Atos 13
Dios Chʉ'o Kʉaphʉro (COE) vs AAI
1 Reparʉmʉ Antioquía vʉ'ejoopo Jesucristo'te cuasakuanupʉ Dios chʉ'o kʉanana'me Jesure cuasanare che'chona paniasome. Iea'me repana mami: Bernabe'mʉ, chija'iʉ Simeon'mʉ, Cirene raisi'kʉ Lucio'mʉ, Saulo'mʉ, Menaén chĩirʉmʉ Herode'te ja'me pa'isi'kʉna'me. (Repaʉ Herodes Galilea canare chʉ̃'ʉkʉ paniasomʉ.)
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Reparʉmʉ Jesucristo'te cuasana chi'i Dioni sẽejʉ ãu ãima'ñe paniasome Dioni pojojʉ. Jã'aja'ñe cho'ojʉna Dios Rekocho ija'che i'kaasomʉ repanare: “Bernabena'me Saulo'te chekʉchejñana saojʉ̃'ʉ mʉsanʉkona, chʉ'ʉ repanare jo'kasi'ere sani cho'ojʉ paapʉ”, chiniasomʉ.
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Jã'aja'ñe i'kaʉna asa jo'e ãu ãima'ñe pa'ijʉ Dioni sẽejʉ paniasome repana. Sẽni pi'ni repanare Bernabena'me Saulo'te ija'che i'kajʉ jʉ̃jñapi jaasome repana: “Diopi mʉsanʉkonare re'oja'che cho'okaaʉ, sani Repaʉ chʉ'ore masi chʉ'vaa'jʉ chini”, chiniasome. Jã'aja'ñe i'ka pi'ni repanare Dios chʉ'ore chʉ'vajaapʉ chini tĩichejana saosoasome repana.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Ũcuarʉmʉ Bernabena'me Saulo Dios Rekochoji repanani chʉ̃'ʉ saoʉna Seleucia vʉ'ejoopona caje tĩ'a choovʉ ʉjavʉji tuni Chipre juupona jẽniasome.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Jẽ'ejʉ Chipre juupo cajoopona Salamina vʉ'ejoopona tĩ'aasome repana. Ũcuajoopo'te tĩ'a pa'ijʉ judíopãi chi'ivʉ'ña kaka Dios chʉ'ore chʉ'vajʉ paniasome repana. Juan Marcos repanani ja'me cho'okasa chini ja'me saniasomʉ.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Peore repajuupo ku'ijʉ chekʉru'ru pa'ijoopo Pafos vʉ'ejoopo tĩ'aasome repana. Tĩ'a judíopãiʉ'te chaire tijñaasome repana. Chai mamia'me Barjesús. Repaʉ Barjesús, “Dios chʉ'o kʉakʉ'mʉ chʉ'ʉ”, chiiʉ joreasomʉ.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Jã'aja'ñe pa'ikʉji repacheja pa'inare chʉ̃'ʉkʉ'te Sergio Paulo'te rʉa masikʉ'te ja'me paniasomʉ repaʉ. Reparʉmʉ Sergio Paulo Bernabena'me Saulo'te soniasomʉ, repanapi Dios chʉ'ore kʉajʉna asara chini.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Jã'ata'ni repaʉ chai repanapi Sergio Pauloni Dios chʉ'ore chʉ'vañu chiijʉna ʉ̃sera chiniasomʉ. (Repaʉ chai mami cheke Elimas, griegopãi repaʉ'te ve'oche.) “Pãi chʉ̃'ʉkʉji Dios chʉ'ore asa chẽa cuasakʉ”, chini ʉ̃sera chiniasomʉ repaʉ Elimas.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Jã'ata'ni Dios Rekocho Saulo'te ja'me paniasomʉ. (Saulo mami griego chʉ'o Pablo'mʉ.) Repaʉ Pablo rorepa ñaasomʉ chaire.
