Lucas 6

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ lajeeˇ e jmiꞌíngꞌˊ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel, cangɨ́ɨngˊ Jesús có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌrˉ fɨˊ ꞌnɨꞌˋ lɨ˜ sɨjnea˜ cuɨꞌieeˋ. Jo̱ lajeeˇ teáaiñꞌ˜ fɨˊ lado, jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do canaaiñˋ éeiñˉ láaˊ quiáꞌˉ cuɨꞌieeˋ, jo̱ guiʉ́rˋ fɨˊ jaguórˋ jo̱ jiʉ́ʉrˉ quiˊ quiáꞌˉ, jo̱ cuꞌrˋ e mɨcuɨꞌieeˋ do.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Jo̱ dob ngolíingˉ tú̱ˉ ꞌnɨˊ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo. Jo̱ mɨ˜ cangárˉ e éengˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do láaˊ quiáꞌˉ cuɨꞌieeˋ, jo̱ dsifɨˊ ladob cajmɨngɨꞌˊreiñꞌ jo̱ cajíñꞌˉ lala:
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ jo̱ cajíñꞌˉ:
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Co̱ꞌ ie˜ jo̱ i̱ dseata˜ Davíꞌˆ do caꞌírˉ fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ quiáꞌˉ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel, jo̱ camɨꞌrˊ jmidseaˋ i̱ néeˊ ni˜ guáꞌˉ do iñíꞌˆ e güeangꞌˆ e tɨ́ɨngˋ dseaˋ e cuøꞌrˊ Fidiéeˇ, jo̱ cagǿꞌrˋ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ có̱o̱ꞌr˜ do. Jo̱ nɨñíbˆ ꞌnʉ́ꞌˋ e jaˋ cuǿøngˋ dǿꞌˉ lɨ́ꞌˆ doñiˊ i̱i̱ˋ dseaˋ e iñíꞌˆ do, co̱ꞌ lají̱i̱ꞌ˜ jmidseaˋbingꞌ cuǿøngˋ líˋ dǿꞌˉ e jo̱. Dsʉꞌ cangɨ́ɨmˋ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ Davíꞌˆ do e cagǿꞌrˋ e iñíꞌˆ do ie˜ jo̱ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌrˉ.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Jo̱ lalab cajíngꞌˉguɨ Jesús:
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, mɨ˜ caguiéˉ co̱o̱ˋguɨ jmɨɨ˜ e jmiꞌíngꞌˊ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel, jo̱ caꞌíˉ Jesús fɨˊ dsíiˊ co̱o̱ˋ guáꞌˉ quiáꞌˉ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel, jo̱ canaaiñˋ eꞌrˊ jaléngꞌˋ dseaˋ jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ. Jo̱ jo̱b nitáangˋ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ nicaang˜ guooˋ dséeˊ.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Jo̱ jaléngꞌˋ tɨfaꞌˊ quiáꞌˉ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo dob ngɨrˊ e téeiñˋ Jesús, jo̱ iiñ˜ e nijǿørˉ su nijmiꞌleáangˉ dseaˋ do i̱ dseaˋ dséeꞌ˜ do lajeeˇ mɨ˜ jmɨɨ˜ e jmiꞌíngꞌˊ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel; jo̱ faco̱ꞌ lajo̱, niguiéꞌrˊ jial e niꞌnɨ́iñˉ dseaˋ do.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Jo̱ dsʉꞌ Jesús líꞌˆbre jaléꞌˋ e ɨˊ dsíiˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do, jo̱ casɨ́ꞌrˉ i̱ dseañʉꞌˋ i̱ caang˜ guooˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Jo̱ mɨ˜ caguiérˉ fɨˊ lɨ˜ eˊ dseaˋ do, jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ teáangꞌ˜ dsíiˊ e sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ do:
