2 Coríntios 11

Ɨ nyúucarij tɨ jájcua tɨ aꞌɨj́na áꞌxaj ɨ Tavástaraꞌ ɨ Jesús tɨ Cɨríistuꞌ pueꞌeen ajta Salmos (COK) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Aꞌtzúj cuj cɨ́ɨ setyinoꞌviicueꞌ, tyij nyajta aꞌyan huaséꞌrihuaꞌaj cuxáa nyenyatɨ́mueꞌraj nyetyajaꞌmuaꞌixatyeꞌ. Cheꞌ jeꞌej tɨnaꞌaj, sianoꞌtáviicueꞌ.
1 Ayu anotanot mar kikimin au tur anao i boun koko’aw hai tur te’o na’atube, baise kwa marasika kwabusuruf kwabowabowaka.
2 Jiꞌnye aꞌɨ́jna ɨ nyaj jɨn chueerij jaꞌmua jɨmeꞌ Dios jimi pu joꞌvéꞌmej. Aꞌyaa nu tyaaxáꞌpuɨꞌɨntarej siaj sij aꞌɨ́j sianaꞌaj jimí huatyáꞌɨtzeereꞌen ɨ Cɨríistuꞌ sequée tyiꞌtɨ́j jɨn aꞌɨtzéeriaꞌaj, yaa tɨꞌɨj íitɨꞌ tɨquee xu tyáataj jamuán huiꞌcaa.
2 Ayu kwa isa abi’o’orot, boun God ebi’o’orot na’atube, kwa i boun babin biyan numin orot ta’imon bai’awanin isan hi’omatan na’atube nati i Keriso akisin.
3 Ajta aꞌyaa nu tyíꞌtzɨɨnyeꞌ tɨpuaꞌaj aꞌtɨ́j jamuáacuanamuaj tɨꞌɨj ɨ cúꞌcuꞌuj tyáacuanamuaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Eva, siaj sij quee cheꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn jáꞌastijriaꞌaj ɨ Cɨríistuꞌ.
3 Ayu i abirubir kwa a not boro ni’afiy abistan Eve biyanamaim mamatar boro kwa biyamaim namatar. Kok i so’ob kwanekwan, naatu i iwa’an Eve God fanan sair naatu bowabow kakafin sinaf, imih nati baifufuwenayah boro kwa hinifuwi naatu hinifuwen anot hini’a’afiy saise kwa boro men kafa’imo Keriso akisinamo kwanitumitumimih
4 Tyámuaꞌ xu muaꞌaj tyihuáꞌjepeꞌ tɨpuaꞌaj sɨ́ɨj mu joꞌvéꞌmej tɨ séecan ɨ nyúucarij jɨmeꞌ jaxaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, tɨquee aꞌyan huánamuajrii jeꞌej tyaj tyeríj tyajamuáaꞌixaa, siajta xu jaꞌancuriáaꞌvej séej ɨ júuricamej tɨquee aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ Dios tɨ anaquéej jaatyájtoo jaꞌmua jimi, ajta sɨ́ɨj ɨ nyúucarij tɨquee aꞌyan huánamuajrii tɨꞌɨj ɨ siaj seríj jaꞌantzaahuaj.
4 Anayabin sabuw afa hinan naatu Jesu isan hinabinan men boun aki abibinan na’at. Anunin ta kwanab men boun aki abaib na’at o tur gewasin men boun kwanonowaramaim tebibinanumih, hamehamen maiyow kwa boro mar ta’imon kwanab.
5 Aꞌyaa puꞌij, capu aꞌyan nyaꞌasej nyaj jéetzeꞌ cɨléenyeꞌ jɨn tyíꞌhuɨɨreꞌ mequee aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj nuꞌuj huápuɨꞌɨj vaꞌcán jɨn tyityetyuꞌuj.
5 Baise anotanot ayu i ai gewasin kwanekwan men boun kob abarayah wabih gagamih gewasih na’atube.
6 Tyij ajta quee nyaɨꞌriityeꞌ nyej nyij tyámuaꞌ naa tyuꞌtaxáj huaꞌ jimi ɨ tyeɨ́tyee, capu aꞌyan een ɨ nyaj jɨn ucájmuaꞌrej, aꞌíj tu tyij aꞌnáj tɨnaꞌaj jáꞌmuasejratyeꞌ, tyajta néijmiꞌi jɨn aꞌyan rɨcɨj.
6 Ayu tur ao’o i boun kek sosof hai tur te’o na’atube, baise ayu auru not so’ob ema’am, aki ef etei bebeyanamaim ao kwanowar sawar.