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 Repaʉni rorepa ñakʉ, ija'che i'kaasomʉ Pablo:
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Jã'ajekʉna Dios mʉ'ʉre cu'ache cho'oja'mʉ. Mʉ'ʉ ñakocaã na'añe cho'oja'mʉ Dios. Irʉmʉpi miañejẽ'e ñamaneja'mʉ mʉ'ʉ na'a pa'isirʉmʉjatʉ'ka —chiniasomʉ Pablo repaʉ'te chaire.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Elimas na'asosi'ere ña jñanoasomʉ pãi chʉ̃'ʉkʉ. Jã'are ña jñanoʉna Pablo Maire Paakʉ Jesucristo pa'iche che'chosichʉ'opi repaʉ'te rʉa cuasoasomʉ. Cuasokʉna Dios chʉ'o asa chẽa Diore cuasaasomʉ repaʉ pãi chʉ̃'ʉkʉ.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Pablona'me Bernabé Pafos vʉ'ejoopo eta caje choovʉ tuni jo'e tĩichejana chiaraji jẽniasome, Panfilia chejana. Jẽni tĩ'a chiacha co'covʉna sani Perge vʉ'ejoopona tĩ'aasome repana. Juan Marcota'ni repanare jo'ka Jerusalenna co'isoasomʉ.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Perge vʉ'ejoopoji sani Pablona'me Bernabé Antioquíana Pisidia cheja cajoopona tĩ'aasome. Sani tĩ'a pa'ijʉ judíopãi pʉaumucusena ũcuana chi'ivʉ'ena mʉa kaka pʉʉasome repana.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Ũcuarʉmʉ repavʉ'e chʉ̃'ʉna Dios chʉ'o aperʉmʉ tochasiphʉroã pa'iche'te, Moisés tocha jo'kasi'ena'me chekʉna Dios chʉ'o kʉasina tochasi'e ñajʉ i'kaasome. Ñajʉ i'ka pi'ni Pablona'me Bernabere ija'che i'kaasome repana:
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Chitena Pablo vʉni nʉkakʉ vevoasomʉ repanare, asaa'jʉ chini. Repanare ti'jñeñe nʉkakʉ ija'che i'kaasomʉ repaʉ:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Mai ũcuanʉko judíopãi Cuasakʉji, Dios, mai aipãire chẽaasomʉ re'oja'che cho'okasa chini. Ũcuaʉji re'oja'che cho'okaiʉna pãi rʉa jainʉko jojoasome repana Egipto cheja pa'irʉmʉ. Repanare Dios, peore Cho'omasikʉjekʉ, repacheja pa'isinare peore etoasomʉ.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Eto pãi peochejana rao rʉa cu'ache cho'onareta'ni cuarentarepaʉ̃sʉrʉmʉ kuirakʉ paniasomʉ Dios repanare repacheja pa'irʉmʉ.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Cuarentarepaʉ̃sʉrʉmʉ pani pi'nisirʉmʉna Canaán cheja pa'inare tĩipãire sieterepakuanupʉãre vanisoa'jʉ chini chʉ̃'ʉasomʉ Dios repanare, vanisorena repana pa'isichejare ĩsira chini.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Peore cuatrocientos cincuentarepaʉ̃sʉrʉmʉ jã'aja'ñe cho'okaiʉ paniasomʉ Dios repanare Israelpãi.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Samuel pa'irʉmʉna repana Israelpãi Dioni rʉa sẽejʉ paniasome, repanare chʉ̃'ʉjaʉni masikʉni, ĩsiʉna repanani si'arʉmʉ chʉ̃'ʉkʉ paaʉ chini. Sẽejʉ pa'ijʉna repanare chʉ̃'ʉjaʉre Cis mamakʉni, Saulni jo'kaasomʉ Dios. Repaʉ Saúl Benjamín jojosi'kʉ paniasomʉ. Dios pãi chʉ̃'ʉñe jo'kasirʉmʉ Saúl cuarentarepaʉ̃sʉrʉmʉ chʉ̃'ʉasomʉ repanare.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Repaʉ jã'ajanʉkorepaʉ̃sʉrʉmʉ chʉ̃'ʉsirʉmʉna Dios pãi chʉ̃'ʉñe tʉaasomʉ Saulre. Jã'ata'ni Dios Israelpãi ũcuanʉkore chʉ̃'ʉjaʉre jo'e chekʉni Davini pãi chʉ̃'ʉkʉ'te jo'kaasomʉ. Repaʉ'te Davire ija'che i'kaasomʉ Dios: “Isaí mamakʉ'te, Davire, chʉ'ʉre rʉa cuasakʉ'te rʉa pojomʉ chʉ'ʉ. Chʉ'ʉ chʉ̃'ʉñe peore cho'oja'mʉ repaʉ”, chiniasomʉ Dios.