Marcos 12

Lataiquiʼ loyaʼapa iƚe al cʼa lixpicʼepa L̵anDios (CHDNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesús ipango'ma i'onƚico'ma lo'epa ȽanDios fa'a li'a ƚamats'. Timila':
1 Imaibo Jesu oroubonamaim sabuw i’obaiyih eo, “Orot ana masaw bo ai ro’on tanum fur ear ituwafut, naatu wine bunubunuw ana hub bai, kaifenayan ana bar wowab sawar naatu sabuw afa tubunih hima masaw hikaif, masaw matuwan bainanawanamih in.
2 Licuaitsi litine lipammaitsi lan 'uva umme'ma anuli ƚimozo. Timitola' lin'epá canic': “Lapi'iƚa' ƚi'huexi ƚaipoujna”.
2 Grape iyamur bairuhin ana veya, ana akir orot iyafar na masaw kaifenayah biyah tit ibo aunowan bairuhin isan.
3 Lin'epá canic' i'noƚ'me cal mozo. Ummena'me. Aiquilepi'i.
3 Baise masaw kaifenayah akir orot hibai hirab uman en hiyafar matabir in.
4 Ƚapoujna ummecona'ma ocuena quimozo. Licuaitsi jiƚpiya lin'epá canic' ixcai'e'me ƚijuac, imiloj'me cataiqui'.
4 Naatu masaw matuwan ibanak akir orot ta iyafar maiye na. Masaw kaifenayah akir orot hibai ukwarin hitut hi’a’afiy erebiya’ohow matabir.
5 Ummecona'ma ocuenaj mozo. Iƚque cal mozo ima'a'me. Ummecona'mola' axpela' ocuenaye. Untafem'mola' jouc'a ima'am'mola'.
5 Masaw matuwan akir orot tabo iyafar maiye nan hibai hirab morob, naatu akir wairafih moumurih maiyow biyafarih afa hibow hirouw afa hibow hi’asbunubunuw himorob.
6 ’Ipanenni ma le'a anuli naitsi ƚommeya. Iƚque i'hua, ti'ay capic'a juaiconapa. Umme'ma. Icua'ma: “Tixpaic'eta ƚai'hua”.
6 “Orot ta’imonamo ihamiy ma’am i masaw matuwan natun ana yabow akisinamo, uftoro’ot iyafar not eo, ‘Natu boro hinakakafiy.’
7 Lin'epá canic' timiyoƚtsi: “Iƚque i'hua ƚipoujna camats'. Aƚma'aƚe. Tijouƚa' aƚma'aƚe illanc' ticuainata caƚmane cal 'huexi.”
7 “Baise masaw kaifenayah orot natun nan hi’itin taiyuwih hio, ‘Masaw matuwan natunaban iti, kwana ta’asabun, saise sawar tanab it ninowat.’
8 Iƚne i'noƚ'me ƚamijcano, lima'a'me, ipa'a'me iƚe ƚamats' pe lifapa ƚaifa'.
8 Imih himisir kek hibai hirab morob naatu biyan hibai hisaroun masaw ufunane ra’iy.
9 ’Ƚipoujna camats', ¿te co'e'eyacola' iƚne lin'epá canic'? Iya' camilhuo': Ƚapoujna ti'hua'ma pe lomana' iƚniya lan xanuc', tima'atola'. Ƚemats' lifapa ƚaifa' uva tepi'i'mola' ocuenaye lan xanuc'.
9 “Masaw matuwan iti tur nanonowar boro mi’itube nasinaf? Orot boro nan masaw kaifenayah nabow narouw hinamorob naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif.
10 ’¿Te a'i coƚsuec' al Paxi Liniƚingiya loya'apa te ts'i'ic' lo'iya? Ticua:
10 Buk iti na’atube hikikirum kwaiyab kwa’itin,
11 ȽanDios ƚaƚPoujna toƚta'a ƚecuej'micopa.
