Lucas 18
Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI
1 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, canaangˋ Jesús eꞌrˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do co̱o̱ˋ júuˆ jáꞌˉ e lafaꞌ júuˆ cuento, jo̱ caꞌeꞌˊreiñꞌ e ꞌnéˉ féiñꞌˊ Fidiéeˇ contøøngˉ e ngocángˋ dsíirˊ,
1 Jesu bai’obaiyen ta oroubonamaim ana bai’ufununayah i’obaiyih eo, “Mar etei kwanayoyoyoban, men guban nahurir yoyoban kwanihamiyimih.”
2 jo̱ lalab casɨ́ꞌrˉ:
2 “Veya ta bar merar gagamin ta’amaim tur nowarayan orot ta nati’imaim ma’am, i men kafa’imo God isan birubir naatu orot babin isah birubirumih.
3 Jo̱ fɨˊ jo̱b niseengˋ jaangˋ dseamɨ́ˋ i̱ ꞌnɨ́ɨˉ, jo̱ nɨnicajméerˋ mɨ́ɨꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜ jaangˋ dseaˋ góorˋ. Jo̱baꞌ i̱ dseamɨ́ˋ do contøømˉ dséerˊ fɨˊ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ i̱ quidsiˊ íꞌˋ do e dsimɨ́ɨꞌ˜reiñꞌ faꞌ e niquidsiñꞌˊ do íꞌˋ lají̱i̱ꞌ˜ e lɨ́ɨˊ seeiñˋ.
3 Nati bar meraramaim i kwafur babin auman ma’am. Nati babin mar etei tur nowarayan orot ifefeyan eo, ‘Ayu akokok inibaisu au kamabiy wairafin airi kwanao ayu ana ma gewas.’
4 Jo̱ huǿøbˉjiʉ cangoca̱ˊ jaˋ eeˋ jmijíiˉ i̱ dseaˋ i̱ quidsiˊ íꞌˋ do lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ quiáꞌˉ i̱ dseamɨ́ˋ do, jo̱ dsʉꞌ co̱o̱bˋ mɨ˜ caꞌɨ́ˋ dsíirˊ: “Jaˋ iing˜ jnea˜ jmifénꞌˊn Fidiéeˇ o̱ꞌguɨ jmɨꞌgooˉ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ,
4 Veya moumurih maiyow orot iti babin ana fefeyan nonowar men kafa’imo abisa ta sinafumih. Baise yomaninamaim taiyuwin ma binotanot eo, ‘Ayu i men God abibiruw naatu orot babin men akakafiyih.
5 dsʉꞌ nʉ́ꞌˉguɨ e niguiáˉ féngꞌˊ dsiiˉ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseamɨ́ˋ ꞌnɨ́ɨˉ la, nijmɨꞌǿmꞌˋbaar e laco̱ꞌ joˋ ningɨ́ˉguɨr ta˜ jmiguíingˉ jnea˜ laco̱o̱ˋ jmɨɨ˜.”
5 Baise iti babin i mar etei isau enan, gewasin babin i boro anibais nama gewas, saise men mar etei nan ayu nihaharu’umih.’”
6 Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ e cajíngꞌˉ Jesús e júuˆ na, jo̱ casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
6 Naatu Regah Jesu eo, “Tur nowarayan orot kakafin ana tur kwanowar.
7 Jo̱ dsʉꞌ eáangˊguɨ jmɨꞌǿngꞌˋ Fidiéeˇ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌrˉ i̱ féngꞌˊ írˋ uǿøˋ jmɨ́ɨˋ.
7 Naatu kwanotanot God ana roubinen sabuw fai mar isan hinarererey boro men na’itin nibaisih hinama gewas? Naatu baibaisih isan boro nama narubirabir?
