Mateus 5
Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI
1 Jo̱ mɨ˜ cangáˉ Jesús e fɨ́ɨngˊ dseaˋ ngolíingˉ caluurˇ laco̱ꞌ ngóorˊ, jo̱baꞌ cajgóorˉ fɨˊ co̱o̱ˋ yʉ́ꞌˆ móꞌˋ jo̱ fɨˊ jo̱b caguárˋ. Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do cangoquiéeiñˊ fɨˊ lɨ˜ guiing˜ dseaˋ do,
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 jo̱ Jesús canaaiñˋ eꞌˊreiñꞌ do jo̱ cajíñꞌˉ:
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 —Juguiʉ́ˉjiʉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ ñiˊ e ꞌneáiñˉ Fidiéeˇ, co̱ꞌ dseaˋ íbˋ dseaˋ i̱ quie̱ˊ nifɨˊ quiáꞌrˉ.
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 ’Juguiʉ́ˉjiʉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ dsíngꞌˉ lɨjiuung˜ dsíiˊ, co̱ꞌ Fidiéebˇ nijmiꞌiáaiñˋ dsíiˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ íˋ.
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 ’Juguiʉ́ˉjiʉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ ꞌneángˉ Fidiéeˇ, co̱ꞌ nɨñirˊ e jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ jaˋ e quɨ́ɨꞌr˜ jmɨɨ˜ jmérˉ yaaiñ˜; jo̱ Fidiéeˇbingꞌ i̱ nicuǿꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ íˋ jaléꞌˋ e catɨ́ɨiñˉ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ júuˆ e nɨcacuøꞌˊreiñꞌ lamɨ˜ jéengˊguɨ.
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 ’Juguiʉ́ˉjiʉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ dsíngꞌˉ iing˜ jméˉ jaléꞌˋ e iing˜ Fidiéeˇ, co̱ꞌ dseaˋ íˋbingꞌ i̱ nijmɨcó̱o̱ꞌ˜ quiáꞌrˉ e nilíꞌˋbre jmérˉ jaléꞌˋ e jo̱.
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 ’Juguiʉ́ˉjiʉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ fɨ́ɨˉ lɨ́ɨngˉ jaléngꞌˋ dseaˋ rúngꞌˋ, co̱ꞌ Fidiéebˇ nilíˋ fɨ́ɨˉ lɨ́ɨiñˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ íˋ.
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 ’Juguiʉ́ˉjiʉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ guiing˜ dsíiˊ e jmóorˋ jmangꞌˉ jaléꞌˋ e guiʉ́ˉ, co̱ꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ íˋbingꞌ i̱ niníingˉ Fidiéeˇ.
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 ’Juguiʉ́ˉjiʉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jmóoˋ quijí̱ˉ jial nilɨseengˋ dseaˋ juguiʉ́ˉ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ rúiñꞌˋ, co̱ꞌ Fidiéeˇbingꞌ nijíngꞌˉ e dseaˋ íˋbingꞌ lɨ́ɨngˊ jó̱o̱rˊ.
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 ’Juguiʉ́ˉjiʉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ dsingɨ́ɨngˉ e jmóꞌˉ dseaˋ gaˋ quiáꞌrˉ uíiꞌ˜ e jmóorˋ jaléꞌˋ e iing˜ Fidiéeˇ, co̱ꞌ i̱ dseaˋ i̱ dsingɨ́ɨngˉ jaléꞌˋ e jo̱, Fidiéeˇbingꞌ i̱ quie̱ˊ nifɨˊ quiáꞌrˉ.
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 ’Juguiʉ́ˉjiʉ quíiˉ ꞌnʉ́ꞌˋ mɨ˜ féꞌˋ dseaˋ gaˋ uii˜ quíiˉnaꞌ jo̱guɨ jmáiñꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ jo̱guɨ sɨ́ꞌrˋ ꞌnʉ́ꞌˋ jaléꞌˋ júuˆ e o̱ꞌ jáꞌˉ uíiꞌ˜ e lɨ́ɨngˊnaꞌ dseaˋ quiéˉe.
