Atos 16
Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI
1 Ku'ijʉ Derbe vʉ'ejoopona tĩ'aasome repana Pablona'me Silas. Jã'achejapi Listra vʉ'ejoopona sani tĩ'a chekʉre Jesucristo'te cuasakʉ'te, Timoteo'te, tijñaasome repana. Repaʉ Timoteo pʉka'ko ũcuachi'a Jesucristo'te cuasaasomo. Judíopãio paniasomo repao. Repaʉ pʉka'kʉ griegopãiʉ paniasomʉ.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Jesucristo'te cuasana Listra vʉ'ejoopo pa'inana'me Iconio vʉ'ejoopo pa'ina Timoteo'te rʉa re'oja'che cutuasome.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Pablo, ũcuaʉni ja'me kuhaʉ chini, Timoteo'te tijña ja'me sara chiniasomʉ. Timoteoni sara chini charo jĩkomu chã'tiro pa'ica'nirʉ chʉto tʉaasomʉ Pablo repachejña pa'inani judíopãire pojora chini. Timoteo pʉka'kʉ griegopãiʉjekʉ mamakʉ'te chĩirʉmʉ jĩkochã'tirʉ chʉto tʉamaneasomʉ. Repachejña pa'ina judíopãi ũcuanʉko masiasome repa, griegopãiʉjekʉ mamakʉ'te ca'nirʉ chʉto tʉamanesi'e.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Jã'aja'ñe cho'o pi'ni sani jo'e kuniasome repana. Vʉ'ñajoopoãre ku'ijʉ repajoopoã pa'inare Jerusalén pa'ina Jesús saosinana'me Repaʉ'te cuasanare chʉ̃'ʉna chʉ̃'ʉsi'ere Jesucristo'te cuasanani kʉajʉ paniasome repana, asa cho'ojʉ paapʉ chini.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Kʉajʉna asajʉ Jesucristoni na'a masi cuasaasome repana. Ũcuachi'a si'aumucujña na'a rʉa jainʉko jovojʉ paniasome repana, Jesucristo'te cuasakuanupʉna.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Ũcuarʉmʉ Pablo repaʉ'te ja'me ku'inana'me Asia cheja pa'inani sani chʉ'vañu chiniasome. Jã'ata'ni Dios Rekochoji ʉ̃seasomʉ repanare. Ʉ̃seʉna Frigia chejana'me Galacia chejapi saijʉ paniasome repana.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Repachejña jẽni Misia cheja tʉsʉsima'ana tĩ'aasome repana. Jã'ama'api saijʉ Bitinia cheja sañu chiito Jesús Rekocho jo'e ʉ̃seasomʉ.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Jã'ajekʉna Misia chejapi jẽni chʉ'ʉ pa'ijoopona Troas vʉ'ejoopona cajesinaa'me repana.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Caje tĩ'a ũcuajoopona canʉkasinaa'me repana. Ũcuajoopo'te pa'iʉ Pablo Dios ñoñe'te ñamina ñaasomʉ. Ñato pãiʉ, Macedonia cheja cakʉpi nʉkakʉ Pabloni soniasomʉ. “Ichejana Macedonia chejana jẽni re'oja'chere cho'okaijʉ̃'ʉ chʉkʉna'te”, chiniasomʉ repaʉ repaʉ'te.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Pablo Dios ñoñe'te ñaʉna teana care'vasinaa'me chʉkʉna, Macedonia chejana jẽñu chini. “Dios maire soimʉ Macedonia cheja canani jẽni Jesús pa'iche'te kʉaa'jʉ chini”, chiisinaa'me chʉkʉna sãiñechi'a.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Ũcuarʉmʉ chʉkʉna Troas vʉ'ejoopoji caje choovʉ tuni Samotracia juupona rũhiñe jẽ'esinaa'me. Kãni vʉni jo'e jẽ'ejʉ Neápolis vʉ'ejoopona tĩ'asinaa'me chʉkʉna.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Jã'achejapi Macedonia cheja pa'ijoopona Filipos vʉ'ejoopona saisinaa'me chʉkʉna. Aperʉmʉ Roma vʉ'ejoopo pa'ina Filipos vʉ'ejoopo pa'inani jainʉko rani jovoasome. Filipos vʉ'ejoopo sani te'eumucujña pa'isinaa'me chʉkʉna. Rʉa ʉjajoopo'me repajoopo.