Marcos 12
Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI
1 Ũcuarʉmʉ Jesús repanare chʉ'vakʉ ija'chere cuasakʉ kʉaasomʉ:
1 Imaibo Jesu oroubonamaim sabuw i’obaiyih eo, “Orot ana masaw bo ai ro’on tanum fur ear ituwafut, naatu wine bunubunuw ana hub bai, kaifenayan ana bar wowab sawar naatu sabuw afa tubunih hima masaw hikaif, masaw matuwan bainanawanamih in.
2 Sani pa'iʉ ʉche tʉarʉmʉ tĩ'aʉna repaʉ'te cho'oche cho'okaikʉ'te ʉche chio kuirakaina pa'ichejana saoasomʉ repaʉ, ʉchere miijani rakaaʉ chini.
2 Grape iyamur bairuhin ana veya, ana akir orot iyafar na masaw kaifenayah biyah tit ibo aunowan bairuhin isan.
3 Jã'ata'ni sani tĩ'aʉna ña repana ʉche kuirana repaʉ'te chẽa vani, ʉchejẽ'e peoʉ'te ʉche paakʉ pa'ichejana co'choasome repana.
3 Baise masaw kaifenayah akir orot hibai hirab uman en hiyafar matabir in.
4 Co'chorena ña ʉche paakʉ repaʉ'te cho'oche cho'okaikʉ'te chekʉni jo'e ũcuachejana saoʉna sani tĩ'aʉna ña repana ʉche kuirana repaʉ'te catapʉãpi repaʉ sĩjopʉna asi su'a repaʉ'te rʉa cu'ache cutu pi'ni ʉchejẽ'e peoʉ'te co'choasome.
4 Naatu masaw matuwan ibanak akir orot ta iyafar maiye na. Masaw kaifenayah akir orot hibai ukwarin hitut hi’a’afiy erebiya’ohow matabir.
5 Co'chorena chekʉre jo'e saoasomʉ repaʉ. Saoʉna repaʉ'te vanisõasome repana. Chekʉnani asi vaniasome repana. Chekʉnare vanisõasome repana.
5 Masaw matuwan akir orot tabo iyafar maiye nan hibai hirab morob, naatu akir wairafih moumurih maiyow biyafarih afa hibow hirouw afa hibow hi’asbunubunuw himorob.
6 ’Jã'aja'ñe cho'ojʉna churata'ni repaʉ mamakʉ'te rʉa oiʉ paakʉ'te, “Chʉ'ʉ chĩireta'ni ña kʉkʉjacosome repana”, chiiʉ cuasa cho'jerepana mamakʉ'te saoasomʉ repaʉ.
6 “Orot ta’imonamo ihamiy ma’am i masaw matuwan natun ana yabow akisinamo, uftoro’ot iyafar not eo, ‘Natu boro hinakakafiy.’
7 Jã'ata'ni repaʉ mamakʉji sani tĩ'aʉna ña repachio kuirakaina sãiñechi'a ija'che i'kaasome: “Jã'ʉ ʉche paakʉ mamakʉ'mʉ. Pʉka'kʉ jũnisõsirʉmʉ repaʉ paasi'e paajaʉa'mʉ jã'ʉ. Vanisõñu jã'ʉni. Maipi pʉka'kʉ jũnisõsirʉmʉ repaʉ paasi'ere paañu”, chiniasome repana.
7 “Baise masaw kaifenayah orot natun nan hi’itin taiyuwih hio, ‘Masaw matuwan natunaban iti, kwana ta’asabun, saise sawar tanab it ninowat.’
8 Chini repaʉ'te chẽa vanisõ chio rʉ'tʉvana sa ũhaasome repana repaʉ'te —chiniasomʉ Jesús repanare pãi.
8 Imih himisir kek hibai hirab morob naatu biyan hibai hisaroun masaw ufunane ra’iy.
9 Jã'aja'ñe kʉacuha repaʉ kʉasi'e asasinare ija'che sẽniasomʉ repaʉ:
9 “Masaw matuwan iti tur nanonowar boro mi’itube nasinaf? Orot boro nan masaw kaifenayah nabow narouw hinamorob naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif.
