Mateus 22
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs AAI
1 Ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙhlëëhꜘ Jesús juuˈ naˉhmääˊ, gaꜙjäyhꜘ:
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 —Heˉ jä̱ä̱ꜙ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ, je̱e̱hˈ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ja̱a̱ˉ rey hi̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ maˊ gaꜙje̱e̱ꜘ gooˉ chihˉ kya̱a̱yꜗ.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 Gaꜙche̱e̱yꜗ moz˜ mahꜗ dsaˉtëëyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˉnaˉlaꜚ juuˈ yaˉnääꜘ jmɨɨˊ kihˈ hi̱ˉ dsaˉje̱e̱ꜘ gooˉ. Pero niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉ heꜘ saꜙ gaꜙhiiꜗ maˊ yaˉnääꜘ.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 Gaꜙtëꜘ to̱ꜗ ji̱i̱h˜ gaꜙche̱e̱yꜗ jñahꜘ gaˊ moz˜ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Chiihˊ hi̱ˉ maˉnaˉlaꜚ juuˈ yaˉnääꜘ, maˉnaˉlaꜚ baˊ maˈ heˉ kuyhꜙ. Maˉjmeenꜗ madaꜚ maˉjngëëhꜙ dsaˉ kyaˊ kya̱a̱hˊ jñahꜘ gaˊ jahꜘ hi̱ˉ gaꜙmiꜙgya̱nˈ. Yaˉnääꜘ hnähꜘ ja̱ˉ, jeeˊ leꜘ jmɨɨˊ kihˈ hi̱ˉ je̱e̱ꜘ gooˉ, jëëhꜘ, gaꜙläꜙjëꜙ baˊ maˉnaˊlluˋ.”
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 Pero dsaˉ hi̱ˉ maˉnaˉteehˊ heꜘ saꜙ gaꜙjmeeꜘ heˈ. Gaꜙnääyꜗ jeeˊ jyohꜘ baˊ. Ja̱a̱ˉ heꜘ ñeeˊ naˊjëëˉ hwaꜗ kihꜗ. Jñahꜘ heꜘ ñeeˊ jeeˊ nøøꜘ hmoohˊ kiyhˈ.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 Hi̱ˉ jñahꜘ heꜘ gaꜙsa̱a̱yhꜗ moz˜ kya̱a̱ꜗ rey, gaꜙjmeeyhꜙ mahꜗ gaꜙjngëëyhꜗ.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 Läꜙ maˊ gaꜙlloohꜗ juuˈ kihꜗ rey, gaꜙläꜙlle̱e̱yꜘ jwërte. Gaꜙche̱e̱yꜗ hløøꜘ kya̱a̱yꜗ mahꜗ gaꜙmiꜙlla̱a̱yˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙjngëëhꜗ moz˜ kya̱a̱yꜗ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙjë̱yꜘ goˉte˜ jeeˊ jwɨɨˉ kihꜗ hi̱ˉ heꜘ.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ moz˜ kya̱a̱yꜗ: “Gaꜙläꜙjëꜙ baˊ maˉnaˊlluˋ kihˈ jmɨɨˊ, pero läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ maˉnaˉteehˊ heꜘ moꜙsoꜙ he̱hꜗ yaˉnääyꜘ jeeˊ laˉ.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Naꜗ goˉnääꜘ hnähꜘ läꜙka̱a̱ˉ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ. Läꜙ ja̱hꜘ hi̱ˉ je̱e̱hꜙ hnähꜘ teehˈ mahꜗ yaˉnääyꜘ jeeˊ jmɨɨˊ laˉ.”
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙhwë̱ë̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ moz˜ heꜘ läꜙka̱a̱ˉ chaˊjwëꜗ mahꜗ gaꜙjø̱ø̱yhˉ läꜙ ja̱hꜘ miihˉ hi̱ˉ gaꜙjnä̱ä̱yhꜙ baˊ, hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ hi̱ˉ hlë̱ë̱hˈ, läꜙjwëꜘ jeeˊ gaꜙka̱hˈ gaꜙläꜙka̱a̱ˉ chaˊnehꜙ jeeˊ tëˉ jmɨɨˊ.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 ʼMaˊ gaꜙheꜗ rey jeeˊ tä̱ä̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ naˉteehˊ heꜘ, gaꜙjë̱ë̱yꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ saꜙ maˊ kye̱hˊ hmɨɨhˉ heˉ laꜗ kihꜗ jmɨɨˊ ja̱ˉ.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Omeꜚ, ¿haˉ läꜙ maˉheh˜ jeeˊ laˉ mahꜗ saꜙ kye̱hˊ hmɨɨhˉ heˉ laꜗ kihꜗ jmɨɨˊ laˉ?” Pero dsaˉ heꜘ, gaꜙgyayˉ tiˊsɨ̱hꜘ baˊ.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 Ja̱ˉgaˊ gaꜙjmeeꜘ rey madaꜚ kihꜗ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ taˊheꜗ chaˊnehꜙ ja̱ˉ: “Hñʉʉꜘ hnähꜘ gooˉ tɨɨyˊ mahꜗ jwä̱ä̱ꜙ hnähꜘ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ naˉho̱o̱ˉ. Jeeˊ ja̱ˉ kɨˊhooyhꜗ mahꜗ jʉ̱ʉ̱yꜗ chaˉja̱yˊ.”
