Atos 20
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs AAI
1 Tɨꞌɨj antyipuáꞌriacaꞌ ɨ maj huóotyaꞌxɨj, Pablo pu huoꞌtajé ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ tɨꞌij aꞌɨ́ɨn tyámuaꞌ tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen. Aj puꞌij huoꞌtatyóotyeꞌej, tɨꞌquij aꞌáa jóꞌraa a Macedonia.
1 Sabuw hibuyuw in sawar nuwarob ea’afuw ufunamaim, Paul bai’ufununayah etei e’af ayuwih koufair tur itih naatu eo tuturih. Imaibo ihamiyih au Masedonia na’at in.
2 Néijmiꞌqueꞌ pu huóꞌmuaariacaꞌ matɨꞌɨj manaꞌaj tyityeecháatɨmaꞌcaa aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, caꞌnyíjraꞌaj pu huaꞌtáꞌcariaꞌaj ɨ nyúucarij jɨmeꞌ ɨ tɨ jɨn tyihuóꞌixaaj, tɨꞌquij téꞌej aꞌáa jaꞌráꞌaj aꞌájna a Grecia,
2 Naatu Masedonia ana uman men sanet imaim bar merar ta ta run tit baitumatumayah isah binan koufair itih remor na Greek tit.
3 aꞌáa pu huéeicaj máxcɨrɨeꞌ áꞌtyeej. Tɨꞌɨj arí tɨn antyiráꞌsimaꞌcaj ɨ báarcuj jitze tɨꞌij antáraꞌnyij aꞌájna a Siria, tɨꞌɨj aꞌyan tyáamuaꞌreeriꞌ maj aꞌyan tyaaxáꞌpuɨꞌɨntarej maj aꞌáa yeꞌtyéchoꞌveꞌen ɨ juyáaraꞌ jitze joꞌtɨj joꞌreꞌnyéenyijcheꞌ, aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan. Aj puꞌij huariáꞌraa tɨꞌij ajtáhuaꞌaj aꞌáa huatyéenyej aꞌájna a Macedonia.
3 Nati’imaim sumar tounu ma, naatu au Syria na’at na isan bobobuna Jew sabuw rabinamih hiyayakitufuw tur nowar. Imih i ana not bogaigiwas matabir maiye Masedonia awat na.
4 Aꞌɨ́ɨ mu jamuán jóꞌjuꞌ ɨ Sópater yójraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Pirro, Berea tɨ jáꞌmaꞌcan, ajta aꞌɨ́jna ɨ Aristarco ajta ɨ Segundo ɨ maj Tesalónica jaꞌchej, ajta ɨ Gayo Derbe tɨ jáꞌmaꞌcan, ajta ɨ Timoteo, ajta ɨ Tíquico, ajta ɨ Trófimo, ɨ Asia maj jáꞌmaꞌcan.
4 Orot iti na’atube i hitur bairi hin, Berea bar merarane i orot Fairahus natun Sopater, Thessalonica’ane i Aristakus, Secundus hairi, Derbe’ine i Gaius, naatu Asia’ane i Tychicus, Trofimus hairi, naatu Timothy.
5 Aꞌíimaj ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ anaquéej mu jóꞌjuꞌ mej mij aꞌáa tajaꞌchoꞌveꞌej aꞌájna a Troas.
5 Iti oro’orot i wa ta hibai wan hirabon Troas imaim hima aki hikaifi.
6 Tyajta ityáj, tɨꞌɨj tyoꞌpuáꞌriacaꞌ ɨ maj tyuꞌyéꞌestej aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj jacuaꞌcaa ɨ páan tɨquee cuꞌustij, aꞌáa tu jaꞌráacɨj a Filipos ɨ báarcuj jitze, anxɨ́ xɨcáj tu jitze huoꞌtáaꞌsacaꞌ aꞌájna a Troas, aꞌáa tu tyij aráahuaꞌpuaj xɨcáj áꞌtyeej.
6 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw sasawar ufunamaim Philipi imaim wa abai, veya umat roun ufunamaim Troas imaim ai ta’imon, nati’imaim fur ta’imon ama.
7 Tɨꞌɨjta atyojoꞌréꞌnyej ɨ séej xɨcáj jitze ɨ taꞌnájcaj ɨ itéerij, aj tu tyij tyítasɨɨj tyej tyij huariátatareꞌen ɨ páan, ajta ɨ Pablo tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ. Jiꞌnye aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌvaꞌcaꞌaj tɨ jóꞌraꞌnyij yaa ariáꞌpuaꞌaj, aꞌɨ́j pu jɨn jéehua tyihuóꞌixaaj ꞌasta naꞌaj quee jéꞌtaꞌ tɨ́caꞌ tyaꞌráꞌaj.
