Apocalipse 6
Hmooh hmëë he- ga-jmee Jesucristo; Salmos (CHZNTPS) vs NVI
1 Gaꜙji̱i̱ꜗ Borrego mähꜗ ko̱o̱ˉ jwë̱ë̱ꜗ heˉ naˉgyo̱hꜘ ja̱ˉ, gaꜙjëënꜗ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙnuunꜗ gaꜙhlëëhꜘ ja̱a̱ˉ kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ kye̱e̱ꜘ jahꜘ heꜘ. Lleꜘ kiyhꜗ maˊ nʉʉhꜘ läꜙko̱o̱ˉ ki̱i̱ˉ hɨ̱ɨ̱˜ ñihꜗ, gaꜙjäyhꜘ:
1 Observei quando o Cordeiro abriu o primeiro dos sete selos. Então ouvi um dos seres viventes dizer com voz de trovão: "Venha! "
2 Maˊ gaꜙjëënꜗ, gaꜙjë̱ë̱nꜙ ja̱a̱ˉ kyaˊjɨɨhˊ tä̱ä̱ˉ. Hi̱ˉ maˊ dsë̱ë̱˜ kyaˊjɨɨhˊ heꜘ maˊ cho̱o̱hˉ ko̱o̱ˉ hmaˉ heˉ tey˜ flecha. Gaꜙhyoyhꜗ ko̱o̱ˉ coron hiꜙ yaꜙhë̱ë̱yꜗ maˉnaˊllu̱u̱yˋ mahꜗ liyhꜙ jeeˊ hniiˉ.
2 Olhei, e diante de mim estava um cavalo branco! Seu cavaleiro empunhava um arco, e foi-lhe dada uma coroa; ele cavalgava como vencedor determinado a vencer.
3 Läꜙ maˊ gaꜙji̱i̱yꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ to̱ꜗ jwë̱ë̱ꜗ heˉ naˉgyo̱hꜘ ja̱ˉ, gaꜙnuunꜗ gaꜙhlëëhꜘ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ꜗ jahꜘ heꜘ, gaꜙjäyhꜘ:
3 Quando o Cordeiro abriu o segundo selo, ouvi o segundo ser vivente dizer: "Venha! "
4 Yaꜙhë̱ë̱ꜗ jñahꜘ kyaˊjɨɨhˊ gyu̱u̱ꜘ jihˈ. Hi̱ˉ maˊ dsë̱ë̱˜ kyaˊjɨɨhˊ heꜘ gaꜙhyoyhꜗ ko̱o̱ˉ ñeˈtuuhꜚ jʉʉhˉ. Läꜙja̱ˉ gaꜙhyoyhꜗ beꜘ mahꜗ jñuuyhꜗ heˉ hiiꜘ tiiˊ kihˈ dsaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ. Llayꜗ hniiˉ mahꜗ jngëëhꜗ dsaˉ dsaˉkya̱a̱hˊ.
4 Então saiu outro cavalo; e este era vermelho. Seu cavaleiro recebeu poder para tirar a paz da terra e fazer que os homens se matassem uns aos outros. E lhe foi dada uma grande espada.
5 Läꜙ maˊ gaꜙji̱i̱yꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ hnëˉ jwë̱ë̱ꜗ heˉ naˉgyo̱hꜘ ja̱ˉ, gaꜙnuunꜗ kihꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ u̱u̱ˉ jahꜘ heꜘ, gaꜙjäyhꜘ:
5 Quando o Cordeiro abriu o terceiro selo, ouvi o terceiro ser vivente dizer: "Venha! " Olhei, e diante de mim estava um cavalo preto. Seu cavaleiro tinha na mão uma balança.
6 Ja̱ˉgaˊ gaꜙnuunꜗ gaꜙhlëëhꜘ to̱ꜗdsaahˋ jeeˊ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ kye̱e̱ꜘ jahꜘ heꜘ, maˊ jäyhꜘ:
6 Então ouvi o que parecia uma voz entre os quatro seres viventes, dizendo: "Um quilo de trigo por um denário, e três quilos de cevada por um denário, e não danifique o azeite e o vinho! "
7 Läꜙ maˊ gaꜙji̱i̱yꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ kye̱ꜘ heˉ naˉgyo̱hꜘ ja̱ˉ, gaꜙnuunꜗ kihꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ kye̱ꜘ jahꜘ heꜘ, gaꜙjäyhꜘ:
7 Quando o Cordeiro abriu o quarto selo, ouvi a voz do quarto ser vivente dizer: "Venha! "
8 Maˊ gaꜙjëënꜗ, gaꜙjë̱ë̱nꜙ ja̱a̱ˉ kyaˊjɨɨhˊ nääꜘ. Hi̱ˉ maˊ dsë̱ë̱˜ kyaˊjɨɨhˊ heꜘ maˊ che̱e̱ˉ Hi̱ˉ Naˉju̱u̱ˊ, jä̱hꜙ kaahˋ kiyhˈ maˊ jnäꜘ chaˊjeˉ. Gaꜙhyoyhꜗ beꜘ kihꜗ ko̱o̱ˉ kiihˋ kihˈ jmɨˉgyʉʉꜙ mahꜗ jngëëyhꜗ dsaˉ kya̱a̱hˊ ñeˈtuuhꜚ, kya̱a̱hˊ kyo̱o̱ꜘ, kya̱a̱hˊ dsooˊ, hiꜙ kya̱a̱hˊ jahꜘ hä̱ä̱ˈ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ hwaꜗ laˉ.
8 Olhei, e diante de mim estava um cavalo amarelo. Seu cavaleiro chamava-se Morte, e o Hades o seguia de perto. Foi-lhes dado poder sobre um quarto da terra para matar pela espada, pela fome, por pragas e por meio dos animais selvagens da terra.
