Atos 21

Lataiquiʼ loyaʼapa iƚe al cʼa lixpicʼepa L̵anDios (CHDNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Aƚpo'nopola' quiƚtuca' laƚpimaye, aƚtsulfoƚaiconapá al barco, aƚepá ƚijca ƚamats' Cos. Lihuequi litine aƚepá ƚamats' Rodas, ti'hua aƚeyi, aƚcuaitsa liƚya' Pátara.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Jiƚpiya tipa'a anuli al barco cotseya ƚamats' Fenicia. Illanc' aƚtsulfoƚaipá jiƚe al barco, aƚepá.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Lijou'ma alahuelojm'me loxa camane copa'a ƚamats' Chipre. Ma ti'hua aƚeyi. Aƚcuaitsa ƚamats' Siria, liƚya' Tiro. Jiƚpe tipo'nota ƚaitay ƚitaic' al barco. Illanc' aƚepá ƚamats'.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Alahuela' lapimaye iƚne ts'ilihuequi Jesús, aƚsim'mola'. Iƚne imi'me Pablo limipola' cal Espíritu Santo. Timiyi:
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Lijoupa lan caitsi quitine aƚenapá, aƚtsulfoƚaiconapá al barco. Lapimaye jouc'a liƚpenoye jouc'a liƚnaxque' alacanumf'ehuo'monga' cane. Laƚcuaitsa lema quiƚya', ƚema caja, alaxc'onƚhuoƚaipá, aƚjoc'iyi ȽanDios.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Lijoupa aƚsc'aitsonapá, aƚtsulfoƚaiconapá al barco. Laƚpimaye ipailinanca, iyena'me ƚilejut'ƚi.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Alipalunca liƚya' Tiro aƚcuaitsa liƚya' Tolemaida. Aƚpo'nonapá al barco. Jiƚpe Tolemaida aƚnontsola' lapimaye. Anuli litine aƚmanenca pe lomana'.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Lihuequi litine alipalconanca, aƚcuaitsa liƚya' Cesarea. Aƚtsehuo'me lejut'ƚ Felipe. Jiƚpe aƚmanc'aletsa. Iƚque Felipe anuli lan caitsi quintoc'iyalepá lan apóstole mimana' iƚniya Jerusalén. Itsiya, jiƚpe Cesarea, tuya'e' Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Timana' amalujxi linaxque' cahuats'la a'i quilemane. Iƚne aprofeta. Tuya'ayi loxpic'epa ȽanDios.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Jiƚpiya aƚmajm'me axpe' quitine. Anuli litine icuaitsi anuli cal profeta qui'huayomma ƚamats' Judea. Iƚque cuftine Agabo.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Iƚoc'huaiyumma pe laƚmana'. Iƚonc'e'epa Pablo lifi'ecoyoxi. Ifi'eco'moxi quituca' li'mitsi' limane', ticua:
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Laƚcuejpá lonespa Agabo aƚsa'huepá Pablo, aƚmiyi:
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Pablo aƚtalai'eponga', aƚminga':
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Tama lihui'iyi, aƚpalaic'oyi Pablo, iƚque aimicua. Aiquipai'i lipicuejma'. Lijoupa aƚ‑ch'ixconaponga'. Aƚmiyi:
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Lijoupa laƚmajmpa jiƚpiya aƚcaj'menapá ƚalitay, alipalunca, aƚe'me lane Jerusalén.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Aƚejmale'me hualca lapimaye ts'ilihuequi Jesús, iƚne lun Cesarea. Aƚƚeco'monga' lejut'ƚ anuli ƚapima, jiƚpe aƚmanc'aleta. Iƚque ƚapima cuftine Mnasón, ƚas Chipre. Litine lan xanuc' ipango'me ihuej'me Jesús, iƚque Mnasón jouc'a tihuequi.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Laƚcuaitsa Jerusalén tixoqui quileta lapenuf'monga' lapimaye.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Lihuequi litine illanc' jouc'a Pablo aƚe'me alahuejntsa ƚaƚpima Jacobo. Jiƚpiya efoƚya locuenaye lapimaye iƚne noxpijpá lataiqui'.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Pablo inom'mola'. Ipalaic'o'mola', u'i'mola' li'epa jiƚpe pe lomana' locuenaye xanuc' a'ij judío. Anuli anuli li'ipa u'i'mola'. U'i'mola' li'epa ȽanDios mipa'a Pablo pe lomana' iƚne lan xanuc', muya'e' Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Iquimf'e'me limipola' Pablo. Ix'najtsi'i'me ȽanDios, timiyi:
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Iƚne icuejpá lonescopo' ima'. Ticuanni: Ima' tahuengila' laƚf'as xanuc' judío nomana' ƚilemats' locuenaye xanuc', tomuc'ila' tipai'iƚe liƚpicuejma', aimihuejcona'me Moisés, aimi'econa'me circuncidar liƚnaxque', aimihuejcona'me iƚniya laƚtatahueló liƚ'ejma'.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 ’Itsiya, ¿te caƚ'eyacu? Lan xanuc' ticuej'me ocuai'ma fa'a. Tixtulecu.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Lu'i'mo' lof'eya. Toƚta'a to'e'ma.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Toleco'mola'. Iƚniya tenant'ƚita licuxepa Moisés, tixintsola' alimpio ȽanDios. Ima' jouc'a tanant'ƚita. To'najtse'etola' lotsufcoyacu, iƚe lotsufcoyacu ai'a tisuaf'im'mola' ƚiƚjuac. Toƚta'a lan xanuc' ti'i'ma quiƚsina' a'ij ƚinca iƚe lataiqui' lonescopo'. Timetsaico'mo' ima' tanant'ƚi licuxepa Moisés.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 ’Lapimaye a'ij judío joupa iƚsina' lo'eyacu. Joupa alumme'epola' quiƚje'e, aƚmipola':
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Icuaitsi lihuequi litine Pablo ileco'mola' lan malujxi lan xanuc'. Enant'ƚi'me to licuxepa Moisés, i'ipola' limpio. Lijou'ma Pablo itsufai'ma al cuecaj xoute', u'i'ma ƚa'ailli' te quitine tixhuaita lataiqui' licupa. Tijouƚa' tixhuaitsi, anuli anuli iƚniya titsufcota ȽanDios.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Tehue'e' ahuata tixhuaita lan caitsi quitine, Pablo i'hua'ma al xoute'. Hualca lan xanuc' judío quiyouyomma ƚamats' Asia ixim'me jiƚpiya. Ixtulenca. Ipalaic'om'mola' lan xanuc' nomana' jiƚpe al xoute'. Iƚne jouc'a epat'ƚtsi liƚpicuejma'. Lun Asia i'noƚ'me Pablo.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Tija'ayi, timinnila' lan xanuc' nomana' al xoute':
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Iƚne nocuapá toƚta'a joupa ixinimpola' tiyelocoyi jiƚpe liƚya' Pablo y Trófimo. Iƚque Trófimo agriego, qui'huayomma liƚya' Efeso. Toƚiya lan xanuc' ticuayi iƚne itsehuo'me al cuecaj xoute'. Ticuayi: “Pablo itsufai'ehuo'ma Trófimo”. A'ij ƚinca iƚta'a lonespa.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Lan xanuc' ni petsi lomana' liƚya' epat'ƚtsi liƚpicuejma'. Aits'icoƚ'mola', efot'ƚe'moƚtsi, i'noƚ'me Pablo, exaƚ'me, ipa'a'me ƚuna xoute'. Eti'ina'me ƚipuerta al xoute'.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Lan xanuc' judío tehueyi te co'iya mima'ayacu Pablo. Jiƚpe tipa'a anuli ƚincuxepa aromano, ticuxela' imbamaj maxnu lisoldado. U'i'me, timiyi:
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Ƚincuxepa aiquicoƚ'ma. Efot'ƚe'mola' lan soldado jouc'a liƚcapitán, ileco'mola' pe lopa'a Pablo. Lixim'me icuaitsa ƚincuxepa jouc'a lisoldado, iƚne nontafpá Pablo etec'o'me iƚe lo'epa, aimuntafconayacu.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Ƚincuxepa iƚoc'huai'ma pe lopa'a Pablo, i'noƚ'ma. Icuxe'e'mola' lisoldado tifi'ecoƚe limane' acadena catejma', anuli anuli limane. Lijou'ma icuis'e'mola' lan xanuc' timila':
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Lan xanuc' jiƚpe lefoƚya ipango'me ija'a'me. Ocuena ocuena locuapa. Juaiconapa tija'ayi. Ƚincuxepa aimicueca li'epa Pablo. Icuxe'e'mola' lisoldado tilecoƚe al cuecaj cajut'ƚ, iƚe lilejut'ƚ lan soldado pe locuanajyoyacoƚtsi.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 — ausente —
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 — ausente —
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Icuaitsa al toncay. Titsufai'e'me Pablo jiƚpe lajut'ƚ. Pablo ipalaic'o'ma ƚincuxepa, timi:
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Ima', ¿ja'ni a'i unEgipto? Joupa ixhuaita axpe' quitine, ¿ja'ni ima' otsahue'e'mola' lan xanuc' aƚfuli'itsonga' illanc' ninc'iromano? Iƚne amalpuj mil inma'ahuale, ¿te ima' oleco'mola' pu'hua pe ailopa'a quiƚya'?
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Pablo timi:
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Ƚincuxepa epi'ipa lane. Pablo ecax'ma al toncay al huajm'ma' lof'ajyompa lajut'ƚ. I‑ch'ixc'eco'mola' limane lan xanuc' tiquimf'eƚe. Ipango'ma ipalaic'o'mola' liƚtaiqui' iƚne lan xanuc', iƚe a'hebreo. Timila':
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.