Hebreus 12
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs AAI
1 Jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ hi̱ˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ jä̱ä̱ꜗ. Hi̱ˉ heꜘ la̱a̱ꜗ läꜙko̱o̱ˉ jniiꜘ heˉ hiiꜘ läꜙkuˊ läꜙji̱i̱ꜗ jnänˋ, hi̱ˉ jmeeꜙ dsooꜘ haˉ läꜙ gaꜙlaꜗ kiyhꜗ. Läꜙja̱ˉ hnøøꜗ jmeenˊ taꜙ kooꜘ läꜙjëꜙ heˉ jmeeꜙ jwɨɨhˋ jnänˋ kya̱a̱hˊ dsoˊkyeˉ heˉ jmeeꜙ dsaˉtä̱hꜙ jneˊ. Hiꜙ hnøøꜗ kwëëhꜗ dsëˉ jneˊ dsaˊnøønˈ taꜙ chaˊnëˊ jwëˈ heˉ tøøhnˊ laˉ.
1 Isan imih it i sabuw maramaim kau’ay gagamin na’in sisibit roun roun hi’ar bebera’uh hibat hi’itit tanununuw. Imih sawar kakafih erorowen tanit tanisrouwen naatu bowabow kakafihine fatumit tama’am tanarufamit tanatit, nunuwamih hi’u’uwit saise tanitarfofor tananunuw gewas.
2 Waˊ jmeenˊ miihˉ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ Jesús hi̱ˉ gaꜙnäꜗ jwëˈ haˉ läꜙ jeeˊ lä̱ä̱ꜘ jneˊ hiꜙ lloo˜ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ heˉ lä̱ä̱yꜗ jneˊ goˉte˜. Kihꜗ heˉ ñeyˉ jë̱ë̱ꜘ baˊ dsëyˈ taꜙ chaˊnëˊ, heˉja̱ˉ gaꜙhe̱e̱hˉ bihꜗ gaꜙjëëyꜗ wɨɨꜘ dsohꜘ hmaˉcruꜚ. Saꜙ gaꜙjmeeyꜘ heˈ heˉ laꜗ oˉhihꜙ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙgyayˉ jwooˈ raˉllu̱u̱ꜗ kihꜗ Dio.
2 Matat etei Jesu tana’itin, ata baitumatum an naatu yomanin, sabuw hibai onaf afe’en hi’onaf hibi’i’iyab, men biyan eohow. Anayabin yasisir nanamaim ma’am i so’ob, imih wainab in yomaninamaim yen God ana asukwafune mare bonamanamarinamaim ema’am.
3 Jmeeˊ daˊ hnähꜘ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ, haˉ ko̱hꜘ wɨɨꜘ saꜙ gaꜙjëëyꜗ kihꜗ dsaˉ hñaaˉ dsëꜗ hi̱ˉ gaꜙläꜙhneeꜙ kya̱a̱yhˊ. Läꜙja̱ˉ taꜙ hwa̱a̱ˋ hnähꜘ niꜙ saꜙ waˊ jehꜙ hohꜘ hnähꜘ.
3 Sabuw kakafih wanawanahimaim wawainab i kwananot, isan imih kwa men kwanahahar naatu gubam nahuriramih.
4 Jëëhꜘ, jeeˊ kwahˉ hnähꜘ beꜘ mahꜗ saꜙ tä̱hꜙ hnähꜘ kya̱a̱hˊ dsoˊkyeˉ, saꜙ gaˊ maˉtʉ̱ʉ̱hˊ hnähꜘ jmaˉ kyahꜗ hnähꜘ.
4 Anayabin bowabow kakafih bairi kwabiyow ana veya kwa men yait hi’asbuni imorobomih.
5 Cheˊ maˉgaaꜘ hohꜘ hnähꜘ nʉʉhꜚ kihꜗ Dio, heˉ hlë̱ë̱yh˜ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ jo̱o̱yꜘ, hehꜗ heˉ gaꜙjäyhꜘ:
5 Buk Atamaninamaim God kwa i natunatun rouw koufair tur bit kwanotanot? Iti na’atube eo,
6 Jëëhꜘ, Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ, heeyh˜ wɨɨꜘ hi̱ˉ hnääyꜗ baˊ.
6 Anayabin Regah orot babin iyab isah ebiyabow boro baikwatutunen nitih, naatu orot babin iyab i natunatunamih ebowabow boro baimakiy nitih.”
