Lucas 2
Lataiquiʼ loyaʼapa iƚe al cʼa lixpicʼepa L̵anDios (CHDNT) vs AAI
1 Iƚniya ƚitiné cal cuecaj quincuxepa cuftine César Augusto. Ni petsi lomana' lan xanuc' ticuxe'ela' tiyenƚe ƚiƚpiƚeloƚya' pe limajnliyota liƚtatahueló. Jiƚpiya tiniƚinginnola' liƚpuftine.
1 Nati ana veya, sabuw iyab Roman gawan babanamaim hima’am wabih bukamaim kirum isan Caesar Augustus iuwih.
2 Toƚta'a lipangopa lan censo fa'a li'a ƚamats'. Li'ipa aimi'eyi toƚta'a. Iƚniya ƚitiné ƚincuxepa cuftine Cirenio ticuxe ƚamats' Siria.
2 Sabuw baiyab isan marasika i men hiyab, baise Quirinius tafaram Syria isan bigawan ana veya imaibo hibusuruf sabuw hiyab wabih bukamaim hikirum.
3 Jahuay lan xanuc' itsehuo'me ƚiƚpiƚeloƚya' liƚtatahueló, iniƚinginhuo'mola' liƚpuftine.
3 Nati baiyab ana veya’amaim sabuw etei hin hai bar merar gagamihimaim hitit wabih bukamaim hikirum.
4 — ausente —
4 Joseph auman tafaram Galilee wanawanan bar merar ta wabin Nazareth imaim ma’am yen na Judea wanawanan bar merar ta wabin Bethlehem imaim tit, aiwob orot David ana tutufuw efan. Joseph na nati’imaim tit, anayabin i David uwan ta.
5 — ausente —
5 Naatu Joseph nati’imaim in titit ana’an ta i Mary hairi tabin isan hi’omatanih hima’am, imih hairi wabih bukamaim kirumin isan hiyen hin. Nati ana veya Mary i yan auman,
6 Mimana' liƚya' Belén, ixhuaitsi litine tipajnta ƚi'hua María.
6 hiyen hina Bethlehem hima’am, Mary ana toub ana veya na tit.
7 Jiƚpiya ipo'no'ma cal te'a ƚi'hua, iƚque amijcano. Iju'e'ma quijahua', unaj'mi'ma pe lotetsoyopa linneja. José y María epi'impola' lajut'ƚ pe loxmaipa linneja. Locuena lajut'ƚ imanna xanuc', ailopa'a comanc'eyacu.
7 Naatu toub ana kek orot ain yai, faifuw ta bai e’armetan for hai bay te’aau ana efanamaim i’inuw in, anayabin nanawan bar etei sabuw hirun hibai karam.
8 Maƚpiya liƚya' Belén, ma' ahuejnca, timana' nohuic'ipá mot'ƚ. Iƚe lipuqui' comana' ƚimuc'o', ti'eyi cuenna liƚmot'ƚ.
8 Nati gugumin bobaituw kaifenayah afa Bethlehem sisibinamaim hima hai bobaituw hikakaifen,
9 Pe lomana' iƚniya nohuic'ipá mot'ƚ icuai'ma anuli ƚepaluc caƚ'Ailli' ȽanDios. Epalc'o'i'mola' al cueca' al paxi lipepalc'o' ȽanDios. Lixim'me, ixpailij'mola' juaiconapa.
9 basit Regah ana tounamatar isah irerereb, naatu Regah ana marakaw tafahimaim kusisiar re biyah etei marakaw hi’itin hai bir ra’at.
10 Ƚapaluc quema'a ipalaic'o'mola', timila':
10 Baise tounamatar iuwih eo, “Men kwanabir! Ayu tur gewasin abai a tur owenamih ana, iti tur gewasin sabuw hinanonowar boro etei hiniyasisir.
11 Itsiya jiƚpe liƚya' pe lipajnyota cal rey David, maƚpiya ipajnta Ƚonƚu'eyacolhuo'. Iƚque aCristo ƚaƚPoujna.
11 Anayabin iti boun gugumin David ana bar meraramaim, kwa a baiyawasenayan Regah Keriso i tufuw.
12 Jiƚpe liƚya' toƚsinna ƚaca'hua camijcano, iju'eya quijahua', tunouya pe lotetsoyopa linneja. Toƚsintsa toƚta'a ti'i'ma coƚsina' lainu'ipolhuo' al ƚinca.
12 Naatu ana i’inan, i boro iti na’atube kwana’itin, kwananan kek boro faifuw boubunamaim hisum bobaituw hai bay te’aa ana efanamaim hi’inuw inu’in kwana’itin.”
