Marcos 15

YAI GUMAN GUNOM KAM (CJV) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ena kamun takonaro bengoro Yura ari fi mun ei teinga ari ori yokamai te Yura ari mokoinga yokamai te ari ka di guwo dungua nuwi si ereinga yokamai te Kaunsel ari yokamai muruwo ka di towane eire ena Yesu okom kan sire akire fu gaman yai ori Pairoti moingui tei fure teingoro
1 Maraumanaika, firis ukwarih naatu regaregah ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah naatu kaniser etei hiru’ay hiyakitifuw. Imaibo Jesu uman hifatum hibonawiy hin Pilate biyan hitubar.
2 ena Pairoti Yesu “Ne Yura ari kiapanom yai moino?” diro mina wako tongoro “Ne ka dingamere epe moiye,” di tome.
2 Pilate Jesu ibatiy eo, “O Jew hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Bo nati ku’o.”
3 Ena Yura ari fi mun ei teinga ari ori Yesu tai niki dongua epe bengua di mari deingoro
3 Naatu firis ukwarih Jesu isan baifufuwen maumurih maiyow hibow hitit bowabow kakafin sinaf hirouw hio.
4 ena Pairoti Yesu “Yokamai ka doro munmane di ereima kano! Ne ka mokom bairo dikenano?” tokoi diro mina wako tomba
4 Imih Pilate Jesu ibatiy maiye? “O boro tur ta inao? O baifufuwenayan hiruw te’o kunonowar!”
5 Yesu tokoi mokom bairo dikengoro ena Pairoti inokore eme.
5 Baise Jesu men kok boro tur tao maiye, imih Pilate ana kasiy ra’at men kafaita. Baibin rah ana hub wanawanan tounamatar ma’am ti’i’itin|alt="women see angel inside tomb" src="cn01851B.tif" size="col" loc="Mrk 15.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.5-6"
6 Ena Yura ari Yai Gumam eikengua finga kakom kakom Pairoti mapunom epe beme: Yura ari kan faingua yaromi kam darainga Pairoti yaromi awi mena dowame.
6 Gawan hai sinaf mar etei Tatar Nowaten hiyuw ana veya sabuw hai kokomaim teo orot menatan dibur ema’am Pilate ebobotait.
7 Ena kakom tei ari yokamai gaman kura boire yai ta si goingoro ena kan si ereingoro kan faime. Te ari kan fainga yokamai suna tei yai ta kam i Barapa moime.
7 Nati ana veya orot wabin Barabas i diburamaim ma’am, iti orot i sabuw hai kou’ay ta hibai uruw hirufufur hinan wanawanan orot ta easabun morob.
8 Ena ari kuku boinga yokamai fu Pairoti moingui tei fure “Ne komari mapunom benga epena ama benane,” di teingoro
8 Imih sabuw hai kou’ay hibai naatu hai kok orot menatan mar etei esisinaf na’atube tabotait isan Pilate hifefeyan.
9 — ausente —
9 Naatu Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu Jew hai aiwob isa anabotait?”
10 — ausente —
10 Anayabin Pilate i so’ob firis ukwarih Jesu isan hibibobowen, imih hibai hina umanamaim hiyai.
11 Yura ari fi mun ei teinga ari ori yokamai bei moiro ari kuku boinga yokamai bai taki si ereingoro ena yokamai bei moire “Ne yai Barapa awi mena do!” u boiro dime.
11 Baise firis ukwarih sabuw tafah fair hiyai hi’o totofarih Jesu efanin Barabas botaitin isan Pilate hifefeyan.
12 Dingoro ena Pairoti “Ena ne yokamai ‘Yaromi no Yura ari yai ori moime,’ dinga iran yaromi tora bei towaiye,” tokoi diro mina wako erongoro
12 Pilate iban maiye sabuw ibatiyih, “Abistan kwakokok ayu iti orot Jew hai aiwob kwarouw kwao isan ana sinaf?”
13 ena yokamai “Eri yoro bakomdi si goro!” u boiro dingoro
13 Sabuw hiwow hio, “Ku’onaf!”
14 “Ta bengoro si goraiye? Yaromi tai niki dongua tora beme?” diro mina wako eromba yokamai u ori wom boiro “Yaromi eri yoro bakomdi si goro!” dime.
