2 Coríntios 5
Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs ARIB
1 Aꞌyaa tu ityáj een tɨꞌɨj ɨ chiꞌij cháanacaj japua tɨ tyuꞌuj, tɨꞌɨj ɨ ɨnáamuaj tɨquee jusén jɨmeꞌ séejreꞌ, tyajta aꞌyan tyáꞌmuaꞌreej tɨpuaꞌaj huatyáꞌuunyej aꞌɨ́jna ɨ ɨnáamuaj, Dios pu arí taatyéechiꞌtyej u tajapuá tɨ jusén jɨn séejreꞌ, tɨ ajta quee muácaꞌaj jɨn taavijhua.
1 Porque sabemos que, se a nossa casa terrestre deste tabernáculo se desfizer, temos de Deus um edifício, uma casa não feita por mãos, eterna, nos céus.
2 Aꞌɨ́j tu jɨn jéehua tyíꞌmuaꞌtzej aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tyaj tyooj íiyan séejreꞌ ɨ cháanacaj japua, jiꞌnye aꞌyaa tu tyáꞌxɨeꞌveꞌ tyaj ujoꞌtyájrutyej u chiꞌtáj tɨ jútyeꞌ jáꞌsejreꞌ ɨ tɨ ajta Dios jɨn tɨeꞌcánasij,
2 Pois neste tabernáculo nós gememos, desejando muito ser revestidos da nossa habitação que é do céu,
3 aꞌyaa puꞌij, tyij tyajta quee tyíꞌijcaana, catu muámuaꞌviꞌij táꞌjuꞌun.
3 se é que, estando vestidos, não formos achados nus.
4 Meentyij tyooj jityán huacháatɨmee ɨ ɨnáamuaj, tyátayiin yutatzájtaꞌ, jiꞌnye catu jaxɨeꞌveꞌ tɨ ɨ Dios tuꞌhuáaꞌriꞌ aꞌɨ́jna ɨ tɨ jɨn tɨeꞌcánasij, sulu tɨ aꞌɨ́ɨn jéetzeꞌ tɨeꞌcáanaj ɨ júuricamej jɨmeꞌ tɨ jájcuaj tɨquee aꞌnáj áꞌpuaꞌren.
4 Porque, na verdade, nós, os que estamos neste tabernáculo, gememos oprimidos, porque não queremos ser despidos, mas sim revestidos, para que o mortal seja absorvido pela vida.
5 Ajta ɨ Dios pu aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ tyámuaꞌ taꞌuurej tyej tyij aꞌɨ́jna ancuriáan ɨ júuricamej, jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu tajimí jaatyájtoo ɨ ju júuricamej, tyej tyij aꞌɨ́j jɨn jáamuaꞌreej jeꞌej tyaj tyiꞌtɨ́j tyaꞌancuriáaꞌsij ɨ Dios jimi.
5 Ora, quem para isto mesmo nos preparou foi Deus, o qual nos deu como penhor o Espírito.
6 Aꞌɨ́j tu jɨn aꞌnáj tɨnaꞌaj jitzán tyíꞌcaꞌnyej. Aꞌyaa tu tyáꞌmuaꞌreej tɨjɨn tyatɨꞌɨj tyooj júurij séjreꞌej aꞌíjcɨ jitze ɨ tyaj jatyáhueꞌraꞌ, aꞌyaa tu aꞌ ɨmuáj tyityejéꞌsejreꞌ ɨ tavástaraꞌ jimi.
6 Temos, portanto, sempre bom ânimo, sabendo que, enquanto estamos presentes no corpo, estamos ausentes do Senhor
7 Catu pújoorej tyaj jaaséj, sulu aꞌɨ́j tu jitze tyíꞌcaꞌnyej ɨ tyaj jaꞌtzaahuatyeꞌ,
7 {porque andamos por fé, e não por vista};
8 jitzán tu jéehua tyíꞌcaꞌnyej, ajta taꞌráanajchi tyaj iitácɨɨnyej aꞌíjcɨ jitze ɨ tyaj jatyáhueꞌraꞌ tyej tyij tavástaraꞌ jimi jaꞌséeriaꞌaj táꞌraꞌnyij.
8 temos bom ânimo, mas desejamos antes estar ausentes deste corpo, para estarmos presentes com o Senhor.
