João 12

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨ lajo̱, jñʉ́ʉˉ jmɨɨb˜ jmóoˋguɨ e nitɨ́ˉ e jmɨɨ˜ Pascua quiáꞌˉ dseaˋ Israel do, jo̱ cangóbˉtu̱ Jesús fɨˊ Betania e cangoꞌeeˇtu̱r Lázaro i̱ cajméerˋ e cají̱ꞌˊtu̱ ie˜ lamɨ˜ jéengˊguɨ do.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ caguiérˉ fɨˊ quiáꞌˉ dseaˋ do, i̱ dseaˋ seengˋ fɨˊ sɨnʉ́ʉˆ do cajméerˋ co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ e jmɨꞌgórˋ Jesús, jo̱baꞌ cagǿꞌrˋ co̱lɨɨng˜ ie˜ canʉʉˋ e jmɨɨ˜ jo̱; jo̱ dob guiing˜ Lázaro e gøꞌrˊ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ do cajo̱, jo̱guɨ i̱ rúiñꞌˋ i̱ siiˋ Marta do, íbˋ i̱ jmóoˋ ta˜ ngɨ́ɨngˋ jmiñiˇ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ neáangˊ gøꞌˊ do ie˜ jo̱.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Jo̱ lajeeˇ guiing˜ Jesús gøꞌrˊ, co̱o̱ˋ caguiébˉ Yሠi̱ rúngꞌˋ Lázaro fɨˊ lɨ˜ guiing˜ dseaˋ do, jo̱ quie̱rˊ co̱o̱ˋ dsʉʉˉ niguoꞌˆ e a˜ trescientos gramos jmɨɨˋ jmeafɨɨˋ e lɨ́ɨˊ có̱o̱ꞌ˜ layaang˜ nardo e ꞌmoꞌˆ eáangˊ, jo̱ có̱o̱ꞌ˜ e jo̱b caꞌéerˉ fɨˊ tɨɨˉ Jesús lajeeˇ e guiing˜ dseaˋ do gøꞌrˊ; jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cajmiquiʉ̱́ꞌrˉ có̱o̱ꞌ˜ jñʉguir˜. Jo̱ latøømˉ e fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ do cajóˉ jmeáˋ quiáꞌˉ e jmɨɨˋ jmeafɨɨˋ do ie˜ jo̱.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Jo̱ mɨ˜ cangoyúungꞌ˜ e jo̱, jaangˋ lajeeˇ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌˉ Jesús i̱ siiˋ Judas Iscariote i̱ nɨsɨꞌíˆ i̱ niꞌnɨ́ngˉ dseaˋ do, lalab cajíngꞌˉ íˋ ie˜ jo̱:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 —¿Jialɨꞌˊ jaˋ mɨˊ cangoꞌnɨɨ˜ e jmɨɨˋ jmeafɨɨˋ la có̱o̱ꞌ˜ ꞌnɨˊ ciento cuteeˋ e laco̱ꞌ nilɨseaˋ cuuˉ e nilɨcó̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ tiñíingˉ?
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Jo̱ cajíngꞌˉ Judas Iscariote e jo̱ dsʉꞌ o̱ꞌ jáꞌˉ dseángꞌˉ e fɨ́ɨˉ lɨ́ɨiñˉ jaléngꞌˋ dseaˋ tiñíingˉ, co̱ꞌ jaangˋ ɨ̱ɨ̱bˋ lɨiñꞌˊ do, co̱ꞌ ie˜ jo̱ íˋbre dseaˋ néeˊ nir˜ talooˋ téeꞌ˜ cuuˉ e lɨ́ɨˊ quiáꞌˉ Jesús co̱lɨɨng˜guɨ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do; jo̱baꞌ i̱ Judas Iscariote do guiˊbre e cuuˉ do mɨ˜ iiñ˜ ꞌñiaꞌrˊ.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Jo̱baꞌ lalab cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ íˋ:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Jo̱ contøømˉ cuǿøngˋ líˋ jmɨcó̱o̱ꞌˇ ꞌnʉ́ꞌˋ jaléngꞌˋ dseaˋ tiñíingˉ, jo̱ dsʉꞌ jnea˜guɨ jaˋ contøøngˉ táanˋn có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉ́ꞌˋ fɨˊ jmɨgüíˋ la.