Lucas 8
Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI
1 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cangóˉ Jesús laco̱o̱ˋ fɨɨˋ e cóoꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ fɨɨˋ e píꞌˆ quiáꞌˉ e guiarˊ jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e quiáꞌˉ jial quie̱ˊ dseaˋ do nifɨˊ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah nah 12 bairi hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan Tur Gewasin binan hiremor.
2 — ausente —
2 Hinan wanawanahimaim, i baibin afa sawow yumatah ta ta hibow hima’am, naatu demon kakafih hitar gubih hima’am Jesu biyawasih auman bairi hin. Mary wabin ta Magdalin biyanamaim demon seven Jesu nunih hititit auman bairi hin.
3 — ausente —
3 Naatu Herod ana bowayan orot ukwarin wabin Chuza i aawan Joanna, Susanna, naatu baibin afa auman bairi hin. Naatu iti baibin hai kabayamaim Jesu ana bai’ufununayah bairi hibaisih hai bowabow wanawananamaim.
4 Jo̱ co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ ie˜ jo̱, mɨ˜ calɨñiˊ jaléngꞌˋ dseaˋ jie˜ fɨˊ lɨ˜ táangˋ Jesús, jo̱ caꞌuøøiñˋ cangoꞌnéeiñꞌˇ dseaˋ do; jo̱ dsíngꞌˉ fɨ́ɨngˊ dseaˋ caseáiñꞌˊ ie˜ jo̱, jo̱baꞌ caꞌeꞌˊ Jesús jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do co̱o̱ˋ júuˆ jáꞌˉ e lafaꞌ júuˆ cuento jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala:
4 Sabuw rou’ay gagamin maiyow bar awan ta ta’ane hinan tafaram awan karatan, naatu Jesu oroubonamaim sabuw iuwih eo,
5 —Jaangˋ dseañʉꞌˋ cangórˉ cangobíirˇ mɨjú̱ˋ quiáꞌrˉ fɨˊ lɨ˜ nɨcajɨ́ɨrˉ. Jo̱ mɨ˜ cabírˋ e mɨjú̱ˋ do, seaˋ e cajiʉ́ꞌˋ lɨ˜ ngɨ́ɨngˊ fɨˊ. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ɨngˊ jaléngꞌˋ dseaˋ, casoꞌømꞌˊbre jaléꞌˋ e mɨjú̱ˋ do, jo̱ e lɨɨng˜guɨ cagǿꞌˋ ta̱ˊ cajo̱.
5 “Ana veya ta orot ana ub tanumamih bow in ana me bifufubiy yanamaim tit, naatu ana ub ta ta asi’asiy ana veya ub afa i ef yanamaim hire, sabuw hina tafan hibat hiwas tatanen hin, naatu mamu hire hibow hi’aa.
6 Dsʉꞌ seaˋbɨ e cajiʉ́ꞌˋ ni˜ cu̱u̱˜ lɨ˜ jaˋ ꞌleáangˉ guóoꞌ˜ néeˊ; jo̱baꞌ mɨ˜ caꞌiáangˋ, dsifɨbˊ calɨquiʉ̱́ˋ co̱ꞌ jaˋ seaˋ lɨ˜ nisó̱ꞌˋ jmóˆ quiáꞌˉ lɨ˜ güíꞌˋ, jo̱baꞌ caꞌímˉ cajo̱.
6 Ub afa i to yanamaim hire, baise hikuboubunih hiyey ana maramaim veya re rarih etei himorob, anayabin me owasasin.
7 Jo̱guɨ seaˋbɨ e mɨjú̱ˋ do e cajiʉ́ꞌˋ jee˜ mɨjú̱ˋ ꞌmató̱o̱ˊ; jo̱ mɨ˜ caꞌiáangˋ e mɨjú̱ˋ do, jéengˊguɨ e mɨjú̱ˋ ꞌmató̱o̱ˊ do cacuángˉ jo̱ caꞌímˉ e mɨjú̱ˋ e cabíˋ i̱ dseaˋ do jee˜ e mɨjú̱ˋ ꞌmató̱o̱ˊ do.
7 Ub afa i kokor ro’oh wanawanahimaim hire, naatu hikuboubunih bairi hiyen, baise kokor hiyen sasa hai fafa’amaim ub gewasih hirouw.
8 Dsʉꞌ seabˋ e mɨjú̱ˋ do e cajiʉ́ꞌˋ lɨ˜ jloꞌˆ uǿˉ; jo̱ mɨ˜ cacuángˉ jo̱ jlobꞌˆ cacuøˊ; seaˋ e cacuøˊ lajɨˋ cien mɨ́ꞌˆ lacamɨ́ꞌˆ mɨjú̱ˋ.
