majta aꞌɨ́ɨmaj tyiꞌtɨ́j jamuaataꞌan. Aꞌyaa xu muaꞌaj jéehua tyaꞌancuriáaꞌsij, siajta yójmuaꞌmuaꞌ pueꞌéenyeꞌej xáꞌjuꞌun ɨ Dios tajapuá tɨ jáꞌsejreꞌ, ɨ tɨ ajta tyámuaꞌ huojoꞌmuaꞌraj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jeꞌej puaꞌaj rɨcɨj.
35 Amai, porém a vossos inimigos, fazei bem e emprestai, nunca desanimado; e grande será a vossa recompensa, e sereis filhos do Altíssimo; porque ele é benigno até para com os integrantes e maus.
36 Siataꞌaj huaꞌancuꞌvajxɨꞌɨn ɨ tyeɨ́tyee, aꞌyájna tɨꞌɨj ajta ɨ jaꞌmuavástaraꞌ tyihuaꞌcuꞌvej.
36 Sede misericordiosos, como também vosso Pai é misericordioso.
37 ’Caxu huáꞌxɨjtyeꞌej ɨ séecan, tɨꞌij quee ɨ Dios ajta muaꞌajmaj jamoꞌxɨ́jtyeꞌen. Caxu puéjtzij huaꞌtáꞌcareꞌen ɨ séecan, tɨꞌij quee Dios ajta muaꞌajmaj puéjtzij jamuaataꞌan. Setyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ, aj puꞌij ɨ Dios ajta muaꞌajmaj tyajamuaatúꞌuunyiꞌraj.
37 Não julgueis, e não sereis julgados; não condeneis, e não sereis condenados; perdoai, e sereis perdoados.
38 Siataꞌaj tyihuoꞌtáꞌan ɨ séecan, aj puꞌij ajta ɨ Dios muaꞌajmaj tyajamuaatáꞌsij. Aꞌyaa pu tyajamuaatáꞌsij tɨꞌɨj tyámuaꞌ joꞌrioꞌuurej ajta jaatóoriaxɨꞌɨj tɨꞌij tyámuaꞌ naa tyaꞌváꞌjɨstixɨꞌɨn. Aꞌchu siaj muaꞌaj tyuꞌtapuéjveꞌsij, aꞌyaa pu chaꞌtaj ɨ Dios muaꞌajmaj tyajamuaatapuéjveꞌsij.
38 Dai, e ser-vos-á dado; boa medida, recalcada, sacudida e transbordando vos deitarão no regaço; porque com a mesma medida com que medis, vos medirão a vós.
39 Jesús pu ajtáhuaꞌaj séej nyúucarij huoꞌtéꞌexaa aꞌyaa pu tɨjɨn:
39 E propôs-lhes também uma parábola: Pode porventura um cego guiar outro cego? não cairão ambos no barranco?
40 Capu aꞌɨ́jna jéetzeꞌ juxɨeꞌveꞌ ɨ tɨ tyúumuaꞌtyej quee aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyáꞌmuaꞌtyej, ajta tɨꞌɨj jaꞌantyícɨꞌtyij ɨ tɨ tyúumuaꞌtyej, aj pu xaa aꞌyan éenyeꞌej jaꞌmej tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyáꞌmuaꞌtyej.
40 Não é o discípulo mais do que o seu mestre; mas todo o que for bem instruído será como o seu mestre.
41 ’¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ petyaꞌráasej aꞌɨ́jcɨ ɨ aꞌihuáaraꞌ ɨ tɨ cɨ́ɨ naꞌaj tyoꞌtyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi, pajta muáaj pequee asɨ́ɨj aséej ɨ paj jɨn jéehua áꞌɨtzeereꞌ ɨ Dios jimi?
41 Por que vês o argueiro no olho de teu irmão, e não reparas na trave que está no teu próprio olho?
42 Ajta tɨpuaꞌaj pequee jaséjraj ɨ paj jɨn jéehua áꞌɨtzeereꞌ ɨ Dios jimi, ¿jiꞌnye pej pij aꞌyan tyéꞌixaatyeꞌ aꞌihuáaraꞌ yee: Nyeꞌihuáaraꞌ nyicheꞌ muaatáhuɨɨreꞌen ɨ paj jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi? Muáaj paj quee maꞌ úmuaꞌrej, anaquéej paj asɨ́ɨj huaꞌséeran ɨ paj jɨn ootyáꞌɨtzeerej ɨ Dios jimi, aj pej pij tyámuaꞌ naa tyéꞌsejran pej pij jaatáhuɨɨreꞌen aꞌihuáaraꞌ ɨ tɨ cɨ́ɨ naꞌaj tyoꞌtyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi.
42 Ou como podes dizer a teu irmão: Irmão, deixa-me tirar o argueiro que está no teu olho, não vendo tu mesmo a trave que está no teu? Hipócrita! tira primeiro a trave do teu olho; e então verás bem para tirar o argueiro que está no olho de teu irmão.
