Atos 27

Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Roma vʉ'ejoopona Pablo'te choovʉ tutupi savʉji saoche care'vasirʉmʉ repaʉ'te chẽa paana Pablo'te chekʉnare chẽacojñosinana'me sa cienrepanare sõtao chʉ̃'ʉkʉni jo'kasinaa'me. Pãi chʉ̃'ʉkʉ César Augusto pa'ijoopo pa'ikuanupʉ, sõtao kuanupʉ ja'me pa'ikʉ paniasomʉ repaʉ sõtao chʉ̃'ʉkʉ, Julio.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Ũcuarʉmʉ chʉkʉna Julioni Pablo'te jo'kasirʉmʉ choovʉ Adramitio vʉ'ejoopo raisi'vʉna tuhisinaa'me, Asia cheja choo jʉosa'ñaroãna saipi'rakʉna. Chekʉ Macedonia cheja cakʉ, Tesalónica vʉ'ejoopo raisi'kʉ, Aristarco, ja'me pa'isi'kʉa'mʉ chʉkʉna'te.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Saijʉ jo'e apeñatato Sidón vʉ'ejoopona tĩ'a jʉosinaa'me chʉkʉna. Repacheja tĩ'asirʉmʉ Julio, Pabloni oiʉ repaʉ'te re'oja'che cho'onapi repaʉ chiiche'te kuiraa'jʉ chini mani ñañe ʉ̃semanesi'kʉa'mʉ.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Jã'achejapi choovʉ tuni jo'e saisinaa'me chʉkʉna. Saijʉna chʉkʉnani rʉarepa rache tutakʉna, Chipre juupo tĩ'a tutamakã'kopi caraisinaa'me chʉkʉna.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Chipre juupona'me Cilicia chejana'me Panfilia cheja carani Licia cheja pa'ijoopona Mira vʉ'ejoopona tĩ'asinaa'me chʉkʉna.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Tĩ'a jʉo mani jo'e chekʉvʉ'te choovʉ ku'esi'kʉa'mʉ repaʉ sõtao chʉ̃'ʉkʉ, Julio. Ku'ekʉ Alejandría vʉ'ejoopoji rani Italia cheja saipi'ravʉ'te jñaa ũcuavʉna, “Tuhijʉ̃'ʉ”, chiisi'kʉa'mʉ repaʉ chʉkʉna'te.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Repavʉ tuni rʉa pe'kerʉ saisinaa'me chʉkʉna. Chʉkʉnani rʉarepa rache tutakʉna rʉa saicu'asi'kʉa'mʉ chʉkʉna'te. Rʉarepaumucujña pe'kerʉ saijʉ Gnido vʉ'ejoopo ti'jñeñena tĩ'asinaa'me chʉkʉna. Chuta'a rʉarepa rache tutakʉna Creta juupo chekʉkã'kopi sañu chini ũcuajuupo chã'tirona ti'jñeñe jẽni, Salmón chã'tiroji pachusinaa'me chʉkʉna.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Salmón chã'tiro carani juupo rʉ'tʉrʉji pe'kerʉ saijʉ Buenos Puertos choo jʉosa'arona tĩ'a jʉosinaa'me chʉkʉna, Lasea vʉ'ejoopo kueñe pa'isa'arona.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Jeerʉmʉ ku'ijʉna okorʉmʉ, ku'icu'arʉmʉ tĩ'api'rasi'kʉa'mʉ. Judíopãi ãu ãimaumucuse caraisirʉmʉjekʉna, chiara ku'inare rʉa asivajʉchʉache pa'isi'kʉa'mʉ rʉa tutarʉmʉjekʉna. Jã'ajekʉna Pablo chekʉnare pãi ija'che chʉ'vasi'kʉa'mʉ:
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 —Ʉmʉpãi, asarepajʉ̃'ʉ. Jo'e saimaneñu mai. Rʉa tutarʉmʉna jo'e saito chiara ʉjara cu'ache ti'jñeja'mʉ maire. Choovʉna'me põse cho'osoja'mʉ. Ũcuachi'a maire rʉa cho'osovajʉchʉache pa'ija'mʉ —chiisi'kʉa'mʉ.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Jã'aja'ñe i'kakʉni sõtao chʉ̃'ʉkʉ Julio jachasi'kʉa'mʉ. Pablo i'kache'te asacuhekʉ choovʉ paakʉ chʉ'vachena'me choovʉ tachokaikʉ chʉ'vache'te asasi'kʉa'mʉ repaʉ.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Okorʉmʉ pa'icu'asa'arojekʉna choovʉ pa'ina jainʉko jo'e tĩichejana sañu chiisinaa'me. Fenice choo jʉosa'arona ũcuajuupo pa'isa'arona sañu chiisinaa'me repana. Fenice choo jʉocheja ka'chasa'ñaroã pa'isi'kʉa'mʉ. Te'esa'aro ʉ̃sʉʉ na'ikã'kore pa'imʉ. Chekʉsa'aro ʉ̃sʉʉ mʉikã'kore pa'imʉ. Okorʉmʉ rʉa pa'ire'omʉ repasa'ñaroã. Jã'ajekʉna ũcuasa'ñaroãre sani pa'ijʉ ʉ̃sʉrʉmʉ tĩ'añe'te cha'añu chiisinaa'me repana. Chekʉnata'ni saicuhesinaa'me repacheja.