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Ũcuajoopo'te pa'ijʉ judíopãi pʉaumucuse tĩ'aʉna vʉ'ejoopo kakasa'aroji eta chiachana cajesinaa'me chʉkʉna, judíopãi chi'i Diore sẽechejana. Caje ñato romichi'a chi'i pa'isinaa'me chiacha rʉ'tʉva'te. Pa'ijʉna chʉkʉna ũcuanana'me ñu'ijʉ Dios chʉ'ore chʉ'vasinaa'me repanare romi.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Chʉkʉnapi chʉ'vajʉna repacheja ñu'iko, Lidia, asako pa'isi'koa'mo. Repao Lidia, Tiatira vʉ'ejoopo pa'isi'kopi rani pa'io pa'ipãi kãñare chimaajakãñare ĩsiko paniasomo. Diore rʉa cuasasi'koa'mo repao. Jã'ajekʉna Dios cho'okaisi'kʉa'mʉ repao'te Pablo chʉ'vachʉ'ore asa chẽaa'ko chini. Asa chẽa rʉa pojosi'koa'mo repao Lidia.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Asa chẽa pojoko okorocojñosi'koa'mo repao, majapãina'me peore. Majapãina'me repao okoro'vecojñosirʉmʉ soisi'koa'mo repao chʉkʉna'te, repao vʉ'ere sani paapʉ chini.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Repao vʉ'e sani pa'irʉmʉ repana Diore sẽecheja chiacha rʉ'tʉva si'arʉmʉ cajejʉ pa'isinaa'me chʉkʉna. Cajejʉ romichĩio'te vatire paako'te tijñasinaa'me chʉkʉna. Vatipi kʉakʉna pãi repanare ti'jñejañere kʉako pa'isi'koa'mo repao. Repao'te paanani rupʉ cho'oche cho'okaio pa'isi'koa'mo repao. Repaoji pãire repanare ti'jñejañere kʉakona repao'te paanani kuri ro'isinaa'me pãi. Jã'are kʉakona rʉa kuri koosinaa'me repana, repao'te paana.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Chʉkʉna'te tijña cho'jepi tuhasi'koa'mo repao. Cho'jepi tuhako ija'che i'kako cuisi'koa'mo repao, vatini paako:
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Si'aumucujña jã'aja'ñe i'kako cuiko pa'isi'koa'mo repao. Jeereparʉmʉ cuikona asa ca'naso Pablo chʉri ña i'kasi'kʉa'mʉ vatire.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Eta sanisoʉna chura repao'te paanare kuri koocu'asi'kʉa'mʉ. Jã'aja'ñe cho'orena repao'te paana pe'rujʉ Pablona'me Silare chẽa jñajñusinaa'me vʉ'ejoopo plazajatʉ'ka, pãi chʉ̃'ʉna asajʉ'te repanani cu'ache i'kañu chini.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Repanare jñajñu tĩ'a pãi chʉ̃'ʉna ti'jñeñena nʉko cu'ache i'kasinaa'me repana.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Mai Romapãi cho'ovesʉche'te che'chome ina maire. Ina che'chochʉ'ore maipi asa chẽaru cu'amʉ —chiisinaa'me repana.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Chitena asa chi'isina ũcuaja'che ũcuanʉko cu'ache i'kasinaa'me repanare Pablona'me Silare. Repanapi cu'ache i'kajʉna asa repajoopo pa'inare chʉ̃'ʉnapi cu'ache cho'oa'jʉ chini sẽesinaa'me pãi repanare. Jã'aja'ñe sẽejʉna pãi chʉ̃'ʉna ija'che chʉ̃'ʉsinaa'me repanare:
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Repanare rʉa suĩ'sue pi'ni pãi chẽavʉ'ena cuaosinaa'me repana. Cuao repavʉ'e pẽ'jekʉ'te, “Masi ñajʉ̃'ʉ inare”, chiisinaa'me repana.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Chitena asa pãi chẽavʉ'e pẽ'jekʉ na'a sa'navʉna repana cũ'ana sepovʉji tacho ñooasomʉ.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Tacho ñooʉna ñu'ijʉ ñamirepa Dioni sẽejʉ paniasome Pablona'me Silas. Ũcuachi'a Dios ujare ujaasome repana. Repanapi ujajʉna chekʉna repavʉ'e pãi chẽavʉ'e pa'ina asajʉ paniasome.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Repanapi ujajʉna cheja te'erʉmʉ rʉa pi'ruche pi'ruasomʉ. Pi'rukʉna repavʉ'e kachapa rʉa ñʉ'kueche ñʉ'kueasomʉ. Jã'aja'ñe ñʉ'kuekʉna jatisa'ñaroã ũcuate'esa'ñaroãpi teana peore vataasomʉ. Ũcuachi'a chẽacojñosiva'nare tachosimeã cʉnameã ũcuate'emeãpi peore tʉ'sʉasomʉ.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Pi'rukʉna repavʉ'e pẽ'jekʉ jñano vʉniasomʉ kãisi'kʉ. Jñano vʉni jatisa'ñaroã peore vatasosisa'ñaroãjekʉna ña, “Chẽacojñosina peore sanisocosome ie”, chini cuasa kʉkʉcajejaniso, va'ti mini meñe tota jũnisora chiniasomʉ repaʉ.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Jã'aja'ñe cho'ora chiiʉna Pablo cuikʉ i'kaasomʉ repaʉ'te.
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Chikʉna, asa chekʉnare,
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Ũcuarʉmʉ repanare etua sẽniasaasomʉ repaʉ.
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Chikʉna i'kaasome repana.
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Repaʉni Dios chʉ'ore chʉ'vajʉ repaʉ vʉ'e pa'inare ũcuanʉkore chʉ'vaasome repana.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Dios chʉ'ore chʉ'varena asa teana ũcuañamina, repanare juha sa repana asimajña choakaniasomʉ repaʉ. Choa pi'ni repaʉ majapãina'me peore okorocojñoasomʉ repaʉ. |src="CN02134b.TIF" size="span" copy="D.C.Cook" ref="Hch 16.34"
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Okoro'vecojñosirʉmʉ pãi chẽavʉ'e pẽ'jekaisi'kʉ repaʉ vʉ'ena mʉva cuaa ãure ãuasomʉ Pablona'me Silare. Peore Diore cuasanachi'ajejʉ repaʉ majapãina'me pojosoasomʉ repaʉ churata'ni.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Jo'e apeñatato pãi chʉ̃'ʉna pãi chẽanare chʉ'o saoasome pãi chẽavʉ'e pẽ'jekʉni, sa kʉaa'jʉ chini. Saorena sani ija'che kʉaasome repana: “Pãi chẽavʉ'e pa'inare Pablona'me Silare eto saojʉ̃'ʉ”, chiniasome repana pãi chẽana repaʉ'te.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Sa kʉarena asa pãi chẽavʉ'e pẽ'jekʉ Pabloni kʉaasomʉ.
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 “Saijʉ̃'ʉ”, chiitota'ni saima'ñe pa'iʉ pãi chẽanare ija'che i'kaasomʉ Pablo:
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Jã'aja'ñe i'kaʉna repana pãi chẽana co'i pãi chʉ̃'ʉnare kʉaasome. Kʉarena repana pãi chʉ̃'ʉna asa kʉkʉsoasome Pablona'me Silas Romapãijejʉna.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Asa kʉkʉso Pablona'me Silas pa'ivʉ'ena pãi chẽavʉ'ena mʉa pe'kerʉ i'kaasome repana, repanapi pe'rumanea'jʉ chini. I'kajʉ repanare pãi chẽavʉ'epi etuaasome repana. Etua,
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Chitena Pablona'me Silas pãi chẽavʉ'e eta Lidia vʉ'ena mʉaasome. Mʉa Jesure cuasanare chi'i jo'e chʉ'vaasome repana. Chʉ'va pi'ni sanisoasome repana.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.