8 Naatu ub afa i me gewasin yanamaim hire, hikuboubunih hiyen gewas hiw ai ta’ita’imon afe’eh ro’oro’oh etei 100 na’atube hiya.” Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar.”
9 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, jo̱ cajmɨngɨ́ɨˋ i̱ dseaˋ guitúungˋ do cajmɨngɨꞌrˊ Jesús e˜ guǿngꞌˋ e júuˆ e caꞌerˊ do.
9 Jesu ana bai’ufununayah hikok oroubon anayabin so’ob isan hina hibatiy.
10 Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ guitúungˋ do:
10 Baise Jesu iyafutih eo, “So’ob wa’iwa’irin God ana aiwob isan i God kwa it, baise sabuw afa isah i oroubonamaim ao, saise abisa bukamaim hikikirum niturobe, ‘Matah hinakubar hinanuw, baise boro men hina’itin, tainih nawayay tur hinanowar, baise boro men naniyan hinab.’”
11 Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ guitúungˋ do:
11 “Oroubon anayabin i iti. Ub i God ana tur gewasin.
12 Jo̱ e cajiʉ́ꞌˋ lɨ˜ ngɨ́ɨngˊ fɨˊ do lɨ́ɨˊ lafaꞌ i̱ dseaˋ i̱ núuˋ e júuˆ do, jo̱ dsʉꞌ lajmɨnábˉ güéengˉ fii˜ i̱ ꞌlɨngꞌˆ, jo̱ dsifɨˊ lajo̱b jmóorˋ e jaˋ jáꞌˉ lɨ́ɨngˋ i̱ dseaˋ do e júuˆ jo̱, jo̱ lajo̱baꞌ jaˋ nileáiñꞌˋ do jee˜ jaléꞌˋ dseeˉ quiáꞌrˉ.
12 Ub ef yanamaim hire’ere i sabuw God ana tur hinowar hibai, baise Demon Mowan na tur gewasin sabuw dogorohimaim bosair, anayabin Demon Mowan men ekokok sabuw tur gewasin hinanowar hinitumatum naatu yawas hinab.
13 Jo̱guɨ e mɨjú̱ˋ e cajiʉ́ꞌˋ fɨˊ ni˜ cu̱u̱˜ do lɨ́ɨˊ lafaꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ iáangˋ dsíiˊ íngꞌˋ jaléꞌˋ e júuˆ jo̱, jo̱ dsʉꞌ jaˋ huǿøˉ ee˜ e jáꞌˉ lɨ́ɨiñˋ, co̱ꞌ mɨ˜ huɨ́ɨngˊ dsijéeˊ quiáꞌrˉ uíiꞌ˜ e jáꞌˉ lɨ́ɨiñˋ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ, jo̱baꞌ dsifɨˊ lajo̱b tʉ́ˋtu̱r e júuˆ jo̱, jo̱ i̱ dseaˋ íˋbingꞌ i̱ lɨ́ɨngˊ la lɨ́ɨˊ e mɨjú̱ˋ e jaˋ ꞌleáangˉ jmóˆ seaˋ do.
13 Ub afa to yan hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir, baise aurin an wairoron en, anayabin tur tenonowar ana veya boro hinitumitum naatu routobon nan nabubuwih ana veya boro mar ta’imon hinara’iy.
14 Jo̱ e mɨjú̱ˋ e cajiʉ́ꞌˋ jee˜ mɨjú̱ˋ ꞌmató̱o̱ˊ do lɨ́ɨˊ lafaꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ núuˋ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ jo̱ caꞌímꞌˋbre e júuˆ jo̱, jo̱ dsʉꞌ laco̱ꞌ ngóoˊ jmɨɨng˜, eáangˊguɨ guiing˜ dsíirˊ jaléꞌˋ fɨꞌíˆ dsíiˊ seaˋ quiáꞌrˉ jo̱guɨ quiáꞌˉ jaléꞌˋ ta˜ lɨꞌˋ cuuˉ jo̱guɨ cajo̱ e quiáꞌˉ jial nijmiꞌiáangˋ dsíirˊ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e seaˋ fɨˊ jmɨgüíˋ. Jo̱ co̱ꞌ lajo̱b lɨ́ɨiñˊ, jo̱baꞌ jaˋ cuøˊ fɨˊ quiáꞌrˉ faꞌ e nidsicuángˋguɨ e júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e jáꞌˉ lɨ́ɨiñˋ do.
14 Ub afa kokor ro’on wanawanah hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir, tafaram ana yababan, naatu tafaram ana sawar isah tenotanot kwanekwan; imih ro’oh etei tekokokor naatu men ta ebiyamur.