7 Waˊ kwëëhˈ hohꜘ hnähꜘ heˉ heeyh˜ hnähꜘ wɨɨꜘ. Heˉ jmä̱ä̱y˜ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ jo̱o̱yꜘ baˊ ja̱ˉ. ¿Cheˊ jwaꜚ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ chihˉ hi̱ˉ saꜙ heeh˜ Tääˋ kya̱a̱yˈ wɨɨꜘ?
7 Biyababan fokarih wanawanan kwana fair nawainabi nati i kwa a baikwatutunen na’atube, anayabin kwa i natunatun imih ebi’obaiyi. It tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit i kwaso’ob.
8 Gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ jneˊ heeh˜ Dio wɨɨꜘ. Pero cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙheehꜗ Dio hnähꜘ wɨɨꜘ, saꜙ la̱a̱hꜗ hnähꜘ jo̱o̱yꜘ. La̱a̱hꜗ hnähꜘ läꜙko̱hꜘ hi̱ˉ saꜙ cha̱a̱ˉ jʉʉˊ baˊ.
8 God natunatun etei baikwatutunen ebitih, naatu o baikwatutunen men inabaib na’at, nati ana itinin o i men natun anababatun. O i tamat en, ometakek.
9 Taꜙ jyohꜘ ko̱ˉta̱a̱ˉ, tääˋ jnänˋ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ hwaꜗ laˉ gaꜙheeyhꜗ jneˊ wɨɨꜘ läꜙ maˊ mähˈ jneˊ mahꜗ gaꜙläꜙhnääꜙ jnihꜘ. ¿Heˉlaˈ saꜙ jmeenˊ chaˉgaˊmiihˉ heˈ kihꜗ Tääˋ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ jʉʉˊ jmɨˉlleꜘ jnänˋ, mahꜗ läꜙja̱ˉ cha̱a̱ˉ jneˊ tä̱ä̱ꜘ baˊ?
9 Kek ana veya, tamatanah baikwatutunen hibitit i taso’ob, naatu takakafiyih. Imih Tamat maramaim baikwatutunen nabitit ana maramaim tanakakafiy gewas, saise boro ma’ama wanatowanamaim tanama.
10 Tääˋ jnänˋ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ hwaꜗ laˉ, gaꜙheeyhꜗ jneˊ wɨɨꜘ miihˉ jmɨɨˊ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ, läꜙko̱o̱ˉ laꜗ hʉʉˊdsëˉ kiyhꜗ. Pero taꜙ jyohꜘ ko̱ˉta̱a̱ˉ, hi̱ˉ gyaꜗ gyʉʉhˈ heeyh˜ jneˊ wɨɨꜘ kihꜗ heˉ lluꜗ jnänˋ baˊ mahꜗ hwë̱ë̱ꜙ jneˊ naˉjngëëˈ läꜙko̱o̱ˉ la̱a̱yꜗ hñiiyꜘ.
10 Tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit, nati i it ata ma gewasin isan. Baise God baikwatutunen ebitit i turobe naatu gewasin, anayabin i ekokok, i ana kakafiyin bairi tanafaram.
11 Dsooꜘ baˊ, saꜙ tɨh˜ dsëˉ jneˊ toˉcha̱hꜘ waˊraˉ gaꜙheeyhꜗ jneˊ wɨɨꜘ. Ko̱o̱ˉ dsaˉläˉmeehˉ dsënˉ baˊ ja̱ˉ. Pero maˉngëëꜘ maˉheeyhꜗ jneˊ wɨɨꜘ, läꜙtë̱ë̱ˉ jneˊ jmeenˊ heˉ lluꜗ jmahꜗ hiꜙ jmeeꜙ hiiꜘ tiiˊ jnänˋ kaˉlähꜘ.
11 Baikwatutunen tabaib ana veya’amaim biyat i ebababan tarererey naatu men tabiyasisir. Baise biyababan ufunamaim sabuw iyab baikwatutunen hibai hibi’akir hai yawas boro namutufor yasisiramaim hinama gewas.
12 Heˉja̱ˉ kwaˊ hnähꜘ beꜘ, hnähꜘ hi̱ˉ saꜙ chaˉ beꜘ kihꜗ.
12 Isan imih kwanunuw uma tehahahar kwana’awanfairen, naatu a hiririm ra’iyemih kwabiwa’an kwanabat gewas.
13 Kwaˊ hnähꜘ beꜘ goˉnääꜘ hnähꜘ ko̱ˉdsooꜘ mahꜗ të̱ë̱ꜗ beꜘ hi̱ˉ saꜙ be̱e̱ꜘ hiꜙ läꜙja̱ˉ moꜙsoꜙ ka̱yh˜ jwëˈ.
13 A i namutufor efatut kwanan, saise sabuw afa ah umah ririmih naatu kiyatabirih kwa hi’ufnuni tenan boro men hinawasdidir hinare, baise kwane i boro hai fair hinab maiye hini’ufnuni.