14 Pilate ibatiyih maiye, “‘‘Bo abistan kakafin sinaf?” Baise sabuw fanah aumetawat hiwow hio, “Ku’onaf!”
15 Ena kuku boinga ari yokamai denom minom Pairoti mun fi towaro beinga yaromi Barapa kan gui de tere “Yesu kupa siyo!” di erongoro kupa singoro ena “Yaromi eri yoro bakomdi si goiyo!” di erongoro kiminem yokamai Yesu akoime.
15 Pilate kok kwanekwan mi’itube rou’ay tiyasisirih, imih sabuw isah Barabas diburane botait tit. Naatu Jesu bai misamaim biyan rab tut veyaveyar, imaibo baiyowayah uwih onafin isan hibai hitit.
16 Ena kiminem yokamai Yesu akire fu Pairoti ikom kira suna tei fure kiminem suwo koropane “Wiyo!” diro unom boingoro wingoro
16 Baiyowayah Jesu hibai gawan ana bar merar imaim hirun, gawan hai bowabow efan gagamin naatu hai ofonah etei’imak hi’af ayuwih.
17 yokamai ari wanopanom gaiyom i kou daingua ire Yesu suwi di tere te kan garom boingua ire keraikom beire suwi di tere
17 Faifuw namar hibai Jesu hi’osenawain, kokor nukwarin ana kowasamih hififin.
18 ena gumam bawi tere ka kasu epe di teime, “Aiya! Ne Yura ari yai ori moine,” di tere
18 Naatu hibusuruf hi’i’iyab ana merar hiyi hio, “Aki erekakaf abobora’ara’ahi Jew hai aiwob!”
19 te koma kupa ire kakom kakom biromdi sire te wepi si tere te kaunom gurom boiro kam kasu akire di teime.
19 Wabukamaim nukwarin hitut, hikwaitututur, suh hiyowen hikwafir moyamoy.
20 Ena yokamai yaromi gumam mora bawi teinga gai kou daingua kui si tere nenen gaiyom suwi di tere ena “Eri yoro bakomdi si goraro napune,” dire akire mena fime.
20 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw namar hibosair naatu Jesu ana faifuw hi’us maiye, naatu hibonawiy hitit onafin isan hin.
21 Ena kakom tei Eresanda te Rufa yai surai nenom Saimon ume. Yaromi Sairini yai moime. Ena yaromi tai woingui tei ma dere iki birom ori unangoro ena kiminem yokamai “Ne eri yoro kipanumdi kauro uwo!” yoporam boiro di teime.
21 Hitit hinan efamaim orot wabin Simon Sairini mowan, masaw barene au Jerusalem bar merar nan bairi hitar, Alexander naatu Rufus hairi tamah. Baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf abarin isan.
22 Ena yokamai Yesu akire u Gokota akai tei wime. Gokota kam mapunom i birom yoporam akaiyom dume.
22 Jesu hibai hin efan wabin Golgotha hitit, efan ana’itin i ukwarih ana rarikabe.
23 Mora winga yokamai “Yaromi nuwi wain te eri nurom gere towapune. Nowangua kipi ori kaingua fikename,” dire teimba ikengoro
23 Nati’imaim wine naatu harew fokarin ta wabin myrrh auman hisartabir Jesu tomamih hibitin, baise men tom.
24 ena eri yoro bakomdi sime. Te yokamai yaromi gaiyom ipu sire yai ta inaro sandu sire kapo kapo imie.
24 Baiyowayah Jesu hi’onaf, ana faifuw hifaram hibow hima hi’arow saise arowamaim ti’obaiyih, Jesu ana faifuw menatan boro tab.