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 Jëëhꜘ jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ naˉteehˊ, pero miihˉ goˉteˈ baˊ hi̱ˉ naˉlle̱e̱hˊ.
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Ja̱ˉgaˊ gaꜙnääˋ dsaˉ fariseo mahꜗ gaꜙta̱a̱yhˋ juuˈ kweeˉ. Läꜙ ta̱a̱ˊ gaˊ gaꜙjmeeyꜘ haˉ läꜙ jeeˊ maˊ ka̱a̱hˈ juuˈ kihꜗ Jesús.
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 Heˉja̱ˉ gaꜙche̱e̱yꜗ dsaˉkya̱a̱yhˊ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉ kya̱a̱ꜗ Herode mahꜗ naˊhlëëyhˊ kya̱a̱hˊ Jesús, gaꜙsɨɨyhꜙ:
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 Chiihˊ daˊ jnäähꜗ ja̱ˉ, haˉ läꜙ la̱a̱hꜘ hneˉ: ¿Cheˊ lluˈ heˉ miˊhmaahˊ jneˊ kuˊsɨhˉ kihꜗ dsaˉtaˊ César o saꜙ lluꜗ?
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Pero Jesús kyʉʉyh˜ baˊ hʉʉˊdsëˉ hlɨɨhˈ heˉ maˊ jmeeꜙ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ gaꜙsɨɨyhꜙ:
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Heehˋ daˊ jnäꜘ haˉ läꜙ laꜗ kuuˊ heˉ kwahˉ hnähꜘ kihꜗ kuˊsɨhˉ.
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ:
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ ja̱ˉ, gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ. Moꜙsoꜙ gaꜙjmä̱ä̱yꜗ heˈ Jesús, gaꜙnääˋ bihꜗ kiyhꜗ.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Ja̱ˉbaˊ jmɨɨˊ ja̱ˉ naˊnääˈ dsaˉ saduceo naˊjë̱ë̱yˉ Jesús. Dsaˉ heꜘ naˉ, saꜙ maˊ he̱e̱yꜘ heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ jeeˊ kihˈ hi̱ˉ naˉju̱u̱ˊ. Mahꜗ gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kiyhꜗ, gaꜙjäyhꜘ:
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 —Taˉjwohꜗ, gaꜙsɨɨꜘ Moisé jnänˋ kya̱a̱hˊ juuˈ laˉ. Waˊraˉ gaꜙju̱u̱ꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ saꜙ cha̱a̱ˉ jo̱o̱ꜘ, dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱hꜚ hlɨɨꜘ heꜘ, lleˋ kihˈ tëëyꜙ dsaˉmëꜘ mahꜗ läꜙcha̱a̱ˉ jo̱o̱ꜘsɨɨyhˊ hi̱ˉ le̱e̱ꜘ kwa̱a̱t˜ kya̱a̱ꜗ hlɨɨꜘ ø̱ø̱yhꜚ.
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 Gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jeeˊ kya̱a̱ˈ jnäähꜗ gye̱e̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ja̱a̱ˉ baˊ choꜗjmiiyˉ. Hi̱ˉ toˉnëˊ heꜘ gaꜙka̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ pero cha̱hꜘ baˊ gaꜙju̱u̱yꜗ. Saꜙ gaꜙläꜙcha̱a̱ꜙ jo̱o̱yꜘ heˉja̱ˉ gaꜙjä̱ꜘ mëyˊ kya̱a̱hˊ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ ø̱ø̱yhꜚ.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙlaꜗ kihꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ꜗ dsaˉñʉʉhˉ heꜘ, hiꜙ kihꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ˉ kaˉlähꜘ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙdsa̱a̱ꜗ gaꜙju̱u̱ꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Jeeˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ goˉte˜ gaꜙju̱u̱ꜗ hñiiꜘ dsaˉmëꜘ kaˉlähꜘ.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 Waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ ja̱ˉ, ¿hi̱i̱ˉ kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ le̱e̱ꜘ kya̱a̱ꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ? Jëëhꜘ, gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ gye̱e̱ꜗ baˊ gaꜙläꜙkya̱a̱yhˋ —gaꜙjähꜘ dsaˉ saduceo sɨɨyhꜙ Jesús.