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 Jmiꞌiáangˋ óoˊnaꞌ jo̱guɨ güɨlɨseengˋnaꞌ juguiʉ́ˉ, co̱ꞌ dsíngꞌˉ niguoꞌˆ e niꞌíingꞌ˜naꞌ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e sɨꞌmáꞌrˆ quíiˉnaꞌ fɨˊ ñifɨ́ˉ. Dsʉco̱ꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ caféꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ malɨɨ˜guɨ eáangˊ, lajo̱b cajmeángꞌˋ dseaˋ írˋ cajo̱.
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 Jo̱ casɨ́ꞌˉguɨ Jesús i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do lala:
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 ’Jo̱guɨ ꞌnʉ́ꞌˋ lɨ́ɨngˊnaꞌ la lɨ́ɨˊ co̱o̱ˋ jɨˋ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ jmɨgüíˋ. Co̱faꞌ co̱o̱ˋ fɨɨˋ e néeˊ fɨˊ co̱o̱ˋ yʉ́ꞌˆ móꞌˋ jaˋ quɨ́ɨꞌ˜ jmɨɨ˜ faꞌ e niꞌméngˉ ꞌñiaꞌˊ e jaˋ cuǿøngˋ líˋ jǿøˉ dseaˋ.
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 Jo̱guɨ cajo̱ jaˋ ꞌguiꞌˊ dseaˋ co̱o̱ˋ candíiˆ jo̱ nisíꞌrˋ fɨˊ co̱o̱ˋ lɨ˜ cǿøngꞌ˜, co̱ꞌ ꞌnéˉ nisíꞌˋ dseaˋ co̱o̱ˋ lɨ˜ ñíiˊbaꞌ do, jo̱ lajo̱baꞌ cuøˊ jɨˋ e jnéꞌˋ dseaˋ i̱ neáangˊ fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ.
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 Jo̱ lajo̱b ꞌnʉ́ꞌˋ cajo̱, dseaˋ nɨlɨ́ɨngˊnaꞌ lafaꞌ jɨˋ fɨˊ quiniˇ jaléngꞌˋ dseaˋ jmɨgüíˋ, jmɨꞌúungˋnaꞌ e nijmeeˉnaꞌ jaléꞌˋ e guiʉ́ˉ fɨˊ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ rúngꞌˋnaꞌ, co̱ꞌ mɨ˜ niníˋ dseaˋ e jmooˋnaꞌ jaléꞌˋ e jo̱, jo̱baꞌ lajɨɨmˋbre nijmiféiñꞌˊ Tiquíˆiiꞌ dseaˋ guiing˜ ñifɨ́ˉ jóng.
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 Jo̱ lɨ́ˉ jo̱, lalab casɨ́ꞌˉguɨ Jesús i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do jo̱ cajíñꞌˉ:
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 Jo̱ jmɨtaaˆ óoˊnaꞌ e lajeeˇ ró̱o̱ˋbɨ guóoꞌ˜ uǿˉ jmɨgüíˋ, jaˋ quɨ́ꞌˉ jmɨɨ˜ faꞌ e nijé̱ꞌˉ jí̱i̱ꞌ˜ camɨ́ꞌˆ e júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ do cartɨˊ mɨ˜ nidsijéeˊ jaléꞌˋ e nɨsɨꞌíˆ e nidsijéeˊ do.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 Jo̱baꞌ i̱ dseaˋ i̱ jaˋ jmóoˋ nʉ́ʉꞌ˜ faꞌ camɨ́bꞌˆ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ Moi˜, doñiˊ faꞌ jaˋ ꞌgaꞌˊ lɨˊ niingˉ e júuˆ camɨ́ꞌˆ do, o̱ꞌguɨ eꞌrˊ dseaˋ rúiñꞌˋ jial e nijméiñꞌˉ do nʉ́ʉꞌr˜ e júuˆ jo̱, jo̱baꞌ i̱ dseaˋ íˋ niꞌuíiñˉ jaangˋ i̱ jaˋ niingˉ jí̱i̱ꞌ˜ capíꞌˆ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ nicá̱ˋ dseaˋ do nifɨˊ quiáꞌˉ lajaangˋ lajaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ. Dsʉꞌ jaléngꞌˋguɨ dseaˋ i̱ nʉ́ʉꞌ˜ jaléꞌˋ e júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ do jo̱guɨ eꞌrˊ jaléngꞌˋ dseaˋ rúiñꞌˋ e nijméiñꞌˉ do lajo̱, jo̱baꞌ i̱ dseaˋ íˋ niꞌuíiñˉ dseaˋ i̱ niimˉ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ nitɨ́ˉ íꞌˋ e dseaˋ do nicá̱rˋ nifɨˊ quiáꞌˉ lajaangˋ lajaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e song jaˋ nijmɨꞌúungˋnaꞌ e nijmeeˉnaꞌ nʉ́ʉꞌ˜naꞌ jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ røøˋguɨ laco̱ꞌguɨ i̱ tɨfaꞌˊ quiáꞌˉ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ dseaˋ góoˋnaaꞌ dseaˋ Israel jo̱ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ góoˋnaaꞌ i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo, jo̱baꞌ jaˋ quɨ́ꞌˉ jmɨɨ˜ jóng faꞌ e Fidiéeˇ nicá̱rˋ nifɨˊ quíiˉnaꞌ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ nitɨ́ˉ e íꞌˋ jo̱.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, Jesús caꞌerˊ e júuˆ la jo̱ cajíñꞌˉ:
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 Dsʉꞌ jnea˜guɨ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e doñiˊ i̱i̱ˋ dseaˋ i̱ lɨguíingˉ quiáꞌˉ jaangˋguɨ dseaˋ rúngꞌˋ, jo̱baꞌ fɨˊ quiniˇ dseatab˜ catɨ́ɨngˉ dséˉ i̱ dseaˋ íˋ e laco̱ꞌ nitɨdsiˊ íꞌˋ quiáꞌrˉ. Jo̱ i̱i̱ˋ dseaˋ i̱ jmineangꞌˆ jaangˋ dseaˋ rúngꞌˋ, jo̱baꞌ i̱ dseaˋ íˋ, dseaˋ cǿøngꞌ˜ i̱ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel catɨ́ɨngˉ niquidsiˊ íꞌˋ quiáꞌrˉ. Jo̱guɨ i̱i̱ˋ dseaˋ i̱ cuǿøngˋ júuˆ ꞌlɨꞌˆ jaangˋguɨ dseaˋ rúngꞌˋ, jo̱baꞌ fɨˊ lɨ˜ ꞌlɨbꞌˆ catɨ́ɨngˉ i̱ dseaˋ íˋ fɨˊ lɨ˜ cooˋ jɨˋ e jaˋ tó̱o̱ˋ jmɨɨ˜ yʉꞌˊ.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 ’Jo̱ mɨ˜ güɨlíingˉnaꞌ fɨˊ guáꞌˉ e lɨɨng˜ eeˋ güɨcuǿøꞌ˜naꞌ Fidiéeˇ fɨˊ nifeꞌˋ, jo̱ lajeeˇ jo̱ niguiéngꞌˊ óoˊnaꞌ e seengˋ jaangˋ dseaˋ i̱ jmooˋnaꞌ mɨ́ɨꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜,
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 jo̱baꞌ dob ꞌnéˉ séeꞌ˜naꞌ e quié̱ˆnaꞌ do, jo̱ nigüɨlíingˋnaꞌ e nijmitíiꞌˇ óoˊnaꞌ laꞌuii˜ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ rúngꞌˋnaꞌ i̱ jmooˋnaꞌ mɨ́ɨꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜ do. Jo̱ mɨ˜ ningɨ́ˋ, jo̱guɨbaꞌ nɨcuǿøngˋ e güɨcá̱ꞌˆnaꞌ fɨˊ nifeꞌˋ jaléꞌˋ e quié̱ˆnaꞌ do jóng.