14 Hnøøhˈ hnähꜘ haˉ läꜙ jeeˊ hɨɨˈ tiiˊ kyahˈ hnähꜘ kya̱a̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ, hiꜙ haˉ läꜙ jeeˊ le̱e̱hꜘ hnähꜘ naˉjngëëˈ chaˉgaˊmiihˉ. Jëëhꜘ, hi̱ˉ saꜙ naˉjngëëˈ, saꜙ dsaˉta̱a̱yhˋ yaꜙjwɨɨꜗ kihꜗ Dio.
14 Kwanasinaftobon taituwa bairi tufuwamaim kwanama, naatu kwanayasairi kakafiyinamaim kwanama. Anayabin orot yait ana yawas men ya’asair kakafiyinamaim ema’am Regah ana yumat boro men na’itin.
15 Le̱e̱hꜚ hnähꜘ haˉ gaˉ cheˉ gaꜙjñuuhˊ hnähꜘ kihꜗ heˉ laˊ kwaꜙ Dio jnänˋ. Gooˉ waˊraˉ gaꜙläꜙwɨɨꜘ hohꜘ hnähꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉ. Hiꜙ kya̱a̱hˊ heˉ hlɨɨhˈ ja̱ˉ he̱e̱˜ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ.
15 Mata toniwa’an gewas, men yait ta God ana manaw ana kabeberane namatabiramih. Kwana’itin gewas men yait ta kwa wanawanamaim ihitutu na’atube ub nakufaifaiy, naatu ana fafa’amaim sawar etei hinakokoramih.
16 Niꜙ ja̱a̱ˉ hnähꜘ dsaˉmëꜘ dsaˉñʉʉhˉ, taꜙ ka̱a̱hꜙ hnähꜘ waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ. Taꜙ jmeeˉ hnähꜘ taꜙ kooꜘ heˉ laˊ kwaꜙ Dio, läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjmeeꜘ Esaú. Maˉnaˉlaꜚ juuˈ hyoyhꜙ he̱e̱yꜚ, kihꜗ heˉ la̱a̱yꜗ gyʉ̱ʉ̱ˉ toˉnëˊ. Pero gaꜙhnɨɨyꜘ heˉ ja̱ˉ, ko̱o̱ˉ gaꜙtë̱ë̱yꜘ ko̱o̱ˉ wɨ̱ɨ̱ꜘ maꜗ baˊ.
16 Kwana’itin gewas men yait ta na’in nisesebar kwanekwanemih, o Esau sisinaf na’atube nasinaf koun God nitinimih. Anayabin Esau bay tew ta’imonamaim kek ai’in hai onowaten sawar tutufin etei bora’ah tain itin.
17 Maˉñehˊ baˊ hnähꜘ haˉ läꜙ gaꜙlaꜗ kiyhꜗ taꜙ chaˊnëˊ. Maˊ chu̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ jmiiyˉ mahꜗ maˊ miˉjä̱ä̱yꜗ, mahꜗ maˊ kwëëyhˈ heˉ maˉnaˉlaꜚ he̱e̱yꜚ. Pero saꜙ gaꜙhyoyhꜗ. Maꜙkeꜙ gaꜙhooyhꜗ chaˉmiihˉ, moꜙsoꜙ gaꜙläꜙsɨɨꜗ juuˈ kihꜗ jmiiyˉ.
17 Naatu sawar abisa uf himamatar i kwaso’ob, Esau tamah ana baigegewasin isan erererey auman bifefeyan tamah rutawiy. Anayabin abisa marasika sisinaf men dogor baikitabir bai.
18 Jëëˋ daˊ hnähꜘ, saꜙ gaꜙllaꜙnäähꜗ hnähꜘ mohꜘ Sinaí heˉ saꜙ maˊ leꜘ dsaˉnääꜗ dsaˉ chu̱hꜙ kihꜗ, läꜙko̱o̱ˉ gaꜙlaꜗ kihꜗ dsaˉ Israel lloꜘjooꜗ. Peerꜙ gaꜙhyaˉ jeˉ gyʉʉhˈ mohꜘ ja̱ˉ, gaꜙlaꜗ naˉho̱o̱ˉ lähˉ, gaꜙhɨɨꜘ gooˉ, jaꜗ ko̱o̱ˉ lleꜘ täꜘ.