15 Jo̱guɨ e mɨjú̱ˋ e cajiʉ́ꞌˋ lɨ˜ jloꞌˆ uǿˉ do lɨ́ɨˊ lafaꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ dsíngꞌˉ iáangˋ dsíiˊ íñꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ, jo̱guɨ eáamˊ jmóorˋ nʉ́ʉꞌr˜ jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ dseaˋ do, co̱ꞌ jaˋ lɨtúngˉ dsíirˊ jaléꞌˋ e jo̱. Jo̱ i̱ dseaˋ íˋbingꞌ i̱ teáangˉ teáˋ có̱o̱ꞌ˜ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, jo̱guɨ eáamˊ dsicuángˋ e júuˆ jo̱ quiáꞌrˉ.
15 Baise ub me gewasin yan hire’ere, i sabuw iyab God ana Tur Gewasin hinowar dogoroh tutufin etei hibai, naatu nati tur isan hiten nowanowar tebowabow boro niw.
16 Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ e féꞌˋ Jesús júuˆ quiáꞌˉ mɨ˜ bíˋ dseaˋ mɨjú̱ˋ, jo̱ cajíngꞌˉguɨr casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do:
16 “Orot men yait ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut in, o gem babanamaim yai in to’abamih. Baise ana efanamaim sikof, saise sabuw boro ana marakawin hina’itin naatu kawin hinan bar hinarun.”
17 Jo̱ lajo̱b lɨ́ɨˊ có̱o̱ꞌ˜ júuˆ quiéˉe: Jaˋ seaˋ jaléꞌˋ júuˆ quiéˉe faꞌ e sɨꞌmaˇ e jaˋ niníˋ dseaˋ, o̱ꞌguɨ seaˋ jaléꞌˋ júuˆ quiéˉe faꞌ e jaˋ tó̱o̱ˋ jmɨɨ˜ nilɨñiˊ dseaˋ jaléiñꞌˋ.
17 “Anayabin abisa baibunuwenamaim inu’in, God boro nabotait nirerereb, naatu abisa hisakirafut inu’in, sum boro natakweb nan bebeyan marakawamaim natit.”
18 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉ jnea˜ ꞌnʉ́ꞌˋ, nʉ́ʉˉnaꞌ júuˆ quiéˉe; co̱ꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ nɨnʉ́ʉꞌ˜ júuˆ quiéˉe, jmiguiʉˊguɨ niñíiñˋ e ngáiñꞌˋ, jo̱ dsʉꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ nʉ́ʉꞌ˜ júuˆ quiéˉe, jo̱baꞌ niꞌíimˉ lají̱i̱ꞌ˜ e nɨꞌɨˊ dsíirˊ e ngáiñꞌˋ do.
18 Imih tur iti kwanonowar i kwananowar gewas, anayabin orot yait isnubanub tur enonowar gewagewas, God boro dogoron nabotawiy tur moumurih na’in naniyah boro naso’ob. Baise orot yait tur isan men isnubanub enonowar, dogoron boro nahirafut naatu abisa kikimin ana notamaim ma enotanot auman God boro nabosair.”
19 Jo̱ lajeeˇ táangˋ Jesús e eꞌrˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do, caguiéˉ niquiáꞌrˆ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ rúiñꞌˋ e ꞌnáiñꞌˊ dseaˋ do. Jo̱ co̱ꞌ jaˋ cuǿøngˋguɨ faꞌ e nidsiquiéeiñꞌˊ do tɨˊ quiá̱ꞌˉ lɨ˜ singꞌˊ dseaˋ do, co̱ꞌ dsíngꞌˉ fɨ́ɨngˊ dseaˋ,
19 Jesu hinah naatu taitin itinamih hina, baise men karam boro hita run biyan hitatit, anayabin sabuw rou’ay gagamin na’in ef hifut.
20 jo̱baꞌ jaangˋ i̱ dseaˋ do cajmeaꞌrˊ Jesús júuˆ jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ lala:
20 Orot ta na Jesu biyan tit eo, “O hinat naatu taitit hina ufun tebatabat tekokok o hina’iti.”
21 Dsʉꞌ Jesús cañíirˋ jo̱ casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
21 Jesu sabuw etei nati hibatabat iuwih eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tebobosiyasiyar, nati sabuw i ayu hinai naatu taitu.”