7 ¿Nyiquij jeꞌej puaꞌaj naarɨ́j nyatɨꞌɨj huáapuaꞌaj nyanaꞌaj jamuaatéꞌexaa ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios, nyajta huatyenyaxáahuatacaꞌ siaj sij muaꞌaj ahuóotzaahuatyeꞌen?
7 Ayu taiyuwu anayara’iyu naatu kwa anabora’ahi Regah ana tur gewasin baiyan en anabinan nati i bowabow kakafin?
8 Nyáaj nu huáariꞌriꞌ ɨ huaꞌ túmii aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌyee jusɨꞌrii ɨ Dios jimi, nyej nyij aꞌɨ́jna jɨn huatyényahuɨɨreꞌen nyajta muaꞌajmaj jamuaatyáhuɨɨreꞌen.
8 Ayu Kirisiyan sabuw afa biyahine kabay abai kwa baibaisi isan, kwanotanot ayu abainuwih?
9 Ajta nyatɨꞌɨj aꞌáa joꞌtyaváacaj jaꞌmua jimi capu tyiꞌtɨ́j noꞌtyáꞌɨtziij, canu tyiꞌtɨ́j jɨn jamuaatamuárɨeꞌristej, jiꞌnye aꞌɨ́ɨmaj ɨ nyeꞌihuáamuaꞌ ɨ maj aꞌáa jaꞌráacɨj a Macedonia, aꞌɨ́ɨ mu tyinaatáꞌ ɨ tɨ tyináꞌɨtziityaꞌcaꞌaj. Aꞌyaa nu tyáꞌxɨeꞌveꞌ nyaj quee jamuaatamuárɨeꞌristeꞌen, nyajta nyooj aꞌyan tyuꞌmaꞌaj naꞌmej.
9 Bairit tama’am ana mar ayu au kok sawar bain nowau matar isan, men kafa’imo yait ta aiwowa’ani. Anayabin teitit no Masedonia’ane hinanan sawar abistanawat akokok etei’imak anafofonin abai. Ayu boro taiyuwu bit ana’abar naatu boro na’atuka anasinaf anan.
10 Tyámuaꞌ nu naa tyáꞌmuaꞌreej ɨ tɨ aꞌyan tyiꞌjaꞌyájna ɨ Cɨríistuꞌ jimi, aꞌyájna tɨꞌɨj ajta quee aꞌtɨ́j tyináaꞌriꞌraj ɨ nyaj jɨn áꞌnyatzaahuatyeꞌ néijmiꞌqueꞌ aꞌáa tɨ huatacaꞌaj a Acaya.
10 Keriso ana turobe ayu wanawana’umaim ema’am. Ayu ao’omatani, iti ora’ara’at boro men kafa’imo awau nafot iti tafaram Akaiya wanawanan.
11 ¿Jiꞌnye een jɨmeꞌ aꞌyan nyetyiꞌxaj? ¿Nyiquij aꞌɨ́jna jɨmeꞌ nyaj quee jáꞌmuaxɨeꞌveꞌ? Dios pu jamuaꞌreej tɨjɨn nyajáꞌmuaxɨeꞌveꞌ.
11 Aisimamih? Anayabin ayu men kwa abiyabuwi? God so’ob ayu kwa abiyabuwi.
12 Nyajta nyóocheꞌ nu aꞌyan tyuꞌmaꞌaj naꞌmej, nyej nyij quee huoꞌtáꞌan aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jahuoo mej mij chaꞌmanaꞌaj tyiꞌtɨ́j jɨn óotzaahuatyeꞌ, maj quee aꞌyan tyíꞌmuarɨeꞌ tyatɨꞌɨj ityáj,
12 Ayu boun abistan abowabow boro na’atuka anabow anan. Saise ayu bowabow iti na’atube anabowabow i baifufuwen bai’obaiyenayah anarufutih. Hai yabih en isah hinao’ra’ara’at naatu asir hinao i mi’itube tebowabow aki bairi ta’imon abowabow.
13 jiꞌnye aꞌɨ́ɨ muꞌuj puéꞌeen ɨ maj quee tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨn huataꞌítyiꞌhuacaꞌ, majta tyúꞌcuanamuaj aꞌyan metyuuséerataj tɨ nuꞌuj ɨ Cɨríistuꞌ huojoꞌtaꞌítyacaꞌ.
13 Anayabin sabuw nati na’atube i turabarayah baifufuwenayah, i hai bowabow isan i taiyuwih tebifufuwen. Naatu taiyuhiwat tesisinaf hai itinin i boun Keriso ana turabarayah na’atube.