7 Fur antoro’ot ebubusurufimaim, bai’ufununayah etei rafiy kakafiyin baimasibin isan abita’ay ana veya, Paul binan sabuw iuwih naatu mar natot boro nan, imih kutuw binan in fainaiwan tit.
8 Aꞌáa tu jaꞌtyítasɨɨj ánɨmuaj ɨ chiꞌij tzajtaꞌ, tɨ huéeicaj jujapuá tyiváatɨmee, aꞌáan pu úꞌtaacaꞌaj jéehua ɨ tatzárij jɨmeꞌ.
8 Naatu bar tafan aki ama’amamaim i ramef moumurih na’in hitoto’ab.
9 Ajta tyamuéej aꞌúun jeꞌrácatyii tɨ aꞌyan ántyapuaacaꞌaj tɨjɨn Eutico, aꞌáan pu joꞌhuáayixɨj joꞌtɨj jaꞌnácun. Ajta aꞌɨ́jna ɨ Pablo jéehua pu tyihuóꞌixaaj, aꞌɨ́j pu jɨn huamuéꞌtɨchej ɨ cutzíj jɨmeꞌ aꞌɨ́jna ɨ Eutico, tɨꞌquij tyámuaꞌ huápuɨꞌɨj tyuꞌtácuj, aj puꞌij ancuréꞌvej aꞌɨ́jcɨ jitze ɨ chiꞌij tɨ huéeicaj jujapuá tyiváatɨmee, muɨꞌchícan muꞌuj mij jajriáj.
9 Bar ana sou awanamaim i orot boubun wabin Eutikas ma Paul ana binan nonowar. Baise Paul kutuw binan ma nowar inan busuruf matan fot taf koukuw. Naatu naniyan meyemeye matan anababatun fot ikitabir bar noyate tafan ana tet tounu imaim hima’am raiy rab easabun, hire murubin hibai hibora’ah.
10 Aj puꞌij acájraa ɨ Pablo, tɨꞌɨj ij jaꞌvéꞌviꞌraxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tyamuéej. Ajta aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj aꞌɨ́ɨjma ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ tɨjɨn:
10 Baise Paul raiy orot isnowah kwafure rouh eo, “Men kwaniyababan, yawasin inu’in.”
11 Aj puꞌij ɨ Pablo ajtáhuaꞌaj antyíraj ɨ chiꞌij tzajtaꞌ, tɨꞌquij huoꞌriáꞌtaarej ɨ páan, matɨꞌɨj jaacuaꞌaj, ajtáhuaꞌaj tyihuáꞌtyixaa, ꞌasta naꞌaj quee huatapuáꞌriacaꞌ. Tɨꞌquij jóꞌraa.
11 Imaibo matabir maiye yen bar tafan rafiy bai imasib eaan. Naatu fai manin ma binan in mar tot basit ihamiyih.
12 Ajta aꞌɨ́jna ɨ tyamuéej, júurican mu joꞌvíꞌtɨj, aꞌɨ́j mu jɨn jéehua caꞌnyíjraꞌaj huatóoaꞌ.
12 Orot yawasin hibai hin au bar dogoroh ereyasisir auman.
13 Tyajta ityáj taꞌnáatyaꞌaj tu joꞌcɨ́j ɨ báarcuj jitze, aꞌáa tu jaꞌráꞌaj aꞌájna Aso, tyej tyij aꞌáa yaꞌráviꞌtɨn aꞌɨ́jcɨ ɨ Pablo, jiꞌnye juɨꞌɨcán pu ujaꞌrájraa.
13 Wa abai arabon an Asos atit naatu Paul iu’uwi na’atube baiwaninamih arun, anayabin i ababawat boro ufui rarabon.
14 Tyatɨꞌɨj jáatyoj aꞌɨ́jcɨ ɨ Pablo aꞌájna a Aso, aj puꞌij tajamuán atyájraa ɨ báarcuj jitze, tyatɨꞌɨj tyij jóꞌjuꞌ aꞌájna a Mitilene.
14 Tafaram Asos imaim bairi abitar ana veya na wa afe’en yen bairi ana Mitilin atit.
15 Aꞌáa tu eeráacɨj, yaa ariáꞌpuaꞌaj tu avéjriꞌ jaꞌajtyéenyej joꞌtɨj jaꞌráahuachij tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Quío, tyatɨꞌɨj tyij séej xɨcáj jitze aꞌáa jaꞌráꞌaj aꞌájna a Samos. Tyajtáhuaꞌaj yaa ariáꞌpuaꞌaj aꞌáa tu jaꞌráꞌaj aꞌájna chájtaꞌ tɨ aꞌyan tyajaꞌrájtyapuaj tɨjɨn Mileto.