22 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, lajeeˇ e táangˋ Jesús fɨˊ Galilea, jo̱ co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ caꞌírˉ fɨˊ dsíiˊ co̱o̱ˋ móoˊ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
22 Ana veya ta Jesu ana bai’ufununayah bairi wa afe’en hiyen naatu iuwih, “Kwana boy tana rabon tanan harew kukuf rewan raunane tanayen.” Basit wa hinatait hitit,
23 Jo̱ lajeeˇ ngolíiñˉ ni˜ jmɨɨˋ jo̱ caquiamꞌˉ Jesús. Jo̱ lajeeˇ güɨɨngˋ dseaˋ do, jo̱ dsíngꞌˉ canaangˋ ɨ́ɨˋ guíˋ, jo̱ mɨfɨ́ɨngˋ canaangˋ dsiꞌa˜ jmɨɨˋ dsíiˊ e móoˊ do, jo̱ cafǿmꞌˊ i̱ dseaˋ guitúungˋ do, co̱ꞌ føꞌˊ nidsiꞌamꞌˊ e móoˊ lɨ˜ teáaiñꞌ˜ do.
23 rar hikutatar hirabon hin. Nati ana veya’amaim Jesu matan fot wa wanawanan inure inu’in naniyan meyemeye wowog batabat tafair tit kukuf yan re rabih, wa harew iwan hisiwisiw men karam.
24 Jo̱baꞌ cangoñiiñˆ Jesús jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do:
24 Basit bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, Regah! Wa iu’unun tana morob!” Jesu misir wowog, yabat hairi kwararih iuwih, mar ta’imonamo nuwarob e’afuw.
25 Jo̱ casɨ́ꞌˉ Jesús i̱ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ lala:
25 Imaibo ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwa a baitumatum i menamaim kwayai?”
26 Jo̱ mɨ˜ caguiéˉ Jesús có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ quiáꞌrˉ fɨˊ lɨ́ꞌˉ ꞌngóoꞌ˜ cataangˋ e guiéeˊ do, jo̱ caguilíiñˉ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Gadara.
26 Jesu ana bai’ufununayah bairi hiboy hirabon hin tafaram Gerasa imaim hitit, Galilee harew kukuf rewan raunane.
27 Jo̱ mɨ˜ cajgáiñˉ e móoˊ do, jo̱ cangoquiéengˊ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ niseengˋ e fɨɨˋ do i̱ nijéeˊ i̱ fɨ́ɨngˊ i̱ ꞌlɨngꞌˆ quiáꞌˉ lají̱i̱ꞌ˜ malɨɨb˜jiʉ eáangˊ. Jo̱ jaˋ eeˋ sɨ̱ꞌrˆ quiꞌrˊ, o̱ꞌguɨ guiiñ˜ fɨˊ quiáꞌrˉ, jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ fɨˊ lɨ˜ áangˋ ꞌlɨɨb˜ güɨɨiñˋ.
27 Jesu wa afe’enane dones yan bisure auman, orot ta nati bar merarane demon koun hiyen hiforatoun kwamur manin maiyow ana bar itumar, segar rah yahimaim, watu’umaim in ma reremor tit nan hairi hitar.
28 Jo̱ mɨ˜ cangángˉ i̱ dseaˋ do Jesús, jo̱ cangoquiéeiñˊ fɨˊ quiniˇ dseaˋ do jo̱ casíꞌrˋ uǿˉ jnir˜, jo̱ canaaiñˋ féꞌrˋ teáˋ jo̱ sɨ́ꞌrˋ dseaˋ do lala:
28 Naatu nuw Jesu i’itin ana veya nanamaim ra’iy rerey fanan aumetawat na’in iwow eo, “Jesu God auyomtoro’ot Natun, ayu isau boro abisa inasinafumih kunan? Abifefeyani men baimakiy initu!”
29 Jo̱ i̱ ꞌlɨngꞌˆ i̱ jéeˊ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do caféꞌrˋ lado, co̱ꞌ Jesús nɨcanaaiñˋ quiʉꞌrˊ ta˜ i̱ ꞌlɨngꞌˆ do e nitiúuiñꞌˉ do i̱ dseaˋ do. Co̱ꞌ lamɨ˜ jéengˊguɨ, eáangˊ jmiguiʉˊ néeꞌ˜ nɨcajméeˋ i̱ ꞌlɨngꞌˆ i̱ jéeˊ quiáꞌˉ i̱ dseañʉꞌˋ do e gaˋ eáangˊ; jo̱ nañiˊ faꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ nɨcasaiñꞌˉ i̱ dseañʉꞌˉ do, jo̱ nɨcaꞌñʉ́ꞌrˋ guooˋ tɨɨiñꞌˉ có̱o̱ꞌ˜ ñíˆ cadena e laco̱ꞌ joˋ nijméiñꞌˉ gaˋ, dsʉꞌ dsifɨˊ ladob fíiñꞌˋ do jaléꞌˋ ñíˆ cadena, jo̱ jmóoˋ i̱ ꞌlɨngꞌˆ do e dséeˊ i̱ dseañʉꞌˋ do fɨˊ lɨ˜ jaˋ i̱i̱ˋ dseaˋ seengˋ.
