Lucas 7

Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ũcuarʉmʉ Jesús repanare pãi chʉ'va pi'ni Capernaum vʉ'ejoopona saniasomʉ.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Repajoopo sani tĩ'ato Romapãiʉ sõtao cienrepanare chʉ̃'ʉkʉ paniasomʉ. Repaʉ'te cho'oche cho'okaikʉ repaʉ rʉa chiicojñokʉji jũnisopi'raasomʉ.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Repaʉ sõtao chʉ̃'ʉkʉ jũ'iva'nare Jesús vasoche asasi'kʉjekʉ judíopãi ainare Jesús pa'ichejana saoasomʉ, Jesuni kʉa raorena repaʉ'te cho'oche cho'okaikʉni rani vasoa'kʉ chini.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 — ausente —
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 — ausente —
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Chitena Jesús ũcuanana'me saniasomʉ. Saijʉ repaʉ vʉ'e kueñe tĩ'ajʉna repaʉ sõtao chʉ̃'ʉkʉ jo'e chekʉnani saoasomʉ repaʉ'te chiinare,
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 — ausente —
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 — ausente —
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Jã'aja'ñe kʉajʉna asa jñano, Jesús repaʉ'te tuhasinani pãire chʉri ña ija'che i'kaasomʉ:
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 I'kaʉna asa sõtao chʉ̃'ʉkʉ saosina repaʉ vʉ'ena co'iasome. Co'i tĩ'a ñato repaʉ'te cho'oche cho'okaikʉ jũ'iva'ʉ vajʉsosi'kʉ paniasomʉ.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Jã'a cho'o pi'nisirʉmʉna Jesupi Naín vʉ'ejoopona saiʉna repaʉ neenana'me pãi jainʉko ja'me saniasome.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Saijʉ repajoopo kueñe tĩ'ato pãiʉ'te jũ'isiva'ʉni tãñu chini saasome pãi. Va'jeo mamakʉ ũcuate'eʉ pa'isiva'ʉ paniasomʉ repaʉ. Jũ'isiva'ʉ pʉka'kona'me repajoopo cana rʉa jainʉko saniasome.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Saijʉna jũ'isiva'ʉ pʉka'koni ña oiʉ ija'che i'kaasomʉ Jesús:
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Chini jũ'isiva'ʉ ũhikãa kueñe tĩ'a ũcuakãana chẽaʉna repava'ʉre sana canʉkaasome. Canʉkarena Jesús jũ'isiva'ʉre ija'che i'kaasomʉ:
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Jesupi jã'aja'ñe i'kaʉna põsʉʉ jũnisosiva'ʉ pa'isi'kʉ vajʉrani vʉni ñu'iʉ chʉ'ore cutuasomʉ. Repava'ʉre vaso pʉka'koni ĩsiasomʉ Jesús.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Jã'aja'ñe cho'oʉna ña pãi ũcuanʉko kʉkʉsoasome. “Dios rʉa re'okʉ'mʉ”, chini cuasajʉ ija'che i'kaasome repana:
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Ũcuarʉmʉ pãipi Jesús cho'osi'ere asa chekʉnani kʉarena Judea cheja pa'ina peore repaʉ cho'osi'e asaasome. Judea cheja kueñe pa'ina ũcuaja'che pãipi kʉajʉna repaʉ cho'osi'e asaasome.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Ũcuarʉmʉ Juan repaʉ neenapi Jesús cho'osi'ere repaʉni peore kʉarena te'eka'chapanare soniasomʉ.
18 — ausente —
19 Soni rao, “Jesús pa'ichejana sani ija'che sẽniasajʉ̃'ʉ repaʉ'te: ‘¿Dios Raosi'kʉa'ʉ mʉ'ʉ? Mʉ'ʉpi Dios Raomanesi'kʉ pa'ito, ¿Dios Raojaʉni ũcua cha'ajanaa'ñe chʉkʉna?’, chiijʉ̃'ʉ repaʉ'te Jesure”, chini saoasomʉ Juan repaʉ neenare.
