Mateus 22
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NAA
1 Ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙhlëëhꜘ Jesús juuˈ naˉhmääˊ, gaꜙjäyhꜘ:
1 De novo Jesus lhes falou por parábolas, dizendo:
2 —Heˉ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ, je̱e̱hˈ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ja̱a̱ˉ rey hi̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ maˊ gaꜙje̱e̱ꜘ gooˉ chihˉ kya̱a̱yꜗ.
2 — O Reino dos Céus é semelhante a um rei que preparou uma festa de casamento para seu filho.
3 Gaꜙche̱e̱yꜗ moz˜ mahꜗ dsaˉtëëyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˉnaˉlaꜚ juuˈ yaˉnääꜘ jmɨɨˊ kihˈ hi̱ˉ dsaˉje̱e̱ꜘ gooˉ. Pero niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ heꜘ saꜙ gaꜙhiiꜗ maˊ yaˉnääꜘ.
3 Enviou os seus servos a chamar os convidados para a festa, mas estes não quiseram vir.
4 Gaꜙtëꜘ to̱ꜗ ji̱i̱h˜ gaꜙche̱e̱yꜗ jñahꜘ gaˊ moz˜ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Chiihˊ hi̱ˉ maˉnaˉlaꜚ juuˈ yaˉnääꜘ, maˉnaˉlaꜚ baˊ maˈ heˉ kuyhꜙ. Maˉjmeenꜗ madaꜚ maˉjngëëhꜙ dsaˉ kyaˊ kya̱a̱hˊ jñahꜘ gaˊ jahꜘ hi̱ˉ gaꜙmiꜙgya̱nˈ. Yaˉnääꜘ hnähꜘ ja̱ˉ, jeeˊ leꜘ jmɨɨˊ kihˈ hi̱ˉ je̱e̱ꜘ gooˉ, jëëhꜘ, gaꜙläꜙjëꜙ baˊ maˉnaˊlluˋ.”
4 Enviou ainda outros servos, dizendo: “Digam aos convidados: Eis que já preparei o meu banquete; os meus bois e animais da engorda já foram abatidos, e tudo está pronto; venham para a festa.”
5 Pero dsaˉ hi̱ˉ maˉnaˉteehˊ heꜘ saꜙ gaꜙjmeeꜘ heˈ. Gaꜙnääyꜗ jeeˊ jyohꜘ baˊ. Ja̱a̱ˉ heꜘ ñeeˊ naˊjëëˉ hwaꜗ kihꜗ. Jñahꜘ heꜘ ñeeˊ jeeˊ nøøꜘ hmoohˊ kiyhˈ.
5 Mas os convidados não se importaram e se foram, um para o seu campo, outro para o seu negócio.
6 Hi̱ˉ jñahꜘ heꜘ gaꜙsa̱a̱yhꜗ moz˜ kya̱a̱ꜗ rey, gaꜙjmeeyhꜙ mahꜗ gaꜙjngëëyhꜗ.
6 Outros, agarrando os servos, os maltrataram e mataram.
7 Läꜙ maˊ gaꜙlloohꜗ juuˈ kihꜗ rey, gaꜙläꜙlle̱e̱yꜘ jwërte. Gaꜙche̱e̱yꜗ hløøꜘ kya̱a̱yꜗ mahꜗ gaꜙmiꜙlla̱a̱yˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙjngëëhꜗ moz˜ kya̱a̱yꜗ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙjë̱yꜘ goˉte˜ jeeˊ jwɨɨˉ kihꜗ hi̱ˉ heꜘ.
7 — O rei ficou furioso e, enviando as suas tropas, exterminou aqueles assassinos e incendiou a cidade deles.
8 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ moz˜ kya̱a̱yꜗ: “Gaꜙläꜙjëꜙ baˊ maˉnaˊlluˋ kihˈ jmɨɨˊ, pero läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˉnaˉteehˊ heꜘ moꜙsoꜙ he̱hꜗ yaˉnääyꜘ jeeˊ laˉ.
8 Então disse aos seus servos: “A festa está pronta, mas os convidados não eram dignos.
9 Naꜗ goˉnääꜘ hnähꜘ läꜙka̱a̱ˉ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ. Läꜙ ja̱hꜘ hi̱ˉ je̱e̱hꜙ hnähꜘ teehˈ mahꜗ yaˉnääyꜘ jeeˊ jmɨɨˊ laˉ.”
