João 1
Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI
1 Chuta'a cʉnaʉmʉna'me cheja cho'omarʉmʉ Jesucristo Dios pa'iche kʉajaʉ paniasomʉ. Diona'me paniasomʉ repaʉ. Dioa'mʉ repaʉ.
1 Tafaram matara’e ana veya Tur i wan ma, naatu Tur i God hairi hima, naatu Tur i God taiyuwin.
2 Reparʉmʉ Diona'me paniasomʉ repaʉ.
2 Tur i God hairi wan hima’abo tafaram matar.
3 Diopi repaʉji ja'me cho'oa'kʉ chini chʉ̃'ʉʉna peore cho'oasomʉ repaʉ ũcuaʉna'me. Repaʉji ja'me cho'omaneru peora'amʉ jã'a.
3 Tur wanawananamaim God sawar etei’imak sinafen himatar; iti sawar himamatar i etei tur wanawananamaim himatar men ta asir matar kwaneyanamih.
4 Repaʉ Jesucristo mai rekoñoã pa'iche re'oja'chere ĩsikʉ'mʉ. Jã'ajekʉna Miañeja'ñe Pa'ikʉji rani mai rekoñoã Dios pa'iche masire'oche cho'okaiʉna Repaʉ pa'iche'te masijʉ re'oja'che pa'ire'omʉ maire.
4 Tur i yawas an anababatun, naatu iti yawas i sabuw isah marakaw bai na.
5 Repaʉ Miañeja'ñe Pa'ikʉ icheja mai pa'icheja chijachejaja'che cu'ache pa'ina pa'ichejana rani re'oja'che cho'osi'kʉa'mʉ. Jã'aja'ñe pa'ikʉni pãi repaʉni cuhejʉ repaʉ re'oja'che cho'oche ʉ̃señu chiime. Jã'ata'ni ʉ̃secu'amʉ.
5 Iti marakaw guguminamaim kusisiar, naatu gugumin men karam boro marakaw na’asabun.
6 Pãiʉ'te chẽa raoasomʉ Dios. Repaʉ mamia'me Juan.
6 God ana kob abarayan wabin John iyafar na tit;
7 Miañeja'ñe Pa'ikʉ Jesucristo pa'iche'te kʉaa'kʉ chini chẽa raoasomʉ Dios repaʉ'te, pãipi ũcuanʉko repaʉ kʉache'te asa chẽa Jesucristoni cuasaa'jʉ chini.
7 marakaw isan sif ruboun eorereb sabuw hinowar, naatu sabuw iyab tur hinonowar hitumatum.
8 Miañeja'ñe Pa'ikʉma'mʉ Juan. Repaʉ Miañeja'ñe Pa'ikʉ pa'iche'te kʉakaaʉ chini raocojñosi'kʉasomʉ repaʉ Juan.
8 I taiyuwin i men marakaw; i marakaw akisin ana sif narubonamih na.
9 Na'a pa'isirʉmʉna Miañeja'ñe Pa'ikʉ raniasomʉ, pãipi Dios pa'iche'te masijʉ re'oja'che pa'imasia'jʉ chini.
9 Iti marakaw i turobe, marakaw anababatun, tafaramaim na sabuw tafahimaim ekukusisiar.
10 Repaʉ Jesucristo chejare pãina'me pa'isi'kʉa'mʉ. Diopi chʉ̃'ʉʉna peore cho'okʉ'teta'ni repaʉ pa'iche vesʉsinaa'me repana.
10 Tur i na tafaram eo mamatar wanawananamaim ma, baise tafaram i men inanimih.
11 Repaʉ cho'osichejana raisi'kʉreta'ni repaʉ majapãi Israelpãi pojomanesinaa'me repaʉ'te.
11 I na ana tafaram tit, baise taiyuwin ana sabuw i men hibaimih.
12 Chekʉnare repaʉ'te cuasajʉ pojonareta'ni, “Dios chĩia'me ina”, chiniasomʉ repaʉ.
12 Baise sabuw afa hibai naatu wabinamaim hitumitum, naatu baibasit itih i hina God natunatun himatar.
13 Repaʉ'te cuasana pa'iche'te maipi ija'che cuasato cu'amʉ: “Pãi ũcuanʉko Dios chĩichi'aa'me”, chini cuasato cu'amʉ. Ũcuachi'a, “Ʉmʉʉna'me romiochi'a chiijʉ chĩiva'nare paa Dios chĩia'me ina”, chini cuasato cu'amʉ. Ũcuachi'a, “Pãiʉ chĩi paaneekʉ chĩiva'nare paa Dios chĩia'me ina”, chini cuasato cu'amʉ. Peore jã'aja'ñe cuasache cu'amʉ. Jã'ata'ni, “Repanapi Dioni cuasajʉna Repaʉji chẽa paatota'ni Repaʉ chĩia'me jã'ana”, chini cuasato re'omʉ. Jã'aja'ñeta'ni ũcuarepaa'me.