9 Aꞌɨ́j tu jɨn aꞌnáj tɨnaꞌaj aꞌyan tyáꞌhuoo tyej tyij tyaatatyójtziꞌreꞌen ɨ tavástaraꞌ, tɨpuaꞌaj tyooj aꞌyan séjreꞌej nusu tyequée.
9 Pelo que também nos esforçamos para ser-lhe agradáveis, quer presentes, quer ausentes.
10 Jiꞌnye aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ tyaj néijmiꞌi huatátasejrataj joꞌtɨj jáꞌsejreꞌ ɨ Cɨríistuꞌ tɨꞌij aꞌɨ́ɨn néijmiꞌcaa toꞌxɨ́jtyeꞌen, aj puꞌij sɨ́ɨj ajta sɨ́ɨj jaꞌancuriáaꞌsij jeꞌej tɨ tyáꞌcɨꞌpuaj, jeꞌej tɨ tyiꞌtɨ́j tyuꞌmuárɨej tɨꞌɨj ooj júuricaj, tɨpuaꞌaj xáꞌpuɨꞌ huarɨ́j nusu jeꞌej puaꞌaj huarɨ́j.
10 Porque é necessário que todos nós sejamos manifestos diante do tribunal de Cristo, para que cada um receba o que fez por meio do corpo, segundo o que praticou, o bem ou o mal.
11 Aꞌɨ́j tu jɨn, aꞌyaa tu tyáꞌmuaꞌreej tɨ aꞌyan tyúuxɨeꞌveꞌ tyaj jéehua jáꞌtyasaꞌaj ɨ tavástaraꞌ, aꞌyaa tutyij tyíꞌtyeseꞌ tyaj huaꞌantyimueꞌtɨn ɨ tyétyacaa. Dios pu tyámuaꞌ naa tyíꞌtamuajtyej, aꞌyaa nu nyij nyajta tyáꞌxɨeꞌveꞌ siaj aꞌyan chaꞌtaj sianaꞌaj muaꞌaj tyíꞌtamuajtyej.
11 Portanto, conhecendo o temor do Senhor, procuramos persuadir os homens; mas, a Deus já somos manifestos, e espero que também nas vossas consciências sejamos manifestos.
12 Catu tyajta tajɨ́ɨmuaꞌaj tyámuaꞌ tyíꞌtaxaj, sulu ityáj tu jamuatáꞌcaa siaj sij tajɨ́meꞌ ahuóotzaahuatyeꞌen, siataꞌaj sij jaayíꞌtɨhuaꞌan siaj huatányuunyij aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj óotzaahuatyeꞌ aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej maj tyúusejrataj majta quee aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ jeꞌej maj tyíꞌmuaꞌtzej ɨ juxɨéjnyuꞌcaa tzajtaꞌ.
12 Não nos recomendamos outra vez a vós, mas damo-vos ocasião de vos gloriardes por nossa causa, a fim de que tenhais resposta para os que se gloriam na aparência, e não no coração.
13 Tɨpuaꞌaj tyátatɨmueꞌraj, aꞌɨ́j pu jɨmeꞌ tyaj jahuɨɨreꞌ ɨ Dios, naꞌríij quee aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna, aꞌyaa tu rɨcɨj tyej tyij muaꞌajmaj jamuaatyáhuɨɨreꞌen.
13 Porque, se enlouquecemos, é para Deus; se conservamos o juízo, é para vós.
14 Aꞌɨ́jna ɨ tɨ Cɨríistuꞌ jɨn taaxɨéꞌvej aꞌɨ́ɨ pu tajitzé ráꞌaj, aꞌɨ́j tu tyij jɨn aꞌyan tyáꞌmuaꞌreej tɨ sɨ́ɨj huamuɨ́ꞌ huaꞌ jitze maꞌcan néijmiꞌcaa ɨ tyeɨ́tyee, majta jeꞌen néijmiꞌi jamuán huácuij.
14 Pois o amor de Cristo nos constrange, porque julgamos assim: se um morreu por todos, logo todos morreram;
15 Ajta ɨ Cɨríistuꞌ pu huamuɨ́ꞌ néijmiꞌcaa jitze maꞌcan, mej mij aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj móoj júurij quee cheꞌ jujɨ́ɨmuaꞌaj manaꞌaj jeꞌej tyéꞌejtyoovej jeꞌej maj yeꞌej tyityetyúuchaꞌɨɨj, sulu mej mij tyámuaꞌ tyityetyúuchaꞌɨj aꞌɨ́jcɨ jimi ɨ tɨ huaꞌ jitze maꞌcan huamuɨ́ꞌ, ajta jeꞌen huaꞌ jitze maꞌcan huatájuuriacaꞌ.