29 Iti na’atube eo, anayabin demon mowan orot baihamiyin titamih Jesu kwarartatab iu. Mar maumurih maiyow demon kakafih iti orot ana yawas etei hibi’a’afiy, an uman seinimaim ti’utan dibur baremaim tekaif tema’am, baise itukwar chain tituru’uru’um, tebonawiy ten arar yan imaim ema ereremor.
30 Jo̱ lalab cajíngꞌˉ Jesús cajmɨngɨ́ꞌˉreiñꞌ:
30 Jesu ibatiy eo, “O wab i mi’itube?” Orot iya’afut eo, “Ayu wabu i ‘Burut.’” Anayabin demon maumurih na’in iti orot wanawanan hirun hiforatoun hima’am.
31 Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ ꞌlɨngꞌˆ do camɨꞌrˊ Jesús e jaˋ niquiʉ́ꞌˉ dseaˋ do ta˜ e nidsilíiñꞌˋ do fɨˊ lɨ˜ ꞌlɨꞌˆ.
31 Demon Jesu hifefeyan men hikok boro tiyafarih hitan Sou Awan Wanu’umin hitama.
32 Jo̱ co̱ꞌ dsíngꞌˉ fɨ́ɨngˊ cúˆ nitaang˜neꞌ gøꞌˊreꞌ nuuˋ fɨˊ dseꞌˋ co̱o̱ˋ móꞌˋ quiá̱ꞌˉ lɨ˜ táangˋ Jesús, jo̱baꞌ camɨˊ i̱ ꞌlɨngꞌˆ do jmɨꞌeeˇ camɨꞌrˊ dseaˋ do e nicuǿrˉ fɨˊ e nidsitáaiñꞌ˜ do dsíiˊ jaléngꞌˋ i̱ cúˆ do. Jo̱baꞌ cacuøꞌˊ Jesús jaléngꞌˋ i̱ ꞌlɨngꞌˆ do fɨˊ lajo̱.
32 Naatu nati oyaw sisibinamaim i for burut hima hi’u’ufar, imih demon na for wanawanah run isan Jesu hifefeyan, naatu Jesu ana baibasit itih, iuwih hibihir hitit.
33 Jo̱ dsifɨˊ ladob catiúungˉ jaléngꞌˋ i̱ ꞌlɨngꞌˆ do i̱ dseaˋ do, jo̱ cangotáaiñꞌ˜ dsíiˊ jaléngꞌˋ i̱ cúˆ do. Jo̱ mɨ˜ cangotáangꞌ˜ i̱ ꞌlɨngꞌˆ do fɨˊ dsíiˊ jaléngꞌˋ i̱ jóꞌˋ do, jo̱ dsifɨˊ ladob cacuí̱i̱ˋreꞌ, jo̱ cabíingˉ yaang˜neꞌ fɨˊ ꞌnɨꞌˋ jiáaˊ, jo̱ cajiúngꞌˋneꞌ fɨˊ dsíiˊ jmɨ́ˋ, jo̱ cajgóꞌˋbreꞌ jmɨɨˋ jóng.
33 Demon orot biyanane hitit i hinunuw hin for wanawanah hirun, naatu for burut hibatabat fan naiwan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire etei hi’atomatom himorob.
34 Jo̱ mɨ˜ cangáˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ jmóoˋ íˆ i̱ cúˆ do lají̱i̱ꞌ˜ e calɨ́ˉ do, dsifɨˊ ladob cacuí̱i̱rˋ cangolíiñˋ fɨˊ fɨɨˋ, jo̱ caguiarˊ júuˆ lají̱i̱ꞌ˜ e calɨ́ˉ có̱o̱ꞌ˜ i̱ cúˆ do, jo̱guɨ cajmeaꞌrˊ júuˆ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ cajíñꞌˊ guiáꞌˆ fɨˊ có̱o̱ꞌ˜ fɨˊ jee˜ móꞌˋ laco̱ꞌ ngolíiñˋ.
34 Naatu orot nati for hima’uten hima’am, abisa matar hi’itin, himisir hinunuw hin bar merar hitit, sabuw etei hai tur hi’owen. Naatu tur tasasar in sabuw afa bar merar gidigidihimaim hima’am auman hinowar.