14 Ajta aꞌíjna capu jeꞌej taꞌsejratyeꞌ, jiꞌnye ɨ tyiyáaruꞌ pu ajta aꞌyan jusejrataj tɨꞌɨj sɨ́ɨj tɨ tyíꞌhuɨɨreꞌ u tajapuá,
14 Naatu nati men tanakasiy! Satan karam taiyuwin nabotabir marakaw ana tounamatar, itininabe namatar.
15 aꞌɨ́j pu jɨn quee jeꞌej ámiteereꞌ tɨpuaꞌaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj jahuɨɨreꞌ ɨ tyiyáaruꞌ aꞌyan metyúusejrata maj aꞌɨ́jna jɨn tyíꞌhuɨɨreꞌ ɨ tɨ xáꞌpuɨꞌ een. Majta aꞌyaa mu tyityeꞌentyipuáꞌrij jeꞌej maj tyaamueꞌtɨj aꞌɨ́jna jɨmeꞌ jeꞌej maj tyiꞌtɨ́j huáruuj.
15 Isan imih aki men akakasiy Satan ana akir wairafih i taiyuwih hibotabirih akir wairafih hai yawas gewasih na’atube himamatar. Mar yomanin mi’itube hai bowabowamaim hisisinaf imaim boro baimakiy hinab.
16 Nyajtáhuaꞌaj nu aꞌyan tyajamuaatéꞌexaatyeꞌej tɨquee aꞌtɨ́j aꞌyan tyíꞌmuaꞌajcaj yee nyej nyatɨmueꞌ, ajta tɨpuaꞌaj aꞌyan metyíꞌmuaꞌajcaj, siataꞌaj naataꞌan nyaj aꞌyan tyuꞌtaxáj tɨꞌɨj túutɨmueꞌ, nyej nyij nyajta nyáaj ahuáꞌnyatzaahuatyeꞌen,
16 Ayu ibanak ao maiye! Men yait ta nanot ayu au not meyemeye narouw. Baise kwa iti na’atube kwananotanot na’at, basit kwanabuwu ayu i au not en, saise mar kafa’i ayu anaora’ara’at.
17 ajta aꞌyájna nyatɨꞌɨj tyéꞌnyatzaahuatyeꞌ nyenyatɨ́mueꞌraj, capu aꞌyan tyíꞌxaꞌpuɨꞌ ɨ tavástaraꞌ jimi.
17 Anamaramaim ora’ara’aten ana tur anao i men Regah ana kokomaim ayu ao’omih, iti tur i hai not meyemeye hai tur.
18 Jiꞌnye mueꞌtɨ́j mu óotzaahuatyeꞌ aꞌɨ́jna jɨmeꞌ jeꞌej maj tyuꞌmuárɨej, aꞌyaa nu nyij nyajta nyáaj tyéꞌnyatzaahuatyeꞌen.
18 Baise sabuw afa abistan hisisinaf isan hina’ora’ara’at na’at, ayu auman boro anao ra’ara’at.
19 Tyámuaꞌ xu muaꞌaj metyityoomuámuaꞌreꞌ, aꞌɨ́j xu jɨn tyámuaꞌ naa tyéꞌviicueꞌ aꞌɨ́ɨmaj jimi ɨ maj jutɨ́mueꞌ,
19 Kwa taiyuw i notayah anababatun, naatu imih sabuw hai not meyemeye bairi yasisiramaim kwabita’ay.
20 siajta xu tyéꞌviicueꞌ aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj caꞌnyéjrij jɨn tyajáꞌmuaꞌijtyeꞌ, naꞌríij ɨ maj tyajamuáaꞌriꞌraj, nusu ɨ maj jáꞌmuacuanamuaj, ɨ maj jáꞌmuaxanaꞌveꞌ, ajta ɨ maj jamuaꞌráavaꞌraj ɨ jaꞌmua jɨɨseꞌ.