18 Kwa i men kwana oyaw an kwatit Israel sabuw sawar hi’i’itin na’atube kwa’itinimih. Anayabin Israel sabuw hina oyaw Sinai anamaim hititit ana veya wairaf in bitakir hi’itin, gugumin kakafin anababatun hi’itin, wowog gagamin maiyow re’er hi’itin. Naatu nidun hinonowar i
19 Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙläꜙnʉʉhꜘ hi̱i̱ˊ luuꜘ hooˊ, gaꜙläꜙnʉʉhꜘ hlëëhꜙ Dio. Läꜙ maˊ gaꜙnuuꜘ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙchu̱u̱yꜘ chaˉmiihˉ mahꜗ moꜙsoꜙ hlëëhꜗ gyihꜗ kya̱a̱yhˊ.
19 tour nidun hinowar, naatu orot fanan hinonowar ana veya yah birubir fafar Moses hi’u, “Orot ku’otan aki men akokok tur ta nao maiye ananowar.”
20 Jëëhꜘ, saꜙ gaꜙläꜙbeꜘ dsëyꜗ maˊ nuuyˈ madaꜚ heˉ maˊ jmeeyꜙ: “Cherˊmahꜗ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ gaꜙheeꜘ nëˊ mohꜘ laˉ, maꜙkeꜙ ja̱a̱ˉ jahꜘ, jmeeꜙ biiꜗ ju̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ ku̱u̱ˊ o ju̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ ñeˈ chʉ̱ʉ̱hˉ.”
20 Anayabin God ana ofafar tur fokarin iti na’atube eo isan i hibir, “Bobaituw ta nan iti oyaw sisibinamaim natit nabubutubun na’at kabayamaim kwanarab namorob.”
21 Kihꜗ heˉ laꜗ gooˉ ngëëˈ heˉ gaꜙjëëꜗ dsaˉ heꜘ, heˉja̱ˉ läꜙ gaꜙtëꜘ Moisé gaꜙjähꜘ: “Peerꜙ gohnꜙ, läꜙji̱i̱hˈ jlä̱ä̱nꜙ.”
21 Abisa matahimaim hi’i’itin i hai bir ra’at, Moses auman ana bir ra’at eo, “Ayu iti sawar aitin abir au umau teo’oror.”
22 Laꜗ läꜙko̱o̱ˉ heˉ maˉllaˉnäähꜗ hnähꜘ mohꜘ Sión baˊ ja̱ˉ, jeeˊ jwɨɨˉ kihꜗ Dio ji̱i̱hꜙ, jwɨɨˉ Jerusalén heˉ hlaˉ gyʉʉhˈ jmɨˉgyʉʉꜙ, jeeˊ tä̱ä̱hˊ chaˉmiihˉ mil ángele hi̱ˉ jmeeꜙ jmɨɨˊ kihˈ Dio.
22 Baise boun kwa i kwana oyaw wabin Zion imaim kwatit, God wanatowan ma’ama’anin ana bar ana merar, mar ana Jerusalem, tounamatar kou’ay gagamin na’in dones na’atube tibiyasisir wanawanah kwarun bairi kwabiyasisir.
23 Hiꜙ maˉku̱hꜗ hnähꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ gaꜙhe̱e̱hˉ kihꜗ Dio toˉnëˊ hi̱ˉ naˉsɨɨˉ jmɨɨˉ kihꜗ gyʉʉhˈ jmɨˉgyʉʉꜙ. Maˉllaˉnäähꜗ hnähꜘ kihꜗ Dio hi̱ˉ llaꜗ taˊ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ, ja̱ˉbaˊ jeeˊ tä̱ä̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ llu̱u̱ꜗ, hi̱ˉ la̱a̱ꜗ jmɨˉlleꜘ hi̱ˉ gaꜙjmä̱ä̱ꜗ Dio llu̱u̱ꜗ goˉte˜.
23 Kwa i kwana God natunatun ai’in hai yasisir wanawanan kwarun, natunatun wabih maramaim hikikirum, kwa i kwana sabuw etei hai baibatiyenayan ana God biyan kwanatit. Naatu sabuw gewasih ayubih kouksouwen hibaika tema’am biyah kwatit.
24 Maˉllaˉnäähꜗ hnähꜘ kihꜗ Jesús hi̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ko̱o̱ˉ hmoohˊ hmëëꜘ hiꜙ läꜙja̱ˉ maˉllaˉnäähꜗ hnähꜘ kihꜗ jmaˉ heˉ gaꜙtu̱u̱ˉ kwa̱a̱t˜ jnänˋ. Jmaˉ ja̱ˉ ngɨɨꜙ lluꜗ jnänˋ. Saꜙ hnɨɨ˜ kihꜗ dsaꜙ läꜙko̱o̱ˉ jmeeꜙ jmaˉ heˉ gaꜙtu̱u̱ˉ kihꜗ Abel.