35 Jo̱ mɨ˜ calɨñiˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ seengˋ fɨˊ jo̱ jaléꞌˋ e calɨ́ˉ e jmɨɨ˜ jo̱, jo̱ dsifɨˊ ladob cangolíiñˆ fɨˊ lɨ˜ táangˋ Jesús. Jo̱ mɨ˜ caguilíiñˉ fɨˊ lɨ˜ táangˋ dseaˋ do, jo̱ cangárˉ e dob nɨguiing˜ i̱ dseaˋ i̱ lamɨ˜ jéeˊ i̱ ꞌlɨngꞌˆ quiáꞌˉ do co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ Jesús, jo̱ nɨquiꞌˊbre sɨ̱ꞌrˆ, jo̱ joˋ eeˋ lɨ́ɨiñˊ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ. Jo̱ dsíngꞌˉ cafǿngꞌˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ caguilíingˉ do.
35 Sabuw abisa mamatar itinamih hitit hina Jesu biyan hititit, orot demon hiforatoun hima’am Jesu biyawas, i Jesu sisibinamaim mare, ukwarin ruboun ar bai us ma’am hi’itin hai bir ra’at.
36 Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ cangáˉ jial caꞌláangˉ i̱ dseañʉꞌˋ i̱ lamɨ˜ jéeˊ i̱ ꞌlɨngꞌˆ quiáꞌˉ do, dsifɨˊ ladob caguiarˊ júuˆ jial calɨ́ˉ.
36 Naatu sabuw afa orot demon hiforatoun hima’am Jesu mi’itube iyawas hi’i’itin sabuw afa hai tur hi’owen.
37 Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ lado, jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ seengˋ fɨˊ Gadara do camɨꞌrˊ jmɨꞌeeˇ Jesús e nigüɨꞌɨ́ɨbˊ dseaˋ do e fɨˊ lɨ˜ táaiñꞌˋ do, co̱ꞌ dsíngꞌˉ ꞌgóꞌˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do. Jo̱ mɨ˜ cajíngꞌˉ i̱ dseaˋ do lado, jo̱ dsifɨˊ ladob caꞌíˉtu̱ Jesús dsíiˊ e móoˊ do, jo̱ caꞌírˉ fɨˊ e nidsémꞌˉtu̱r fɨˊ Galilea.
37 Naatu sabuw nati tafaram Gerasa wanawanan hima’ama, Jesu hiu tafaram itumar, anayabin hai bir ra’at, naatu Jesu re wa bai matabir maiye rabon.
38 Jo̱ i̱ dseañʉꞌˋ i̱ lamɨ˜ jéeˊ i̱ ꞌlɨngꞌˆ quiáꞌˉ do camɨꞌrˊ Jesús jmɨꞌeeˇ e nidsérˉ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ do, dsʉꞌ jaˋ cacuøˊ Jesús fɨˊ lajo̱. Jo̱ caquiʉꞌrˊ ta˜ i̱ dseañʉꞌˋ do e cangáiñꞌˉ do fɨˊ quiáꞌrˉ, jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ jo̱ cajíñꞌˉ:
38 Naatu Orot nati demon biyanamaim hititit Jesu ifefeyan hairi namih, baise Jesu eo, “O i abiyafari
39 —Guǿngꞌˊ fɨˊ quíiꞌˉ, jo̱ güɨguia˜ júuˆ jaléꞌˋ e guiʉ́ˉ e nɨcajméeˋ Fidiéeˇ có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉˋ.
39 ina’intabir maiye a bar, abisa God isa sisinaf, i sabuw hai tur ina’owen.” Basit orot in bar merar run remor Jesu isan mi’itube sisinaf sabuw etei hai tur eowen.
40 Jo̱ mɨ˜ caguiéngꞌˉtu̱ Jesús fɨˊ Galilea, jo̱ dsíngꞌˉ fɨ́ɨngˊ dseaˋ i̱ nɨteáangˉ güɨjé̱e̱ˇ quiáꞌrˉ. Jo̱ dsíngꞌˉ iáangˋ dsíiˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do dsʉꞌ caguiéngꞌˉtu̱ Jesús fɨˊ do.
40 Jesu matabir rabon na harew kukuf rewan raunane yey ana maramaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hitit ana merar hiyi, anayabin isan hima hikakaif natit.
41 Jo̱ lajeeˇ jo̱, caguiéˉ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Jairo i̱ lɨ́ɨngˊ fii˜ féngꞌˊ quiáꞌˉ guáꞌˉ quiáꞌˉ dseaˋ Israel. Jo̱ mɨ˜ caguiérˉ fɨˊ quiniˇ Jesús, jo̱ casíꞌrˋ uǿˉ jnir˜ fɨˊ quiniˇ dseaˋ do jo̱ camɨrˊ jmɨꞌeeˇ faꞌ e nidséˉ dseaˋ do fɨˊ quiáꞌrˉ, co̱ꞌ seengˋ camɨ́ɨngꞌ˜ sɨmɨ́ˆ jiuung˜ quiáꞌrˉ i̱ nɨngóoˊ guitu̱ˊ ji̱i̱ˋ jo̱ niráaiñꞌˋ do dséeꞌr˜ eáangˊ e dseángꞌˉ tɨˊ lɨ˜ nijúumˉbre.