11 Iti i Regah sinaf matar
12 Lixanuc' cal cuecaj ca'ailli' jouc'a lomxiye nomuc'iyalepá locuxepa ȽanDios ixtuc'o'me Jesús, ticuayi: “Iƚque Jesús aƚ'onƚiconga' to iƚne lixcay lin'epá canic' jiƚpe ƚamats' lifampa cal 'uva”. Ehue'me te co'iya mi'noƚyacu Jesús. Ailopa'a qui'e'epa. Tixpaic'ennila' lan xanuc'. Ipo'no'me jiƚpe. Iyena'me.
12 Basit Jew ukwarih hikok Jesu hitab hitarab, anayabin iti oroubon eo’o ana naniyan hibaib i isah eo, baise rou’ay gagamin isan hibir, imih Jesu hihamiy in.
13 Ummem'mola' lan xanuc' fariseo jouc'a lixanuc' cal rey Herodes. Ticuis'mot'ƚeta Jesús. Tehuaita. Ehue'me te co'iya micufyacu.
13 Pharisee afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa auman hiyafarih hin Jesu biyan hitit baibatemaim baikubibiruwin isan.
14 Icuaitsa, timiyi Jesús:
14 Hina biyan hitit naatu hio, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob o abisa kuo’o i turobe, sabuw abisa tisisinaf isan men kunotanot, naatu sabuw hai not o men kui’itin, baise turobe God ana kok abisa sabuw kubi’obaiyih. Kuo anowar Caesar isan kabay ana bibaiyan boro ata ofafar ana astu’ub ai en?
15 Jesús ixina' te ts'i'ic' liƚpicuejma' iƚniya. Iƚpic'a tifel'miƚe. Ma le'a ti'e'eyoƚtsi to lan c'a xanuc'. Timila':
15 Imih kabay anayai ai en?” Baise Jesu hai baifuwen itin naatu eo, “Aisim ayu kwabikubibiruwu? Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.”
16 Itai'etsa. Jesús icuis'e'mola', timila':
16 Kabay hibai hina hitin naatu ibatiyih, “Yait ana yumat naatu wabin?”
17 Italai'e'e'me, timiyi:
17 Imaibo Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, abisa God nowan God kwanitin.”
18 Lijou'ma icuaitsa pe lopa'a Jesús lan xanuc' saduceo. Iƚne naihuejpá lataiqui' loya'apa: “Lan xanuc' tima'mola' nulemma, aimimaf'iyacu”. Jouc'a tehuaiyi Jesús, icuis'e'me, timiyi:
18 Imaibo Sadducee morobone misir maiye isan men tibitumatum hina Jesu biyan hitit hibatiy.
19 ―Momxi, pe liniƚpa Moisés aƚcuxenga', tuya'e': “Cal xans timaƚa', ma' imaf'i' ƚipeno ailopa'a qui'hua, ƚipima tileco'ma ƚi'maxi. Tipajntsi quiƚ'hua tecui'i'me lipuftine ƚimanapa. Timetsaicom'me to qui'hua ƚimanapa. Tepi'im'me ƚi'huexi ƚimanapa.”
19 “Bai’obaiyenayan Moses aki isai ofafar iti kirum, ‘Orot natabin natun en namomorob na’at, kwafur i boro orot ta ni’aawan saise kek hinatufuw tuwah momorob efanin.’
20 Itsiya lu'i'mo' li'ipa.
20 Imih marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin natun en morob.
21 Ƚipima ƚimanapa ileco'ma ƚi'maxi. Ailopa'a quiƚ'hua, jouc'a imana'ma.
21 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’aawan, ibo na’atube kek en morob. Ef ta’imon matar orot founamaim,
22 Jouc'a ƚocuena ƚipima ileco'ma ƚi'maxi. Ma' anuli uyaico'ma. Locuenaye amalujxi lipimaye ma toƚta'a luyalaico'me. Jouc'a ileco'me ƚiƚ'maxi, anuli anuli imana'mola'. Aiquiƚsina' quiƚ'hua. Lijou'ma imana'ma ƚaca'no' jouc'a.
22 naatu etei’imak nah seven babin hi’aawan aurih kek en himumurub, uftoro’ot babin morob.
23 Lan caitsi joupa ilecopá ƚaca'no'. Itsiya lu'itsonga': Ticuaitsi litine timaf'inaƚe limanapola', ¿naitsi co'iya ƚipe'ailli'?