8 Co̱ꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌ e jaˋ nijmɨꞌɨɨiñ˜ lají̱i̱ꞌ˜ jmɨꞌeeˇ e nilɨmɨ́ꞌrˆ. Dsʉꞌ mɨ˜ nigáaˊtu̱ jnea˜ caléꞌˋ catú̱ˉ, jnea˜ dseaˋ lɨ́ɨnˊn jaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ i̱ jáaˊ fɨˊ ñifɨ́ˉ, ne˜duuꞌ su niguiéngꞌˊguɨ́ɨ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ i̱ jáꞌˉ lɨ́ɨngˋ júuˆ quiéˉe.
8 Baise a tur ao’owen, God i boro hai yababan na’itin naatu boro matan nakabiy nasinaf. Baise Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaramamaim boro sabuw baitumatumayah natita’urih.”
9 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caꞌeˊguɨ Jesús co̱o̱ˋguɨ júuˆ e catɨ́ɨngˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ jmóoˋ ta˜ jmɨcǿøngꞌ˜ yaang˜ jo̱guɨ e gǿømˋ níiñˉ dseaˋ caguiaangˉ, jo̱ lalab casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ íˋ:
9 Sabuw afa taiyuwih tebora’ahih gewasih terouw, taih tuwah tinunufuruwih isan, Jesu oroubonamaim eo.
10 —Co̱o̱ˋ néeꞌ˜ cangolíingˉ gángˉ dseañʉꞌˋ e cangoféeiñꞌˇ Fidiéeˇ fɨˊ guáꞌˉ: jo̱ jaaiñꞌˋ do lɨ́ɨiñˊ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo, jo̱ i̱ jaangˋ do jmóorˋ ta˜ mɨˊ cuuˉ e catɨ́ɨngˉ dseata˜ seengˋ fɨˊ Roma.
10 “Ana veya ta orot rou’ab hitit hin Tafaror Baremaim yoyoban isan, orot ta i Pharisee, naatu orot ta i kabay o’onayan.
11 Jo̱ laco̱ꞌ simꞌˊ i̱ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo do mɨ˜ canaaiñˋ féꞌrˋ faꞌˊ quiáꞌrˉ jo̱ cajíñꞌˉ lala: “Fidiéeˇ quíˉiiꞌ, guiꞌmáamꞌˇbaꞌ ꞌleáangˉ co̱ꞌ jaˋ lɨ́ɨngˊ jnea˜ laco̱ꞌ lɨ́ɨngˊ dseaˋ caguiaangˉ; co̱ꞌ seengˋ dseaˋ i̱ jmóoˋ ɨ̱ɨ̱ˋ jo̱guɨ seengˋ dseaˋ i̱ sooˋ dsíiˊ jo̱guɨ seengˋ dseaˋ i̱ ngɨˊ ꞌléeˊ e güɨɨiñˋ có̱o̱ꞌ˜ dseañʉꞌˋ o̱si dseamɨ́ˋ i̱ o̱ꞌ quiáꞌrˉ. Jo̱guɨ jaˋ lɨ́ɨnˊn jí̱i̱ꞌ˜ capíꞌˆ laco̱ꞌ lɨ́ɨngˊ ꞌnáꞌˆ nodsicuuˉ i̱ singꞌˊ do.
11 Pharisee orot akisin nabin bat yoyoban eo, ‘God a merar ayiy gagamin maiyow, anayabin ayu i men sabuw afa na’atube’emih, ayu men kabat mowan, men baifufuwenayan, men bainowan mowan, men taituwau a’aawah ufuh a nan, naatu ayu i men iti kabay o’onayan na’atube.
12 Co̱ꞌ jnea˜ jmóoˋo ayuno tú̱ˉ néeꞌ˜ laco̱o̱ˋ semaan˜, jo̱guɨ cuǿøˉbaa ꞌnʉˋ lají̱i̱ꞌ˜ e seaˋjiʉ quiéˉe laco̱ꞌguɨ ta˜ huɨ̱́ꞌˋ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Moi˜.”