13 Aiquicoƚ'ma ixim'me axpela' lapaluc' quema'a icuai'me jiƚpiya pe lopa'a ƚapaluc ƚummepa ȽanDios. Iƚniya tix'najtsi'iyi ȽanDios ticuayi:
13 Iti na’at eo marta’imon, maramaim tounamatar hai kou’ay gagamin na’in hitit, ana merar hiyi hibora’ara’ah hio,
14 Jahuay nomana' xonca al toncay lema'a tix'najtsi'iƚe ȽanDios, timiƚe:
14 “Marakaw bonamanamarin etei God auyomtoro’ot
15 Lapaluc' quema'a ipailinamma lema'a. Nohuic'ipá mot'ƚ ipalaic'o'moƚtsi, timiyoƚtsi:
15 Tounamatar himatabir maiye hin mar wanawanan hirur ufunamaim, bobaituw kaifenayah himisir hio, “It boro tanan Bethlehem tanatit, sawar abisa himatar Regah eo tanonowar i tana’itah.”
16 Aiquicoƚ'mola' iye'me. Licuaitsa Belén ixintsa María jouc'a José jouc'a ƚacapími', iƚque tunouya petsi lotetsoyopa linneja.
16 Basit matah kabiy himisir hin Mary Joseph hairi hinuwihih hinan hitita’urih, naatu kek bobaituw hai bay te’aa hai efanamaim hi’inuw inu’in hi’itin.
17 Liximpá ƚapími' nohuic'ipá mot'ƚ uya'a'me limipola' ƚapaluc quema'a, iƚque ipalaicopa ƚacapími'.
17 Bobaituw kaifenayah kek hi’i’itin ufunamaim, kek isan tounamatar mi’itube hio hinonowar hai tur hi’owen.
18 Lan xanuc' licuej'me loya'apa nohuic'ipá mot'ƚ ticuayi: “¡Xinƚa'! Acueca' li'ipa.”
18 Sabuw iyabowat nati’imaim hima’am bobaituw kaifenayah iti kek isan hio hinonowar hifofofor men kafaita.
19 María ailopa'a quicuapa. Jahuay ti'nujuaitsi. Itine itine ti'nujuaitsi, timiyoxi: “Toƚta'a toƚta'a li'ipa”. Aiquimenc'ejma.
19 Baise Mary iti tur nonowar i dogoronamaim ya hima inotanot.
20 Nohuic'ipá mot'ƚ ipailinamma, ticuaita pe lomana' liƚmot'ƚ. Miyeyi lane tix'najtsi'iyi ȽanDios. Tix'najtsi'iyi liximpa, tix'najtsi'iyi lataiqui' licuejpa. Ticuayi: “ManDios, acueca' ima', acueca' lof'epa”.
20 Bobaituw kaifenayah himatabir hinan efamaim, abisa tounamatar hio hinonowar na’atube hi’i’itin isan, God ana merar hiyi hibora’ara’ah auman hin.
21 Lixhuaitsi al paico quitine i'e'me circuncidar ƚamijcano, ipo'no'i'me quiseña licuerpo. Ecui'im'me Jesús. Toƚta'a laftine ƚapaluc quema'a lu'ipa ma quinnay María.
21 Fur ta’imon sasawar ufunamaim, Kek hibai hina ana ar kanabin hi’afuw, wabin Jesu hiwab. Wabin marasika Mary yan matara’e ma’am ana veya, tounamatar na eo na’atube.
22 María ihuejco'ma litaiqui' Moisés, i'huej'moxi. Lixhuaita iƚniya ƚitiné María y José ileco'me ƚa'hua Jesús, i'hua'a'me al cuecaj xoute' lopa'a Jerusalén. Timuc'ita ȽanDios ƚaƚPoujna, tipaxneƚa'.
22 Kousouwih isan Moses ana ofafaramaim bi’obaiyih na’atube, ana veya na tit hibisawar ufunamaim, Mary Joseph hairi Jesu hibai hina Jerusalem hitit, Tafaror Bar hirun Regah ana siwaramih hitin.
23 Ti'e'eta ma to licuxepa ƚaƚPoujna ȽanDios. Iƚe lataiqui' liniƚijmpa Moisés, tuya'e': “Cal te'a ƚo'hua ƚopajnya, iƚque i'huexi ȽanDios”.
23 Anayabin Regah ana ofafaramaim eo na’atube, “Kek orot ain i kwanaya’asair Regah kwanitin.”
24 Jouc'a titsufcota ma to loya'apa lataiqui' petsi liniƚijmpa locuxepa ȽanDios. Jiƚpe ticua: “Totsufco'ma oquexi' laijcucú, o oquexi' lan jaƚmu'”.
24 Naatu Regah ana ofafaramaim eo na’atube sibor ya’inamih auman hin, mamu imak rou’ab naatu ma’ufor rou’ab hibow auman hina hitit.