13 God natunatun himamatar i men orot anarara, o men orot babin aawan hairi hi’in kek tetutufu na’atube’emih, baise i God akisin anakokok sinaf i natunatun himatar.
14 Jesús Dios pa'iche Kʉajaʉ pãioji jñaaona maija'iʉ pãiʉ ainee jmamakarʉ maina'me pa'isi'kʉa'mʉ repaʉ. Pãire oiʉ re'oja'che cho'okaisi'kʉa'mʉ repaʉ. Ũcuachi'a Dios pa'iche ũcuarepare kʉasi'kʉa'mʉ. Pʉka'kʉpi, repaʉ'te ũcuate'eʉ'te rʉa Masiʉ'te jo'kaʉna rʉa Masiʉ pa'iʉna ñasinaa'me chʉkʉna.
14 Tur i na orot matar, naatu wanawanatamaim ma, ana marakaw bonamanamarin i taitin, iti marakaw bonamanamarin i God Natun ta’imonamo ebitin. Iti tur wanawanan i turobe naatu manaw kabeber awan karatan.
15 Repaʉ Juan Pãi Okoro'vesi'kʉ Jesure ña ʉjachʉ'opi ija'che i'kaasomʉ:
15 John iti orot isan fanan sib binan eo,” Iti orot ayu isan ao’oban iti enan, anamaramaim ayu iti na’at ao, ‘I ayu ufu enan i ana fair ra’at ayu natabiru, anayabin i wan ma’abo ayu atufuw.’”
16 Repaʉ Jesús maire rʉa oikʉjekʉ si'arʉmʉ rʉa re'oja'che cho'okaiʉ pa'imʉ.
16 I wanawanan manaw kabeber karsuwei it etei ebigegewasinit, ana baigegewasin tafan baban ebitit.
17 Dios Repaʉ chʉ̃'ʉñe'te tocha jo'kaa'kʉ chini Moiseni chʉ̃'ʉasomʉ. Jesucristo'teta'ni pãire oiʉ re'oja'che cho'okaiʉ Repaʉ pa'iche'te ũcuarepare kʉaa'kʉ chini chʉ̃'ʉ raoasomʉ Repaʉ Dios.
17 Anayabin God ana ofafar i Moses itin, baise manaw kabeber naatu turobe i Jesu Keriso’one na.
18 Diore ñoma'kʉjekʉna ñamanaa'me pãi. Mamakʉta'ni ũcuate'eʉji Pʉka'kʉre si'arʉmʉ kueñe ja'me pa'ikʉji Pʉka'kʉ pa'iche kʉasi'kʉa'mʉ maire.
18 Men yait ta God itin. baise God Natun ta’imon Tamah wanawananamaim ema’am akisinamo God bai na bebeyanamaim tasusu’ub.
19 Ũcuarʉmʉ Jerusalén vʉ'ejoopo cana judíopãi chʉ̃'ʉna Juan pa'ichejana sani, “¿Keeja'iʉ'ʉ mʉ'ʉ?”, chiapʉ chini phairipãina'me Leví jojosinare Dios vʉ'e cho'oche cho'okainani saoasome.
19 Jew hai ukwarih Jerusalem hima’am firis afa naatu hai baibaisayah afa hiyafarih hin John hibatiy? “O i yait?”
20 Saorena sani repaʉ pa'iche'te sẽejʉna rũhiñe kʉaasomʉ Juan repanare.
20 I men baifuwenamaim iyafutih, baise i mutufor bebeyanamaim eorereb, “Ayu i men Keriso.”
21 Chikʉna jo'e sẽniasome repana.
21 Naatu hibatiy, “Bo o i yait? Om Elizah?” John eo, “Ayu men Elizah.” Ai o dinab orot?” John iya’afutih eo, “Ayu men dinab orot.”