19 — ausente —
20 Saoʉna sani Jesure i'kaasome repana.
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Ũcuarʉmʉna Jesús pãi ravʉ jũ'iva'nana'me na'ava'nare jainʉkore vasoasomʉ. Ũcuaja'che vati pãi sa'navʉ pa'isinare eto saosokaniasomʉ repaʉ.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Jã'aja'ñe cho'ocuha Jesús Juan raosina sẽesi'e chʉ'o i'kaasomʉ.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Pãi chʉ'ʉre cuasache jo'kasõma'ñe cuasajʉ pa'ina pojojʉ pa'ijanaa'me”, chiijʉ sa kʉajʉ̃'ʉ repaʉ'te Juanre —chiniasomʉ Jesús repanare.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Juan raosina co'isosirʉmʉ Jesús Juan pa'iche'te i'kakʉ ija'che i'kaasomʉ chekʉnare pãi:
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Jã'aja'ñe pa'ikʉ'te ñañu chini saimaneni, ¿ʉ̃quere ñañu chini sate? ¿Pa'ipãi ju'ikãña ju'ikʉni ñañu chini sate mʉsanʉkona? Pãi, kãña rʉa ro'ikãña ju'ina pa'ipãi vʉ'ñachi'a pa'ime.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Jã'aja'ñe pa'ikʉni ñañu chini saimaneni, ¿ʉ̃quere ñañu chini sate mʉsanʉkona? ¿Dios chʉ'o kʉakʉni ñañu chini sate? Jã'aja'ñe pa'ikʉ'te ñañu chini saisinajejʉ te'erũhiñe cuasame mʉsanʉkona. Repaʉ Juan chekʉnare Dios chʉ'o kʉanare na'a rʉa masi kʉakʉ'mʉ.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Repaʉ Juan pa'ijachere kʉajʉna aperʉmʉ tocha jo'kasi'e Dios chʉ'o ija'che chiimʉ:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Asarepajʉ̃'ʉ. Mʉsanʉkonani chʉ'ore jo'e kʉara. Icheja cheja Dios chʉ'o kʉana rʉa masina pa'ime. Jã'ata'ni Juan ũcuanʉkore na'a rʉa masiʉ'mʉ. Na'a pa'isirʉmʉ pa'ijana ũcuachi'a, rʉa vesʉsinata'ni Dios chʉ'ore asa chẽa cuasajʉ Juanre na'a rʉa masijanaa'me, chʉ'ʉ pa'iche peore asasinajejʉ —chiniasomʉ Jesús repanare.
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Jã'aja'ñe i'kakʉna kuri kookainana'me chekʉna pãi ũcuanʉko asaasome. Aperʉmʉ repana, “Dios chʉ̃'ʉsi'e re'oja'chea'me”, chini cuasajʉ Juanre okoro'vecojñoasome.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Jã'ata'ni fariseopãina'me judíopãi che'chona, Dios, “Mʉsanʉkona cu'ache cho'oche ũhasõjʉ̃'ʉ”, chiisi'e jachaasome. Dios chʉ̃'ʉñe'te jachajʉ Juanre okoro'vecojñocuheasome repana.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Ũcuarʉmʉ Jesús jo'e i'kaasomʉ.
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Chʉ'ʉpi ñato mʉsanʉkona irʉmʉ cana ija'che pa'ime: Jeerʉmʉ chĩi ãu ĩsichejare ñu'ijʉ ũcuajanani, “Apeñu”, chini soniasome. Chekʉnapi apecuhejʉna ija'che i'kaasome repana: “Chʉkʉna juhivʉã juhito ujacha'icuheme mʉsanʉkona. Ũcuachi'a chʉkʉna apejʉ jũ'isinare tãrʉmʉ ujacheja'che sʉma'ñe ujato ja'me ujacuheme mʉsanʉkona. Chʉkʉnani cuhejʉ pojoma'me mʉsanʉkona”, chiniasome repana chĩi.