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ e féꞌˋ Jesús lajo̱, jo̱ cajǿøiñˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ teáangꞌ˜ dsíiˊ e sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ do, jo̱ casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ caang˜ guooˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Jo̱ mɨ˜ cangáˉ jaléngꞌˋ i̱ tɨfaꞌˊ quiáꞌˉ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo e cajmiꞌleáamˉ Jesús i̱ dseaˋ dséeꞌ˜ do, dsíngꞌˉ calɨguíiñˉ jo̱ canaaiñˋ sɨ́ɨiñˋ lajeeˇ yaaiñ˜ jial laco̱ꞌ cuǿøngˋ e nijmeáiñꞌˋ dseaˋ do.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ cangóˉ Jesús fɨˊ co̱o̱ˋ yʉ́ꞌˆ móꞌˋ, jo̱ fɨˊ jo̱b cateáaiñˋ lata˜ uǿøˋ e sɨ́ɨiñˋ có̱o̱ꞌ˜ Fidiéeˇ dseaˋ guiing˜ ñifɨ́ˉ.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Jo̱ mɨ˜ cajneáˉ e uǿøˋ jo̱, jo̱ catǿꞌrˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ ngɨˊ có̱o̱ꞌr˜ do. Jo̱ mɨ˜ caguilíiñꞌˉ do fɨˊ lɨ˜ siñꞌˊ, jo̱ caguíñꞌˋ guitúungˋ i̱ dseaˋ do i̱ niꞌuíingˉ dseaˋ apóoˆ i̱ nijméˉ ta˜ niꞌˊ júuˆ quiáꞌrˉ.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Jo̱ lalab siiˋ i̱ dseaˋ guitúungˋ do: jaangˋ i̱ siiˋ Simón, jo̱ mɨ˜ canaaiñˋ ngɨrˊ có̱o̱ꞌ˜ Jesús jo̱ calɨsírˋ Tʉ́ˆ; jaangˋguɨ i̱ siiˋ Dɨ́ˆ, rúngꞌˋ dseaˋ ngáangꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜ i̱ Simón do; jaangˋguɨ i̱ siiˋ Tiáa˜, jaangˋguɨ i̱ siiˋ Juan, jaangˋguɨ i̱ siiˋ Lii˜, jo̱ jaangˋguɨ i̱ siiˋ Bartolomé,
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 jaangˋguɨ i̱ siiˋ Mateo, jaangˋguɨ i̱ siiˋ Móˆ, jaangˋguɨ i̱ siiˋ Tiáa˜, jó̱o̱ˊ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Alfeo; jaangˋguɨ i̱ siiˋ Simón i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ celote;
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 jaangˋguɨ i̱ siiˋ Judas, rúngꞌˋ dseaˋ ngáangꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜ i̱ Tiáa˜ do; jo̱ lɨ˜ cadséngˉguɨ jaangˋguɨ i̱ siiˋ Judas Iscariote, dseaˋ i̱ cajángꞌˋ Dseaˋ Jmáangˉ fɨˊ jaguóˋ jaléngꞌˋ dseaˋ cǿøngꞌ˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cajgámˉtu̱ Jesús fɨˊ e yʉ́ꞌˆ móꞌˋ do co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ quiáꞌrˉ jo̱ catɨsɨ́ɨiñꞌˇ co̱o̱ˋ lɨ˜ iʉ˜ co̱o̱ˋ míiˆ røøˋ, jo̱ fɨˊ jo̱b