10 ’¿Dios chʉ'o aperʉmʉ tocha jo'kasi'e ñamanaa'ñe mʉsanʉkona? Ija'che kʉamʉ:
10 Buk iti na’atube hikikirum kwaiyab kwa’itin,
11 Diopi cho'okaiʉna jã'aja'ñe cho'orena ña cuasa Repaʉni pojojʉ i'kame chʉkʉna,
11 Iti i Regah sinaf matar
12 Jesupi jã'aja'ñe i'kaʉna asa judío phairipãi chʉ̃'ʉnana'me judíopãi che'chonana'me judío aina asamasi, “Ikʉ Jesús ũcuaʉ cuasakʉ kʉacheji maini cu'ache cutumʉ”, chiijʉ pe'ruasome. Pe'rujʉ repaʉ'te chẽañu chiinata'ni pãire chekʉnani vajʉchʉjʉ repaʉ'te jo'ka sanisoasome repana.
12 Basit Jew ukwarih hikok Jesu hitab hitarab, anayabin iti oroubon eo’o ana naniyan hibaib i isah eo, baise rou’ay gagamin isan hibir, imih Jesu hihamiy in.
13 Ũcuarʉmʉ judíopãi chʉ̃'ʉnapi fariseopãina'me Herode'te chiinare te'enare soni ija'che i'kaasome:
13 Pharisee afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa auman hiyafarih hin Jesu biyan hitit baibatemaim baikubibiruwin isan.
14 Chini saoʉna sani Jesure ija'che i'kaasome repana:
14 Hina biyan hitit naatu hio, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob o abisa kuo’o i turobe, sabuw abisa tisisinaf isan men kunotanot, naatu sabuw hai not o men kui’itin, baise turobe God ana kok abisa sabuw kubi’obaiyih. Kuo anowar Caesar isan kabay ana bibaiyan boro ata ofafar ana astu’ub ai en?
15 Jã'ata'ni Jesús repana cu'ache cho'oñu chiiche'te masikʉ ija'che i'kaasomʉ repanare:
15 Imih kabay anayai ai en?” Baise Jesu hai baifuwen itin naatu eo, “Aisim ayu kwabikubibiruwu? Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.”
16 Chikʉna repaʉ'te kurire'reva miijani ra ñoasome repana. Ñojʉna Jesús ija'che i'kaasomʉ repanare:
16 Kabay hibai hina hitin naatu ibatiyih, “Yait ana yumat naatu wabin?”
17 Chitena Jesús i'kaasomʉ repanare.
17 Imaibo Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, abisa God nowan God kwanitin.”
18 Ũcuarʉmʉ saduceopãi Jesuni ñañu chini saniasome. “Pãi jũ'isina jo'e vajʉraimanejanaa'me”, chiijʉ cuasanajejʉ Jesure ija'che sẽniasome repana:
18 Imaibo Sadducee morobone misir maiye isan men tibitumatum hina Jesu biyan hitit hibatiy.
19 —Masiʉ, Diopi chʉ̃'ʉʉna Moisés aperʉmʉ tocha jo'kasi'e ija'che chiimʉ:
19 “Bai’obaiyenayan Moses aki isai ofafar iti kirum, ‘Orot natabin natun en namomorob na’at, kwafur i boro orot ta ni’aawan saise kek hinatufuw tuwah momorob efanin.’
20 Jã'ajekʉna chʉ'o kʉañu chiime chʉkʉna mʉ'ʉre. Pãiʉ charo cakʉ cho'jechĩi ʉmʉpãichi'a seirepanare paaasomʉ. Repaʉ charo cakʉ romio'te veja paakʉ chuta'a chĩi peokʉji jo'ka jũnisoasomʉ.
20 Imih marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin natun en morob.
21 Jo'ka jũnisoʉna cho'jeʉ repaʉ majaa'chʉ rʉ̃jo pa'isi'koni veja paakʉ ũcuaja'che chuta'a chĩi peokʉji jo'ka jũnisoasomʉ. Jũnisoʉna na'a cho'je cakʉ ũcuate'eo'te veja ũcuaja'che chĩi peokʉji jũnisoasomʉ.