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 ’Jo̱ song i̱i̱ˋ dseaˋ ꞌnɨ́ɨngˋ ꞌnʉ́ꞌˋ lají̱i̱ꞌ˜ dseeˉ e nɨcaꞌeeˉnaꞌ, jo̱guɨ iiñ˜ e nidsijéeiñˋ ꞌnʉ́ꞌˋ fɨˊ quiniˇ dseata˜, jo̱baꞌ guiʉ́ˉguɨ jmɨꞌúungˋnaꞌ jóng e nisɨɨng˜naꞌ røøˋ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ do laꞌuii˜, nʉ́ꞌˉguɨ e nijáiñꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ fɨˊ jaguóˋ dseata˜; dsʉco̱ꞌ song jaˋ nijmeeˉnaꞌ lajo̱, jo̱baꞌ i̱ dseata˜ do nijáiñꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ fɨˊ quiniˇ jaléngꞌˋ ɨ́ɨꞌ˜ quiáꞌrˉ jo̱ ꞌnʉñíbˆ nitáiñꞌˊ ꞌnʉ́ꞌˋ jóng.
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 Jo̱ jmɨtaaˆ óoˊnaꞌ e jaˋ niꞌuǿngˋnaꞌ e fɨˊ dsíiˊ ꞌnʉñíˆ do cartɨˊ niquɨ́ˆnaꞌ jaléꞌˋ cuuˉ e nimɨ́ꞌˉ i̱ dseata˜ do ꞌnʉ́ꞌˋ.
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caꞌeˊguɨ Jesús e júuˆ la jo̱ cajíñꞌˉ:
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 Dsʉꞌ jnea˜ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e doñiˊ i̱i̱ˋ i̱ suungˋ jaangˋ dseamɨ́ˋ jo̱ ɨˊ dsíirˊ e iiñ˜ güɨ́iñˋ có̱o̱iñꞌ˜ do, jo̱baꞌ lɨ́ɨˊ lafaꞌ nɨcajméeˋbre e jo̱ mɨ˜ caꞌɨ́ˋ dsíirˊ lajo̱ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseamɨ́ˋ do, jo̱ dseebˉ nɨcaꞌéerˋ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ jóng.
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 ’Jo̱ lajo̱b lɨ́ɨˊ, song jminíˆnaꞌ dséeˊ jmóoˋ e niténgꞌˋnaꞌ fɨˊ ni˜ dseeˉ, jo̱baꞌ guiʉ́ˉguɨ e guíˆbaꞌ jo̱ nigüɨbíiˊnaꞌ fɨˊ lɨ˜ huí̱i̱ˉ laco̱ꞌ seengˋnaꞌ yaang˜naꞌ; dsʉco̱ꞌ guiʉ́ˉguɨ quíiˉnaꞌ e niꞌíingˉ capíꞌˆ ngúuˊ táangˋnaꞌ e laco̱ꞌguɨ e nibíingˆnaꞌ latøøngˉnaꞌ fɨˊ lɨ˜ ꞌlɨꞌˆ.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 Jo̱guɨ song guóoˋnaꞌ dséeˊ jmóoˋ e niténgꞌˋnaꞌ fɨˊ ni˜ dseeˉ, jo̱baꞌ guiʉ́ˉguɨ quíiˉnaꞌ e quiʉꞌˆbaꞌ jo̱ nigüɨbíiˊnaꞌ huí̱i̱bˉ laco̱ꞌ seengˋnaꞌ yaang˜naꞌ; dsʉco̱ꞌ guiʉ́ˉguɨ e niꞌíingˉ jí̱i̱ꞌ˜ guóoˋnaꞌ e laco̱ꞌguɨ e nibíingˆnaꞌ latøøngˉnaꞌ fɨˊ lɨ˜ ꞌlɨꞌˆ.
