Mateus 22

Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙhlëëhꜘ Jesús juuˈ naˉhmääˊ, gaꜙjäyhꜘ:
1 De novo Jesus usou parábolas para falar ao povo. Ele disse:
2 —Heˉ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ, je̱e̱hˈ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ja̱a̱ˉ rey hi̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ maˊ gaꜙje̱e̱ꜘ gooˉ chihˉ kya̱a̱yꜗ.
2 — O
3 Gaꜙche̱e̱yꜗ moz˜ mahꜗ dsaˉtëëyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˉnaˉlaꜚ juuˈ yaˉnääꜘ jmɨɨˊ kihˈ hi̱ˉ dsaˉje̱e̱ꜘ gooˉ. Pero niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ heꜘ saꜙ gaꜙhiiꜗ maˊ yaˉnääꜘ.
3 Depois mandou os empregados chamarem os convidados, mas eles não quiseram vir.
4 Gaꜙtëꜘ to̱ꜗ ji̱i̱h˜ gaꜙche̱e̱yꜗ jñahꜘ gaˊ moz˜ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Chiihˊ hi̱ˉ maˉnaˉlaꜚ juuˈ yaˉnääꜘ, maˉnaˉlaꜚ baˊ maˈ heˉ kuyhꜙ. Maˉjmeenꜗ madaꜚ maˉjngëëhꜙ dsaˉ kyaˊ kya̱a̱hˊ jñahꜘ gaˊ jahꜘ hi̱ˉ gaꜙmiꜙgya̱nˈ. Yaˉnääꜘ hnähꜘ ja̱ˉ, jeeˊ leꜘ jmɨɨˊ kihˈ hi̱ˉ je̱e̱ꜘ gooˉ, jëëhꜘ, gaꜙläꜙjëꜙ baˊ maˉnaˊlluˋ.”
4 Então mandou outros empregados com o seguinte recado: “Digam aos convidados que tudo está preparado para a festa. Já matei os bezerros e os bois gordos, e tudo está pronto. Que venham à festa!”
5 Pero dsaˉ hi̱ˉ maˉnaˉteehˊ heꜘ saꜙ gaꜙjmeeꜘ heˈ. Gaꜙnääyꜗ jeeˊ jyohꜘ baˊ. Ja̱a̱ˉ heꜘ ñeeˊ naˊjëëˉ hwaꜗ kihꜗ. Jñahꜘ heꜘ ñeeˊ jeeˊ nøøꜘ hmoohˊ kiyhˈ.
5 — Mas os convidados não se importaram com o convite e foram tratar dos seus negócios: um foi para a sua fazenda, e outro, para o seu armazém.
6 Hi̱ˉ jñahꜘ heꜘ gaꜙsa̱a̱yhꜗ moz˜ kya̱a̱ꜗ rey, gaꜙjmeeyhꜙ mahꜗ gaꜙjngëëyhꜗ.
6 Outros agarraram os empregados, bateram neles e os mataram.
7 Läꜙ maˊ gaꜙlloohꜗ juuˈ kihꜗ rey, gaꜙläꜙlle̱e̱yꜘ jwërte. Gaꜙche̱e̱yꜗ hløøꜘ kya̱a̱yꜗ mahꜗ gaꜙmiꜙlla̱a̱yˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙjngëëhꜗ moz˜ kya̱a̱yꜗ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙjë̱yꜘ goˉte˜ jeeˊ jwɨɨˉ kihꜗ hi̱ˉ heꜘ.
7 O rei ficou com tanta raiva, que mandou matar aqueles assassinos e queimar a cidade deles.
8 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ moz˜ kya̱a̱yꜗ: “Gaꜙläꜙjëꜙ baˊ maˉnaˊlluˋ kihˈ jmɨɨˊ, pero läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˉnaˉteehˊ heꜘ moꜙsoꜙ he̱hꜗ yaˉnääyꜘ jeeˊ laˉ.
8 Depois chamou os seus empregados e disse: “A minha festa de casamento está pronta, mas os convidados não a mereciam.
9 Naꜗ goˉnääꜘ hnähꜘ läꜙka̱a̱ˉ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ. Läꜙ ja̱hꜘ hi̱ˉ je̱e̱hꜙ hnähꜘ teehˈ mahꜗ yaˉnääyꜘ jeeˊ jmɨɨˊ laˉ.”