9 Vão, pois, para as encruzilhadas dos caminhos e convidem para o banquete todos os que vocês encontrarem.”
10 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙhwë̱ë̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ moz˜ heꜘ läꜙka̱a̱ˉ chaˊjwëꜗ mahꜗ gaꜙjø̱ø̱yhˉ läꜙ ja̱hꜘ miihˉ hi̱ˉ gaꜙjnä̱ä̱yhꜙ baˊ, hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ hi̱ˉ hlë̱ë̱hˈ, läꜙjwëꜘ jeeˊ gaꜙka̱hˈ gaꜙläꜙka̱a̱ˉ chaˊnehꜙ jeeˊ tëˉ jmɨɨˊ.
10 E, saindo aqueles servos pelas estradas, reuniram todos os que encontraram, maus e bons; e a sala do banquete ficou cheia de convidados.
11 ʼMaˊ gaꜙheꜗ rey jeeˊ tä̱ä̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ naˉteehˊ heꜘ, gaꜙjë̱ë̱yꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ saꜙ maˊ kye̱hˊ hmɨɨhˉ heˉ laꜗ kihꜗ jmɨɨˊ ja̱ˉ.
11 — Mas, quando o rei entrou para ver os que estavam à mesa, notou ali um homem que não trazia veste nupcial
12 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Omeꜚ, ¿haˉ läꜙ maˉheh˜ jeeˊ laˉ mahꜗ saꜙ kye̱hˊ hmɨɨhˉ heˉ laꜗ kihꜗ jmɨɨˊ laˉ?” Pero dsaˉ heꜘ, gaꜙgyayˉ tiˊsɨ̱hꜘ baˊ.
12 e perguntou-lhe: “Amigo, como você entrou aqui sem veste nupcial?” E ele emudeceu.
13 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjmeeꜘ rey madaꜚ kihꜗ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ taˊheꜗ chaˊnehꜙ ja̱ˉ: “Hñʉʉꜘ hnähꜘ gooˉ tɨɨyˊ mahꜗ jwä̱ä̱ꜙ hnähꜘ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ naˉho̱o̱ˉ. Jeeˊ ja̱ˉ kɨˊhooyhꜗ mahꜗ jʉ̱ʉ̱yꜗ chaˉja̱yˊ.”
13 Então o rei ordenou aos serventes: “Amarrem os pés e as mãos dele e atirem-no para fora, nas trevas; ali haverá choro e ranger de dentes.”
14 Jëëhꜘ jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ naˉteehˊ, pero miihˉ goˉteˈ baˊ hi̱ˉ naˉlle̱e̱hˊ.
14 Porque muitos são chamados, mas poucos são escolhidos.
15 Ja̱ˉgaˊ gaꜙnääˋ dsaˉ fariseo mahꜗ gaꜙta̱a̱yhˋ juuˈ kweeˉ. Läꜙ ta̱a̱ˊ gaˊ gaꜙjmeeyꜘ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ ka̱a̱hˈ juuˈ kihꜗ Jesús.
15 Então os fariseus se retiraram e consultaram entre si como surpreenderiam Jesus em alguma palavra.
16 Heˉja̱ˉ gaꜙche̱e̱yꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉ kya̱a̱ꜗ Herode mahꜗ naˊhlëëyhˊ kya̱a̱hˊ Jesús, gaꜙsɨɨyhꜙ:
16 E enviaram-lhe discípulos, juntamente com os herodianos, para lhe dizer: — Mestre, sabemos que o senhor é verdadeiro e que ensina o caminho de Deus de acordo com a verdade, sem se importar com a opinião dos outros, porque não olha para a aparência das pessoas.