12 Fur ta’imon wanawanan mar rou’ab ayoyohar naatu au kabay abaib roumukur etei o a siwar abit ofafaramaim eo na’atube.’
13 Jo̱ lajeeˇ féꞌˋ i̱ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo do lado, huíimˉjiʉ caje̱ˊ i̱ nodsicuuˉ do, jo̱ jaˋ cateáˉ dsíirˊ faꞌ caséerˋ nir˜ fɨˊ yʉ́ꞌˆ, jo̱ lɨco̱ꞌ catúˋ gui˜bre jo̱ canaaiñˋ quiʉ̱́ʉ̱rˋ nidsíirˊ jo̱ lajeeˇ jo̱ féꞌrˋ: “¡Fíiˋi Fidiéeˇ dseaˋ guiinꞌ˜ ñifɨ́ˉ, íingˊ dseeˉ uii˜ quiéˉe, co̱ꞌ dseaˋ dseeˉ dseaˋ quibˊ lɨ́ɨnˊn!”
13 Baise kabay o’onayan akisin babanane bat, uwan yi dogoron rab yoyoban eo, ‘God kwiwanbabanu, ayu bowabow kakafin wairafu.’
14 Jo̱ lalab cajíngꞌˉguɨ Jesús:
14 A tur ao’owen, orot rou’ab yoyoban ufunamaim au bar hinan kabay o’onayan God matanamaim i roumutufuren bai yasisiramaim ana ubar in, men Pharisee. Anayabin orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nab nayare, baise orot babin yait taiyuwin eyayare God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
15 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, fɨ́ɨngˊ dseaˋ caguilíiñˉ e jéeiñˋ jaléngꞌˋ jiuung˜ quiáꞌrˉ fɨˊ lɨ˜ táangˋ Jesús e iiñ˜ e nijmigüeangꞌˆ dseaˋ do jaléngꞌˋ i̱ jiuung˜ do. Jo̱ mɨ˜ cangáˉ i̱ dseaˋ guitúungˋ do e jmóoˋ dseaˋ lajo̱, jo̱baꞌ canaaiñˋ ꞌgaamˋbre quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ sejmiiˋ i̱ jiuung˜ do.
15 Sabuw afa natunatuh Jesu baigegewasinih isan hibow hina biyan hititit, ana bai’ufununayah hi’itih, sabuw higam hi’uwih.
16 Jo̱ dsʉꞌ dsifɨˊ ladob catǿꞌˉ Jesús jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
16 Baise Jesu kek eafih hina biyan hitit naatu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyou titit, men kwanao tanihimih, anayabin sabuw iyab dogoroh iti kek gidigidih na’atube God ana aiwobomaim boro hinarun.
17 Jo̱ jnea˜ jmɨtaaˉ óoˊnaꞌ e dseángꞌˉ i̱i̱ˋ i̱ jaˋ iing˜ niꞌíngꞌˋ e Fidiéeˇ nicá̱rˋ nifɨˊ quiáꞌrˉ laco̱ꞌguɨ íngꞌˋ jaangˋ jiuung˜, jo̱baꞌ jaˋ to̱o̱˜ jmɨɨ˜ e niꞌíngꞌˋ Fidiéeˇ dseaˋ do cajo̱.
17 A tur ao’owen, orot yait nayare iti kek na’atube God ana aiwobomaim boro narun.”
18 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cangoquiéengˊ fɨˊ lɨ˜ táangˋ Jesús jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ lɨ́ɨngˊ jaangˋ fii˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ néeˊ ni˜ guáꞌˉ quiáꞌˉ dseaˋ Israel, jo̱ cajmɨngɨ́ꞌrˉ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
18 Jew sabuw hai bonawiyenayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan Gewas, kuo anowar, abisa anasinaf boro yawas ma’ama wanatowan anab.”