25 Ena koimoi ari kon finga kakom yokamai Yesu eri yoro bakomdi sime.
25 Mar auman veya nine korok na’atube Jesu hi’onaf.
26 Te yai ta si goinga kam i epe boiro “Yaromi Yura ari kiapanom bei erongua yai ori moime,” boiro eri yoro munom tei eme.
26 Jesu sinaf kakaf hirouw hio ubar hibitin ana tur ukwarinamaim hikirum hio, “Jew Hai Aiwob.” Tafanamaim hikubar.
27 Te yokamai kunei neinga yai surai Yesu gere ama eri yoro bakomdi sime. Yai ta Yesu okom wom koro dere te yai ta Yesu okom korari koro deime.
27 Naatu orot kakafih rou’ab auman hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
28 Ena iran ka mapunom munom boingua yai ta epe dume, “Yaromi te ari niki deinga gere ama goraime,” epe dungua mukom faime.
28 Iti na’atube mamatar i Bukamaim hikikirum na iturobe, i boro bainowah bairi hina’onafih.
29 Ena ari teina tei waninga yokamai Yesu kam ka sire binom gima dire “Aiya! Ne ‘Na fi mun ei teinga ikom touwi dero aro kakom suraiye tokoi kenaiye,’ dinga iran
29 Sabuw na hinan, ne hinan Jesu hi’i’itin hi’i’iyab nah hita’asi’asiy hio, “Ige aro! O Tafaror Bar tarabounin veya taunu wanawanan wowabin yen irouw i’o’oban iti ku’inu’in?”
30 ne eri yoro bakomdi ma dere ako mangi ure nenen akire di ero!” di teime.
30 Taiyuw kwiyawasi onaf afe’enane kura’iyeban a’itin.
31 Ena Yura ari fi mun ei teinga ari ori yokamai te Yura ari ka di guwo dungua nuwi si ereinga yokamai nenen moingi epe wom Yesu kam ka sire “Yaromi ari suwo koropane akire di eromba yaromi nenen akire di tekename.
31 Sinaf ta’imon firis ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hi’i’iyab, taiyuwih hio, “Afa ibiyawasih, baise i taiyuwin boro men niyawas.
32 Ena Mesia yaromi te Isirae ari yai ori ama morangua epena eri yoro bakomdi ma dere ako mangi unangoro fi ki si towapune,” epe dime. Te yai surai ama eri yoro bakomdi singa yokamai bei moiro Yesu gumam ama bawi teipire.
32 Kwabat Rubininenayan ta’itin, Israel sabuw hai aiwob boun onaf afe’enane nare tana’itin,
33 Ena oromene aro binom kopu ungua kakom ungoro man bunam koro koro muruwo kama sungoro bei fure taroma aro yoro wakongua kakom goume.
33 Veya yen in tafat yan, basit tafaram tutufin etei gugum in veya three korok bai.
34 Ena taroma ungoro Yesu “Eroi eroi lama sapatani,” u boiro dume. Ka dungua mapunom i epe: “Yai Gumanam, Yai Gumanam yo, ta bengoro na ma dene?” epe dungoro
34 Veya three korok baib Jesu fanan aumetawat itarakouw rerey eo, “Eloi, Eloi, lema sabaktani” anayabin “Au God Au God, aisimamih ihamiyu?”
35 ena ari koropane teina mari tei moinga yokamai ka i fire “Fiyo! Yaromi ka mapunom yai Iraiya uwom boime,” dingoro
35 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Kwanowar Elijah isan eafa’af.”
36 ena yai ta bu di fure nuwi su guinga tarom i ire ure wain nuwi don keikengua koire kupa eire akire dire Yesu nowangua tere “Yaromi Iraiya kawom ure mangi de towambo de tekenambo kan morapune,” di erongoro
36 Orot ta nunuw in harew sususub tainen bai wine tenakuyakuy butu’ub naatu isik yomaninamaim iyouw, eot ra’ah Jesu susubinamih, baise orot ta eo, “Kwabat! Elijah nan onafane nab nayayare tana’itin!”