41 Naatu Jew hai Kou’ay Bar kaifenayan orot wabin Jairus na Jesu nanamaim sun yowen ifefeyan, ana kok i mi’itube Jesu hairi hitan ana bar.
42 Jo̱ lajeeˇ ngóoˊ Jesús fɨˊ quiáꞌˉ Jairo, dsíngꞌˉ fɨ́ɨngˊ dseaˋ ngolíiñˉ, jo̱ dsíngꞌˉ sɨcúungꞌˇ Jesús jee˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do.
42 Anayabin i natun babitai ta’imonamo ana kwamur 12 na’atube i ana sawow ra’at momorob.
43 Jo̱ jee˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ jéeˊ quiáꞌˉ Jesús ningóoˊ jaangˋ dseamɨ́ˋ i̱ nilɨ́ɨngˊ jmohuɨ́ɨˊ e tuuiñˋ lají̱i̱ꞌ˜ nɨngóoˊ mɨ˜ guitu̱ˊ ji̱i̱ˋ. Jo̱ lamɨ˜ jéengˊ dsíngꞌˉ nɨcaꞌíiñˉ cuuˉ quiáꞌrˉ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ tɨmɨ́ɨˊ, jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ jaˋ i̱i̱ˋ mɨˊ calɨꞌˊ faꞌ i̱ nɨcajmiꞌleáangˉ írˋ.
43 Nati sabuw wanawanahimaim i babin ta ana faifuwamaim rara kakafin bota’ar ma’am kwamur etei 12 na’atube sawar, yawas isan kabay gagamin maiyow doket tubunih baiyawasin isan sinaf, baise men yait ta iyawasimih.
44 Jo̱ guidseaamˆ calɨ́ꞌˉ i̱ dseamɨ́ˋ do cangɨ́ɨiñˊ jee˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do, jo̱ cangoquiéeiñˊ fɨˊ lɨ́ꞌˉ caluuˇ Jesús jo̱ catɨ́ɨiñˉ capíꞌˆ ꞌnɨꞌˋ sɨ̱ꞌˆ dseaˋ do, jo̱ dsifɨˊ ladob caꞌláaiñˉ, jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ capíꞌˆ jmɨˊ joˋ e tuuiñˋ jóng.
44 Nati ana veya’amaim sabuw rau’ay hinan wanawanan babin na Jesu ufunane tit eof ana faifuw tainin butubun, naatu mar ta’imonamo rara kakafin nununuw nutanub.
45 Jo̱ Jesús dsifɨˊ ladob cajmɨngɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ có̱o̱ꞌr˜ do jo̱ cajíñꞌˉ:
45 Jesu naniyan tatam eo, “Yait ayu butubunu?”
46 Jo̱baꞌ cañíiˋtu̱ Jesús jo̱ cajíñꞌˉ:
46 Baise Jesu eo, “Sabuw afa ayu hibutubunu. Anayabin hibubutubunu ana veya’amaim au fair titit naniyan atatam.”
47 Jo̱ i̱ dseamɨ́ˋ do, mɨ˜ canúurˉ e calɨlíbꞌˆ Jesús e lɨɨng˜ i̱i̱ˋ catɨ́ɨngˉ sɨ̱ꞌrˆ, jo̱baꞌ dsíngꞌˉ cafǿiñꞌˊ jo̱ dsíngꞌˉ jléeiñˋ cangórˉ fɨˊ quiniˇ Jesús, jo̱ casíꞌrˋ uǿˉ jnir˜ fɨˊ quiniˇ dseaˋ do. Jo̱baꞌ cajméerˋ júuˆ fɨˊ quiniˇ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do jialɨꞌˊ cagüɨꞌrˊ sɨ̱ꞌˆ Jesús, jo̱ jial caꞌláaiñˉ ladsifɨˊ lado e jmohuɨ́ɨˊ e lamɨ˜ lɨ́ɨiñˊ.
47 Babin naniyan baib i yawas naatu men karam boro tibun, imih Jesu nanamaim an uman hi’oror auman tit sun yowen, sabuw etei matahimaim ana tur eowen aisim butubun, naatu bubutubun ana veya’amaim marta’imon yayawas auman ana tur eowen.