19 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseañʉꞌˋ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
19 Jesu iya’afut eo, “O aisim ayu orot gewasu irouw kuo’o? Men yait ta gewasinamih, baise God akisinamo i gewasin.
20 Jo̱ nɨñíbˆ ꞌnʉˋ jaléꞌˋ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e féꞌˋ lala: “Jaˋ ꞌleeꞌ˜ e güɨ́nꞌˋ có̱o̱ꞌ˜ dseamɨ́ˋ o̱si dseañʉꞌˋ i̱ o̱ꞌ quíiꞌˉ; jaˋ jngánꞌˋ dseaˋ rúnꞌˋ; jaˋ jméeꞌˆ ɨ̱ɨ̱ˋ; jaˋ cá̱ꞌˆ júuˆ e o̱ꞌ jáꞌˉ; jo̱guɨ jmɨꞌgooˋ tiquíiꞌˆ có̱o̱ꞌ˜ niquíiꞌˆ.”
20 Ofafar etei Moses ana Bukamaim kikirum iso’ob? ’Taituwa a’aawah ufuh men inan, men sabuw ina’asbunuw, men inabain, men inifufuwen, men inayanuw, naatu hinat tamat fanah inabosiyasiyar.’”
21 Jo̱ dsifɨˊ ladob cañíiˋ i̱ dseañʉꞌˋ do quiáꞌˉ Jesús jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do:
21 Orot iya’afut eo, “Ayu kek ana veya’ika abusuruf iti ofafar etei ai’ufnunen, men ta astu’ubimih.”
22 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ Jesús e cajíngꞌˉ i̱ dseañʉꞌˋ do lado, jo̱ dsifɨˊ ladob cañíiˋtu̱r quiáiñꞌˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
22 Jesu nonowar ufunamaim eo, “Sawar ta’imonamo men isinafumih. Inan sawar etei inabow sabuw hinatobon naatu kabay yababan wairafih inafaramih. Imaibo inan ayu ni’ufnunu, saise maramaim o boro totobuyoy wairaf inamatar.”
23 Dsʉꞌ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseañʉꞌˋ do e cajíngꞌˉ Jesús lado, dsíngꞌˉ calɨ́ˉ jiuung˜ dsíirˊ, co̱ꞌ dsíngꞌˉ seaˋ cuuˉ quiáꞌrˉ.
23 Baise orot iti tur nonowar ana maramaim ana yababan ra’at, anayabin i totobuyoy wairafin.
24 Jo̱ mɨ˜ cangáˉ Jesús e calɨ́ˉ jiuung˜ dsíiˊ i̱ dseañʉꞌˋ do dsʉꞌ canúurˉ lado, jo̱baꞌ dsifɨˊ ladob casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ teáangˉ do jo̱ cajíñꞌˉ:
24 Jesu iti orot biyababan itin basit eo, “Sabuw iyab totobuyoy wairafih maramaim run isan boro isah nafokar.
25 Jo̱ eáangˊguɨ jaˋ huɨ́ɨngˊ e jaangˋ jóꞌˋ camello ningɨ́ngˉneꞌ fɨˊ dsíiˊ tooˋ jminiˇ mocuuˉ e laco̱ꞌguɨ jaangˋ dseaˋ seaˋ cuuˉ nijángꞌˋ ꞌñiaꞌrˊ fɨˊ jaguóˋ Fidiéeˇ e laco̱ꞌ dseaˋ do nicá̱ˋ nifɨˊ quiáꞌrˉ.
25 Sinak ana sou awan kikimin camel imaim boro karam nasorabon, baise orot totobuyoy wairafin God ana aiwobomaim run isan boro men karam narun.”