15 Mar to wa ainatit ana Kios nuw aihamiy, veya bairou’abin ufunamaim Samos nuw a’afuwabon, naatu veya baitounin ana Miletus atit.
16 Aꞌyaa tu huarɨ́j, jiꞌnye Pablo pu jaaxáꞌpuɨꞌɨntarej tɨquee aꞌáa jaꞌtanyéj aꞌájna a Éfeso, capu ajta áꞌtyeerimuꞌcaꞌaj aꞌájna aꞌáa tɨ huatacaꞌaj a Asia, jiꞌnye jiyeꞌtzín jɨmeꞌ pu jaꞌráꞌastijmuꞌcaꞌaj aꞌájna a Jerusalén, tɨpuaꞌaj aꞌyan tyíɨꞌriitan tyaj aꞌáa joꞌtyúꞌuucaj matɨꞌɨj tyíꞌyeꞌestyaa aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj joꞌtámuaꞌreej tɨ arí aꞌyan tyooméj huáꞌpuatyej japuan tamuáamuataꞌ xɨcáj.
16 Paul Ephesus baihamiyin mutufor yan rabon isan ana not bogaigiwas, men kok boro veya gagamin Asia wanawananamaim tama, anayabin bimatkabiy ana kok i Jerusalem natitabo Pentecost ana veya nab.
17 Aꞌáa pu joꞌtyaváaj ɨ Pablo a Mileto, tɨꞌɨj huoꞌtaꞌíjtacaꞌ maj uhuojoꞌtájeevej ɨ huáasij ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ maj tyíꞌhuɨɨreꞌ aꞌájna a Éfeso.
17 Miletus imaim Paul Ephesus ekaleisia orot ukwarih na bairi o isan isah tur iyafar.
18 Matɨꞌɨj ɨ huáasij ajeꞌréꞌnyej, aj puꞌij aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
18 Naatu hina hititit ana veya iuwih eo “Ayu boubuntoro’ot ana Asia wanawanan atit bairi mi’itube tama’am i kwa kwaso’ob.
19 Aꞌnáj tɨnaꞌaj nu yahuatyéjvee jaꞌmua jamuán, netyíꞌhuɨɨriaꞌaj nyajta nyacuꞌváaj ɨ tavástaraꞌ jimi, aꞌyaa nu tyaꞌcanyeyíꞌnyaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ jéehua jeꞌej puaꞌaj tyinaꞌantyimuéꞌtɨjcaa ajta ɨ maj jeꞌej puaꞌaj nyooriajcucaꞌaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan.
19 Taiyuwu ayara’iyu Regah ana akir wairafin na’atube yawas fokarin wanawanan wainabu abow eremamaturu auman, Jew sabuw asabunu isan hiyakitifuw men anot.
20 Canu aꞌnáj ootyáꞌɨtzee nyaj quee tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌej tyiꞌtɨ́j tɨ muaꞌajmaj jamuatyáhuɨꞌrii, nyetyajaꞌmuamuaꞌtyáaj ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, nyajta joꞌsiaj joꞌcháatɨmee.
20 Kwa kwaso’ob ayu kwa isa abibinan ana veya men kafa’imo abir, a baibais ana tur ta abotanimih, en baise etei bebeyanamaim bar arun atit a binan kwanowar.
21 Aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, nyajta aꞌɨ́ɨjma ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan, aꞌyaa nu tyihuóꞌixaaj tɨ aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ mej seequéj tyúꞌmuaꞌtyij ɨ Dios jimi, majta jaꞌantzaahuatyeꞌen aꞌɨ́jcɨ ɨ tavástaraꞌ Jesús ɨ Cɨríistuꞌ.
21 Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah i bebeyan hai kakafih baihamiyen God isan tatabir naatu Regah Jesu baitutumin isan auwih.
22 Ajta ijíij aꞌáa nu joꞌmaꞌaj naꞌmej a Jerusalén aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ tɨ ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios aꞌyan tyinaataꞌíj, canu jamuaꞌreej jeꞌej tɨ muꞌ tyinyajaꞌhuɨ́ɨriaꞌaj jaꞌmej.