22 Chikʉna jo'e i'kaasome repana.
22 Ibanak hibatiy maiye hio, “O i yait? Ku’o anowar saise anamatabir anan iyab hiyafari anan hai tur ana’owen. O taiyuw isa boro inakubuna ananowar.”
23 Chitena i'kaasomʉ repaʉ.
23 John iya’afutih dinab orot Isaiah Buk Atamaninamaim kirum inu’in imaim eo, “Ayu i orot ta fanan araramaim eafa’af. Ef kwanarumutufur Regah ana remor isan!”
24 — ausente —
24 Kob nayah Pharisee hiyafarih hina,
25 — ausente —
25 John hibatiy, “Bo o men Keriso, o Elizah o dinab orot na’at, aisim sabuw bapataito kubitih?”
26 Chitena i'kaasomʉ repaʉ.
26 John hai tur eowen eo, “Ayu harewamaim sabuw bapataito abitih, Baise kwa wanawanamaim orot ta ebatabat kwa men kwaso’ob.
27 “Chʉ'ʉre cho'je raija'mʉ”, chiisi'kʉre mʉsanʉkonare ja'me pa'ikʉ'te na'a rʉa masikʉjekʉna repaʉ'te cuasa, vajʉchʉkʉ pa'imʉ chʉ'ʉ —chiniasomʉ repaʉ Juan Pãi Okoro'vekʉ.
27 I Ayu ufu’umaim enan, an ana baibaiyon murab men gewasu boro anarufamen.”
28 Jordán chiacha chekʉkã'ko ʉ̃sʉʉ mʉikã'ko cacheja Betania chejana Juan Pãi Okoro'vekʉ pa'ichejana jã'aja'ñe cho'oasome repana.
28 Iti sawar etei i Bethany himatar harew Jordan sisibin veya yeninane, John sabuw bapataito bitihimaim.
29 Jo'e apeñatato Jesupi repaʉ pa'ichejana saiʉna ña i'kaasomʉ Juan.
29 Mar to John nuw Jesu nan itin eo, “Kwanuw God Ana Lamb tafaram ana kakafin bosairenayan enan kwa’itin!”
30 Aperʉmʉ repaʉ pa'ijache ija'che kʉasi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ: “Chʉ'ʉ cho'je Raijaʉta'ni chʉ'ʉ chuta'a peorʉmʉ pa'ikʉjekʉ chʉ'ʉre na'a rʉa masikʉ'mʉ”, chiisi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ.
30 Iti orot isan ao’orereb anamaramaim iti na’atube ao, ‘Orot ayu ufu’umaim enan i ana fair ra’at kwanekwan, anayabin i wan ma’abo ayu a tufuw.’
31 Aperʉmʉna repaʉ pa'iche vesʉkʉta'ni rani pãire okoro'vemʉ chʉ'ʉ, Israelpãipi ũcuanʉko repaʉ pa'iche'te masia'jʉ chini —chiniasomʉ repaʉ Juan.
31 Ayu taiyuwu auman iti orot men asu’ub, baise anayabin nati isan ayu harewamaim sabuw bapataito abitih imaim Israel sabuw isah tirerereb hitaso’ob’.
32 Ũcuarʉmʉ Juan ija'che kʉaasomʉ:
32 Naatu John iti tur eorereb. “Ayu Anunin mamu imag na’atube marane ra’iy naatu i tafanamaim mamara’at aitin.
33 Jã'aja'ñe repaʉ pa'iche chuta'a ñamarʉmʉ vesʉsi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ. Chʉ'ʉpi pãire okoro'vea'kʉ chini chʉ'ʉre Raosi'kʉ Dios aperʉmʉ ija'che i'kasi'kʉa'mʉ chʉ'ʉre: “Na'a pa'isirʉmʉ chʉ'ʉ Rekochoji caje pãiʉni canʉkache ñaja'mʉ mʉ'ʉ. Ũcuarekocho'te pãire ĩsija'mʉ repaʉ, repaʉ'te cuasanani ja'me paaʉ chini”, chiisi'kʉa'mʉ Dios chʉ'ʉre.
33 Ayu iti orot i boro men ataso’ob, baise God iyunu ana harewamaim sabuw bapataito abitih i au tur eowen, ‘Orot yait Anunin nara’iy tafanamaim namara’at ina’i’itin, i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nitih.’”
34 Dios kʉasi'e Repaʉ Rekocho cajeche ñasi'kʉa'mʉ chʉ'ʉ. Ñasi'kʉjekʉ, “Dios Mamakʉ'mʉ ikʉ”, chiiʉ kʉamʉ chʉ'ʉ —chiniasomʉ repaʉ Juan.