9 Agora vão pelas ruas e convidem todas as pessoas que vocês encontrarem.”
10 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙhwë̱ë̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ moz˜ heꜘ läꜙka̱a̱ˉ chaˊjwëꜗ mahꜗ gaꜙjø̱ø̱yhˉ läꜙ ja̱hꜘ miihˉ hi̱ˉ gaꜙjnä̱ä̱yhꜙ baˊ, hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ hi̱ˉ hlë̱ë̱hˈ, läꜙjwëꜘ jeeˊ gaꜙka̱hˈ gaꜙläꜙka̱a̱ˉ chaˊnehꜙ jeeˊ tëˉ jmɨɨˊ.
10 — Então os empregados saíram pelas ruas e reuniram todos os que puderam encontrar, tanto bons como maus. E o salão de festas ficou cheio de gente.
11 ʼMaˊ gaꜙheꜗ rey jeeˊ tä̱ä̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ naˉteehˊ heꜘ, gaꜙjë̱ë̱yꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ saꜙ maˊ kye̱hˊ hmɨɨhˉ heˉ laꜗ kihꜗ jmɨɨˊ ja̱ˉ.
11 Quando o rei entrou para ver os convidados, notou um homem que não estava usando roupas de festa
12 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Omeꜚ, ¿haˉ läꜙ maˉheh˜ jeeˊ laˉ mahꜗ saꜙ kye̱hˊ hmɨɨhˉ heˉ laꜗ kihꜗ jmɨɨˊ laˉ?” Pero dsaˉ heꜘ, gaꜙgyayˉ tiˊsɨ̱hꜘ baˊ.
12 e perguntou: “Amigo, como é que você entrou aqui sem roupas de festa?”
13 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjmeeꜘ rey madaꜚ kihꜗ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ taˊheꜗ chaˊnehꜙ ja̱ˉ: “Hñʉʉꜘ hnähꜘ gooˉ tɨɨyˊ mahꜗ jwä̱ä̱ꜙ hnähꜘ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ naˉho̱o̱ˉ. Jeeˊ ja̱ˉ kɨˊhooyhꜗ mahꜗ jʉ̱ʉ̱yꜗ chaˉja̱yˊ.”
13 Então o rei disse aos empregados: “Amarrem os pés e as mãos deste homem e o joguem fora, na escuridão. Ali ele vai chorar e ranger os dentes de desespero.”
14 Jëëhꜘ jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ naˉteehˊ, pero miihˉ goˉteˈ baˊ hi̱ˉ naˉlle̱e̱hˊ.
14 E Jesus terminou, dizendo:
15 Ja̱ˉgaˊ gaꜙnääˋ dsaˉ fariseo mahꜗ gaꜙta̱a̱yhˋ juuˈ kweeˉ. Läꜙ ta̱a̱ˊ gaˊ gaꜙjmeeyꜘ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ ka̱a̱hˈ juuˈ kihꜗ Jesús.
15 Os fariseus saíram e fizeram um plano para conseguir alguma prova contra Jesus.
16 Heˉja̱ˉ gaꜙche̱e̱yꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉ kya̱a̱ꜗ Herode mahꜗ naˊhlëëyhˊ kya̱a̱hˊ Jesús, gaꜙsɨɨyhꜙ:
16 Então mandaram que alguns dos seus seguidores e alguns membros do partido de Herodes fossem dizer a Jesus: — Mestre, sabemos que o senhor é honesto, ensina a verdade sobre a maneira de viver que Deus exige e não se importa com a opinião dos outros, nem julga pela aparência.