20 Na’atube sabuw afa bairi kwaita’ay dibur kwamatar, taiyuwin kususur wan i’iyon o yumat ifafar.
21 Tyij ajta nyetyeviꞌrasteꞌ nyaj jaataxáj, catu ityáj ahuátacaꞌan tyej tyij aꞌyan huárɨnyij matɨꞌɨj aꞌɨ́ɨmaj.
21 Ayu au biya’ohow, nati isan i anababatun ririmit sawar sinaf isan na’atube atao kwatanowar.
22 ¿Nyiquij Hebreos maj puéꞌeen aꞌɨ́ɨmaj? Nyáaj nu nyajta aꞌɨ́ɨn puéꞌeen. ¿Nyiquij aꞌɨ́jna jitze muaꞌajtyámaꞌcan ɨ Israel? Nyáaj nu nyajta aꞌɨ́jna jitze ajtyámaꞌcan. ¿Nyiquij ɨ Abraham jitze mueꞌráꞌmaꞌcan? Nyajta nu nyáaj aꞌɨ́jna jitze eerámaꞌcan.
22 I anababatun Hebrew ma’anih? Ayu auman Hebrew orot. I Israel sabuw? Ayu auman Israel orot. I Abraham ana a’agir sabuw? Ayu auman Abraham ana agir orot.
23 ¿Nyiquij metyíꞌhuɨɨreꞌ ɨ Cɨríistuꞌ jitze maꞌcan? Jéetzeꞌ nu nyáaj aꞌɨ́jna jɨmeꞌ tyíꞌhuɨɨreꞌ, tyij nyajta ijíij nyatɨ́mueꞌraj nyetyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ. Nyáaj nu jéetzeꞌ tyuꞌmuárɨej mequee aꞌɨ́ɨmaj, nuꞌríj jéetzeꞌ mueꞌtɨ́j huanámiꞌhuacaꞌ mequee aꞌɨ́ɨmaj, majta mueꞌtɨ́j meríj naatyáavaxɨj, nyajta nu mueꞌtɨ́j tɨn huamuɨ́ꞌ.
23 Iban Keriso ana akir sabuw? Iti tur ao’o ana nowarin i boun hai not en te’o na’atube. Baise ayu i akir wairafu gewasu men i na’atube! Ayu abow atetebon, ayu mar moumurin maiyow dibur arun, mar moumurin maiyow murab fokarinamaim hiwabiru, naatu mar moumurin maiyow kafa’imo hita’asbunu. Anayabin ayu Keriso isan abowabow.
24 Anxɨ́vij mu puaꞌmáj puéjtzij naatáꞌ aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ maj seityéj japuan tamuáamuataꞌ japuan arámuaacuaj puaꞌmáj nɨeꞌriáꞌvaxɨj.
24 Mar etei five Jew hai ukwarih hibuwu hirabu. Mar ta’ita’imon hirarabu etei 39 biyau hitatakiyakiy hiruruseben.
25 Huéeicaj mu natyáavaxɨj cɨyéj jɨmeꞌ, majta séej naatyátoꞌsixɨj tyetyéj jɨmeꞌ. Huéeicaj pu ajoꞌcájrupij ɨ báarcuj ɨ nyaj tzajtaꞌ yiꞌcacariaꞌaj, séej tɨ́caꞌ nyajta séej xɨcáj nu áꞌtyeej nyaj jájtyij japua huajósij.
25 Mar tounu ayu auramaim hirabu naatu mar ta’imon kabayamaim hirouwou’uru, mar tounu wa tafofor riy yan are naatu veya ta’imon anafofonin riy yan ain earuwu aremor. |alt="Paul stoned" src="cn01965B.tif" size="col" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2 Corinthians 11.25"
26 Jéehua nu nyeríj huáraa ɨ juyéj jitze, nyajta tyuꞌtátzɨɨn aꞌɨ́jna jɨmeꞌ nyaj antáyiꞌcaa ɨ játyaꞌnaj jitze, nyajta aꞌɨ́ɨjma jɨmeꞌ ɨ náhuaꞌrij, nyajta aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ nyetyeɨ́ɨtyeristyamuaꞌ, naꞌríij aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj séej chuéj japua jáꞌmaꞌcan. Nyajta nu aꞌyan chaꞌtaj nyanaꞌaj tyuꞌtátzɨɨn ɨ chájtaꞌnaj jitze, ajta joꞌtɨj quee jaꞌ aꞌtɨ́j, nusu ɨ jájritzeꞌ, nyajta aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ maj aꞌyan tyúusejrataj maj nuꞌuj taꞌihuáamuaꞌ puéꞌeen.
26 Ayu mar moumurin maiyow efamaim aremor kakafih isou himatar, harew gagamih hititit kafa’imo ata’atomatom atamorob, naatu bainoyah kafa’imo hitarabu hitabainuwu. Ayu taiyuwu au sabuw Jew ma’anih naatu Ufun Sabuw kafa’imo hitarabu hiti’a’afiyu, bar oto’otowen gagamin wanawanan ama’am kafa’imo hitarabu, naatu arar yan anan kakafin kafa’imo atatita’ur, riy yan kafa’imo ata’atomatom ata morob, naatu taituwat baifufuwenayah kafa’imo hitarabu hiti’a’afiyu.