21 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’aawan, ibo na’atube kek en morob. Ef ta’imon matar orot founamaim,
22 Jã'aja'ñechi'a sieterepana ũcuanʉko ũcuate'eo'te vejajʉ chĩi peonachi'a jo'ka jũnisoasome repana. Repana peore jũnisosirʉmʉ romio ũcuaja'che jũnisoasomo.
22 naatu etei’imak nah seven babin hi’aawan aurih kek en himumurub, uftoro’ot babin morob.
23 Jã'ajekʉna pãi jũnisosina ũcuanʉko jo'e vajʉraisirʉmʉ, ¿kaʉpi repao'te jo'e paaja'ʉ, sieterepana veja paacojñosi'kore? —chiniasome repana.
23 Morobone hina mimisir ana veya babin i boro orot menatan ni’aawan? Anayabin nah seven etei babin ta’imon hi’aawan.”
24 Chitena Jesús i'kaasomʉ repanare.
24 Jesu iyafutih eo, “Kwa i anot hikwaris! Anayabin kwa Buk Atamanin hikikirum men kwaiyab naatu God ana fair auman men kwaso’ob?
25 Pãi ũcuanʉko jo'e vajʉraisirʉmʉ ʉmʉpãina'me romi jo'e vejamanejanaa'me, Diore ja'me pa'ina ángeles pa'icheja'che pa'inajejʉ.
25 Morobone misir maiye ufunamaim tabin men ema’am, sabuw etei boro mar ana tounamatar na’atube hinama.
26 — ausente —
26 Naatu morobone misir maiye isan Moses ana buk kutor wairaf ea’arah isan nati’imaim kikirum kwaiyab kwa’itin? God iti na’atube eo, ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God naatu Jacob ana God.’
27 — ausente —
27 I men murubih hai Godamih, baise yawasih hai God, kwa i anababatun ef kwasa’ir!”
28 Ũcuarʉmʉ judíopãi che'chokʉ rani Jesure saduceopãi ke'resi'e asaasomʉ. Jesupi rʉa masi i'kakʉna asa ija'che sẽniasaasomʉ repaʉ:
28 Ofafar bai’ubaiyenayan ta nati’imaim ma tur nonowar Jesu tur gewasin Sadducee biya’afut itin, na Jesu ibatiy. “Ofafar tur etei wanawanahimaim tur menatan i gagamin?”
29 Chikʉna Jesús ija'che i'kaasomʉ:
29 Jesu iya’afut eo, “Ofafar tur gagamin i iti, kwananowar Israel sabuw, Regah ata God akisinamo ata Regah.
30 Jã'ajekʉna pãi mʉsanʉkonare ũcuanʉkore Paakʉ'te chʉ'ʉre
30 Regah a God isan iniyabow, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei.
31 Cheke ũcuaja'chea'me, Repaʉ chʉ̃'ʉrepache. Ija'che chiimʉ:
31 Naatu ofafar gagamin bairou’abin i iti, ‘taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’ Ofafar iti rou’ab i gagamih ofafar etei hinatabirih.”
32 Chikʉna judíopãi che'chokʉ i'kaasomʉ repaʉ'te.
32 Orot eo, “Abisa kuo i turobe bai’obaiyenayan, Regah akisinamo i God men god afa.
33 Mai judíopãi Diore pojojʉ cu'amajñarʉã Repaʉni ĩsijʉ ʉosome. Jã'aja'ñe cho'ojʉna pojocosomʉ Repaʉ maire. Jã'ata'ni maipi Repaʉni rekoñoãpi rʉa masi cuasajʉ mai meñe oicheja'che chekʉnare oijʉ pa'ito na'a rʉa pojocosomʉ Dios maire —chiniasomʉ repaʉ.
33 Imih dogor tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei a God isan iniyabow naatu taituwa isah inabiyabow o isa kubiyabow na’atube, iti ofafar rou’ab i gagamih men for kwarouw sibor kwa’a’afusar na’atube naatu men sibor afa God isan kwaya’ay na’atube’emih.”