26 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ teáangˉ do e cajíngꞌˉ Jesús lado, dsifɨˊ ladob cajmɨngɨꞌrˊ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
26 Sabuw iti tur hinonowar hio, “Orot yait i boro yawas natita’ur?”
27 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
27 Jesu iyafutih eo, “Sabuw isah i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow.”
28 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ Tʉ́ˆ Simón do e cajíngꞌˉ Jesús lado, jo̱ dsifɨˊ ladob casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
28 Imaibo Peter, Regah isan eo, “Aki ai bar ai tumar o abi’ufnuni ku’itin.”
29 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ Tʉ́ˆ Simón do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
29 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, orot yait ana bar, aawan, natunatun, taintuwan, hinah tamah, ihamiyen God ana aiwob isan i’akir ebowabow
30 íˋbingꞌ i̱ niñíingˋ jaléꞌˋ e ꞌnérˉ fɨˊ jmɨgüíˋ la; jo̱ mɨ˜ nitɨ́ˉ fɨˊ jmɨgüíˋ co̱o̱ˋ, niñíiñˋ e nilɨseeiñˋ cøøngˋ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ do lata˜.
30 boro sawar moumurih na’in iti tafaramamaim tafan hinaya’abar nabow naatu yawas mar boro enan ma’ama wanatowan boro nab.”
31 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, lajeeˇ iuungˉ Jesús fɨˊ e ngóorˊ fɨˊ Jerusalén có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ ngolíingˉ có̱o̱ꞌr˜, jo̱ lajeeˇ jo̱ co̱ꞌ catǿꞌˉbre i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
31 Jesu ana tur abarayah nah 12 buwih nabinamaim iuwih eo, “Kwananowar! It i au Jerusalem tayey, naatu nati’imaim dinab oro’orot Orot Natun isan abisa mataramih hio hikikirum boro imaim yabin namatar.
32 Jo̱ fɨˊ jo̱b lɨ˜ nijángꞌˋ jaléngꞌˋ dseaˋ góoˋnaaꞌ jnea˜ fɨˊ jaguóˋ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ cuíingˋ Fidiéeˇ. Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ íˋ nilǿøiñˉ jnea˜ jo̱guɨ nijmineaiñꞌˆ jnea˜ jo̱guɨ niꞌñíñˉ jnea˜
32 Nati’imaim i boro hinab Eteni Sabuw umahimaim hinayai, hinab hini’i’iyab, hinigigim, hinakwaitututur, hinawabir naatu hina’asabun namorob.
33 jo̱ nijmɨhuɨ́ɨiñˋ jnea˜ la tíiˊ e jáˉ dsíirˊ cartɨˊ nijngáiñꞌˉ jnea˜; jo̱ dsʉꞌ mɨ˜ nitɨ́ˉ ꞌnɨˊ jmɨɨ˜ lajo̱ e nijngángꞌˉ dseaˋ do jnea˜, jo̱baꞌ nijí̱bꞌˊtú̱u̱ caléꞌˋ catú̱ˉ.
33 Baise veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.”
34 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseaˋ guitúungˋ do e cajíngꞌˉ Jesús lado, jí̱i̱ꞌ˜ camɨ́ꞌˆ júuˆ jaˋ cangáiñꞌˋ o̱ꞌguɨ ñirˊ e˜ uiing˜ quiáꞌˉ e caféꞌˋ dseaˋ do lado.
34 Naatu bai’ufununayah Jesu abisa eo men kafa’imo tur naniyan hibai hinotaboun. Anayabin kawen turamaim eo naniyan bain isan fokar.
35 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e casɨ́ɨngˉ Jesús có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ guitúungˋ do, catamꞌˉtu̱r fɨˊ teáaiñꞌ˜ jo̱ caguilíiñˉ quiá̱ꞌˉ co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Jericó. Jo̱ ꞌnɨꞌˋ fɨˊ niguiing˜ jaangˋ dseaˋ tiuungˉ e mɨrˊ jaléꞌˋ e ꞌnérˉ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ ngɨ́ɨngˊ e fɨˊ lɨ˜ guiiñ˜ do.