27 Jéehua nu áꞌviicueꞌreꞌ, nyajta jéehua jajpuéjtzij, mueꞌtɨ́j nu huatáxaꞌii nyaj quee cheꞌ cutzuj, nyaapuéjtzitariacaꞌ aꞌɨ́jna jɨmeꞌ nyaj huataíꞌcuatacaꞌ nyajta huataíꞌimuj, mueꞌtɨ́j nu quee tyúꞌcuaa, nyajta huatyáxaamuɨj, nyajta quee tyíꞌchajcaꞌaj.
27 Foyab atatarakair naatu bowabow fokarih maiyow wanawanah arun abow. Gugumin wanawanah men ainu’in gewas, naatu harewamih sikou mamah naatu bayumih amorob, yakukur eanu naatu biyau asire ain.
28 Ajta aꞌnáj tɨnaꞌaj nu jeꞌej tyéꞌnyamuaꞌajcaa aꞌɨ́ɨjma jɨmeꞌ ɨ maj jusɨꞌrii ɨ Dios jimi.
28 Sawar afa isou himatar, baise boro men anao kwananowar. Ayu mar etei fokarin maiyow airi abitar baise au not gagamin i Kirisiyan sabuw isah anotanot mi’itube hibow tenan.
29 Tɨpuaꞌaj sɨ́ɨj tyíꞌcuiꞌcaj, nyáaj nu nyajta tyiꞌijcuíꞌnyij, ajta tɨpuaꞌaj séej jeꞌej puaꞌaj maꞌuuriaj tɨꞌij aꞌɨ́ɨn ootyáꞌɨtzeereꞌen ɨ Dios jimi, nyéetzij pu jeꞌej puaꞌaj naatáꞌiixaj.
29 Anamaramaim yait eriririm, ayu men ariririm, naatu yait ta bowabow kakafin bonawiy isisinaf, ayu wanawana’umaim men ea’earah o so’aso’ar eyey.
30 Tɨpuaꞌaj aꞌyan tyuuxɨéꞌveꞌej nyej tyiꞌtɨ́j jɨn ahuányatzahuatyeꞌen, aꞌɨ́j nu jɨn áꞌnyatzaahuatyeꞌen ɨ tɨquee núꞌcaꞌnyistiꞌ.
30 Ayu anao ra’ara’at na’at, basit sawar abistanamaim iwa’an ariririm boro ni’obaiyu ana’ora’ara’at.
31 Aꞌɨ́jna ɨ Dios tɨ ajta vástariaꞌraꞌ puéꞌeen ɨ tavástaraꞌ Jesús, aꞌɨ́ɨ pu jamuaꞌreej nyaj quee tyiꞌtyáhueꞌtaj, tyicheꞌ tyéꞌtyojtziꞌreꞌej ɨ Dios jusén jɨmeꞌ.
31 God naatu Regah Jesu Keriso Tamah i wabin tanabora’ara’ah wanatowan! God so’ob ayu men abifuwen.
32 Nyatɨꞌɨj aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj a Damasco, aꞌɨ́jna ɨ tajtúhuan ɨ tɨ jahuɨɨriaꞌcaꞌaj ɨ rey Aretas, aꞌɨ́ɨ pu tyíꞌchaꞌɨɨcaꞌaj joꞌtɨj joꞌtyényinyiꞌij ɨ chájtaꞌnaj jitze tɨꞌij naatyéeviꞌ,
32 Anamaramaim ayu Damascus hihirfutu ama’am, aiwob orot Aretas gawan gagamin sorodiy sabuw uwih bar oto’otowen wabin Damasenes ana etawan awan hima’uh hima hikakaif. Ayu atatitit hitabuwu hitafatumu isan.
33 ajta séecan mu naꞌcájtoo ɨ sicɨ́rij jitze aꞌájna joꞌtɨj jaꞌnácun ɨ tyetyéj jitze, ɨ tɨ jɨn curiáꞌnamiꞌ ɨ chájtaꞌnaj.
33 Baise kaifetamaim hiwanu faf ana sou’uwat murabamaim hiruru ara’iy naatu uman wanawananane asorabon abihir. Paul kaifet wanawanan hiruru ere’er|alt="Letting Paul down in basket" src="CN01937b.TIF" size="col" loc="2Co 11.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="11.33"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.