17 Chiihˊ daˊ jnäähꜗ ja̱ˉ, haˉ läꜙ la̱a̱hꜘ hneˉ: ¿Cheˊ lluˈ heˉ miˊhmaahˊ jneˊ kuˊsɨhˉ kihꜗ dsaˉtaˊ César o saꜙ lluꜗ?
17 Então o que o senhor acha: é ou não é contra a nossa Lei pagar impostos ao Imperador romano?
18 Pero Jesús kyʉʉyh˜ baˊ hʉʉˊdsëˉ hlɨɨhˈ heˉ maˊ jmeeꜙ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ:
18 Mas Jesus percebeu a malícia deles e respondeu:
19 Heehˋ daˊ jnäꜘ haˉ läꜙ laꜗ kuuˊ heˉ kwahˉ hnähꜘ kihꜗ kuˊsɨhˉ.
19 Tragam a moeda com que se paga o imposto! Trouxeram a moeda,
20 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
20 e ele perguntou:
21 Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ:
21 Eles responderam: — São do Imperador. Então Jesus disse:
22 Maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ. Moꜙsoꜙ gaꜙjmä̱ä̱yꜗ heˈ Jesús, gaꜙnääˋ bihꜗ kiyhꜗ.
22 Eles ficaram admirados quando ouviram isso. Então deixaram Jesus e foram embora.
23 Ja̱ˉbaˊ jmɨɨˊ ja̱ˉ naˊnääˈ dsaˉ saduceo naˊjë̱ë̱yˉ Jesús. Dsaˉ heꜘ naˉ, saꜙ maˊ he̱e̱yꜘ heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ. Mahꜗ gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kiyhꜗ, gaꜙjäyhꜘ:
23 Naquele mesmo dia chegaram perto de Jesus alguns saduceus , afirmando que ninguém ressuscita.
24 —Taˉjwohꜗ, gaꜙsɨɨꜘ Moisé jnänˋ kya̱a̱hˊ juuˈ laˉ. Waˊraˉ gaꜙju̱u̱ꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ saꜙ cha̱a̱ˉ jo̱o̱ꜘ, dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱hꜚ hlɨɨꜘ heꜘ, lleˋ kihˈ tëëyꜙ dsaˉmëꜘ mahꜗ läꜙcha̱a̱ˉ jo̱o̱ꜘsɨɨyhˊ hi̱ˉ le̱e̱ꜘ kwa̱a̱t˜ kya̱a̱ꜗ hlɨɨꜘ ø̱ø̱yhꜚ.
24 Eles disseram a Jesus: — Mestre, Moisés ensinou assim: “Se um homem morrer e deixar a esposa sem filhos, o irmão dele deve casar com a viúva, para terem filhos, que serão considerados filhos do irmão que morreu.”
25 Gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jeeˊ kya̱a̱ˈ jnäähꜗ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ja̱a̱ˉ baˊ choꜗjmiiyˉ. Hi̱ˉ toˉnëˊ heꜘ gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ pero cha̱hꜘ baˊ gaꜙju̱u̱yꜗ. Saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱yꜘ heˉja̱ˉ gaꜙjä̱ꜘ mëyˊ kya̱a̱hˊ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱yhꜚ.
25 Acontece que havia entre nós sete irmãos. O mais velho casou e morreu sem deixar filhos. Assim, ele deixou a viúva para o segundo irmão.
26 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙlaꜗ kihꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ heꜘ, hiꜙ kihꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ˉ kaˉlähꜘ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙdsa̱a̱ꜗ gaꜙju̱u̱ꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ.
26 A mesma coisa aconteceu com este, e também com o terceiro, e, finalmente, com todos os sete.
27 Jeeˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ goˉte˜ gaꜙju̱u̱ꜗ hñiiꜘ dsaˉmëꜘ kaˉlähꜘ.
27 Depois de todos eles, a mulher também morreu.
28 Waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ ja̱ˉ, ¿hi̱i̱ˉ kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ le̱e̱ꜘ kya̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ? Jëëhꜘ, gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ baˊ gaꜙläꜙkya̱a̱yhˋ —gaꜙjähꜘ dsaˉ saduceo sɨɨyhꜙ Jesús.
28 Portanto, no dia da ressurreição, de qual dos sete a mulher vai ser esposa? Pois todos eles casaram com ela!
29 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
29 Jesus respondeu:
30 Waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ läꜙji̱i̱hˊ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ, niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ dsaˉñʉʉhˉ moꜙsoꜙ je̱e̱ꜗ gooˉ. Maˊja̱ˉ le̱e̱yꜘ läꜙko̱o̱ˉ la̱a̱ꜗ ángele hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ gyʉʉhˈ.
30 Pois, quando os mortos ressuscitarem, serão como os anjos do céu, e ninguém casará.
31 Pero heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ, cheˊ saꜙ maˉhehˉ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙhlë̱ë̱hꜗ Dio hnähꜘ, läꜙ maˊ gaꜙjäyhꜘ:
31 E, quanto à ressurreição dos mortos, será que vocês nunca leram o que Deus disse? Ele afirmou:
32 “Jnäꜘ la̱a̱nꜗ Dio kya̱a̱ꜗ Abraham, Dio kya̱a̱ꜗ Isaac, Dio kya̱a̱ꜗ Jacob”, gaꜙjähꜘ Dio sɨɨyhꜙ Moisé. Heˉ gaꜙjäyhꜘ läꜙja̱ˉ, saꜙ naˉju̱u̱ˊ dsaˉ maˉgyu̱hˉ jnänˋ heꜘ kihꜗ Dio, jëëhꜘ Dio jnänˋ la̱a̱yꜗ Dio kya̱a̱ꜗ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ baˊ.