17 Chiihˊ daˊ jnäähꜗ ja̱ˉ, haˉ läꜙ la̱a̱hꜘ hneˉ: ¿Cheˊ lluˈ heˉ miˊhmaahˊ jneˊ kuˊsɨhˉ kihꜗ dsaˉtaˊ César o saꜙ lluꜗ?
17 Assim sendo, diga-nos o que o senhor acha: é lícito pagar imposto a César ou não?
18 Pero Jesús kyʉʉyh˜ baˊ hʉʉˊdsëˉ hlɨɨhˈ heˉ maˊ jmeeꜙ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ:
18 Mas Jesus, percebendo a maldade deles, respondeu:
19 Heehˋ daˊ jnäꜘ haˉ läꜙ laꜗ kuuˊ heˉ kwahˉ hnähꜘ kihꜗ kuˊsɨhˉ.
19 Mostrem-me a moeda do imposto. Trouxeram-lhe um denário.
20 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
20 E Jesus lhes perguntou:
21 Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ:
21 Eles responderam: — De César. Então Jesus lhes disse:
22 Maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ. Moꜙsoꜙ gaꜙjmä̱ä̱yꜗ heˈ Jesús, gaꜙnääˋ bihꜗ kiyhꜗ.
22 Ouvindo isto, se admiraram e, deixando-o, foram embora.
23 Ja̱ˉbaˊ jmɨɨˊ ja̱ˉ naˊnääˈ dsaˉ saduceo naˊjë̱ë̱yˉ Jesús. Dsaˉ heꜘ naˉ, saꜙ maˊ he̱e̱yꜘ heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ. Mahꜗ gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kiyhꜗ, gaꜙjäyhꜘ:
23 Naquele dia, alguns saduceus, que dizem não haver ressurreição, aproximaram-se de Jesus e lhe perguntaram:
24 —Taˉjwohꜗ, gaꜙsɨɨꜘ Moisé jnänˋ kya̱a̱hˊ juuˈ laˉ. Waˊraˉ gaꜙju̱u̱ꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ saꜙ cha̱a̱ˉ jo̱o̱ꜘ, dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱hꜚ hlɨɨꜘ heꜘ, lleˋ kihˈ tëëyꜙ dsaˉmëꜘ mahꜗ läꜙcha̱a̱ˉ jo̱o̱ꜘsɨɨyhˊ hi̱ˉ le̱e̱ꜘ kwa̱a̱t˜ kya̱a̱ꜗ hlɨɨꜘ ø̱ø̱yhꜚ.
24 — Mestre, Moisés disse: “Se alguém morrer, não tendo filhos, o irmão desse homem deve casar com a viúva e gerar descendentes para o falecido.”
25 Gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jeeˊ kya̱a̱ˈ jnäähꜗ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ja̱a̱ˉ baˊ choꜗjmiiyˉ. Hi̱ˉ toˉnëˊ heꜘ gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ pero cha̱hꜘ baˊ gaꜙju̱u̱yꜗ. Saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱yꜘ heˉja̱ˉ gaꜙjä̱ꜘ mëyˊ kya̱a̱hˊ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱yhꜚ.
25 Ora, havia entre nós sete irmãos. O primeiro, tendo casado, morreu e, não tendo descendência, deixou sua mulher para seu irmão.
26 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙlaꜗ kihꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ heꜘ, hiꜙ kihꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ˉ kaˉlähꜘ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙdsa̱a̱ꜗ gaꜙju̱u̱ꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ.
26 O mesmo aconteceu com o segundo, com o terceiro, até o sétimo.
27 Jeeˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ goˉte˜ gaꜙju̱u̱ꜗ hñiiꜘ dsaˉmëꜘ kaˉlähꜘ.
27 Por fim, depois de todos, morreu também a mulher.
28 Waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ ja̱ˉ, ¿hi̱i̱ˉ kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ le̱e̱ꜘ kya̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ? Jëëhꜘ, gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ baˊ gaꜙläꜙkya̱a̱yhˋ —gaꜙjähꜘ dsaˉ saduceo sɨɨyhꜙ Jesús.
28 Portanto, na ressurreição, de qual dos sete ela será esposa? Porque todos casaram com ela.
29 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
29 Jesus respondeu:
30 Waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ läꜙji̱i̱hˊ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ, niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ dsaˉñʉʉhˉ moꜙsoꜙ je̱e̱ꜗ gooˉ. Maˊja̱ˉ le̱e̱yꜘ läꜙko̱o̱ˉ la̱a̱ꜗ ángele hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ gyʉʉhˈ.
30 Porque, na ressurreição, nem casam, nem se dão em casamento, mas são como os anjos no céu.
31 Pero heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ, cheˊ saꜙ maˉhehˉ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙhlë̱ë̱hꜗ Dio hnähꜘ, läꜙ maˊ gaꜙjäyhꜘ:
31 Quanto à ressurreição dos mortos, vocês nunca leram o que Deus disse a vocês:
32 “Jnäꜘ la̱a̱nꜗ Dio kya̱a̱ꜗ Abraham, Dio kya̱a̱ꜗ Isaac, Dio kya̱a̱ꜗ Jacob”, gaꜙjähꜘ Dio sɨɨyhꜙ Moisé. Heˉ gaꜙjäyhꜘ läꜙja̱ˉ, saꜙ naˉju̱u̱ˊ dsaˉ maˉgyu̱hˉ jnänˋ heꜘ kihꜗ Dio, jëëhꜘ Dio jnänˋ la̱a̱yꜗ Dio kya̱a̱ꜗ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ baˊ.
