Hebreus 10
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs AAI
1 Jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij ɨ maj jɨn tyíꞌijta Moisés tɨ yan jaatyájtoo, aꞌyaa pu éenyeꞌej tɨꞌɨj quéenyiꞌistariaꞌraꞌ ɨ tɨ xáꞌpuɨꞌ tɨ yajaꞌvéꞌmej, capu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ. Aꞌɨ́j pu jɨn quee jeꞌej tyíɨꞌrij tɨ ɨ nyúucarij tyámuaꞌ huóꞌuurej aꞌɨ́ɨjma ɨ maj ajtyáxɨɨrij ɨ Dios jimi mej mij séej tyuꞌtámuꞌvejritaj séej nyinyiꞌraꞌaj jitze.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌrajcheꞌ ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi, camu cheꞌ aꞌyan tyoꞌtamuaꞌréerejcheꞌ tyiꞌtɨ́j maj jɨn ootyáꞌɨtzee, majta jaatapuáꞌcɨtajcheꞌ maj tyíꞌmuꞌvejritaj.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Ajta aꞌɨ́jna ɨ maj tyíꞌmuꞌvejritaj aꞌyaa puꞌuj tyíꞌhuɨɨreꞌ mej mij aꞌɨ́jcɨ jɨn joꞌtámuaꞌreej tɨꞌɨj naꞌaj séej nyinyiꞌraꞌaj jitze ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi.
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 Jiꞌnye ɨ huaꞌ xuureꞌ ɨ túuruꞌuj ajta ɨ chíiutyee capu ɨꞌríj tɨꞌij aꞌɨ́jna jɨn ɨ Dios tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ ɨ maj jimi ootyáꞌɨtzee.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Aꞌɨ́j pu jɨn ɨ Cɨríistuꞌ tɨꞌɨj aꞌyan huataséjre ɨ cháanacaj japua, aꞌyaa pu tyaatéꞌexaa ɨ Dios tɨjɨn:
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 Capu muaꞌráanajchij maj yaꞌmuáatyee muꞌvejritaj muéetzij jimi ɨ maj huáꞌteeraj,
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Aj nu nyij aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn:
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Aꞌyaa pu anaquéej tyuꞌtaxájtacaꞌ, tɨ ɨ Dios quee jaxɨeꞌveꞌ ajta quee jaꞌráanajchi maj jimi tyíꞌmuꞌvejritaj, naꞌríij maj jimi tyíꞌtuiiriaꞌaj ɨ yaꞌmuáatyee ɨ maj huoꞌtyáatɨej, tɨꞌij aꞌɨ́jna jɨn tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzee, tyij ajta aꞌyan tyihuoꞌtaꞌíj aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij ɨ maj jɨn tyíꞌijta.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Ajta jeꞌen aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn: “Aꞌɨ́j nu jɨn mujoꞌvéꞌmej nyej nyij aꞌyan huárɨnyij jeꞌej paj muáaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ.” Aꞌyaa puꞌij huatóomuaꞌaj tɨ aꞌɨ́ɨn arí joꞌrioꞌuj ɨ nyúucarij tɨ anaquéej huatyátuiihuacaꞌ, ajta jeꞌen séej huatyájto ɨ nyúucarij tɨ jájcuaj.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Dios pu tyámuaꞌ táaruuj, jiꞌnye Cɨríistuꞌ pu aꞌyan huarɨ́j jeꞌej tɨ ɨ Dios tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tɨ séej naꞌaj huatóomuꞌvejritacaꞌ ajta jusén jɨn aꞌyan éenyeꞌej jaꞌmej.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Néijmiꞌi ɨ maj vaꞌcán jɨn tyityatatyíj ɨ Dios jimi, aꞌyaa mu aꞌnáj tɨnaꞌaj tyíꞌhuɨɨreꞌ, majta aꞌnáj tɨnaꞌaj tyíꞌmuꞌvejritaj, ajta aꞌɨ́jna capu aꞌnáj tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌraj ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Ajta ɨ Cɨríistuꞌ, aꞌyaa pu séej naꞌaj tyuꞌtámuꞌvejritacaꞌ tɨꞌij tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ jusén jɨmeꞌ ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzee ɨ Dios jimi, ajta jeꞌen ujaꞌajcáayixɨj muácaꞌtaꞌ ɨ Dios.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Aꞌáa puꞌij tyíꞌchoꞌveꞌ ꞌasta naꞌaj quee Dios huaꞌantyimueꞌtɨn néijmiꞌcaa ɨ maj jájchaꞌɨɨreꞌ,