32 “Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó.” E Deus não é Deus dos mortos e sim dos vivos.
33 Läꜙ maˊ gaꜙnuuꜘ dsaˉ juuˈ laˉ, gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ haˉ läꜙ laꜗ nʉʉhꜚ heˉ maˊ kwaꜙ Jesús.
33 Quando a multidão ouviu isso, ficou admirada com o ensinamento dele.
34 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙjëëꜗ dsaˉ fariseo gaꜙjneꜘ Jesús hooˊ dsaˉ saduceo, heˉja̱ˉ gaꜙta̱a̱yhˋ juuˈ kweeˉ.
34 Os fariseus se reuniram quando souberam que Jesus tinha feito os saduceus calarem a boca.
35 Läꜙja̱ˉ, ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ kyʉʉh˜ lluꜗ ley gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kihꜗ Jesús mahꜗ maˊ ka̱yˈ dsëyꜗ:
35 E um deles, que era mestre da Lei , querendo conseguir alguma prova contra Jesus, perguntou:
36 —Taˉjwohꜗ, ¿heeˉ ko̱o̱ˉ jeeˊ läꜙjëꜙ heˉ lleˋ nëˊ ley kye̱e̱ꜘ gaˊ miihˉ?
36 — Mestre, qual é o mais importante de todos os mandamentos da Lei ?
37 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
37 Jesus respondeu:
38 Heˉ laˉ baˊ nʉʉhꜚ heˉ laꜗ toˉnëˊ kihˈ jeeˊ läꜙjëꜙ. Saꜙ chaˉ gaˊ heˉ kye̱e̱ꜘ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ laˉ.
38 Este é o maior mandamento e o mais importante.
39 Hiꜙ chaˉ gaˊ jyohꜘ heˉ je̱e̱hˈ kweeˉ kya̱a̱hˊ heˉ laˉ. Waˊ hnaahꜙ dsaˉkya̱a̱hˊ läꜙko̱hꜘ hnaahꜙ hñaahꜗ.
39 E o segundo mais importante é parecido com o primeiro: “Ame os outros como você ama a você mesmo.”
40 Kihꜗ läꜙto̱ꜘ nʉʉhꜚ laˉ gaꜙhwëëˉ läꜙjëꜙ ley kya̱a̱hˊ heˉ gaꜙhlëëhꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio.
40 Toda a Lei de Moisés e os ensinamentos dos
41 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ maˊ tä̱ä̱hˊ fariseo ko̱ˉjø̱hꜘ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kiyhꜗ:
41 Quando os fariseus estavam reunidos, Jesus perguntou a eles:
42 —¿Heeˉ hʉʉˊdsëˉ jmeehˉ hnähꜘ kihꜗ Cristo? ¿Hi̱i̱ˉ kihꜗ saˊju̱ˉ la̱a̱yꜗ? —gaꜙjähꜘ Jesús.
42 — O que vocês pensam sobre o — De Davi! — responderam eles.
43 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
43 Jesus tornou a perguntar:
44 Gaꜙjähꜘ Dio gaꜙsɨɨyhꜙ Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ:
44 “O Senhor Deus disse ao meu Senhor:
45 ¿Haˉ läꜙja̱ˉ la̱a̱ꜗ Cristo saˊju̱ˉ kihꜗ David gaˉ ja̱ˉ, cherˊmahꜗ hñiiꜘ David gaꜙjähꜘ kihꜗ Cristo: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ”?
45 Portanto, se Davi chama o Messias de Senhor, como é que o Messias pode ser descendente de Davi?
46 Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ gaꜙlɨhꜗ maˊ je̱e̱hꜙ juuˈ kiyhꜗ. Ja̱ˉ ji̱i̱hˈ moꜙsoꜙ gaꜙtu̱u̱ˉ dsëyꜗ maˊ ngɨɨyˈ jyohꜘ gaˊ juuꜗ kihꜗ Jesús.
46 Ninguém podia responder mais nada, e daquele dia em diante não tiveram coragem de lhe fazer mais perguntas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.