34 John eo, “Ayu aitinika naatu ao’orereb iti i God Natun.”
35 — ausente —
35 Ana martot John iban maiye ana bai’ufununayah orot rou’ab bairi hina efan ta’imonamaim hibatabat.
36 — ausente —
36 Naatu Jesu na natabirih inan i’itin anamaramaim, John eo, “God ana Lamb enan kwa’itin!”
37 Chikʉna asa repaʉ neena te'eka'chapana Jesure tuhaasome.
37 Anamaramaim bai’ufununayah orot rou’ab iti hinonowar, i hairi Jesu hi’ufunun.
38 Tuhajʉna Jesús chʉri ña i'kaasomʉ repanare.
38 Jesu nunutabir, orot rou’ab hibi’ufunun itih naatu ibatiyih, “Kwa abistan kwakokok?”
39 Chitena Jesús i'kaasomʉ.
39 I iya’afutih eo, “Kwanatan, kwa taiyuw efan kwa’itin.”
40 Repana te'eka'chapana Juanpi i'kaʉna asa tuhasina te'eʉ Andrea'mʉ, Simón Pedro cho'jeʉ.
40 John abistan eo’o orot rou’ab hinowar Jesu hibi’ufunun orot ta i Andrew, Simon Peter tain
41 Ũcuarʉmʉ Andrés na'mi sani repaʉ majaa'chʉni Simonre ku'e jñaa i'kaasomʉ.
41 Andrew Jesu bihamiy ufunamaim wantoro’ot i tuwah Simon nuwih, naatu tita’ur ana tur eowen, “Ayu i Roubininenayan atita’ur, nati i Keriso.”
42 I'ka pi'ni majaa'chʉre Simonre Jesús pa'ichejana saasomʉ repaʉ. Saʉna ña Jesús repaʉ'te Simonre ija'che i'kaasomʉ:
42 Naatu Andrew tuwah Simon nawiy in Jesu biyan tit.
43 Jo'e apeñatato repaʉ Jesús Galilea chejana sasa chiniasomʉ. Chuta'a saima'ñe pa'iʉ Felipe'te tijña i'kaasomʉ.
43 Ana marto, Jesu au Galilee namih bobogaigiwas, Philip tita’ur naatu iu, “Kuna kwi’ufnunu tan.”
44 Repaʉ Felipe Betsaida vʉ'ejoopo cakʉasomʉ. Andrena'me Pedro ũcuachi'a ũcuate'ejoopo canaasome.
44 Philip ana tafaram i Betsaida, Andrew tuwah Peter bairi hai bar merar ta’imon.
45 Ũcuarʉmʉ Felipe Natanaelre ku'e jñaa i'kaasomʉ.
45 Philip na Nathanael tita’ur naatu iu, “Iti orot isan Moses Buka Atamaninamaim eo kikirum naatu dinab oro’orot auman hikikirum i boun atita’ur, iti orot tamah i Joseph ana bar ana merar i Nazareth.”
46 Chikʉna Natanael i'kaasomʉ.
46 “Nazareth! Sawar gewasin ta boro imaim namatar?” Nathanael ibat.
47 “Jaʉ”, chini Jesús pa'ichejana Natanaelpi tĩ'akʉna ña i'kaasomʉ Jesús.
47 Anamaramaim Jesu nuw Nathanael nan itin, isan eo, “I turobe Israel mowan, i orot ana yawas gewasin men baifufuwenayan.”
48 Chikʉna Natanael ija'che sẽniasaasomʉ repaʉ'te:
48 Nathanael ibatiy, “O mi’itube ayu isu’ubu?”
49 Chikʉna Natanael i'kaasomʉ repaʉ'te.
49 Imaibo Nathanael eorereb eo, “Rabbi, Bai’obaiyenayan o i God Natun! o i Israel hai Aiwob.”
50 Chikʉna Jesús i'kaasomʉ repaʉ'te.
50 Jesu eo, “O i tumatum anayabin ayu a tur aowen o i ai fig an ima’am ait. O boro sawar gagamihika ina’itan men iti i’i’itin na’atube.”
51 Chini jo'e i'kaasomʉ Jesús.
51 Tur tafan ya’abar maiye eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa boro mar ana etawan nabotawiy, naatu God ana tounamatar Orot Natun biyanamaim hinayen hinarara’iy kwana’itih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.