23 Morobone hina mimisir ana veya babin i boro orot menatan ni’aawan? Anayabin nah seven etei babin ta’imon hi’aawan.”
24 Jesús timila':
24 Jesu iyafutih eo, “Kwa i anot hikwaris! Anayabin kwa Buk Atamanin hikikirum men kwaiyab naatu God ana fair auman men kwaso’ob?
25 Timaf'inƚe lan xanuc' tipalnacu pe lomana' limanapola', iƚniya aimemalƚiyacu, ni lacuƚhue ni lacaƚ'no'. Ti'onƚcotola' to lapaluc' quema'a.
25 Morobone misir maiye ufunamaim tabin men ema’am, sabuw etei boro mar ana tounamatar na’atube hinama.
26 ’Imanc' toƚcuayi: “Aimimaf'iyacu limanapola'”. ¿Te aicoƚsuec' liniƚpa Moisés? Jiƚpe tuya'e' li'ipa litine lonajpa lac'ec. Iƚe litine ȽanDios timi: “Iya' NanDios, ilenDios Abraham, Isaac y Jacob”.
26 Naatu morobone misir maiye isan Moses ana buk kutor wairaf ea’arah isan nati’imaim kikirum kwaiyab kwa’itin? God iti na’atube eo, ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God naatu Jacob ana God.’
27 ȽanDios a'i quilenDios limanapola'. Iƚque ilenDios ts'iƚmaf'i'. Imanc' juaiconapa timenaquilhuo'.
27 I men murubih hai Godamih, baise yawasih hai God, kwa i anababatun ef kwasa’ir!”
28 Jiƚpe tipa'a anuli ƚomxi nomuc'iyalepa locuxepa ȽanDios. Tiquimf'e iƚnu'hua laicuis'mot'ƚepa Jesús, ticueca Jesús titalai'e'ela' al c'a. Ipalaic'o'ma Jesús icuis'e'ma, timi:
28 Ofafar bai’ubaiyenayan ta nati’imaim ma tur nonowar Jesu tur gewasin Sadducee biya’afut itin, na Jesu ibatiy. “Ofafar tur etei wanawanahimaim tur menatan i gagamin?”
29 Jesús italai'e'ma, timi:
29 Jesu iya’afut eo, “Ofafar tur gagamin i iti, kwananowar Israel sabuw, Regah ata God akisinamo ata Regah.
30 Ima' to'nujuaitsi ȽanDios ƚoPoujna. Iƚque omenDios. Taihuejla' jahuay ƚomunxajma', jahuay ƚo'alma, jahuay lopicuejma', jahuay lopujfxi.”
30 Regah a God isan iniyabow, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei.
31 Locuena lataiqui' locuxepa ȽanDios tuya'e': “Ima' to'eyoxi capic'a. Ma toƚta'a to'eƚa' capic'a ƚof'as xans, naitsi ƚoftalecufya.” Iƚna'a atsila' cataiquí. Xonca atsila' ailopa'a.
31 Naatu ofafar gagamin bairou’abin i iti, ‘taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’ Ofafar iti rou’ab i gagamih ofafar etei hinatabirih.”
32 Ƚomxi timi:
32 Orot eo, “Abisa kuo i turobe bai’obaiyenayan, Regah akisinamo i God men god afa.
33 Aƚ'nujuaisle ȽanDios, alihuejle jahuay ƚalunxajma', jahuay laƚpicuejma', jahuay laƚpujfxi. Aƚ'etsola' capic'a laƚf'as xanuc' ma to maƚ'eyoƚtsi capic'a. Ja'ni toƚta'a aƚ'eyi, ticuaispa quipic'a ȽanDios. Ja'ni aimaƚ'eyacola' capic'a laƚf'as xanuc', tama aƚtsufcoƚe lopi'epa jiƚpe al altar, iƚe laƚ'ejma' aimicuaispa quipic'a ȽanDios.
33 Imih dogor tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei a God isan iniyabow naatu taituwa isah inabiyabow o isa kubiyabow na’atube, iti ofafar rou’ab i gagamih men for kwarouw sibor kwa’a’afusar na’atube naatu men sibor afa God isan kwaya’ay na’atube’emih.”