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Heˉja̱ˉ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙsɨɨyhꜙ:
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ läꜙji̱i̱hˊ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ, niꜙ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ dsaˉñʉʉhˉ moꜙsoꜙ je̱e̱ꜗ gooˉ. Maˊja̱ˉ le̱e̱yꜘ läꜙko̱o̱ˉ la̱a̱ꜗ ángele hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ gyʉʉhˈ.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 Pero heˉ läꜙji̱i̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ maˉnaˉju̱u̱ˊ, cheˊ saꜙ maˉhehˉ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙhlë̱ë̱hꜗ Dio hnähꜘ, läꜙ maˊ gaꜙjäyhꜘ:
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 “Jnäꜘ la̱a̱nꜗ Dio kya̱a̱ꜗ Abraham, Dio kya̱a̱ꜗ Isaac, Dio kya̱a̱ꜗ Jacob”, gaꜙjähꜘ Dio sɨɨyhꜙ Moisé. Heˉ gaꜙjäyhꜘ läꜙja̱ˉ, saꜙ naˉju̱u̱ˊ dsaˉ maˉgyu̱hˉ jnänˋ heꜘ kihꜗ Dio, jëëhꜘ Dio jnänˋ la̱a̱yꜗ Dio kya̱a̱ꜗ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ baˊ.
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Läꜙ maˊ gaꜙnuuꜘ dsaˉ juuˈ laˉ, gaꜙta̱a̱yhˋ jëë˜ dsa̱yhꜙ haˉ läꜙ laꜗ nʉʉhꜚ heˉ maˊ kwaꜙ Jesús.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙjëëꜗ dsaˉ fariseo gaꜙjneꜘ Jesús hooˊ dsaˉ saduceo, heˉja̱ˉ gaꜙta̱a̱yhˋ juuˈ kweeˉ.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Läꜙja̱ˉ, ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ kyʉʉh˜ lluꜗ ley gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kihꜗ Jesús mahꜗ maˊ ka̱yˈ dsëyꜗ:
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 —Taˉjwohꜗ, ¿heeˉ ko̱o̱ˉ jeeˊ läꜙjëꜙ heˉ lleˋ nëˊ ley kye̱e̱ꜘ gaˊ miihˉ?
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Heˉ laˉ baˊ nʉʉhꜚ heˉ laꜗ toˉnëˊ kihˈ jeeˊ läꜙjëꜙ. Saꜙ chaˉ gaˊ heˉ kye̱e̱ꜘ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ laˉ.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Hiꜙ chaˉ gaˊ jyohꜘ heˉ je̱e̱hˈ kweeˉ kya̱a̱hˊ heˉ laˉ. Waˊ hnaahꜙ dsaˉkya̱a̱hˊ läꜙko̱hꜘ hnaahꜙ hñaahꜗ.
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Kihꜗ läꜙto̱ꜘ nʉʉhꜚ laˉ gaꜙhwëëˉ läꜙjëꜙ ley kya̱a̱hˊ heˉ gaꜙhlëëhꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio.
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ maˊ tä̱ä̱hˊ fariseo ko̱ˉjø̱hꜘ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙngɨɨꜘ Jesús juuˈ kiyhꜗ:
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 —¿Heeˉ hʉʉˊdsëˉ jmeehˉ hnähꜘ kihꜗ Cristo? ¿Hi̱i̱ˉ kihꜗ saˊju̱ˉ la̱a̱yꜗ? —gaꜙjähꜘ Jesús.
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ:
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 Gaꜙjähꜘ Dio gaꜙsɨɨyhꜙ Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ:
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 ¿Haˉ läꜙja̱ˉ la̱a̱ꜗ Cristo saˊju̱ˉ kihꜗ David gaˉ ja̱ˉ, cherˊmahꜗ hñiiꜘ David gaꜙjähꜘ kihꜗ Cristo: “Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ”?
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ gaꜙlɨhꜗ maˊ je̱e̱hꜙ juuˈ kiyhꜗ. Ja̱ˉ ji̱i̱hˈ moꜙsoꜙ gaꜙtu̱u̱ˉ dsëyꜗ maˊ ngɨɨyˈ jyohꜘ gaˊ juuꜗ kihꜗ Jesús.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.