37 Yesu ori beire u boire giniya dire goime.
37 Jesu ibanak maiye fanan aumetawat na’in itarakouw rerey, basit ayubin tabaratait naatu morob.
38 Goingoro ena Yura ari fi mun ei teinga ikom gai ori wom teme iwari boi dire ire oropo ako ungoro onam koro koro i yo dume.
38 Tafaror Bar wanawanan efan kakafiyin awan faifuw hitenafut in rorore tafantoro’ot taseb re uran tit rou’ab himatar.
39 Te kiminem ari 100 kiapanom bengua yai Yesu gumamdi tei arire moire kanungua Yesu giniya dire goingoro kiminem “Yaromi Yai Gumam wam kawom moime,” epe dume.
39 Baiyowayan orot ukwarin nati onaf nanamaim batabat, Jesu mi’itube momorob itin naatu eo, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
40 Ena opai suwo koropane fakai tei moire kanime. Opai ta kam i Maria oparomi mam iki i Mararina dume. Te opai ta kam i Maria dom oparomi Yosisi te Yemesi gawo yai surai manom moime. Te opai ta kam i Saromi.
40 Nati’imaim i baibin afa auman, ef yokaika hibat hinuwanuw. Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalin, Mary kek James boubun naatu Joseph hairi hinah naatu Salome.
41 Opai gan i yokamai Yesu Gariri man tei moingua dourom boi fure nuwi kokonan bei teime. Te opai koropane munmane Yesu gere Yerusarem tei winga yokamai Yesu goingua akaiyom ama moime.
41 Iti baibin i Galilee’imaim Jesu hi’ufunun baibais hitin bairi hibowabow i hina. Naatu baibin maumurih maiyow bairi hina Jerusalem hititit i auman nati’imaim hibatabat.
42 Ena aro kakom i gounangoro Yura ari iron kakom uname. Ena iran Yura ari kua kopuna ongo nowainga kenom beime. Ena kamun taroma engoro
42 Veya re irabirab, naatu nati rabirab i yabunabuna ana veya, anayabin mar natoto i Baiyarir ana veya.
43 yai ta kuri fikere fu Pairoti moingui tei fume. Yaromi kam i Yosefe te mam iki kam i Arimatia. Yaromi Kaunsel yai ori moiro te Yai Gumam ari kiapanom bengua kakom kiapam moime. Ena yaromi Pairoti “Yesu yonom inaiye,” di tere mina wako tongoro
43 Imih Joseph Arimathea’ane na tit. Iti orot i kaniser ana kou’ay orot ta. God ana aiwob isan ma kakakaf. Joseph Jesu biyan bain isan itafofor na Pilate nanamaim tit ifefeyan.
44 ena Pairoti inokore eire “Yaromi kawom mora goime,” di fire ena kiminem ari 100 kiapanom bengua yai uwom boingoro ungoro “Yaromi mora goimbo goikeme?” diro mina wako tongoro
44 Naatu Pilate Jesu momorob ana tur men so’ob, imih baiyowayah ukwarin isan e’af na ibatiy.
45 kiminem “O, yaromi mora goime,” dungoro ena Pairoti Yesu yonom Yosefe tome.
45 Baiyowayah ukwarin eo nonowar ufunamaim Pilate ibasit Joseph Jesu biyan bain isan.
46 Ena Yosefe fure gaiyom feke meina baire fure Yesu yonom i mangi dere gai yo buire ire fure kongo minom wauro eingi koi eire kongo ori ta werewo de ire fure giram fere dome.
46 Naatu bairahiya ana faifuw bai na Jesu bu’ub yare sum, bai in to naiwanamaim tar inu’in imaim yai, kabay gagamin ifururuw na hub awan hir.
47 Fere dongoro ena Maria opai mam iki kam i Mararina te oparomi dom Yosisi mam moingua yono engua akaiyom kanipire.
47 Mary Magdalin naatu Mary Joseph hinah hairi Jesu biyan menamaim hiya’iy i hi’itin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.