22 Naatu boun Anun kakafiyin fatumu, i ana kokomaim au Jerusalem anan, men aso’ob nati’imaim boro abisa isou namatar.
23 Aꞌɨ́j nu xaa muaꞌreej, tɨ joꞌtɨj naꞌaj tɨ huachájtaꞌtajmee, aꞌɨ́jna ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios aꞌyaa pu tyíꞌnyeꞌixaatyeꞌ tɨ aꞌɨ́ɨn nyejchoꞌveꞌ ɨ maj tzajtaꞌ tyíꞌtyanamuacaa ajta jéehua ɨ puéjtzij.
23 Ta’imonamo Anun Kakafiyin bimatnuwu i aso’ob, bar merar ta ta anarun anatitit dibur naatu biyababan i nati’imaim hima tekakaifu.
24 Capu nye jitze juxɨeꞌveꞌ ɨ nyaj jɨn júurij, aꞌɨ́j nuꞌuj xɨeꞌveꞌ nyaj jaꞌantyícɨꞌtyij jeꞌej tɨ ɨ Dios tyiꞌtɨ́j tyinaaꞌíjcaj nyaj huoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ tyeɨ́tyee ɨ nyúucariaꞌraꞌ, tɨꞌij aꞌɨ́ɨn tyihuoꞌtúꞌuunyiꞌ juxɨéꞌviꞌraꞌ jɨmeꞌ.
24 Baise ayu taiyuw au yawas ai’itin i men sawar gagamin ta. Ayu au kok i bowabow Regah Jesu bitu i ana bow yomanin ana’asa’ub, naatu nati bowabow i tur gewasin God ana manaw ana kabeber isan anao rerereb.
25 ’Ajta ijíij tyámuaꞌ nu tyáꞌmuaꞌreej, tɨquee cheꞌ aꞌtɨ́j meꞌ nyejeꞌseejran, aꞌɨ́ɨmaj ɨ nyaj nyeríj huóꞌixaaj ɨ Dios tɨ jɨn tyíꞌijta.
25 Naatu boun kwa iyab wanawanamaim ama aremor God ana aiwob isan a binan kwanonowar aso’ob boro men kwana’itu maiye.
26 Aꞌɨ́j nu jɨn aꞌyan tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ ijíij, canu nyáaj puéꞌeenyeꞌ tɨpuaꞌaj tyiꞌtɨ́j jeꞌej jáꞌmuaꞌuurej muaꞌajmaj,
26 Isan imih boun kwa etei matamaim akukurereb, o yait ef inasa’ir inan inamomorob ana bit men ayu anab.
27 jiꞌnye néijmiꞌi nu tyajamuáaꞌixaa jeꞌej tɨ tyáꞌxɨeꞌveꞌ ɨ Dios, nyajta quee aꞌnáj tyiꞌtɨ́j jamuaatyáꞌaviitzej.
27 Anayabin God abisa not yayakitifuw etei akurereb kwanowar sawar men ta abotan au’uf abatamih.
28 Tyámuaꞌ xuꞌuj, siataꞌaj huóꞌchaꞌɨɨn néijmiꞌcaa ɨ maj jusɨꞌrii ɨ Dios jimi, joꞌtɨj ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios huajaꞌantyíhuo mej mij aꞌɨ́ɨjma huáchaꞌɨɨn ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ, ɨ tɨ juxúureꞌ jɨn huóꞌnanɨej aꞌɨ́jna ɨ Jesús.
28 Taiyuw mata toniwa’an kwanakaifi, naatu bobaituw Anun Kakafiyin kwa babamaim ya’aya kwanakaifih. God ana ekaleisia kwaninabatan gewas, anayabin i taiyuwin Natun momorobomaim sinaf nati sabuw hina nowan himatar.
29 Aꞌyaa nu nyáaj tyáꞌmuaꞌreej nyatɨꞌɨj jóꞌraꞌnyij, séecan mu yajaꞌvaꞌjuꞌuj muáꞌjuꞌun jaꞌmua jimi maj aꞌyan een matɨꞌɨj ɨ́ɨraꞌvetyee mej tyíꞌtyacɨꞌmacaa, ɨ maj aꞌyan tyaꞌxɨéꞌveꞌej muáꞌjuꞌun maj huaꞌantyipuáꞌrityeꞌen ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
29 Ayu aso’ob kwa ana bihamiy ufunamaim haru kakafih boro hinan wanawan hinarun bobaituw hinatar giyigiyih.
30 Séecan mu aváꞌjuꞌ ɨ maj jaꞌmua jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́ɨ mu hueꞌtzij jɨn tyihuáꞌmuaꞌtyen, mej mij aꞌɨ́ɨjma antyimueꞌtɨn ɨ maj tyáꞌtzaahuatyeꞌ.