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 jiꞌnye séej pu jɨn ɨ muꞌvéjrij tyámuaꞌ huóꞌruuj jusén jɨmeꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ Dios maj jimi ajtyuꞌuj.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Ajta ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, aꞌyaa pu chaꞌtánaꞌaj tyíꞌtaꞌixaatyeꞌ tɨjɨn:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 Aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij ɨ nyaj jɨn tyaꞌtányaratziiriꞌ huaꞌ jimi
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 Nyajta quee cheꞌ joꞌtámuaꞌreerij ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzee,
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Aꞌyaa puꞌij, capu juxɨeꞌveꞌ maj tyíꞌmuꞌvejritaj, jiꞌnye Dios pu arí tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌriꞌ ɨ maj jɨn ootyáꞌɨtzee.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Nyeꞌihuáamuaꞌ, aꞌyaa pu ijíij tyitatáꞌcaa tyej tyij taxáahuaj utyájrutyej u tyeyúuj tzajtaꞌ, aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tɨ ɨ Jesús jeꞌráaxɨrej ɨ juxúureꞌ tajitzé maꞌcan,
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 aꞌyaa tu aꞌɨ́jna jitze tyityaajúꞌ ɨ juyéj tɨ jájcuaj, tyej tyij aꞌúun joꞌtyájrutyej joꞌtɨj jeꞌcáahuɨɨ aꞌɨ́jna ɨ cáanarij tɨ nyéeriꞌij, aꞌɨ́jna ɨ cáanarij tɨ nyéeriꞌij, aꞌɨ́ɨ pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tyéviraꞌ ɨ Jesús.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Aꞌyaa tu tyáꞌmuaꞌreej tɨ aꞌɨ́ɨn vaꞌcán jɨn tyíꞌhuɨɨreꞌ tajitzé maꞌcan aꞌájna joꞌtɨj ɨ Dios tyejéꞌijtaj.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 Aꞌɨ́j pu jɨn, tyicheꞌ ajtyáxɨɨrej ɨ Dios jimi, tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ tyajta tyámuaꞌ éenyeꞌej ɨ tatzájtaꞌ, tyajta jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ tyáꞌtzaahuatyeꞌej tɨ aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna tɨ ɨ Dios tyámuaꞌ tyitaatáꞌsij aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tɨ ɨ Cɨríistuꞌ arí tyámuaꞌ táaruuj ɨ taxɨéjnyuꞌcaa tzajtaꞌ, aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tyaj huáɨꞌhuacaꞌ ɨ jájtyij jɨmeꞌ tɨ jɨ́ꞌreꞌen.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Tyicheꞌ tyámuaꞌ eenyeꞌ, tyajta quee tyiꞌtɨ́j jɨn áꞌɨtzeeriaꞌaj, aꞌɨ́jna jitze ɨ tyaj jitzán tyáꞌtzaahuatyeꞌ tyajta jitzán tyiꞌijchóꞌveꞌej aꞌɨ́jna ɨ tyaj huáꞌixaatyeꞌ ɨ tyeɨ́tyee, jiꞌnye Dios pu aꞌyan rɨnyij jeꞌej tɨ arí tyaꞌtóoraj ityájma jimi.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Tyicheꞌ jáahuoonyij tyej tyij caꞌnyíjraꞌaj huatátaꞌan séej jamuán tyajta séej, tyej tyij jéetzeꞌ huátaxɨeꞌveꞌen, tyajta xáꞌpuɨꞌ huárɨnyij.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Tyicheꞌ quee atyáꞌɨtzeꞌrihuaꞌan joꞌtyaj jáꞌtasɨꞌrii, matɨꞌɨj séecan rɨcɨj, sulu tyicheꞌ jéetzeꞌ caꞌnyíjraꞌaj huatátaꞌan séej jamuán tyajta séej, tyej tyij tyámuaꞌ eenyeꞌ, jiꞌnye puꞌríj aꞌájna atyojoꞌréꞌnyesij aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze tɨ tavástaraꞌ yan huataséjreꞌsij.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Jiꞌnye tɨpuaꞌaj taxɨéꞌviꞌraꞌ jɨn tyooj jeꞌej puaꞌaj tyiꞌtyítachaꞌɨɨj aꞌyan tyetyaꞌmuaꞌréeriaj tɨquee xáꞌpuɨꞌ, capu cheꞌ muꞌvéjrij séejreꞌ ɨ tɨ jɨn ɨ Dios tyitaatúꞌuunyiꞌ,