24 Kwana Jesu obaibasit boubun ana foun batayan biyan kwatit naatu rara boubun suware’er i igewasin kwanekwan men Abel ana rara na’atube.
25 Heˉja̱ˉ le̱e̱hꜚ hnähꜘ waˊraˉ gaꜙjmeehˊ hnähꜘ cha̱a̱hˉ hnähꜘ kihꜗ hi̱ˉ hlë̱ë̱h˜ hnähꜘ. Jëëhꜘ, hi̱ˉ saꜙ gaꜙhiiꜗ maˊ nuuˈ, läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙhlëëhꜘ Dio kya̱a̱yhˊ gyʉʉhˈ mohꜘ heˉ chihꜗ hwaꜗ laˉ, saꜙ gaꜙla̱a̱ꜘ hi̱ˉ heꜘ. ¿Haˉ baˊ läꜙ lä̱ä̱ꜘ jneˊ ja̱ˉ, cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙjmeenˊ heˈ kihꜗ hi̱ˉ hlë̱ë̱h˜ jneˊ läꜙ gaꜙtëꜘ gyʉʉhˈ jmɨˉgyʉʉꜙ?
25 Kwana’itin gewas God abisa boun eo kwananowar, men kwanakwahir. Anayabin sabuw iyab marasika oyaw anamaim Moses eo hinowar fanan hisasair i baimakiy men kafa’imo hihaiwimih. Naatu boun God fanan i mutufor marane re eo tanonowar, baise kwanitafasar fanan kwanasasair na’at, kwa i kwamorob sawar. Baimakiy kakafin anababatun boro men karam kwanahaiw!
26 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙhlëëyhꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉ heꜘ, läꜙkye̱ˉ hwaꜗ gaꜙjehꜗ. Pero ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙjäyhꜘ: “Ko̱o̱ˉ gaˊ ko̱o̱ˉ häˊ jmeenˋ jehˈ hwaꜗ laˉ, läꜙkye̱ˉ gyʉʉhˈ jmɨˉgyʉʉꜙ kaˉlähꜘ.”
26 Oyaw Sinai anamaim i fananawat eo, me etei i’uruyuy, baise boun it ata veya’amaim ana omatanen hikirum inu’in na’atube boro namatar, “Veya ta boro men me akisin aniyuwiyuw, baise mar tafaram etei boro aniyuwiyuw.”
27 Kya̱a̱hˊ heˉ gaꜙjäyhꜘ: “Ko̱o̱ˉ gaˊ ko̱o̱ˉ häˊ”, dsaˉläˉngëëꜘ jneˊ, ä̱ä̱hꜗ goˉte˜ läꜙjëꜙ heˉ leꜘ saˊjehꜗ. Heˉ ja̱ˉ hnøøꜗ jähꜙ, läꜙjëꜙ heˉ naˉlaꜚ heˉ gaꜙjmeeꜘ Dio. Ja̱ˉgaˊ naꜙ, jä̱ꜗ ko̱o̱ˉ hwehˉ läꜙjëꜙ heˉ saꜙ leꜘ saˊjehꜗ.
27 Tur mar ta’imon i bebeyan i’obaiyit taitin, God umanamaim abisa eo himatar tema’am boro etei niyuwiyuw hai efan hinasa’iren. Baise sawar abisa wanatowan ma’amih bimataren boro hai efanika hinama.
28 Heˉja̱ˉ waˊ kwanˊ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio, kihꜗ heˉ maˉnaˊjnääꜘ jneˊ yaꜙjwɨɨꜗ kiyhꜗ jeeˊ saꜙ leꜘ saˊjehꜗ niꜙ miihˉ. Waˊ jmeenˊ taˊheꜗ kiyhꜗ, waˊ ga̱hꜙ jnihꜘ, waˊ nʉʉhˊ jneˊ kiyhˈ, läꜙja̱ˉ baˊ tɨh˜ dsëyꜗ.
28 Imih God ana merar tanay anayabin, it i God ana aiwobomaim tarun, nati efan God boro men niyuwiyuw. Imih God tanifai tanabora’ara’ah ata not tutufin etei kakaf bir auman.
29 Jëëhꜘ Dio jnänˋ la̱a̱ꜗ jeˉ heˉ miˉlla̱a̱ꜙ läꜙjëꜙ goˉte˜.
29 Anayabin ata God i turobe tafaram gurusenayan ana wairaf.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.