caje̱rˊ e caꞌeꞌˊreiñꞌ do jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ. Jo̱ lajeeˇ jo̱ caguilíingˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jalíingˉ fɨˊ Jerusalén có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋguɨ fɨɨˋ jiéꞌˋ e téeꞌ˜ lɨ˜ se̱ꞌˊ Judea có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ neáangˊ fɨˊ ꞌnɨꞌˋ jmɨñíꞌˆ fɨˊ Tiro có̱o̱ꞌ˜guɨ fɨˊ Sidón. Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do caguilíiñˉ ꞌnáiñꞌˊ Jesús, co̱ꞌ iiñ˜ e ninúrˉ jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e eˊ dseaˋ do. Jo̱guɨ fɨ́ɨmˊbiñꞌ do jéeiñˋ jaléngꞌˋ dseaˋ dséeꞌ˜, co̱ꞌ nɨñirˊ e jmiꞌleáamˉ Jesús jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ laꞌíˋ lɨ́ꞌˆ doñiˊ eeˋ jmohuɨ́ɨˊ e lɨ́ɨiñꞌˊ.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Jo̱guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jéeˊ i̱ ꞌlɨngꞌˆ quiáꞌˉ cajmihuíimˉ Jesús i̱ ꞌlɨngꞌˆ do, jo̱ lajo̱baꞌ caꞌláamˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Jo̱ jalémꞌˋ dseaˋ ie˜ jo̱ iiñ˜ nidsilíiñˉ cáangˋ Jesús, jo̱ iiñ˜ nigüɨ́ꞌrˉ faꞌ capíꞌˆ sɨ̱bꞌˆ dseaˋ do, jo̱ lajo̱baꞌ niꞌleáaiñˉ lɨ́ꞌˆ doñiˊ eeˋ jmohuɨ́ɨˊ e lɨ́ɨiñˊ laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ güeaꞌˆ ꞌgøngꞌˊ quiáꞌˉ dseaˋ do.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Jo̱ lajeeˇ singꞌˊ Jesús co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do, jo̱ cajǿøngˉneiñꞌ jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala:
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 ’Juguiʉ́ˉjiʉ quíiˉnaꞌ, ꞌnʉ́ꞌˋ dseaˋ móoˉnaꞌ ooˉ, co̱ꞌ Fidiéebˇ nicuǿꞌˉ ꞌnʉ́ꞌˋ lalíingˋ mɨ˜ nitɨ́ˉ íꞌˋ lajo̱.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 ’Juguiʉ́ˉjiʉ quíiˉnaꞌ mɨ˜ ꞌníꞌˋ níingˉ jaléngꞌˋ dseaˋ ꞌnʉ́ꞌˋ uii˜ quiéˉ jnea˜, o̱si mɨ˜ ǿøiñˋ ꞌnʉ́ꞌˋ fɨˊ caluuˇ fɨɨˋ lɨ˜ seengˋnaꞌ, o̱si mɨ˜ jmineaiñꞌˆ ꞌnʉ́ꞌˋ, o̱si mɨ˜ nijíngꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ e ꞌlɨmꞌˆbaꞌ dsʉꞌ uíiꞌ˜ e nʉ́ʉꞌ˜naꞌ jaléꞌˋ júuˆ quiéˉe, dseaˋ i̱ casíingˋ Fidiéeˇ fɨˊ jmɨgüíˋ la e lɨ́ɨnˊn jaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Jo̱ e jmɨɨ˜ e mɨ˜ nijmeángꞌˋ dseaˋ ꞌnʉ́ꞌˋ jaléꞌˋ e gaˋ lajo̱, güɨlɨꞌiáangˋ óoˊnaꞌ dsʉco̱ꞌ nilɨseabˋ guiéeˆ quíiˉnaꞌ mɨ˜ nitɨ́ˉ fɨˊ ñifɨ́ˉ. Dsʉco̱ꞌ lajo̱b cajméeˋ jaléngꞌˋ i̱ ꞌlɨɨ˜ yʉ́ʉꞌ˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ ꞌníꞌˋ níingˉ ꞌnʉ́ꞌˋ do ie˜ lamɨ˜ cajmeáiñꞌˋ gaˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ caféꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ malɨɨ˜guɨ eáangˊ.