15 e ele morreu por todos, para que os que vivem não vivam mais para si, mas para aquele que por eles morreu e ressuscitou.
16 Aꞌɨ́j pu jɨn, catu cheꞌ aꞌtɨ́j jeꞌej puaꞌaj tyíꞌmuaꞌtziireꞌ, tyij tyajta tyooj jájcuaj aꞌyan tyíꞌmuaꞌajcaa ɨ Cɨríistuꞌ jimi tɨ tyévij naꞌaj puéꞌeenyeꞌej, ajta ijíij catu cheꞌ aꞌyan tyíꞌmuaꞌtzej.
16 Por isso daqui por diante a ninguém conhecemos segundo a carne; e, ainda que tenhamos conhecido Cristo segundo a carne, contudo agora já não o conhecemos desse modo.
17 Aꞌyaa puꞌij, aꞌɨ́jna ɨ aꞌtɨ́j tɨ Cɨríistuꞌ jitze ajtyámaꞌcan aꞌɨ́ɨ pu sɨ́ɨj puéꞌeen ɨ tyévij tɨ Dios arí jaajájcuarej. Puꞌríj metyajaꞌajhuaꞌxɨj jeꞌej tɨ tyiꞌtyúuchaꞌɨɨcaꞌaj tɨ míꞌmaꞌcan jɨmeꞌ, jiꞌnye puꞌríj néijmiꞌi jɨn huóojajcuarej.
17 Pelo que, se alguém está em Cristo, nova criatura é; as coisas velhas já passaram; eis que tudo se fez novo.
18 Néijmiꞌi pu aꞌíjna aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ Dios jɨn tyíꞌmuarɨeꞌ, aꞌɨ́jna tɨ jitze maꞌcan ɨ Cɨríistuꞌ tajapuá huatanyúj, ajta jeꞌen taataꞌíj tyej tyij huoꞌréꞌixaatyeꞌen ɨ nyúucariaꞌraꞌ tɨꞌij huóꞌhuɨɨreꞌen.
18 Mas todas as coisas provêm de Deus, que nos reconciliou consigo mesmo por Cristo, e nos confiou o ministério da reconciliação;
19 Aꞌyaa puꞌij huatóomuaꞌaj tɨ ɨ Dios tyámuaꞌ huóꞌruuj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌyan huacháatɨmee ɨ cháanacaj japua, ajta quee huoꞌxɨ́jtyej aꞌɨ́jna jɨmeꞌ ɨ maj jimi ootyáꞌɨtzee, sulu aꞌɨ́ɨ pu taataꞌíj tyej tyij huoꞌréꞌixaatyeꞌen ɨ nyúucariaꞌraꞌ.
19 pois que Deus estava em Cristo reconciliando consigo o mundo, não imputando aos homens as suas transgressões; e nos encarregou da palavra da reconciliação.
20 Aꞌɨ́j tu jɨn ityáj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Dios tɨ huoꞌtaꞌítyacaꞌ tyej tyij tyihuóꞌixaatyeꞌen ɨ Cɨríistuꞌ jitze maꞌcan, ɨ tɨ aꞌyan séejreꞌ tɨꞌɨj ɨ Dios tɨ jáꞌmuajee aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ nyúucarij ɨ tyaj huáꞌixaatyeꞌ. Aꞌɨ́j tu jɨn aꞌyan tyajaꞌmuajee jitzán maꞌcan ɨ Cɨríistuꞌ siaj tyáꞌantzaahuatyeꞌen ɨ Dios jimi.
20 De sorte que somos embaixadores por Cristo, como se Deus por nós vos exortasse. Rogamo-vos, pois, por Cristo que vos reconcilieis com Deus.
21 Ajta ɨ Cɨríistuꞌ capu tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzee, tajitzé maꞌcan pu ɨ Dios aꞌyan jáaruuj tyej tyij jamuán ɨ Cɨríistuꞌ jɨꞌréenyeꞌqueꞌ huatyáꞌɨtzeereꞌen.
21 Àquele que não conheceu pecado, Deus o fez pecado por nós; para que nele fôssemos feitos justiça de Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.