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨjiʉ lajo̱, i̱ fɨ́ɨmˊ dseaˋ Israel calɨñirˊ e dobɨ táangˋ Jesús e fɨˊ Betania do. Jo̱baꞌ cangolíiñˆ cangojǿøˆbre fɨˊ jo̱, jo̱ dsʉꞌ o̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ Jesús dseángꞌˉ i̱ ngɨrˊ ꞌnáiñꞌˊ do, co̱ꞌ lajo̱b ꞌnáiñꞌˊ Lázaro cajo̱ i̱ cajméeˋ Jesús e cají̱ꞌˊtu̱ caléꞌˋ catú̱ˉ.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Jo̱baꞌ i̱ fii˜ jmidseaˋ do casɨ́ɨiñˉ røøˋ e la quie̱ˊ tɨˊ Lázarob nijngáiñꞌˉ,
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 co̱ꞌ féꞌˋ i̱ dseaˋ Israel i̱ quie̱ˊ nifɨˊ do e uíiꞌ˜ íbˋ fɨ́ɨngˊ i̱ dseaˋ góorˋ do nɨnaangˋ ꞌnaaiñˋ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ rúiñꞌˋ caguiaangˉguɨ do, jo̱ có̱o̱ꞌ˜ Jesús nɨnaaiñˋ dsitáaiñˉ.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Jo̱ lajeeˇ nʉ́ꞌˉguɨ jmɨɨ˜ Pascua e tɨˊ fɨˊ Jerusalén do, fɨ́ɨmˊ dseaˋ cangolíiñˆ fɨˊ jo̱ e cangotíiñꞌˇ e jmɨɨ˜ do; jo̱ mɨ˜ cajneáˉ co̱o̱ˋguɨ jmɨɨ˜, jo̱b calɨñiˊ dseaˋ e tɨˊ niguiéeˊ Jesús fɨˊ Jerusalén e quiáꞌˉ e jmɨɨ˜ do.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Jo̱ mɨ˜ calɨñiˊ i̱ dseaˋ do e jo̱, jo̱baꞌ cangoquiʉ́ʉꞌrˇ mooˋ quieeˉ, jo̱ cangolíiñˆ cangoꞌíiñꞌˇ Jesús catɨˊ caluuˇ fɨɨˋ e quiáꞌˉ nijmiféiñꞌˊ dseaˋ do. Jo̱ mɨ˜ caꞌíñꞌˋ dseaˋ do, lalab féꞌrˋ teáˋ e iáangˋ dsíirˊ:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Jo̱ lajeeˇ iuungˉ Jesús fɨˊ, lado cadséiñꞌˋ jaangˋ búꞌˆ, jo̱ íbˋ caguárˋ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ la féꞌˋ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ dseaˋ malɨɨ˜guɨ eáangˊ lɨ˜ féꞌˋ lala:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Jaˋ fǿøngꞌ˜naꞌ jaléngꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ i̱ seengˋ fɨˊ fɨɨˋ Sión;
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Jo̱ dsʉꞌ laꞌuii˜ jaˋ calɨlíꞌˆbɨ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do e˜ guǿngꞌˋ jaléꞌˋ e do; lɨ́ꞌˆ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨ lajo̱, mɨ˜ cangɨ́ˋ e cangángꞌˉtu̱ Jesús fɨˊ ñifɨ́ˉ, jo̱guɨb calɨlíꞌˆ i̱ dseaˋ do e jaléꞌˋ e cajméeˋ Jesús do nɨnitó̱o̱bˋ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ dseaˋ lají̱i̱ꞌ˜ malɨɨ˜guɨ eáangˊ lɨ˜ féꞌˋ uii˜ quiáꞌˉ Jesús.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Jo̱ ie˜ jo̱, jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ cangáˉ mɨ˜ catǿꞌˉ Jesús i̱ Lázaro do e nigüɨꞌɨ́ɨiñꞌˊ do fɨˊ dsíiˊ é̱e̱ˋ quiáꞌrˉ co̱ꞌ cají̱bꞌˊtu̱r, jo̱baꞌ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ íbˋ i̱ caniꞌˊ e júuˆ jo̱ jee˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ caguiaangˉguɨ do.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Jo̱ lajo̱b i̱ fɨ́ɨmˊ dseaˋ cangolíiñˆ e cangojmijíñꞌˊ Jesús, co̱ꞌ calɨñiˊbre jaléꞌˋ e quɨ́ɨꞌ˜ dseaˋ do jmɨɨ˜ e cajméerˋ e fɨˊ do ie˜ jo̱.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Jo̱ i̱ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo do lalab sɨ́ɨiñˋ laꞌóꞌˋ yaaiñ˜:
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Jo̱ jee˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ cangolíingˆ fɨˊ Jerusalén e cangojmiféiñꞌˊ Fidiéeˇ lajeeˇ e jmɨɨ˜ jo̱, jee˜ i̱ dseaˋ íbˋ niquiéengˋ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ griego.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Jo̱ i̱ dseaˋ griego do cangoquiéeiñˊ fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ jaangˋ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌˉ Jesús i̱ siiˋ Lii˜, jo̱ íˋ seeiñˋ fɨˊ Betsaida e néeˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Galilea, jo̱guɨ i̱ dseaˋ griego do camɨꞌrˊ jmɨꞌeeˇ i̱ Lii˜ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Jo̱baꞌ dsifɨˊ mɨ˜ canúuˉ Lii˜ e jo̱, cangóˉbre cangosíiꞌrˇ Dɨ́ˆ i̱ lɨ́ɨngˊ jaangˋguɨ dseaˋ guitúungˋ rúiñꞌˋ cajo̱, jo̱baꞌ lajɨˋ huáamˉbre cangolíiñˆ e cangojméeꞌrˇ júuˆ Jesús lají̱i̱ꞌ˜ e jíngꞌˉ i̱ dseaˋ griego do.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Jo̱baꞌ lalab cañíiˋ Jesús quiáiñꞌˉ do:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Jo̱guɨ jnea˜ jmɨtaaˆ óoˊnaꞌ e faꞌ camɨ́ꞌˆ mɨcuɨꞌieeˋ e jaˋ mɨˊ catóꞌˋ fɨˊ ni˜ uǿˆ jo̱ o̱ꞌguɨ níiꞌ˜ cajo̱, jo̱baꞌ lamɨ˜ lɨ́ɨbˊ lɨ́ɨˊ e camɨ́bꞌˆ e mɨjú̱ˋ do; jo̱ dsʉꞌ song camɨ́ꞌˆguɨ e mɨcuɨꞌieeˋ do catóbꞌˋ fɨˊ ni˜ uǿˆ jo̱guɨ caníibꞌ˜, jo̱baꞌ jmiguiʉbˊ niꞌuíingꞌˉ do mɨ˜ niróˋ.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Co̱faꞌ i̱ dseaˋ i̱ eáangˊguɨ guiing˜ dsíiˊ jaléꞌˋ e dsijéeˊ fɨˊ jmɨgüíˋ la, jo̱baꞌ niꞌíimˉ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ íˋ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ jo̱; jo̱ dsʉꞌ i̱ dseaˋ i̱ jaˋ guiing˜ dsíiˊ jaléꞌˋ e dsijéeˊ fɨˊ jmɨgüíˋ la, jo̱baꞌ i̱ dseaˋ íˋ guiʉ́bˉ niꞌuíingˉ quiáꞌrˉ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ jo̱, co̱ꞌ cøømˋ nilɨseeiñˋ có̱o̱ꞌ˜ Fidiéeˇ lata˜.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Jo̱guɨ song jaangˋ dseaˋ iiñ˜ e nilíiñˉ jaangˋ dseaˋ i̱ jmóoˋ lají̱i̱ꞌ˜ e iin˜n, jo̱baꞌ ꞌnéˉ ngɨ́rˉ co̱lɨɨm˜ có̱o̱ꞌ˜ jneab˜; jo̱guɨ lacaangˋ jiéꞌˋ fɨˊ lɨ˜ seenˉ, jo̱baꞌ fɨˊ jo̱b ꞌnéˉ seeiñˋ có̱o̱ꞌ˜ jnea˜ cajo̱. Jo̱ song seengˋ dseaˋ i̱ jmóoˋ lají̱i̱ꞌ˜ e iin˜n, jo̱baꞌ Tiquiéˆe dseaˋ guiing˜ ñifɨ́ˉ nijmɨꞌgóˋbre i̱ dseaˋ íˋ cajo̱.