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 —E ngɨ˜ fɨ́ɨˉ ꞌnʉ́ꞌˋ, jaléngꞌˋ dseaˋ seaˋ cuuˉ, co̱ꞌ nɨcañíiˉbaꞌ e siiˋ juguiʉ́ˉ.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 ’E ngɨ˜ fɨ́ɨˉ ꞌnʉ́ꞌˋ, dseaˋ seaˋ e cøꞌˆnaꞌ lalíingˋ lana, co̱ꞌ niguiéeˊ jmɨɨ˜ mɨ˜ nimóˆnaꞌ ooˉ.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 ’E ngɨ˜ fɨ́ɨˉ ꞌnʉ́ꞌˋ mɨ˜ féꞌˋ jaléngꞌˋ dseaˋ jmangꞌˉ e guiʉ́ˉ uii˜ quíiˆnaꞌ, co̱ꞌ lajo̱b cajméeˋ ꞌlɨɨ˜ yʉ́ʉꞌ˜ quiáꞌrˉ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ cajmɨcaang˜ e caféꞌrˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ malɨɨ˜guɨ eáangˊ.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ e cajíngꞌˉ Jesús lajo̱, jo̱ caféngꞌˊguɨr jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 jo̱guɨ féengꞌ˜naꞌ Fidiéeˇ uii˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ cuøꞌˊ ꞌnʉ́ꞌˋ júuˆ ꞌlɨꞌˆ, jo̱guɨ mɨ́ɨꞌ˜naꞌ Fidiéeˇ jaléꞌˋ e guiʉ́ˉ uii˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ jmineangꞌˆ ꞌnʉ́ꞌˋ.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Song i̱i̱ˋ caquiʉ̱́ʉ̱ˋ cataangˋ moníˆnaꞌ, jo̱baꞌ cuǿøꞌ˜naꞌr e cataangˋguɨ do güɨquiʉ̱́ʉ̱rˋ jóng. Jo̱ song i̱i̱ˋ caguiˊ ꞌmɨꞌguiéeˉ quíiˉnaꞌ, jo̱baꞌ cuǿøꞌ˜naꞌr la quie̱ˊ ꞌmɨꞌquíiꞌ˜naꞌ cajo̱.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Cuǿøꞌ˜naꞌ jaléngꞌˋ i̱ mɨꞌˊ ꞌnʉ́ꞌˋ lɨ́ꞌˆ doñiˊ eeˋ mɨrˊ, jo̱ song i̱i̱ˋ cacá̱ˉ eeˋgo̱ e seaˋ quíiˉnaꞌ, joˋ güɨmɨ́ɨꞌ˜naꞌr.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Jmɨcó̱o̱ꞌ˜naꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ, jo̱ jmeeˉnaꞌ jmangꞌˉ e guiʉ́ˉ có̱o̱ꞌr˜ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ iing˜naꞌ e nijmérˉ có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉ́ꞌˋ.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 ’Jo̱ song ꞌnʉ́ꞌˋ ꞌneáangˋnaꞌ lají̱i̱ꞌ˜ i̱ ꞌneáangˋ ꞌnʉ́ꞌˋ, jo̱baꞌ jaˋ güɨꞌɨ́ˆ óoˊnaꞌ e jmooˋnaꞌ e guiʉ́ˉ, co̱ꞌ lajo̱b jmóoˋ cajo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ dseeˉ dseaˋ quiˊ.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Jo̱guɨ song jmɨcó̱o̱ꞌ˜naꞌ lají̱i̱ꞌ˜ dseaˋ i̱ jmɨcó̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉ́ꞌˋ, jo̱baꞌ jaˋ güɨꞌɨ́ˆ óoˊnaꞌ faꞌ e jmooˋnaꞌ e guiʉ́ˉ, co̱ꞌ lajo̱b jmóoˋ cajo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ dseeˉ dseaˋ quiˊ.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Jo̱guɨ mɨ˜ eeˋgo̱ jmɨꞌǿøngˋ rúngꞌˋnaꞌ jo̱ jmooˋnaꞌ lajo̱ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ i̱ lɨ́ɨngˉnaꞌ i̱ niquíˉ e dsíˋ quíiˉnaꞌ, jo̱baꞌ jaˋ güɨꞌɨ́ˆ óoˊnaꞌ jóng faꞌ e jmooˋnaꞌ e guiʉ́ˉ, co̱ꞌ lajo̱b jmóoˋ cajo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ dseeˉ dseaˋ quiˊ, jo̱ jmóorˋ lajo̱ uíiꞌ˜ lɨɨng˜ eeˋ sɨjea̱r˜ e niꞌíñꞌˋ quiáꞌˉ dseaˋ rúiñꞌˋ.