48 Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ i̱ dseamɨ́ˋ do:
48 Imaibo, Jesu babin isan eo, “Natu a baitumatumamaim iyawas. Tufuwamaim ina remor inan.”
49 Jo̱ laco̱ꞌ guiꞌnamꞌˇbɨ sɨ́ɨngˋ Jesús có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseamɨ́ˋ do, mɨ˜ caguiéˉ jaangˋ dseaˋ sɨnʉ́ʉˆ quiáꞌˉ Jairo e quie̱rˊ júuˆ cuaiñ˜ quiáꞌˉ i̱ sɨmɨ́ˆ do, jo̱ lalab casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do:
49 Jesu iti na’at bat eo auman, Kou’ay Bar ana bonawiyen orot ana barene kob hina hitit hio, “Jairus o natu babitai i morob, imih men bai’obaiyenayan nawiyin airi na isan inanotamih.”
50 Dsʉꞌ mɨ˜ canúuˉ Jesús lado, dsifɨˊ ladob casɨ́ꞌrˉ Jairo:
50 Iti na’at hibat hio Jesu nowar, naatu Jairus isan eo, “Men inabir, baise initumatum natu babitai boro nayawas.”
51 Jo̱ mɨ˜ caguiéˉ Jesús fɨˊ quiáꞌˉ dseaˋ do, jo̱ jaˋ cacuørˊ fɨˊ faꞌ e cangotáangꞌ˜ dseaˋ jiéngꞌˋguɨ, jí̱i̱ꞌ˜ Tʉ́ˆ Simón có̱o̱ꞌ˜ Tiáa˜ có̱o̱ꞌ˜ Juan có̱o̱ꞌ˜ sejmiiˋ i̱ sɨmɨ́ˆ jiuung˜ do, jí̱i̱ꞌ˜ íˋbingꞌ i̱ cangɨ́ɨngˋ fɨˊ e cangotáangꞌ˜ fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ e lɨ˜ ráangˋ i̱ ꞌlɨɨ˜ do.
51 Naatu hina bar hititit ana veya’amaim, sabuw etei eotanih ufun hibat, i Peter, John, James, naatu kek hinah tamah akisihimo iuwih bairi bar wanawanan hirun.
52 Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ sɨnʉ́ʉˆ quiáꞌˉ Jairo dsíngꞌˉ quɨꞌrˊ jo̱guɨ dsíngꞌˉ jiuung˜ dsíirˊ dsʉꞌ e nɨcajúngˉ i̱ jiuung˜ sɨmɨ́ˆ do. Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do:
52 Sabuw etei kek momorob isan hiyababan hima hirererey, Jesu iuwih eo, “Men kwanarerey, kek i matan fot inu’in, men morobomih.”
53 Dsʉꞌ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do lɨ́ꞌˆ cangɨ́ɨmˉbre Jesús mɨ˜ cajíngꞌˉ dseaˋ do lado, co̱ꞌ ñiˊbre e nɨcajúmˉ i̱ jiuung˜ do.
53 Sabuw etei Jesu eo i bai’iyab na’atube imih himarib. Anayabin i matah yan kek morob hi’itin hiso’ob.
54 Jo̱ lajeeˇ e jmóoˋ i̱ dseaˋ do lajo̱, jo̱ Jesús catɨ́ɨiñˉ guooˋ i̱ jiuung˜ do, jo̱ catǿꞌˉreiñꞌ laꞌúungˋ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ lala:
54 Baise Jesu na kek uman bai, eaf eo, “Babitai, kumisir!”
55 Jo̱ mɨ˜ cajíngꞌˉ Jesús lado, dsifɨˊ ladob cají̱ꞌˊtu̱ i̱ sɨmɨ́ˆ do jo̱ caró̱o̱ˉbre. Jo̱ dsifɨbˊ caquiʉꞌˊ Jesús ta˜ e cangɨ́ɨiñꞌˋ do e cagǿꞌrˋ.
55 Babitai ayubin matabir na wanawanan run, mar ta’imon yawas misir mare ma. Imaibo Jesu kek bay baitin aa isan hinah tamah iuwih.
56 Jo̱ mɨ˜ cangáˉ sejmiiˋ i̱ jiuung˜ do e cají̱bꞌˊtu̱iñꞌ do, jo̱baꞌ dsíngꞌˉ cangogáˋ dsíiñꞌˊ; dsʉꞌ Jesús caquiʉꞌrˊ ta˜ sejmiiˋ i̱ sɨmɨ́ˆ do e jaˋ i̱i̱ˋ nisɨ́iñꞌˋ do jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ lají̱i̱ꞌ˜ e cajméerˋ e sɨnʉ́ʉˆ do ie˜ jmɨɨ˜ jo̱.
56 Kek hinah tamah hifofofor men kafaita, baise Jesu eofafarih eo, “Abis matar kwa’i’itin men orot babin ta ana tur kwana’owenamih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.