35 Jesu yena Jericho biyubin auman orot ta matan fim nati ef yanamaim ma fefefeyan.
36 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseaˋ tiuungˉ do e dsíngꞌˉ fɨ́ɨngˊ dseaˋ guijalíingˉ fɨˊ lɨ˜ guiiñ˜, jo̱ cajmɨngɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ i̱ ngɨ́ɨngˊ quiá̱ꞌˉ do e˜guɨꞌ calɨ́ˉ e jalíingˉ fɨ́ɨngˊ dseaˋ.
36 Sabuw hinan fanah nowar, basit ibatiyih, “Abisa matar kwa’i’itin?”
37 Jo̱baꞌ cajmeꞌˊ dseaˋ júuˆ i̱ dseaˋ tiuungˉ do e Jesús dseaˋ seengˋ fɨˊ Nazaret guiꞌnáꞌˆ ngɨ́ɨiñˊ fɨˊ do có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ quiáꞌrˉ.
37 Sabuw hiya’afut hio, “Jesu Nazareth matuwan enan.”
38 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseaˋ tiuungˉ do lado, jo̱ canaaiñˋ áiñꞌˋ Jesús jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do:
38 Basit orot matan fim erererey auman eaf eo, “Jesu David ana’agir kwiwanbabanu.”
39 Jo̱ dsʉꞌ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseaˋ ngolíingˉ nifɨˊ do e canaangˋ i̱ dseaˋ tiuungˉ do e áiñꞌˋ Jesús, jo̱baꞌ canaaiñˋ ꞌgaamˋbre quiáiñꞌˉ do e laco̱ꞌ joˋ niféꞌˋguɨiñꞌ lajo̱. Jo̱ dsʉꞌ i̱ dseaˋ tiuungˉ do lɨ́ꞌˆ lɨˊ teáˋguɨ canaaiñˋ ámꞌˋbre dseaˋ do jo̱ féꞌˋtu̱r lala:
39 Sabuw wan hi’iyon hinan hitatabir orot hikwarar tatab awan fotamih hio. Baise orot matan fim fan sib aumetawat na’in eaf eo, “David ana agir kwiwanbabanu!”
40 Jo̱ dsifɨˊ mɨ˜ canúuˉ Jesús e tǿˋ i̱ dseaˋ tiuungˉ do, dsifɨˊ ladob caje̱rˊ, jo̱ caquiʉꞌrˊ ta˜ e cangotéeˋ dseaˋ i̱ dseaˋ tiuungˉ do jo̱ cangojéengˋneiñꞌ tɨˊ quiá̱ꞌˉ lɨ˜ singꞌˊ Jesús. Jo̱ mɨ˜ caguiéiñꞌˉ do quiá̱ꞌˉ, jo̱ cajmɨngɨꞌˊreiñꞌ:
40 Basit Jesu nutanub bat naatu eo, “Orot kwabai kwana aitin.” Orot hibai hina Jesu biyan hitit, Jesu orot ibatiy.
41 —¿E˜ iinꞌ˜ e nijmee˜e quíiꞌˆ?
41 “Abisa kukokok isa anasinaf?” Orot iya’afut eo, “Regah ayu akokok matau nigewasin ana nuw maiye.”
42 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ tiuungˉ do:
42 Basit Jesu orot iu, “Mata igewasin kunuw, abaitumatumamaim ebiyawasi.”
43 Jo̱ dsifɨˊ lajo̱b calɨjnéꞌˋ i̱ dseaˋ tiuungˉ do, jo̱ canaaiñˋ jmiféiñꞌˊ Fidiéeˇ lajeeˇ e ngóorˊ có̱o̱ꞌ˜ Jesús. Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ cangáˉ e cajméeˋ Jesús ie˜ jo̱, cajmifémꞌˊbre Fidiéeˇ cajo̱.
43 Mar ta’imonamo orot matan igewasin nuw naatu God ana merar yi bora’ara’ah auman Jesu i’ufunun hairi hin. Naatu abisa matar sabuw hi’itin ana maramaim God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.