25 Jiƚpe al cuecaj quiƚya' Jerusalén tipa'a anuli cal xans cuftine Simeón. Iƚque aƚijca xans, ihuequi jahuay locuxepa ȽanDios. I'huaijma ticuaitsi litine ȽanDios acueca' titoc'iconatsola' lixanuc', iƚniya ixanuc' Israel. Cal Espíritu Santo ticuxe lipicuejma'.
25 nati ana veya’amaim, regah ta wabin Simeon i Jerusalem ma’am, iti regah ana yawas i mutufurin naatu yoyoban wairafin. God Anunin tar gabuw ana ofafar eo na’atube ma bow God ana sabuw Israel baiyawasih isan eomatanih i ma kakaif.
26 Iƚque cal Espíritu Santo joupa lu'ipa: “Toxim'ma cal Cristo. Toxim'ma ai'a tima'mo'.”
26 Anun Kakafiyin God ana buriburih isan irerereb eo, “O boro yawas inama’am Regah God ana Roubininenayan natufuw ina’itin imaibo inamorob.”
27 Cal Espíritu Santo umme'ma Simeón ti'huaƚa' al cuecaj xoute'. Maƚpiya al 'hora icuaitsa José y María, iƚejma ƚa'hua Jesús. Ti'e'me ma to micua locuxepa ȽanDios.
27 Nati ana veya’amaim Jesu hinah tamah hibai hina hirun, hai binanakwaramaim ofafar eo na’atube sinaf isan. Naatu God Anun Kakafiyin auman Simeon bonawiy na Tafaror Bar run.
28 Simeón lixim'ma ƚa'hua Jesús ipulai'ma, ix'najtsi'i'ma ȽanDios, timi:
28 Simeon kek bai irurubun hiyaf God ana merar yi eo,
29 ManDios maiPoujna: Itsiya lapi'iƚa' lane, iya' aicaxhueƚcoconaya, aƚmanƚa'.
29 “Regah i’o na’atube a’omatanen ikaif,
30 Cahuelonge iƚca'a ƚomummepa, iƚca'a Ƚalunƚu'eyaconga'.
30 Taiyuwu matau’umaim a baiyawasenayan tafaramamaim ibiyafar aitin.
31 Mummepa, icuai'ma fa'a li'a ƚamats'.
31 Iti baiyawasenayan i ibogaigiwas sabuw etei matahimaim kubitih boro hina’itin.
32 Iƚque Epalc'o', tepalc'o'i'mola' liƚpicuejma' lan xanuc', iƚne aimimetsaicohuo' ima' manDios.
32 Naatu yawas ana marakaw boro nab natit Ufun Sabuw isah nirerereb hina’itin, naatu Israel sabuw nahimaim o ayawas ana marakaw boro nama.”
33 José jouc'a qui'máma' Jesús ticuayi: “¿Te copalaicocopa toƚta'a ƚa'hua? Aicaƚcueca.”
33 Kek hinah tamah Simeon kek isan abisa eo hinonowar i hifofofor men kafaita.
34 — ausente —
34 Simeon baigegewasin itih sawar, basit kek hinah Mary isan eo “Iti kek i God rubin sabuw moumurih na’in Israel wanawanan boro nagurusih naatu moumurih na’in boro niyawasih. Hai kirikirifot etei boro niwa’an hinirerereb, ina’i’inan nati isan sabuw boro ana tur hinakwahir.
35 — ausente —
35 Naatu yababan o dogor wanawanan boro ahay na’atube nay.”
36 Iƚniya ƚitiné tipa'a jiƚpiya al cuecaj xoute' anuli ƚaca'no' lipuftine Ana. Qui'ailli' cuftine Fanuel, joupa imanapa. Ƚitatahuelo cuftine Aser. Ƚaca'no' Ana aprofeta, tuya'e' lixpic'epa ȽanDios. Joupa itojnapa caca'no'. Iƚque Ana apotsate, ilecopoƚtsi ƚipe'ailli' acaitsi camats', joupa imanapa.
36 Nati’imaim dinab babine ta Asher ana bigane ma’am, wabin Anna Fanuel natun, Anna tabin kwamur etei seven ma naatu aawan morob.
37 Itsiya ixhuaita amalpuj nuxans malpuj camats' apotsate. Aimipamma al cuecaj xoute'. Itine ipuqui' jiƚpiya texc'onƚu. Aimitesma, tipalaic'o ȽanDios.
37 Kwamur etei 84 i kwafur ma naatu Tafaror Bar men kafa’imo ihamiy. Fai mar i yohar, ma yoyoban God bobora’ara’ah.
38 Mipalay toƚta'a Simeón icuaitsi jiƚpiya Ana. Ixintsi ƚahuac'hua Jesús, ix'najtsi'i'ma ȽanDios.
38 Nati ana veya’amaim babine na run God ana merar yi. Jerusalem wanawanan sabuw iyab baiyawasenayan isan hima hikakaif hai tur eowen eo, “Roubininenayan natit.”