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Jã'aja'ñe cutusirʉmʉ sʉripʉ cakã'kopi pe'kerʉ tutakʉna choovʉ paana sañu chini pojojʉ josesinaa'me. Jose jo'e saisinaa'me chʉkʉna Creta juupo rʉ'tʉvaji.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Jmamakarʉ saijʉna co'covʉ cakã'kopi te'erʉmʉ juupo cakã'kopi rʉa tutache tutasi'kʉa'mʉ.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Rʉarepa tutakʉna co'covʉ saicu'asi'kʉa'mʉ chʉkʉna'te. Tachocu'ache, tuta saokʉna, rupʉ vavasinaa'me chʉkʉna.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Tuta saokʉna Cauda juurʉ ñajʉ chekʉkã'kopi caraisinaa'me chʉkʉna. Jã'acheja na'a pe'kerʉ tutakʉna chekʉvʉ choovʉ jmara'vʉrʉ ʉjavʉna quẽo rueo sara'vʉrʉ'te na'a masi rueni quẽosinaa'me chʉkʉna.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Choovʉ ʉjavʉ paana jmara'vʉrʉ na'a masi quẽosirʉmʉ ʉjavʉ pĩsi ʉjameãpi rũhikorovʉ repavʉji vẽesinaa'me na'a jʉjaa'kʉ chini. Jã'aja'ñe cho'o pi'nisirʉmʉ, “Choovʉji Sirte cheja mejavʉna sani tunisokʉ”, chini repavʉ tutasaokãñare casososinaa'me chʉkʉna choovʉji na'a pe'kerʉ saaʉ chini. Repakãña casosirʉmʉ na'a pe'kerʉ saisi'kʉa'mʉ choovʉ.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Jo'e apeñatato ũcua cuhama'ñe tutakʉna choovʉ paana chiarana põse rʉa sẽjososinaa'me.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Jo'e apeñatato choovʉquee peore sẽjosinaa'me repana.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Rʉa si'aumucujña rʉa tutache tutasi'kʉa'mʉ. Rʉarepa tutakʉ umucujña ʉ̃sʉʉjẽ'e ñomanesi'kʉa'mʉ. Ñami ma'jñokojẽ'e ñomanesinaa'me chʉkʉna'te. Jeereparʉmʉ tutakʉna, “Cho'osojanaa'me mai”, chiisinaa'me chʉkʉna ũcuanʉko.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Choovʉ paanapi jeereparʉmʉ ãure ãimapʉna Pablo vʉni nʉkakʉ jo'e chʉ'vasi'kʉa'mʉ repanare.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Cu'ache ti'jñecuhamʉ maire. Jã'ata'ni vajʉchʉmairo pa'ijʉ̃'ʉ chiimʉ chʉ'ʉ mʉsanʉkonare. Mai te'eʉjẽ'e cho'osomanejanaa'me. Choovʉchi'a cho'osoja'mʉ.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Chʉ'ʉ Diore cho'oche cho'okaikʉ'mʉ. Ñami Repaʉ, Chʉ'ʉre Paakʉ, Dios, ángelni raosi'kʉa'mʉ chʉ'ʉre. Raoʉna chʉ'ʉre kueñe nʉkakʉ ija'che i'kasi'kʉa'mʉ ángel chʉ'ʉre:
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 “Pablo, cho'osoche vajʉchʉmanejʉ̃'ʉ. Roma vʉ'ejoopona sani César ti'jñeñe nʉkakʉ i'kaja'mʉ mʉ'ʉ. Repaʉ César mʉ'ʉ i'kache asa pi'ni mʉ'ʉre cho'ojache cuasa chʉ̃'ʉja'mʉ. Ũcuachi'a inare mʉ'ʉna'me ku'inare oiʉ ũcuanʉkore cho'okaija'mʉ Dios, cho'osomanea'jʉ chini”, chiisi'kʉa'mʉ ángel chʉ'ʉre.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Jã'ajekʉna tutache vajʉchʉmanejʉ̃'ʉ mʉsanʉkona. Chʉ'ʉre Repaʉ i'kasi'e cho'okaija'mʉ Dios. Repaʉ i'kache jachama'mʉ chʉ'ʉ.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Chiarana runi cho'osoma'ñe juupona tĩ'ajanaa'me mai. Jã'ata'ni choovʉchi'a cho'osoja'mʉ —chiisi'kʉa'mʉ Pablo.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Catorcerepaumucujña ku'isirʉmʉ ñami chuta'a Mar Adriático chiara'te vavajʉ pa'isinaa'me chʉkʉna, tuta saocojñova'na. Ñamirepana cheja kueñe tĩ'asinaa'me chʉkʉna. Choovʉ paana ñamasinajejʉ kʉasinaa'me chʉkʉna'te.