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 aꞌɨ́ɨ puꞌquij tacɨꞌtyij ɨ tɨ tzɨ́ɨnyiꞌreꞌ, ajta puéjtzij tɨ aꞌyan séejreꞌ tɨꞌɨj tɨéj ɨ tɨ Dios huoꞌtáꞌsij néijmiꞌcaa aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jájchaꞌɨɨreꞌ.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j quee jaatyáxaahuataj aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij Moisés tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ, majta huaꞌpuaj, naꞌríij maj huéeicaj aꞌyan metyiꞌsej tɨ ɨ aꞌtɨ́j tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzee aꞌɨ́jcɨ jitze ɨ nyúucarij ɨ maj jɨn tyíꞌijta, aꞌyaa mu quee tyaꞌcuꞌváaj méejeꞌcatan.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Ajta jéetzeꞌ pu puéjtzij huáꞌcɨꞌtyij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jaatyáxaahuataj aꞌɨ́jcɨ ɨ yójraꞌ ɨ Dios, majta ɨ xúureꞌej tɨ jɨn tyuꞌxáꞌpuɨꞌɨntarej aꞌɨ́jna ɨ nyúucarij Dios tɨ jɨn tyaꞌtóoratziiriꞌ, majta jeꞌej puaꞌaj tyáꞌxaj ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Aꞌyaa tu tyáꞌmuaꞌreej, tɨ ɨ tavástaraꞌ aꞌyan tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn: “Aꞌyaa pu nyéetzij tyíꞌnyacɨꞌpuaj nyej nyij tyoꞌxáꞌpuɨꞌɨntareꞌen, nyáaj nu tyíꞌnajchitan.” Aꞌyaa pu ajta tyuꞌtaxájtacaꞌ tɨjɨn: “Tavástaraꞌ pu huáꞌxɨjtyeꞌen ɨ jutyéɨtyeristyamuaꞌ.”
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Jéehua pu huápuɨꞌɨj tzɨ́ɨnyiꞌreꞌ tɨ ɨ Dios tɨ júurij joꞌxɨ́jtyeꞌen ɨ aꞌtɨ́j tɨ jeꞌej puaꞌaj tyiꞌtyúuchaꞌɨɨj jimí.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Siataꞌaj joꞌtámuaꞌreej jeꞌej tɨ tyíꞌeenyeꞌej aꞌájna ɨmuáj, siatɨꞌɨj anaquéej jaꞌancuriáaꞌ ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ tavástaraꞌ, aꞌyaa xu néijmiꞌi tyityoꞌviicueꞌrej ɨ siaj jɨn jajpuéjtzicaꞌaj.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Jeꞌcáj mu jeꞌej puaꞌaj tyajamuaatajé, majta séecan caꞌnyíjraꞌaj huoꞌtaꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌyan chaꞌtaj manaꞌaj tyaꞌajpuéjtzicaꞌaj, jiꞌnye néijmiꞌi xu juꞌihuáamuaꞌ.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Muaꞌaj xu huaꞌancuꞌvajxɨ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj eetyánamiꞌhuacaꞌaj, siajta jutyamuaꞌveꞌej setyuꞌtátoj ɨ siaj tyíꞌijchaꞌɨɨcaꞌaj, jiꞌnye aꞌyaa xu tyáꞌmuaꞌreeriacaꞌaj siaj jéehua tyaꞌancuriáaꞌsij ɨ Dios jimi, aꞌɨ́jna tɨ tyajáꞌmuaꞌaꞌrij tɨ jéetzeꞌ tyámuaꞌ tyíꞌeen ajta jusén jɨn tyíꞌsejreꞌ.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Aꞌɨ́j xu jɨn quee yóꞌhuaꞌnan ɨ siaj jitzán tyíꞌcaꞌnyej, jiꞌnye jéehua xu tyaꞌancuriáaꞌsij.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Aꞌyaa pu jaꞌmua jitze tyúuxɨeꞌveꞌ siaj tyoꞌtáviicueꞌ ɨ siaj jɨn jajpuéjtzij, siaj sij aꞌyan huárɨnyij jeꞌej tɨ ɨ Dios tyáꞌxɨeꞌveꞌ ajta jeꞌen tyajamuáacɨꞌtyij ɨ tɨ jaꞌmua jimi tyaꞌtóoraj.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Jiꞌnye aꞌyaa pu tyáꞌxaj ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn:
37 Anayabin,
38 Aꞌɨ́jna ɨ tɨ tyámuaꞌ tyiꞌtyúuchaꞌɨj
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Tyajta ityáj catu huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj jaatyáxaahuatacaꞌ ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, majta jeꞌen aꞌɨ́jna jɨn antyipuaꞌrij, sulu ityáj tu huaꞌ jitze ajtyámaꞌcan ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, jiꞌnye aꞌɨ́ɨjma pu huɨɨreꞌen.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.