43 ’Capu jeꞌej tyíɨꞌrij tɨ ɨ cɨyéj tɨ jɨ́ꞌren jeꞌej puaꞌaj eenyeꞌ huatatácaꞌan, capu ajta ɨꞌríj tɨ ɨ cɨyéj tɨ quee jɨ́ꞌreꞌen naa eenyeꞌ huatatácaꞌan.
43 Porque não há árvore boa que dê mau fruto nem tampouco árvore má que dê bom fruto.
44 Aꞌɨ́j tu jɨn ɨ táqueꞌraꞌ jamuaꞌreeren tyiꞌtɨ́j tɨ cɨyáaraꞌ puéꞌeen, catu xápuaꞌ táqueꞌ juuran ɨ cɨyéj jitze tɨ tyétzicareꞌ, catu tyajta úuvaj táqueꞌraꞌ antájuuraj ɨ tzíjqueꞌrixaꞌ jitze.
44 Porque cada árvore se conhece pelo seu próprio fruto; pois dos espinheiros não se colhem figos, nem dos abrolhos se vindimam uvas.
45 Aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j tɨ tyámuaꞌ tyíꞌtyevij, tyámuaꞌ pu ajta tyíꞌxaj, jiꞌnye tzajtaꞌ pu séejreꞌ ɨ tɨ naa een, ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj tyíꞌtyevij, aꞌɨ́ɨ pu ajta jeꞌej puaꞌaj tyíꞌxaj, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu tzajtaꞌ séejreꞌ ɨ tɨ jeꞌej puaꞌaj een. Jiꞌnye tyiꞌtɨ́j tɨ tzajtaꞌ séejreꞌ ɨ tyévij aꞌɨ́j pu huataxájta ɨ tyényaꞌraꞌ.
45 O homem bom, do bom tesouro do seu coração tira o bem; e o homem mau, do seu mau tesouro tira o mal; pois do que há em abundância no coração, disso fala a boca.
46 ’¿Jiꞌnye siaj sij muaꞌaj aꞌyan tyíꞌnyejee tɨjɨn: “Tavástaraꞌ, Tavástaraꞌ”, siajta quee aꞌyan rɨcɨj jeꞌej nyaj tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ?
46 E por que me chamais: Senhor, Senhor, e não fazeis o que eu vos digo?
47 Nyáaj nu jamuaatéꞌexaatyeꞌsij jeꞌej tɨ huaséꞌrin aꞌɨ́jna ɨ tɨ nyéetzij jimi mujoꞌvéꞌmej tɨꞌij náanamuaj, ajta jeꞌen aꞌyan huárɨnyij jeꞌej nyaj tyíꞌxaj.
47 Todo aquele que vem a mim, e ouve as minhas palavras, e as pratica, eu vos mostrarei a quem é semelhante:
48 Aꞌyaa pu huaséꞌrin tɨꞌɨj aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j tɨ chiꞌij ájtaahuacaꞌ, anaquéej puꞌij tyétyeꞌ ɨmuáj jaꞌtacúunajraa, tɨꞌquij jaꞌajtaahuacaꞌ ɨ jáxuꞌuj aꞌɨ́jcɨ japua ɨ tɨ atátaavijhuacaꞌ. Matɨꞌɨj mij huatyéviiyacaꞌ, ajta huatámuɨꞌyacaꞌ ɨ játyaꞌnaj, jitzán puꞌij ajtyáꞌaj ɨ játyaꞌnaj ɨ chiꞌij jitze, ajta ɨ chiꞌij capu eetávej, jiꞌnye tyámuaꞌ pu naa tyáꞌajtaavijhuacaꞌ.
48 É semelhante ao homem que, edificando uma casa, cavou, abriu profunda vala, e pôs os alicerces sobre a rocha; e vindo a enchente, bateu com ímpeto a torrente naquela casa, e não a pôde abalar, porque tinha sido bem edificada.
49 Ajta aꞌɨ́jna ɨ tɨ nyanamuaj, ajta quee aꞌyan rɨcɨj jeꞌej nyaj tyíꞌxaj, aꞌyaa pu huaséꞌrin tɨꞌɨj ɨ aꞌtɨ́j tɨ ajta chiꞌij ájtaahuacaꞌ, ajta quee jaꞌtaꞌíichaꞌajraꞌaj, ajta matɨꞌɨj huatyéviiyacaꞌ ajta jeꞌen huatámuɨꞌyacaꞌ ɨ játyaꞌnaj, Tɨꞌɨj jitzán ajtyáꞌaj, aj puꞌij jeꞌtárɨej tɨꞌquij néijmiꞌi joꞌrɨej.
49 Mas o que ouve e não pratica é semelhante a um homem que edificou uma casa sobre terra, sem alicerces, na qual bateu com ímpeto a torrente, e logo caiu; e foi grande a ruína daquela casa.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.