34 Jesús ixim'ma ƚomxi ac'a lipicuejma'. Italai'e'e'ma, timi:
34 Jesu orot ana baiya’afot i’itin i so’ob, iti orot i not wairafin, imih eo, “God ana aiwobomaim o men yokaika kuma’am.” Nati ufunamaim men yait ta Jesu isan baibat afa bow na ibaitiyimih.
35 Mipa'a Jesús pe lopa'a al cuecaj xoute' ti'hua timuc'ila' lan xanuc'. Timila':
35 Jesu Tafaror Baremaim ma bi’obaibiyih basit ibatiyih, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah Keriso isan i David ana agirane na hirouw teo’o?
36 Ituca' lonespa iƚque cal rey David. Muya'e' lataiqui' lu'ipa cal Espíritu Santo tuya'e':
36 David Anun Kakafiyin biwan ana veya iti na’atube eorereb,
37 Maƚque David inesco'ma cal Cristo, ticua “… ƚaiPoujna”. Ja'ni David itatahuelo cal Cristo, ¿te conescopa toƚta'a?
37 David taiyuwin Keriso isan i ana ‘Regah’ rouw eo, naatu mi’itube boro Keriso David ana agirane nan?”
38 Mimuc'iyale Jesús tu'ila':
38 Jesu ma bi’obaibiyih eo, “Mata toniwa’an Ofafar bai’obaiyenayah isah, i hai kok faifuw manimanih hina’osen hinaremor naatu ahar efanamaim sabuw merarayow hinitih,
39 Ƚajut'ƚi pe lafoƚyomma lan xanuc' iƚpic'a ticutsoƚaiƚe xonca jipu'hua li'huáqui. Ja'ni tijoc'innila' tixmocota iƚpic'a ticutsoƚaiƚe petsi locutsoƚaiyacu lan tsilaj xanuc'.
39 Kou’ay Baremaim urama’ama yayasairen i tebowabow naatu hiyuw ana veya efan gewasih tebowabow.
40 Tijoutsaf'ennila' ƚiƚ'huexi lacaƚ'no' lam potsateya. Mi'eyi toƚta'a ti'e'eyoƚtsi to lan c'a xanuc'. Ticoƚi tipalaic'oyi ȽanDios. Tijouƚa', xonca titeƚ'mi'mola' ȽanDios.
40 Kwafukwafur baibin tifufuwih hai sawar tebowabow naatu hai itinin baigewasin isan yoyoban manimanih teyoyoyoban, imih hai baimakiy kakafin anababatun boro hinab!”
41 Jesús ticutsu al cuecaj xoute' tehuelongila' lan xanuc' mi'nij'mi'me liƚtomí jiƚpe al caxax. Axpela' lan xanuc' ts'iƚ'hueca xonca ti'nij'miyi acueca'.
41 Jesu Tafaror Bar ana kabay teya’ay sisibinamaim mare ma sabuw itih hai siwar hiya’ay. Sabuw totobuyoy wairafih kabay gagaminaka hiya.
42 Icuaitsi jiƚpiya anuli ƚaca'no' apotsate. Ailopa'a caquitomí. I'nij'mi'ma oque' al tomí acobre. Ailopa'a quipitali.
42 Baise kwafur babin yababan wairafin na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan iwan ana fofonin one toea na’atube.
43 Jesús ijoc'i'mola' ts'ilihuequi, timila':
43 Jesu ana bai’ufununayah eaf ayuwih hina hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin ana siwar tew biwan i gagamin na’in sabuw etei hiya’iy natabirih.
44 Locuenaye ni'nij'mipá liƚtomí jiƚpe, iƚniya aimehue'ela'. Tipanemma acueca' liƚtomí. Iƚquiya ƚaca'no' ailopa'a quipaneya, etoj'mipa jahuay, ailopa'a co'nacoya ƚoteja.
44 Afa hiya’aya i aurih karam turin hiyai turin hibotan, baise kwafur babin yababan wairafin abisa biyan ma’am etei’imak bai na yai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.