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 ’Dsʉꞌ ꞌnʉ́ꞌˋ ꞌnéˉ nijmiꞌneáangˋnaꞌ jaléngꞌˋ i̱ ꞌníꞌˋ níingˉ ꞌnʉ́ꞌˋ, jo̱guɨ jmangꞌˉ e guiʉ́ˉ ꞌnéˉ nijmeeˉnaꞌ có̱o̱ꞌ˜ lajaléngꞌˋ dseaˋ. Jo̱guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ lɨɨng˜ eeˋgo̱ jmɨꞌǿøngˋ ꞌnʉ́ꞌˋ, jaˋ güɨꞌɨ́ˆ óoˊnaꞌ faꞌ dseángꞌˉ e niquɨ́ꞌˉtu̱r quíiˆnaꞌ. Jo̱ song nijmitíˆnaꞌ jaléꞌˋ e nɨcafáꞌˉa na, jo̱baꞌ dseángꞌˉ nilɨseabˋ guiéeˆ quíiˉnaꞌ, jo̱ lajo̱guɨbaꞌ nilíingˉnaꞌ jó̱o̱ˊ Fidiéeˇ dseaˋ guiing˜ ñifɨ́ˉ, co̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ íbˋ dseaˋ guiúngˉ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ doñiˊ faꞌ sooˋ dsíirˊ o̱si jaˋ cuøꞌrˊ guiꞌmáangꞌˇ dseaˋ do é mɨ˜ eeˋgo̱ íñꞌˋ.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Jo̱ jmeeˉbaꞌ fɨ́ɨˉ lɨ́ɨngˉ rúngꞌˋnaꞌ laco̱ꞌguɨ Tiquíˆiiꞌ dseaˋ guiing˜ ñifɨ́ˉ fɨ́ɨˉ lɨ́ɨiñˉ ꞌnʉ́ꞌˋ.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 ’Jo̱ jaˋ cuǿꞌˆnaꞌ dseeˉ dseaˋ rúngꞌˋnaꞌ, jo̱ lajo̱baꞌ Fidiéeˇ jaˋ nicuǿꞌrˉ ꞌnʉ́ꞌˋ dseeˉ cajo̱. Jo jaˋ fóꞌˋnaꞌ júuˆ gaˋ quiáꞌˉ dseaˋ rúngꞌˋnaꞌ, jo̱baꞌ Fidiéeˇ jaˋ nijmérˉ lajo̱ có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉ́ꞌˋ. Íingˊnaꞌ dseeˉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ, jo̱ lajo̱b niꞌíingˉ Fidiéeˇ dseeˉ quíiˉnaꞌ cajo̱.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Cuǿøꞌ˜naꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ eeˋgo̱ e ꞌnérˉ, jo̱ lajo̱b niñíingˋnaꞌ quiáꞌˉ Fidiéeˇ cajo̱; jo̱ nijmérˉ lajo̱ có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉ́ꞌˋ lafaꞌ mɨ˜ cuøꞌˊnaꞌ dseaˋ mɨcuɨ́ɨˆ e néeˊ íꞌˋ có̱o̱ꞌ˜ ꞌmaˋ íꞌˋ cuɨɨˋ, jo̱ mɨ˜ nidsitóoꞌ˜, ꞌnéˉ e niꞌiéngꞌˋ e ꞌmaˋ íꞌˋ cuɨɨˋ do, jo̱ mɨ˜ carǿngˉ ꞌnéˉ e nidsitóoꞌ˜ teáˋ, jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ jo̱, ꞌnéˉ e nilíˋ guisóˆ guiʉ́ˉ. Jo̱ Fidiéeˇ nijmérˉ có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉ́ꞌˋ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ la jmooˋnaꞌ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ rúngꞌˋnaꞌ.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ e cajíngꞌˉ Jesús jaléꞌˋ e júuˆ na, jo̱ caꞌeꞌˊguɨr jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ lala jo̱ cajíñꞌˉ:
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Jo̱guɨ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ dseaˋ i̱ jmɨtɨ́ɨngˋ, tɨɨngˋguɨr laco̱ꞌ tɨfaꞌˊ quiáꞌrˉ lajeeˇ e jmɨtɨ́ɨiñˋ. Dsʉꞌ mɨ˜ caꞌeˊ i̱ tɨfaꞌˊ do lajaléꞌˋ e tɨɨiñˋ, jo̱guɨbaꞌ røøbˋ nilɨtɨɨiñˋ jóng.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 ’Jo̱ ¿jialɨꞌˊ ca̱ꞌˋ cuente lají̱i̱ꞌ˜ quiˊ iʉ˜ jminiˇ jaangˋ dseaˋ rúnꞌˋ, jo̱ dsʉꞌ jaˋ ca̱ꞌˋ cuente uøꞌˊ e jie˜ jaˋ latøøngˉ co̱o̱ˋ ꞌmabˋ iʉ˜ jminíꞌˆ?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Jo̱ song jaˋ líꞌˋ cá̱ꞌˆ cuente uøꞌˊ jial tíiˊ feꞌˋ e iʉ˜ jminíꞌˆ, jo̱baꞌ ¿jial niteáˋ oꞌˊ e nifɨ́ꞌˆ jaangˋ dseaˋ rúnꞌˋ lala: “Rúꞌˋuuꞌ, neaˊdu ne˜eeꞌ, jo̱ nigui˜duu e quiˊ iʉ˜ jminíꞌˆ”? ¡I̱ jmɨcaang˜ ꞌnʉˋ! Jángꞌˉ gui˜du e ꞌmaˋ e iʉ˜ jminíꞌˆ uøꞌˊ, jo̱ lajo̱guɨbaꞌ nɨcuǿøngˋ jǿøꞌˆ guiʉ́ˉ e niguíꞌˆ e quiˊ e iʉ˜ jminiˇ i̱ dseaˋ rúnꞌˋ do.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ jo̱, jo̱ cajíngꞌˉguɨ Jesús casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do:
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Co̱ꞌ jaléꞌˋ ꞌmaˋ ofɨɨˋ, mɨ˜ cacuøˊ ofɨɨˋ quiáꞌˉ, jo̱guɨbaꞌ nilɨlíꞌˆ dseaˋ su guiʉ́ˉ o̱si jaˋ dseengˋ e ꞌmaˋ ofɨɨˋ do. Co̱ꞌ jaˋ cuøˊ güɨñíꞌˆ yʉ́ꞌˆ ꞌmató̱o̱ˊ, o̱ꞌguɨ mɨ́ꞌˆ huɨɨngˋ jǿꞌˆ ɨ́ɨˋ yʉ́ꞌˆ ꞌmató̱o̱ˊ fíꞌˋ.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Jo̱ jaangˋ dseaˋ i̱ guiúngˉ féꞌrˋ jaléꞌˋ e guiʉ́ˉ, co̱ꞌ jmangꞌˉ e guiʉ́bˉ ɨˊ dsíirˊ. Jo̱guɨ jaangˋ dseaˋ i̱ sooˋ dsíiˊ jmangꞌˉ e gabˋ féꞌrˋ, co̱ꞌ jmangꞌˉ e gabˋ ɨˊ dsíirˊ. Co̱ꞌ dseángꞌˉ lají̱i̱ꞌ˜ e ɨˊ dsíibˊ dseaˋ e féꞌrˋ.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 ’¿Jialɨꞌˊ fɨꞌˊnaꞌ jnea˜, “Fíiˋi, Fíiˋi”, song jaˋguɨ nʉ́ʉꞌ˜naꞌ jaléꞌˋ ta˜ quiʉ́ꞌˋʉ?
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Nifáꞌˆduu i̱˜ lɨ́ɨngˊ la lɨ́ɨngˊ jaangˋ dseaˋ i̱ nʉ́ʉꞌ˜ júuˆ quiéˉe jo̱guɨ jmitir˜ jaléꞌˋ e fáꞌˋa:
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 i̱ dseaˋ íˋ lɨ́ɨiñˊ la lɨ́ɨngˊ jaangˋ dseaˋ i̱ cajmeꞌˊ co̱o̱ˋ ꞌnʉ́ʉˊ. Jo̱ i̱ dseaˋ íˋ, nʉ́ꞌˉguɨ e nijméꞌrˉ e ꞌnʉ́ʉˊ do, catá̱ꞌrˉ tɨɨˉ fɨɨˋ e aꞌˊ jo̱guɨ caséerˋ có̱o̱ꞌ˜ cu̱u̱˜ e cóoꞌ˜ eáangˊ, jo̱guɨbaꞌ cajmeꞌrˊ e ꞌnʉ́ʉˊ do. Jo̱ mɨ˜ cajáˉ jmɨ́ɨˊ dsiing˜, dsíngꞌˉ caꞌíˉ jmɨɨˋ e tɨɨˉ e ꞌnʉ́ʉˊ do, jo̱ dsʉꞌ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ jaˋ eeˋ calɨ́ngˉ, co̱ꞌ teábˋ eáangˊ siꞌˊ.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Jo̱guɨ i̱ dseaˋ i̱ jaˋ nʉ́ʉꞌ˜ jaléꞌˋ júuˆ quiéˉe o̱ꞌguɨ jmitir˜ jaléꞌˋ e fáꞌˋa, i̱ dseaˋ íˋ lɨ́ɨiñˊ la lɨ́ɨngˊ jaangˋ dseaˋ i̱ cajmeꞌˊ co̱o̱ˋ ꞌnʉ́ʉˊ, jo̱ jaˋ catá̱ꞌrˉ tɨɨˉ fɨɨˋ. Jo̱ mɨ˜ cajáˉ jmɨ́ɨˊ dsiing˜, eáangˊ caꞌíˉ jmɨɨˋ tɨɨˉ e ꞌnʉ́ʉˊ do, jo̱ caꞌímˉbaꞌ do co̱ꞌ caquɨ́bꞌˉ.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.