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 ’Jo̱ fáꞌˋguɨ́ɨ lana e dseángꞌˉ dsíngꞌˉ nɨjáaˊ fɨꞌíˆ quiéˉe; jo̱ ¿e˜ nijmee˜e? ¿Su nifáꞌˆa: “Teaa˜, leaangˉ jnea˜ jee˜ jaléꞌˋ iihuɨ́ɨˊ e nidsingɨ́ɨnˉn do”? U̱˜, o̱ꞌ lajo̱, co̱ꞌ jnea˜ cagáˉa fɨˊ jmɨgüíˋ la e lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ nidsingɨ́ɨnˉn jaléꞌˋ e jo̱.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉˋ, Teaa˜, jmeeˉ e laco̱ꞌ nijmɨꞌgóˋ dseaˋ ꞌnʉˋ.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ teáangˉ núuˋ do ie˜ jo̱ cajíñꞌˉ e lɨɨng˜ eeˋ guicangooˋ fɨˊ yʉ́ꞌˆ jmɨgüíˋ; dsʉꞌ i̱ lɨɨng˜guɨ i̱ dseaˋ do féꞌrˋ:
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, jo̱ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Jo̱ lanab catɨ́ˋ íꞌˋ e Fidiéeˇ niquidsirˊ íꞌˋ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ jmɨgüíˋ uii˜ quiáꞌˉ jaléꞌˋ dseeˉ quiáꞌrˉ, jo̱guɨ lanab cajo̱ catɨ́ˋ íꞌˋ e niꞌíingˉ bíˋ quiáꞌˉ fii˜ i̱ ꞌlɨngꞌˆ i̱ quiʉꞌˊ ta˜ fɨˊ jmɨgüíˋ la.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Jo̱ dsʉꞌ mɨ˜ ningɨ́ˋ e niteángˉ dseaˋ jnea˜ fɨˊ dseꞌˋ crúuˆ e laco̱ꞌ nijúunˉn, jo̱ lajo̱baꞌ nitǿøˆø jaléngꞌˋ dseaˋ e laco̱ꞌ niꞌuíiñˉ dseaˋ quiéˉe.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Jo̱ cajíngꞌˉ Jesús lana co̱ꞌ nɨñiˊbre guiʉ́ˉ jial nijngaꞌˉ dseaˋ quiáꞌrˉ.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ canúuˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ teáangˉ do ie˜ jo̱ e júuˆ quiáꞌˉ Jesús do, jo̱baꞌ lalab cañíirˋ quiáꞌˉ dseaˋ do:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Jo̱baꞌ lalab cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Jo̱baꞌ jáangꞌ˜ yaang˜naꞌ e fɨˊ lɨ˜ jneáˋ jɨˋ do lajeeˇ e seemˉbɨ́ɨ jee˜ ꞌnʉ́ꞌˋ e laco̱ꞌ quɨ́ꞌˉ jmɨɨ˜ e nilɨseengˋnaꞌ contøøngˉ fɨˊ lɨ˜ jneáˋ jɨˋ.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Jo̱ ie˜ jo̱, jaˋ e lɨ́ɨˊ e Jesús cajméerˋ jaléꞌˋ e li˜ laniingˉ e quɨ́ɨꞌr˜ jmɨɨ˜ fɨˊ quiniˇ jaléngꞌˋ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel, jo̱ dsʉꞌ jaˋ jáꞌˉ lɨ́ɨmˋbɨ i̱ dseaˋ do júuˆ quiáꞌˉ Jesús;
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 jo̱ lajo̱baꞌ e calɨti˜ e cajmeꞌˊ Saíiˆ, jaangˋ dseaˋ i̱ caféꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ malɨɨ˜guɨ eáangˊ ie˜ lamɨ˜ cajíñꞌˉ lala:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Jo̱ lajo̱b jaléngꞌˋ dseaˋ do jí̱i̱ꞌ˜ jaˋ líꞌrˋ ningáiñꞌˋ, co̱ꞌ lalab cajmeꞌˊguɨ Saíiˆ cajo̱ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ lɨ˜ féꞌˋ lala:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 Nɨcajnɨ́ˋbaa jminir˜ jo̱guɨ nɨcajnɨ́ˋbaa moguir˜ cajo̱
40 “God iwa’an matah hifim