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Chura Dios David Jojosi'kʉre Jesure raocuhasi'kʉa'mʉ maire Israelpãi vati toa sani uuche'te ʉ̃sekaaʉ chini. Apereparʉmʉna cho'okasa chiisi'kʉjekʉ maire re'oja'che cho'okanicuhasi'kʉa'mʉ Dios.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Jesús chuta'a che'chomarʉmʉ Juan Pãi Okoro'vesi'kʉ Israelpãi ũcuanʉkore Dios chʉ'ore chʉ'vaasomʉ repanapi asa chẽa cu'ache cho'oche'te ũhaso okoro'vecojñoa'jʉ chini.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Repaʉ Juan pãi chʉ'vache cuhapi'rarʉmʉ ija'che i'kaasomʉ: “Mʉsanʉkona chʉ'ʉre masi cuasama'me. Diopi raosi'kʉa'mʉ chʉ'ʉre. Jã'ata'ni Dios Mamakʉma'mʉ chʉ'ʉ. Chekʉ pãiʉ na'a rʉa Masiʉ cho'jepi raija'mʉ; jã'ʉa'mʉ Dios Raokʉ. Ichejana raipi'ramʉ Repaʉ, pãire che'chora chini. Repaʉ'te ña, kʉkʉjanaa'me pãi. Chʉ'ʉ Repaʉ'te, ‘Peore Masiʉ'mʉ’, chiiʉ cuasakʉ, ‘Rʉa vesʉkʉ'mʉ chʉ'ʉ’, chiimʉ na'a jmamakarʉ masikʉjekʉ”, chiniasomʉ Juan.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 ’Chʉ'ʉ majapãi, ie chʉ'o mʉsanʉkonare Abraham jojosinana'me tĩipãi Repaʉ'te vajʉchʉnare raomʉ Dios, mʉsanʉkonapi asa chẽa Jesucristoni jovorena mʉsanʉkona rekoñoãre care'vakaaʉ chini.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Jã'ata'ni Jerusalén pa'ina Jesús pa'iche vesʉsinaa'me, repanare chʉ̃'ʉna ũcuachi'a. Dios chʉ'o aperʉmʉ kʉasina Jesús rani pa'ijachere kʉajʉ tocha jo'kasi'e masi asamanaa'me repana. Pʉaumucujña pa'iche si'arʉmʉ repa tochasi'e ñajʉ i'kanata'ni asavesʉnaa'me repana. Repaʉni cuhejʉ vanisoa'jʉ chini chʉ̃'ʉjʉ tocha jo'kasi'e kʉache ñanata'ni ũcuare cho'osinaa'me repana.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Repaʉ'te Jesure cu'ache cho'omanesi'kʉreta'ni, vanisoche'te chʉ̃'ʉa'kʉ chini pãi chʉ̃'ʉkʉ'te, Pilato'te rʉa i'kaasome repana.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Dios chʉ'o kʉasina Repaʉ'te cho'ojachere kʉajʉ tocha jo'kasi'ere peore cho'o pi'nirena kurususẽ'vero jẽ'josi'kʉre caso, tãasome pãi.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Jã'ata'ni Repaʉ'te Diopi tãsichejapi vaso etoasomʉ.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Aperʉmʉ Repaʉ Jesús Galilea chejare paniasomʉ. Jã'achejapi Repaʉ neenana'me Jerusalén vʉ'ejoopona saniasomʉ Repaʉ. Ũcuajoopo'te sani pa'iʉna pãi vanisoasome Repaʉ'te. Jã'ata'ni Repaʉ'te tãsichejapi vajʉrani eta ku'iʉna Repaʉ neena ñaasome Repaʉ'te, aperʉmʉ Ũcuaʉna'me ku'isina. Repaʉ vajʉraisirʉmʉ cuarentarepaumucujña pa'iʉ Repaʉ neenare ñokʉ paniasomʉ Jesús. Jã'aja'ñe cho'okʉna ñasinajejʉ irʉmʉ mai majapãi jainʉkore pãi kʉajʉ pa'ime repana ñasi'ere.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 ’Chʉ'o rʉa re'oja'chere ra kʉame chʉkʉna mʉsanʉkonare. Dios aperʉmʉ mai aipãi ija'che i'kaasomʉ:
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Irʉmʉ Dios maire repana jojosinare Repaʉ i'kasi'e cho'okanicuhasi'kʉa'mʉ. Jã'are chini Jesure vaniso tãcojñosi'kʉre vaso etocuhasi'kʉa'mʉ Dios. Repaʉ chʉ'o aperʉmʉ tochasiphʉro, Salmos capítulo dos, ija'che kʉamʉ:
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Repaʉ'te Jesure vaniso tãcojñosi'kʉre Diopi cho'okaiʉna repaʉ ca'nivʉ jã'jumanesi'kʉa'mʉ. Jo'e jũ'imanejañere vajʉraisi'kʉa'mʉ Repaʉ. Ũcuare ija'che kʉamʉ Dios chʉ'o aperʉmʉ tocha jo'kasi'e:
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Cheke na'a charo David tocha jo'kasi'e ija'che kʉamʉ:
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Diopi chʉ̃'ʉkʉna aperʉmʉ pa'isinare David re'oja'che cho'okaniasomʉ. Dios repaʉ'te chʉ̃'ʉsi'e peore cho'o pi'ni aireko jũnisoasomʉ repaʉ. Jũnisoʉna pãipi repaʉ aipãi tãcojñosichejana tãrena repaʉ ca'nivʉ jã'jusoasomʉ.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Jã'ata'ni Jesús jũnisosirʉmʉ tãcojñosi'kʉta'ni Diopi vasokʉna repaʉ ca'nivʉ jã'jumaneasomʉ.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 — ausente —
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 — ausente —
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Asarepajʉ̃'ʉ chʉ'ʉ i'kache. Ie chʉ'o asa jachama'ñe pa'ijʉ̃'ʉ. Mʉsanʉkonapi jachato chekʉrʉmʉ Dios chʉ'o aperʉmʉ kʉasina tocha jo'kasi'e kʉacheji cu'ache ti'jñeja'mʉ mʉsanʉkonare.
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Ija'che chiimʉ repana tocha jo'kasi'e:
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Chʉ'va pi'ni Pablona'me Bernabé judíopãi chi'ivʉ'epi etaasome. Etajʉna Pablo chʉ'vasi'e asasina rʉa i'kaasome repaʉ'te, chekʉsemana jo'e rani pʉaumucusena ũcuare chʉ'vaa'kʉ chini.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Repavʉ'e etasirʉmʉ chi'isina jainʉko judíopãina'me tĩipãi Diore vajʉchʉna ja'me tuha saniasome Pablona'me Bernabere. Ũcuanani ja'me saijʉna Pablona'me Bernabé jo'e chʉ'vaasome repanare Dios chʉ'o asa chẽasi'ere jo'kasomanea'jʉ chini.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Ũcuarʉmʉ pãi jo'e chekʉsemana pʉaumucusepi tĩ'aʉna Dios chʉ'ore asañu chini rʉa jainʉko rani chi'iasome. Vʉ'ejoopo pa'ina pãi peore chi'ira'aasome, Pablo chʉ'vache'te asañu chini.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Jã'ata'ni chekʉna judíopãi Pablo'te pe'rujʉ ke'rejʉ, “Joremʉ ikʉ”, chiniasome, “Repaʉ chʉ'ore jairepanʉko asañu chini chi'ime”, chini cuasajʉ.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Ke'renareta'ni Pablona'me Bernabé vajʉchʉma'ñe ija'che i'kaasome repanare:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Ija'che chʉ̃'ʉsi'kʉa'mʉ Dios chʉkʉna'te:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Chitena repana judío peona asa pojojʉ, “Dios chʉ'o rʉa re'oja'imʉ”, chiniasome. Jã'aja'ñe i'kajʉ Jesure ja'me sani pa'ijana ũcuanʉko teana cuasa jovoasome Dios chʉ'ore asa chẽani.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Jã'aja'ñe chʉ'vajʉna reparʉmʉ repacheja pa'ina jainʉko Dios chʉ'o asaasome.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Jã'ata'ni repana judíopãi Pablona'me Bernabere rʉa cu'ache cutuasome. Jã'aja'ñe cutujʉna asa masiromi Diore vajʉchʉnana'me ʉmʉpãi repajoopo pa'inare chʉ̃'ʉna cuhejʉ na'a rʉa cu'ache cutujʉ repanare ũcuachejapi etoasome.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Repanani etojʉna Pablona'me Bernabé repana cũ'akorophe're chʉ̃'isi'e cha'o tĩ'to to'jñojʉ eta saniasome, pãipi repajoopo pa'ina cu'ache cho'osi'ena'me Dios chʉ'o asacuhesi'ere masia'jʉ chini. Eto saorena Iconio vʉ'ejoopona saniasome repana.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Jã'ata'ni repana etasijoopo pa'ina Jesucristo'te mama cuasana Dios Rekochoji ũcuanani ja'me pa'iʉna rʉa pojoasome.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.