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Cheja kueñejekʉna chiara rʉiche'te masiñu chini cʉnapʉ pĩsime pa'ipʉ'te rʉosinaa'me repana. Rʉo ñato treinta y seis metros rʉisi'kʉa'mʉ chiara. Jmamakarʉ saijʉ jo'e rʉo ñato veintisiete metrochi'a rʉisi'kʉa'mʉ.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Pẽachejana rʉarepa na'mi tĩ'akʉna kʉkʉsosinaa'me repana. “Catapʉãna ve'ejani joni runisojanaa'me mai”, chini choovʉ tʉtipʉna rʉkʉmajña ũcuaka'chapamajña quẽ'ke ru'sosinaa'me repana, choovʉji na'a pe'kerʉ saaʉ chini. Quẽ'ke ru'so pi'ni Dioni rʉa sẽesinaa'me repana, na'mi ñataa'kʉ chini.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Repavʉ cho'oche cho'ona te'ena eta sañu chini jmara'vʉrʉ'te choovʉ ñoma'ñe jose casosinaa'me. “Choovʉji na'a pe'kerʉ saaʉ chini jo'e rʉkʉche'te quẽ'ke choo koovʉna ru'sojanaa'me chʉkʉna”, chini mʉa jorejʉ jmara'vʉrʉ'te jose casosinaa'me repana.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Jose casorena Pablo sõtaopãina'me repanare chʉ̃'ʉkʉ'te kʉasi'kʉa'mʉ.
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Chikʉna sõtaopãi repanapi saimanea'jʉ chini choovʉ jmara'vʉrʉ quẽo sʉosi'vʉ chʉto tʉa mevososinaa'me.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Ñatapi'ratona repaʉ Pablo choovʉ pa'inare ũcuanʉkore jo'e chʉ'vasi'kʉa'mʉ, ãure ãapʉ chini.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Churata'ni ãu ãni vajʉjʉ̃'ʉ mʉsanʉkona. Ãu ãiñeji karamʉ mʉsanʉkonare. Te'eʉjẽ'e cho'osomanejanaa'me mai —chiisi'kʉa'mʉ Pablo repanare.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Chini pãpʉ mini Dioni, “Re'orepamʉ”, chini repana ñajʉ'te pãpʉ tʉ'se ãisi'kʉa'mʉ repaʉ.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Ãiʉna ña vajʉchʉamaʉna ũcuanʉko pã mini ja'me ãisinaa'me repana.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Chʉkʉna choovʉ pa'ina peore doscientos setenta y seirepana pa'isinaa'me.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Chajiche ãni trigopʉãre peore sẽjosinaa'me repana, choovʉji na'a vʉ'sajaaʉ chini.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Ñataʉna vʉni ñato cheja ñosi'kʉa'mʉ. Choo jʉosa'aro meja pa'isa'aro pa'isi'kʉa'mʉ repacheja. Jã'ata'ni ñavesʉsinaa'me chʉkʉna aperʉmʉna repacheja ñamanajejʉ. Mejavʉ pa'isa'arona ña jʉoñu chiisinaa'me repana choovʉ paana.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Jʉoñu chini repana quẽ'kesimajña rʉkʉmajña chʉto tʉa rʉoso tachova'tire josesinaa'me repana. Jose pi'ni tutasaokãa charo nʉkakãare tuupʉna mʉo, quẽo sʉo jʉopi'rasinaa'me repana.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Jã'ata'ni chiaraji pẽakʉna choovʉ chuta'a tĩ'ama'vʉpi joopona tunisosi'kʉa'mʉ. Choo koovʉji tunisoʉna tʉtipʉ okopi fa'a ve'ejani joni rʉosi'kʉa'mʉ.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Jã'ajekʉna sõtaopãi chẽacojñosinare, “Chu'a jẽni sanisojʉ”, chini vanisoñu chiisinaa'me.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Jã'ata'ni repanare chʉ̃'ʉkʉ Pabloji vajʉa'kʉ chini vaiche ʉ̃sesi'kʉa'mʉ. Ʉ̃se, chu'amasinare charo chiaraji mejavʉna chu'a maapʉ chini chʉ̃'ʉsi'kʉa'mʉ repaʉ.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Chekʉnare chu'avesʉnareta'ni chooko'ñapi choovʉ pa'isimajñapi chẽa vavajʉ jẽapʉ chini chʉ̃'ʉsi'kʉa'mʉ repaʉ. Jã'aja'ñe chu'ajʉ runisoma'ñe ũcuanʉko mejavʉna chu'a tĩ'asinaa'me chʉkʉna.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.