32 “Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó”? Ele não é Deus de mortos, e sim de vivos.
33 Läꜙ maˊ gaꜙnuuꜘ dsaˉ juuˈ laˉ, gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ haˉ läꜙ laꜗ nʉʉhꜚ heˉ maˊ kwaꜙ Jesús.
33 Ouvindo isto, as multidões se maravilhavam da sua doutrina.
34 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙjëëꜗ dsaˉ fariseo gaꜙjneꜘ Jesús hooˊ dsaˉ saduceo, heˉja̱ˉ gaꜙta̱a̱yhˋ juuˈ kweeˉ.
34 Entretanto, os fariseus, sabendo que Jesus havia silenciado os saduceus, reuniram-se em conselho.
35 Läꜙja̱ˉ, ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ kyʉʉh˜ lluꜗ ley gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kihꜗ Jesús mahꜗ maˊ ka̱yˈ dsëyꜗ:
35 E um deles, intérprete da Lei, querendo pôr Jesus à prova, perguntou-lhe:
36 —Taˉjwohꜗ, ¿heeˉ ko̱o̱ˉ jeeˊ läꜙjëꜙ heˉ lleˋ nëˊ ley kye̱e̱ꜘ gaˊ miihˉ?
36 — Mestre, qual é o grande mandamento na Lei?
37 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
37 Jesus respondeu:
38 Heˉ laˉ baˊ nʉʉhꜚ heˉ laꜗ toˉnëˊ kihˈ jeeˊ läꜙjëꜙ. Saꜙ chaˉ gaˊ heˉ kye̱e̱ꜘ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ laˉ.
38 Este é o grande e primeiro mandamento.
39 Hiꜙ chaˉ gaˊ jyohꜘ heˉ je̱e̱hˈ kweeˉ kya̱a̱hˊ heˉ laˉ. Waˊ hnaahꜙ dsaˉkya̱a̱hˊ läꜙko̱hꜘ hnaahꜙ hñaahꜗ.
39 E o segundo, semelhante a este, é: “Ame o seu próximo como você ama a si mesmo.”
40 Kihꜗ läꜙto̱ꜘ nʉʉhꜚ laˉ gaꜙhwëëˉ läꜙjëꜙ ley kya̱a̱hˊ heˉ gaꜙhlëëhꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio.
40 Destes dois mandamentos dependem toda a Lei e os Profetas.
41 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ maˊ tä̱ä̱hˊ fariseo ko̱ˉjø̱hꜘ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kiyhꜗ:
41 Estando reunidos os fariseus, Jesus lhes perguntou:
42 —¿Heeˉ hʉʉˊdsëˉ jmeehˉ hnähꜘ kihꜗ Cristo? ¿Hi̱i̱ˉ kihꜗ saˊju̱ˉ la̱a̱yꜗ? —gaꜙjähꜘ Jesús.
42 — O que vocês pensam do Cristo? De quem é filho? Eles responderam: — De Davi.
43 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
43 E Jesus perguntou:
44 Gaꜙjähꜘ Dio gaꜙsɨɨyhꜙ Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ:
44 “Disse o Senhor ao meu Senhor:
45 ¿Haˉ läꜙja̱ˉ la̱a̱ꜗ Cristo saˊju̱ˉ kihꜗ David gaˉ ja̱ˉ, cherˊmahꜗ hñiiꜘ David gaꜙjähꜘ kihꜗ Cristo: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ”?
45 — Portanto, se Davi o chama de Senhor, como ele pode ser filho de Davi?
46 Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ gaꜙlɨhꜗ maˊ je̱e̱hꜙ juuˈ kiyhꜗ. Ja̱ˉ ji̱i̱hˈ moꜙsoꜙ gaꜙtu̱u̱ˉ dsëyꜗ maˊ ngɨɨyˈ jyohꜘ gaˊ juuꜗ kihꜗ Jesús.
46 E ninguém podia lhe responder uma palavra; e a partir daquele dia ninguém mais ousou fazer perguntas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.