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ jo̱, cajíngꞌˉguɨ Jesús e júuˆ la:
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 Dsʉꞌ jnea˜guɨ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e song jaangˋ dseañʉꞌˋ tiúuiñˉ dseamɨ́ˋ quiáꞌrˉ e jaˋ mɨˊ caꞌléeˊ i̱ dseamɨ́ˋ quiáꞌrˉ do e güɨɨiñˋ có̱o̱ꞌ˜ dseañʉꞌˋ jiéngꞌˋ, jo̱baꞌ i̱ dseañʉꞌˋ do jmóorˋ e dseáangꞌ˜ e niꞌlébˉ i̱ dseamɨ́ˋ do có̱o̱ꞌ˜ dseañʉꞌˋ jiéngꞌˋ, jo̱ lajo̱baꞌ niꞌéiñꞌˉ do dseeˉ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ; jo̱ i̱ dseañʉꞌˋ i̱ nicúngꞌˋ guóˋ có̱o̱ꞌ˜ jaangˋ dseamɨ́ˋ i̱ nɨcatiúungˉ rúngꞌˋ, jo̱baꞌ dseebˉ éerˋ cajo̱.
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cajíngꞌˉguɨ Jesús e júuˆ la:
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 Dsʉꞌ jnea˜ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ: Jaˋ éengˊnaꞌ fiiˉ quiáꞌˉ lɨ́ꞌˆ doñiˊ eeˋ: jaˋ éengˊnaꞌ ñifɨ́ˉ, dsʉco̱ꞌ fɨˊ jo̱b lɨ˜ lɨ́ɨˊ é̱e̱ˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ;
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 o̱ꞌguɨ éengˊnaꞌ guóoꞌ˜ uǿˉ, dsʉco̱ꞌ jo̱b lɨ˜ jmiꞌíngꞌˊ tɨɨˉ Fidiéeˇ; o̱ꞌguɨ éengˊnaꞌ fɨɨˋ Jerusalén, dsʉco̱ꞌ jo̱b lɨ˜ lɨ́ɨˊ fɨɨˋ güeangꞌˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ i̱ quiʉꞌˊ ta˜ fɨˊ laꞌúngˉ fɨˊ jmɨgüíˋ.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 Jo̱guɨ jaˋ éengˊ ꞌnʉ́ꞌˋ moguíˆnaꞌ, dsʉco̱ꞌ jaˋ líꞌˋnaꞌ jmɨsɨ́ɨngˆnaꞌ i̱ˊ jí̱i̱ꞌ˜ camɨ́ꞌˆ jñʉˋ guíˆnaꞌ e teeˋ o̱si e uíꞌˉ é.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 Jo̱ song foꞌˆnaꞌ e nijmeeˉnaꞌ, jo̱baꞌ jmeeˉnaꞌ jóng; jo̱ song foꞌˆnaꞌ e jaˋ jmeeˉnaꞌ, jo̱baꞌ jaˋ jmooˋnaꞌ jóng; dsʉco̱ꞌ song jmooˋnaꞌ e jiéꞌˋguɨ, jo̱baꞌ nɨjmooˋnaꞌ nʉ́ʉꞌ˜naꞌ júuˆ quiáꞌˉ i̱ ꞌlɨmꞌˆ jóng.