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Repana chĩi ũcuajanare cuhecheja'che cuheme mʉsanʉkona chʉkʉna'te, Juanna'me chʉ'ʉre. Repaʉ Juan Pãi Okoro'vekʉ rani pa'iʉ Dioni sẽekʉ te'eñoã ãu ãima'ñe pa'iʉ, conojẽ'e ũkuma'ñe pa'iʉna ña, “Vatini paakʉ vẽ'veʉ'mʉ Juan”, chiijʉ cuhenaa'me mʉsanʉkona repaʉ'te.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Chura chʉ'ʉpi Dios Raocojñosi'kʉpi rani pa'iʉ si'aumucujña ãu ãiʉ ũkukʉna ña, “Ãi aia'mʉ mʉ'ʉ. Cono ũku aia'mʉ mʉ'ʉ. Ũcuachi'a pãi cu'ache pa'inana'me pãi chʉ̃'ʉnare kuri kookainare oiʉ pa'ikʉ'mʉ mʉ'ʉ”, chiijʉ cuheme mʉsanʉkona chʉ'ʉre.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Pãi rũhiñe cuasana, “Dios chʉ̃'ʉñe re'oja'chea'me. Peore masikʉ'mʉ Repaʉ”, chiijʉ cuasame —chiniasomʉ Jesús repanare pãi.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Ũcuarʉmʉ fariseopãiʉ Simón Jesuni ãure ãura chini soniasomʉ. Sokʉna repaʉ vʉ'ena mʉa kaka ãure ãsa chini pʉʉ ñuniasomʉ repaʉ.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Reparʉmʉ romio, cu'ache pa'iko ũcuajoopo'te paniasomo. Jesús fariseopãiʉ vʉ'ena ãu ãsa chini mʉasi'ere asa, okoma'ñatʉopʉ alabastroji cho'ositʉopʉ mini ũcuavʉ'ena mʉaasomo repao.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Mʉa kaka Jesure kueñe nʉkako oiona Jesús cũ'ana meniasomʉ repao oni meoñe. Mekʉna repao rañapaji repao oni meosi'e tʉ'neso chũsu pojo, okoma'ñapi ro'veasomo repao repacũ'a.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Jã'aja'ñe cho'okona ña fariseopãiʉ Jesure soisi'kʉ ija'che cuasaasomʉ: “Ikʉ Jesús, Dios chʉ'o kʉakaikʉ pani repaʉ'te chẽako pa'iche masira'amʉ, ‘Cu'ache pa'iko'mo jã'o’, chini. Masini cuhera'amʉ repao cho'oche”, chiiʉ cuasaasomʉ repaʉ.
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Jã'aja'ñe cuasakʉna Jesús i'kaasomʉ repaʉ'te.
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Chikʉna Jesús ija'che i'kaasomʉ:
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Põsero'i paava'nata'ni kurire peojʉ ro'imaneasome repava'na. Ro'imanareta'ni repanare kuri prestasi'kʉ, “Põsero'i peome mʉsanʉkona chʉ'ʉre”, chiniasomʉ repanare. Repaʉ jã'aja'ñe i'kasirʉmʉ, mʉ'ʉ cuasato, ¿kaʉpi repanare kuri prestasi'kʉre na'a rʉa chiikʉ? —chiniasomʉ Jesús repaʉ'te.
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Chikʉna i'kaasomʉ repaʉ.
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Chini repaʉ cũ'a choasi'koni romioni chʉri ñakʉ Simonre jo'e ija'che i'kaasomʉ repaʉ:
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Ũcuachi'a mʉ'ʉ chʉ'ʉre chũsu pojomanesi'kʉa'mʉ. Ikota'ni chʉ'ʉ cũ'are chuta'a cuhama'ñe chũsuko pa'imo.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Ũcuachi'a chʉ'ʉ sĩjopʉ u'chape'era'ka rokaimanesi'kʉa'mʉ mʉ'ʉ. Ikota'ni chʉ'ʉ cũ'ana okoma'ña rokaisi'koa'mo.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Ikore rʉa cu'ache cho'osi'koreta'ni repao cu'ache cho'osi'e tʉnosõmʉ chʉ'ʉ. Tʉnosõsi'e jo'e cuasamaneja'mʉ chʉ'ʉ. Chʉ'ʉpi jã'aja'ñe cho'okaiʉna chʉ'ʉre rʉa cuasamo iko. Jã'ata'ni chekʉna pãi, repana cu'ache cho'osi'e jmamajñarʉãre chʉ'ʉpi tʉnosõkatu jmamakarʉ cuasame chʉ'ʉre —chiniasomʉ Jesús repaʉ'te.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Chini repao'te i'kaasomʉ.
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Jã'aja'ñe i'kaʉna asa ãu ãi soicojñosina sãiñechi'a ija'che i'kaasome:
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Chitena repao'te jo'e i'kaasomʉ repaʉ.
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.