34 Jã'aja'ñe i'kaʉna asa Jesús, “Ikʉ masi i'kasi'kʉa'mʉ”, chiiʉ cuasa ija'che i'kaasomʉ repaʉ'te:
34 Jesu orot ana baiya’afot i’itin i so’ob, iti orot i not wairafin, imih eo, “God ana aiwobomaim o men yokaika kuma’am.” Nati ufunamaim men yait ta Jesu isan baibat afa bow na ibaitiyimih.
35 Ũcuarʉmʉ Jesús Dios vʉ'ere pa'iʉ pãire che'chokʉ ija'che i'kaasomʉ:
35 Jesu Tafaror Baremaim ma bi’obaibiyih basit ibatiyih, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah Keriso isan i David ana agirane na hirouw teo’o?
36 Repaʉ David, aperʉmʉ Dios Rekochoji kʉakʉna tocha jo'kasi'e ija'che chiimʉ:
36 David Anun Kakafiyin biwan ana veya iti na’atube eorereb,
37 ’¿Je'se pa'iʉna David, “Chʉ'ʉre Paakʉ'mʉ Cristo”, chiisi'eta'ni, “David Jojosi'kʉa'mʉ Cristo”, chiiche mai judíopãi che'chona? —chiniasomʉ Jesús repanare.
37 David taiyuwin Keriso isan i ana ‘Regah’ rouw eo, naatu mi’itube boro Keriso David ana agirane nan?”
38 Ũcuarʉmʉ Jesús pãire jo'e che'chokʉ ija'che i'kaasomʉ:
38 Jesu ma bi’obaibiyih eo, “Mata toniwa’an Ofafar bai’obaiyenayah isah, i hai kok faifuw manimanih hina’osen hinaremor naatu ahar efanamaim sabuw merarayow hinitih,
39 Ũcuaja'che judíopãi chi'ivʉ'ena mʉa kakani masina ñu'isaivʉãre ñu'ineenaa'me repana. Ũcuaja'che pãipi repanani ãu ãuñu chini soito mʉa repanare soisi'kʉre kueñe ñu'ineenaa'me repana.
39 Kou’ay Baremaim urama’ama yayasairen i tebowabow naatu hiyuw ana veya efan gewasih tebowabow.
40 Ũcuachi'a va'jeva'na paache jorejʉ tʉtesõnaa'me repana. Jã'aja'ñe cho'onata'ni pãipi ña, “Re'onaa'me jã'ana”, chiapʉ chini Diore sẽni rʉa jeerʉmʉ sẽejʉ pa'inaa'me repana. Jã'aja'ñe cho'onajejʉna Diopi chʉ̃'ʉʉna rʉa cu'ache ti'jñeja'mʉ repanare —chiniasomʉ Jesús.
40 Kwafukwafur baibin tifufuwih hai sawar tebowabow naatu hai itinin baigewasin isan yoyoban manimanih teyoyoyoban, imih hai baimakiy kakafin anababatun boro hinab!”
41 Ũcuarʉmʉ Jesús Dios vʉ'ena kaka cãjovʉ kuri mañavʉ nʉkacheja kueñe pʉʉ ñu'iʉ ñato Dioni ĩsijʉ pãi jainʉko kuri mañajʉ paniasome. Ũcuachi'a kurina jainʉko kuri rʉa mañaasome.
41 Jesu Tafaror Bar ana kabay teya’ay sisibinamaim mare ma sabuw itih hai siwar hiya’ay. Sabuw totobuyoy wairafih kabay gagaminaka hiya.
42 Ũcuarʉmʉ va'jeva'o chʉova'o pa'iva'o ũcuaja'che te'eka'chapare'rerʉãchi'a ka'charʉ pa'ire'rerʉãre mañaasomo.
42 Baise kwafur babin yababan wairafin na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan iwan ana fofonin one toea na’atube.
43 — ausente —
43 Jesu ana bai’ufununayah eaf ayuwih hina hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin ana siwar tew biwan i gagamin na’in sabuw etei hiya’iy natabirih.
44 — ausente —
44 Afa hiya’aya i aurih karam turin hiyai turin hibotan, baise kwafur babin yababan wairafin abisa biyan ma’am etei’imak bai na yai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.