41 Jo̱ cajíngꞌˉ Saíiˆ lana, co̱ꞌ nɨcangáˉbre jial tíiˊ laniingˉ ꞌgøngꞌˊ Jesús, jo̱baꞌ féꞌrˋ uii˜ quiáꞌˉ dseaˋ do.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Jo̱ nañiˊ faꞌ cajímꞌˉ i̱ yʉ́ʉꞌ˜ Saíiˆ do e júuˆ jo̱, dsʉꞌ fɨ́ɨmˊ dseaˋ Israel jáꞌˉ calɨ́iñˉ júuˆ quiáꞌˉ Jesús ie˜ jo̱, jo̱guɨ fɨ́ɨmˊ dseata˜ dseaˋ Israel i̱ laniingˉ jáꞌˉ calɨ́iñˉ júuˆ quiáꞌˉ dseaˋ do ie˜ jo̱ cajo̱. Jo̱ dsʉꞌ jaˋ féꞌrˋ lajo̱ fɨˊ quiniˇ jaléngꞌˋ dseaˋ jiéngꞌˋ, co̱ꞌ ꞌgǿmꞌˋbre jaléngꞌˋ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo e niꞌuǿngˉneiñꞌ fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ quiáꞌrˉ,
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 co̱ꞌ eáangˊguɨ iiñ˜ e dseaˋ jmɨgüíˋbingꞌ nijmɨꞌgóˋ írˋ laco̱ꞌguɨ e nijméˉ ꞌñiaꞌˊ Fidiéeˇ lajo̱ có̱o̱ꞌr˜.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨ lajo̱, lalab cajíngꞌˉ Jesús có̱o̱ꞌ˜ júuˆ teáˋ:
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Jo̱ doñiˊ i̱i̱ˋ dseaˋ i̱ níingˉ jnea˜, jo̱baꞌ níimˉbre cajo̱ i̱ dseaˋ i̱ casíingˋ jnea˜ fɨˊ jmɨgüíˋ la.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Jo̱ jneab˜ dseaˋ lɨ́ɨnˊn e jɨˋ do, jo̱ cagáˉa fɨˊ jmɨgüíˋ la e lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jáꞌˉ lɨ́ɨngˋ júuˆ quiéˉe jaˋ nilɨseeiñˋ fɨˊ lɨ˜ nʉʉˋ.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Jo̱ i̱ dseaˋ i̱ lɨco̱ꞌ núuˋ jaléꞌˋ júuˆ quiéˉe jo̱ dsʉꞌ jaˋ jmóorˋ nʉ́ʉꞌr˜ jaléꞌˋ e jo̱, jo̱baꞌ o̱ꞌ jnea˜ dseaˋ niquidsiiˉ íꞌˋ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ íˋ. Co̱ꞌ jaˋ cagáˉ jnea˜ fɨˊ jmɨgüíˋ la e laco̱ꞌ niquidsiiˉ íꞌˋ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ, co̱ꞌ jnea˜ cagáˉa e lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ nilaanˉre jee˜ jaléꞌˋ dseeˉ quiáꞌˉbre.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ jaˋ jíiꞌ˜ jnea˜ o̱ꞌguɨ jáꞌˉ lɨ́ɨiñˋ júuˆ quiéˉe, jo̱baꞌ i̱ dseaˋ íˋ nɨseemˋbingꞌ i̱ niꞌɨ́ˉ íꞌˋ quiáꞌrˉ quiáꞌˉ jaléꞌˋ e dseeˉ e nɨcaꞌéerˋ do; co̱ꞌ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e júuˆ e nɨcafáꞌˉa na, có̱o̱ꞌ˜ jí̱i̱ꞌ˜ jo̱b nitɨdsiˊ íꞌˋ quiáꞌrˉ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ jo̱.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Co̱ꞌ jnea˜ jaˋ fáꞌˋa la ñiiˉ ꞌñiáꞌˋa, dsʉco̱ꞌ Tiquíˆiiꞌ i̱ casíingˋ jnea˜ fɨˊ jmɨgüíˋ la, íbˋ i̱ nɨcaquiʉꞌˊ ta˜ quiéˉe lají̱i̱ꞌ˜ e ꞌnéˉ e nifáꞌˆa.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Jo̱ lajo̱b nɨñiˋ jnea˜, e jalébꞌˋ ta˜ e quiʉꞌˊ Tiquiéˆe do cuøˊ e lɨseengˋ dseaˋ cøøngˋ có̱o̱ꞌ˜ Fidiéeˇ lata˜. Jo̱baꞌ lajo̱b lɨ́ɨˊ, jalébꞌˋ e fáꞌˋ jnea˜ dseángꞌˉ fáꞌˋa jí̱i̱ꞌ˜ laco̱ꞌ ta˜ caꞌíinꞌ˜n quiáꞌˉ Tiquíˆiiꞌ.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.