9 Maˊ gaꜙji̱i̱yꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ hñaꜘ heˉ naˉgyo̱hꜘ ja̱ˉ, gaꜙjë̱ë̱nꜙ taꜙ hwaꜗ kihꜗ naˊhyooꜘ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙju̱u̱ꜗ kwa̱a̱t˜ kihꜗ juuˈ kihꜗ Dio hiꜙ kwa̱a̱t˜ kihꜗ heˉ gaꜙmiꜙteyꜗ kwayꜙ juˈdsooꜘ.
9 Quando ele abriu o quinto selo, vi debaixo do altar as almas daqueles que haviam sido mortos por causa da palavra de Deus e do testemunho que deram.
10 Hi̱ˉ heꜘ maˊ hlëëhꜙ ki̱i̱ˉ:
10 Eles clamavam em alta voz: "Até quando, ó Soberano santo e verdadeiro, esperarás para julgar os habitantes da terra e vingar o nosso sangue? "
11 Läꜙja̱a̱ˉ läꜙja̱a̱ˉ gaꜙhyohꜗ hmɨɨhˉ tøøˉ, hiꜙ gaꜙlaꜗ madaꜚ kiyhꜗ mahꜗ te̱e̱yhꜙ dsëyꜗ ko̱o̱ˉ gaˊ ko̱ˉhwëëꜘ läꜙji̱i̱hˈ dsë̱ë̱ꜗ ø̱ø̱yhꜚ, hi̱ˉ jmeeꜙ ja̱ˉbaˊ taˊ ja̱ˉ hi̱ˉ lleˋ kihˈ ju̱u̱ꜘ ja̱ˉbaˊ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙju̱u̱yꜗ hñiiyꜘ.
11 Então cada um deles recebeu uma veste branca, e foi-lhes dito que esperassem um pouco mais, até que se completasse o número dos seus conservos e irmãos, que deveriam ser mortos como eles.
12 Hiꜙ gaꜙjëënꜗ maˊ gaꜙnäyꜗ jeeˊ gaꜙtëꜘ jñiiꜘ heˉ naˉgyo̱hꜘ ja̱ˉ. Gaꜙjehꜗ wɨɨꜘ jwërte hwaꜗ, gaꜙläꜙlähꜙ nëˊ hyooˉ, läꜙko̱o̱ˉ lähˉ hmɨɨhˉ heˉ kë̱hˉ dsaˉ hi̱ˉ tiˉmeehˉ dsëꜗ läꜙ maˊ dsaˉju̱u̱ꜘ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ kiyhꜗ. Hiꜙ nëˊ sɨhˉ ko̱ˉllaˉ gaꜙläꜙgyʉ̱ʉ̱ꜘ jmaˉ.
12 Observei quando ele abriu o sexto selo. Houve um grande terremoto. O sol ficou escuro como tecido de crina negra, toda a lua tornou-se vermelha como sangue,
13 Gaꜙhla̱a̱ꜗ nʉʉꜘ hi̱ˉ maˊ hë̱ë̱ꜚ gyʉʉhˈ läꜙ gaꜙtëꜘ hwaꜗ, läꜙko̱o̱ˉ hlaꜙ mɨˈhigo gyʉʉhˈ hmaˉ kihꜗ, waˊraˉ gaꜙjmeeꜘ lleꜘ täꜘ.
13 e as estrelas do céu caíram sobre a terra como figos verdes caem da figueira quando sacudidos por um vento forte.
14 Gyʉʉhˈ jmɨˉgyʉʉꜙ gaꜙä̱ä̱hꜗ goˉte˜ läꜙko̱o̱ˉ moˊjeˉ heˉ dsaˉgye̱e̱ꜗ kihꜗ hñiiꜘ. Gaꜙläꜙjëꜙ mohꜘ kya̱a̱hˊ läꜙjëꜙ hwaꜗ heˉ täähˊ jeeˊ jmɨˉñeehꜚ gaꜙläꜙsɨɨꜗ hø̱ø̱ˈ.
14 O céu foi se recolhendo como se enrola um pergaminho, e todas as montanhas e ilhas foram removidas de seus lugares.
15 Läꜙjë̱ë̱ꜙ rey hi̱ˉ cha̱a̱ˉ hwaꜗ, dsaˉka̱a̱hˊ, dsaˉ chaˉ kuuˊ, jʉʉˊ hløøꜘ, hiꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ be̱e̱ꜘ gaˊ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ naˉhnëëˊ jmeeꜙ taˊ, hiꜙ hi̱ˉ saꜙ naˉhnëëˊ gaꜙhmääyhˉ nehꜙ tooˉ ku̱u̱ˊ hiꜙ nehꜙ ku̱u̱ˊ hlooˉ.
15 Então os reis da terra, os príncipes, os generais, os ricos, os poderosos — todos os homens, quer escravos, quer livres, esconderam-se em cavernas e entre as rochas das montanhas.
16 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ heꜘ gaꜙjähꜘ sɨɨyhꜙ mohꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ hlooˉ kaˉlähꜘ:
16 Eles gritavam às montanhas e às rochas: "Caiam sobre nós e escondam-nos da face daquele que está assentado no trono e da ira do Cordeiro!
17 Jëëhꜘ maˉdsë̱ë̱ꜗ jmɨɨˊ jʉʉhˉ heˉ yaˉjë̱ë̱ˈ dsëyꜗ. ¿Hi̱i̱ˉ baˊ tä̱ä̱ꜙ te̱e̱ꜗ kya̱a̱yhˊ? —gaꜙjäyhꜘ.
17 Pois chegou o grande dia da ira deles; e quem poderá suportar? "
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Apocalipse 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.