39 Jiƚpe al cuecaj xoute' José y María i'e'me locuxepa ȽanDios, enant'ƚipá jahuay. Lijou'ma ipailinamma, icuaitsa Nazaret liƚpiƚya' lopa'a al distrito Galilea.
39 Joseph, Mary hairi Regah ana ofafaramaim abisa eo na’atube hisisinaf ufunamaim, himatabir maiye hin hai bar merar wabin Nazareth imaim hitit, tafaram Galilee wanawananamaim.
40 Ƚamijcano ti'hua titoqui, jouc'a lipicuejma'. ȽanDios ti'hua tipaxne.
40 Naatu God ana bosiyasiyar wanawananamaim Kek ra’at yen ana fair bai fudirin rerekab naatu ana not ra’at taseseb.
41 Amats' amats' micuaita al juic Pascua José jouc'a qui'máma' Jesús tiyeyi liƚya' Jerusalén.
41 Kwamur ta ta wanawanahimaim Jesu hinah tamah mar etei Tar Nowaten Hiyuw isan au Jerusalem tenan.
42 Ixhuaitsi Jesús imbamaj coque' ƚemats' itse'me al juic ma to liƚ'ejma'. Ileco'me Jesús.
42 Ana veya ta Jesu ana kwamur 12 na’atube basit hiyen hin hiyuw ta isan hai binanakwar eo na’atube.
43 Lijou'ma al juic Jesús ipanenni Jerusalén. José y qui'máma' Jesús aiquiƚsina'. Tiyeyi lane ticuainata liƚpiƚya'.
43 Hiyuw ufunamaim hai ubar himatabir maiye, baise kek Jesu i Jerusalem ma. Hinah tamah men kafa’imo hiso’ob.
44 Ticuayi: “Laƚpimaye iƚejmale Jesús”. Anuli litine tiyeyi lane. Lijou'ma ehue'me Jesús. Ehue'me pe loyepa liƚpimaye, jouc'a limetsaicoyoƚtsi.
44 Hinotanot kek i nati sabuw wanawanamaim bairi hinan hirouw, imih nati veya ta’imon i nuhih fot hiremor hin, baise veya re birabirab, hibusuruf kek hinuwih, hai ofonah naatu taituwah hibabatiyih hinunuwet,
45 Aiquixim'me. Ipailiconamma. Icuaicontsa Jerusalén ehuetsa jiƚpe.
45 men hitita’ur, basit himatabir maiye hin Jerusalem hitit hinuwih.
46 Ehuehuo'me afane' quitine.
46 Veya baitounin Tafaror Bar wanawanan Ofafar Bai’obaiyenayah wanawanah mare tur hi’o nowar ma bibabatiyih hitita’ur.
47 Jahuay noquimf'epá timiyoƚtsi: “¡Xinƚa'! Acueca' lipicuejma'. Ac'a juaiconapa titalai'e.”
47 Sabuw etei Jesu tur buriburih eo, naatu iyafutih hinonowar isan, hifofofor men kafaita.
48 Lixim'me qui'máma' y José ticuayi: “¿Te qui'ipa? ¿Te co'ecopa toƚta'a?” Quimáma' timi:
48 Hinah tamah kek hitita’ur ana veya hiororsa’irih Mary Natun iu, “Aro aisim iti na’atube isinaf? Tamat airi ai yababan ra’at, o anuwihi men kikimin ta.”
49 Jesús timila':
49 Iyafutih eo, “Aisim ayu kwanunuwuhu? Kwa men kwaso’ob ayu i Tamai ana baremaim ama’am?”
50 Iƚniya aiquiƚcuec'e lomipola'.
50 Baise Kek abisa eo hinah tamah ana tur naniyan men hibai.
51 Lijou'ma, iyena'me jouc'a Jesús. Icuainatsa liƚpiƚya' Nazaret. Jesús ihuejco'mola'. Qui'máma' aiquimenc'ecojma li'ipa. Jahuay i'huejpa lipicuejma'.
51 Basit Jesu misir bairi himatabir maiye hire hin Nazareth hitit, imaim hinah tamah fanah bosiyasiyar bairi hima naatu hinah iti sawar etei ana notamaim ya ma inotanot.
52 Jesús ti'hua titoqui. Ti'hua ti'i xonca acueca' lipicuejma'. Etenƚcoco'ma ȽanDios, lan xanuc' jouc'a etenƚcoco'mola'.
52 Jesu ra’at yen orot matar ana not auman ra’at yen God itin yan sisir na’atube sabuw auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.