30 Kwa taiyuw a kou’ay wanawananamaim auman orot afa boro hinamisir turobe hinabotabir hinifufuwen, saise bai’ufununayah boro i hini’ufnunih.
31 Tyámuaꞌ xuꞌuj muaꞌaj, xoꞌtámuaꞌreeriꞌ nyaj huéeicaj nyinyiꞌraꞌaj tyajamuáaꞌixaa tújcaꞌrij tzajtaꞌ nyajta tɨ́caꞌrij tzajtaꞌ, canu aꞌnáj jaatáxaahuatacaꞌ nyaj tyajamuáaꞌixaa naꞌcanyeyíꞌnyaꞌaj jaꞌmua jɨmeꞌ.
31 Imih mata toniwa’an! Kwamur tounu bairi tama fai mar erematuru abimatnuwih i kwananot.
32 ’Ajta ijíij nyeꞌihuáamuaꞌ Dios jimi nu jamuatyátoosij, ajta ɨ nyúucariaꞌraꞌ tɨ jaxaj juxɨéꞌviꞌraꞌ jɨmeꞌ. Aꞌɨ́ɨ pu néijmiꞌi pu tyíꞌuurej tɨꞌij aꞌɨ́jcɨ jitze aróocaꞌnyej ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, ajta néijmiꞌi huoꞌtáꞌsij ɨ tɨ jɨn atóoraj aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ jutyéɨtyeristyamuaꞌ.
32 Naatu boun kwa i God ana tafafarenamaim ayayariyi naatu i ana manaw ana kabeber turamaim nawowabi kwanayen abisa ana sabuw baitihimih eo kwa auman nowamih nit.
33 Canu nyáaj aꞌnáj tyiꞌtɨ́j nyacuaꞌaj tɨpuaꞌaj túmii, naꞌríij tyihuáꞌcaanaa.
33 Ayu men kafai orot babin ta ana gold o ana silver isan abahiy o ana ar ana faifuw isan abahiyamih.
34 Sulu aꞌyaa xu tyáꞌmuaꞌreej, nyej nyasɨ́ɨj nyamuácaꞌ jɨn tyuꞌmuárɨej nyej nyij jaamuéꞌtɨn tyiꞌtɨ́j tɨ juxɨeꞌveꞌ nye jimi, ajta aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj nyaj jamuán huacɨ́j.
34 Kwa etei kwaso’ob, ayu taiyuwu umau’umaim sawar abisa isah abiyababan asinaf himatar abow, naatu bow turou’unah hibiyababan afaram hibow karam.
35 Aꞌnáj tɨnaꞌaj nu jamuáaꞌitɨɨriꞌ tɨ aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ siaj tyuꞌmuárɨeꞌen ajta siaj sij huoꞌtyáhuɨɨreꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ, aꞌɨ́j xu úꞌmuaꞌreeriaj jeꞌej tɨ tyuꞌtaxájtacaꞌ ɨ tavástaraꞌ Jesús tɨjɨn: “Jéetzeꞌ pu tyámuaꞌ tyéꞌyiꞌij nyaj tyíꞌpuejvaꞌaj quee nyaj tyiꞌtɨ́j ancuriáan.”
35 Ayu ef etei ai’obaiyi, kwanabow raro nababan, saise nati’imaim boro sabuw aurih fair en kwanibaisih. Ata Regah Jesu taiyuwin awanamaim iti tur eo i kwananot ’Baitinin ana baigegewasin i ra’at men tabaib na’atube.”
36 Tɨꞌɨj aꞌyan tyihuoꞌixáatyaꞌaj ɨ Pablo, aj puꞌij tyítunutacaꞌ ajta huatyéenyuj ɨ Dios jimi huaꞌ jamuán.
36 Paul eo sasawar ufunamaim sun yowen bairi hiyoyoban.
37 Néijmiꞌi mu huóoyiinyixɨj majta néijmiꞌi jiꞌréꞌchuiixɨj, majta jiꞌtyápuɨꞌtzaꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ Pablo.
37 Sabuw etei erererey auman hirouh himamay naatu hio tutur.
38 Jéehua mu juxaamuɨjrityaꞌcaꞌaj, jiꞌnye aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj mej quee cheꞌ aꞌnáj meꞌyéꞌsejran. Aj mumij jamuán ujóꞌjuꞌ joꞌtɨj jaꞌtyájraa ɨ báarcuj jitze.
38 Etei hai yababan ra’at anayabin tur iti na’atube eo isan, ayu boro men ana’iti maiye naatu hinawiy bairi hin wa biyan hitit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.