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caꞌeˊguɨ Jesús e júuˆ la:
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 Dsʉꞌ jnea˜ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ: Jaˋ có̱o̱ˉnaꞌ quíiˉnaꞌ mɨ˜ i̱i̱ˋ jmángꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ gaˋ; dsʉꞌ fɨng song i̱i̱ˋ caquiʉ̱́ʉ̱ˋ cataangˋ moníˆnaꞌ, jo̱baꞌ cuǿøꞌ˜naꞌr e cataangˋguɨ do güɨquiʉ̱́ʉ̱rˋ cajo̱.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 Jo̱guɨ song i̱i̱ˋ iing˜ niꞌnɨ́ngˉ ꞌnʉ́ꞌˋ fɨˊ quiniˇ dseata˜, jo̱guɨ iiñ˜ niguírˉ ꞌmɨꞌquíiꞌ˜naꞌ, jo̱baꞌ cuǿøꞌ˜naꞌr jóng la quie̱ˊguɨ ꞌmɨꞌguiéeˉ quíiˉnaꞌ güɨquié̱e̱rˋ cajo̱.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 Jo̱ song i̱i̱ˋ quiʉꞌˊ ꞌnʉ́ꞌˋ ta˜ e nigüɨcá̱ˆnaꞌ co̱o̱ˋ lee˜ e ngɨˋnaꞌ co̱o̱ˋ kilómetro, jo̱baꞌ güɨca̱˜naꞌ jóng tú̱ˉ kilómetro.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 Jo̱ fɨng mɨꞌˊ dseaˋ ꞌnʉ́ꞌˋ lɨ́ꞌˆ doñiˊ eeˋ, jo̱baꞌ cuǿøꞌ˜naꞌr jóng; jo̱guɨ song i̱i̱ˋ mɨꞌˊ ꞌnʉ́ꞌˋ e lɨɨng˜ eeˋ nijmɨꞌǿøngˋnaꞌre cateáˋ, jo̱baꞌ jmɨꞌǿøngˋnaꞌr jóng.
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caꞌeˊguɨ Jesús e júuˆ la jo̱ cajíñꞌˉ:
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 Dsʉꞌ jnea˜guɨ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ: Jmiꞌneáangˋnaꞌ jaléngꞌˋ i̱ ꞌníꞌˋ níingˉ ꞌnʉ́ꞌˋ jo̱guɨ féengꞌ˜naꞌ Fidiéeˇ uii˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jmángꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ gaˋ,
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 jo̱ lajo̱baꞌ niꞌuíingˉnaꞌ jó̱o̱ˊ Tiquíiˆnaꞌ Fidiéeˇ dseaˋ guiing˜ ñifɨ́ˉ. Dsʉco̱ꞌ dseaˋ do jmóoˋbre e guoꞌˋ ieeˋ lɨ˜ seengˋ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jmóoˋ jaléꞌˋ e gaˋ jo̱guɨ lɨ˜ seengˋ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jmóoˋ jaléꞌˋ e guiʉ́ˉ cajo̱; jo̱guɨ sɨ́ɨmˋbre jmɨ́ɨˊ cajo̱ lɨ˜ seengˋ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ éeˋ e guiʉ́ˉ có̱o̱ꞌ˜guɨ fɨˊ lɨ˜ seengˋ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ éeˋ e guiʉ́ˉ.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 Dsʉco̱ꞌ song ꞌnʉ́ꞌˋ jmiꞌneáangˋnaꞌ lají̱i̱ꞌ˜ dseaˋ i̱ jmiꞌneáangˋ ꞌnʉ́ꞌˋ, jo̱baꞌ jaˋ niꞌíingꞌ˜naꞌ jóng lají̱i̱ꞌ˜ e sɨꞌíingˆnaꞌ quiáꞌˉ Fidiéeˇ; co̱ꞌ lajo̱b cajo̱ jmóoˋ jaléngꞌˋ nodsicuuˉ quiáꞌˉ Roma.
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 Jo̱guɨ song fǿngꞌˋnaꞌ lají̱i̱ꞌ˜ dseaˋ rúngꞌˋnaꞌ, ¿e˜ e jiéꞌˋguɨ jmooˋnaꞌ laco̱ꞌ doñiˊ i̱i̱ˋ dseaˋ? Co̱ꞌ lajo̱b jmóoˋ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ cuíingˋ Fidiéeˇ cajo̱.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Jo̱ jmiꞌneáangˋnaꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ dseángꞌˉ laco̱ꞌ sɨꞌíˆ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ la jmóoˋ Tiquíiˆnaꞌ dseaˋ guiing˜ ñifɨ́ˉ.
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.