Atos 9
Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI
1 — ausente —
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 — ausente —
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Jo̱ cangɨ́ɨmˋ Saulo fɨˊ e nijmérˉ lajo̱, jo̱baꞌ fɨˊ Damasco cangórˉ. Jo̱ dsʉꞌ mɨ˜ nɨjaquiéemˊ e niguiéerˊ e fɨˊ jo̱, co̱o̱ˋ cajneábˉ co̱o̱ˋ jɨˋ e teáˋ eáangˊ lacúngꞌˊ lajíingˋ e lɨ˜ ngóorˊ do, jo̱ e jɨˋ do jnéengˉ jáaˊ catɨˊ yʉ́ꞌˆ jmɨgüíˋ.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Jo̱ dsifɨˊ lajo̱b caquɨ́ngꞌˉ Saulo fɨˊ ni˜ uǿˉ, jo̱ mɨfɨ́ɨngˋ canúurˉ e lɨɨng˜ i̱i̱ˋ guicaféꞌˋ fɨˊ yʉ́ꞌˆ jmɨgüíˋ jo̱ guicajíñꞌˉ sɨ́ꞌrˋ Saulo:
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Jo̱baꞌ cañíiˋ Saulo quiáꞌˉ i̱ guicaféꞌˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Jo̱ dsíngꞌˉ cafǿngꞌˊ Saulo mɨ˜ canúurˉ lado, jo̱baꞌ cañíirˋ jo̱ cajíñꞌˉ:
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ ngolíingˉguɨ có̱o̱ꞌ˜ Saulo ie˜ jo̱ dsíngꞌˉ cafǿiñꞌˊ, co̱ꞌ canúuˉbre e luu˜ e guicaféꞌˋ do, dsʉꞌ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ jaˋ i̱i̱ˋ cangáiñˉ.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Jo̱ mɨ˜ caró̱o̱ˉ Saulo e lɨ˜ caquɨ́iñꞌˉ do, jo̱ mɨ˜ néeˊ júuˆ e cajǿørˉ dsʉꞌ joˋ nijneáˋ jminirˇ jí̱i̱ꞌ˜ capíꞌˆ co̱ꞌ nɨtiuumˉbre. Jo̱ i̱ dseaˋ i̱ ngolíingˉ có̱o̱ꞌr˜ dob caꞌméengˋ írˋ cartɨˊ caguiérˉ cartɨˊ Damasco.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Jo̱ fɨˊ jo̱b caje̱rˊ ꞌnɨˊ jmɨɨ˜ tøøngˉ e jaˋ jnéꞌrˋ jí̱i̱ꞌ˜ capíꞌˆ o̱ꞌguɨ ɨ̱́ꞌˋ gøꞌrˊ cajo̱.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Jo̱ e fɨˊ Damasco do niseengˋ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ nisiiˋ Ananías. Jo̱ co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ cajmijnéengˋ ꞌñiaꞌˊ Dseaˋ Jmáangˉ fɨˊ quiniˇ i̱ dseaˋ íˋ lafaꞌ mɨ˜ quɨrˊ, jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala:
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Jo̱ cajíngꞌˉ Fíiˋnaaꞌ Dseaˋ Jmáangˉ casɨ́ꞌrˉ i̱ Ananías do:
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Jo̱ jnea˜ nɨcajméˉe e nɨcangángˉ Saulo ꞌnʉˋ lafaꞌ mɨ˜ quɨrˊ e guieꞌˊ fɨˊ lɨ˜ guiiñ˜, jo̱ niquidsiꞌˋ guóoꞌˋ fɨˊ moguir˜, jo̱ lajo̱b nilɨjnéꞌˋtu̱r caléꞌˋ catú̱ˉ.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ Ananías e jo̱, lalab cañíirˋ jo̱ cajíñꞌˉ:
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Jo̱guɨ lana nɨjáarˊ fɨˊ la e nɨquie̱rˊ júuˆ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ e nisáiñꞌˊ jaléngꞌˋ dseaˋ quíiꞌˉ jo̱ nidsiteángꞌˊneiñꞌ fɨˊ dsíiˊ ꞌnʉñíˆ.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Jo̱baꞌ cañíiˋ Fíiˋnaaꞌ Dseaˋ Jmáangˉ quiáꞌˉ Ananías jo̱ cajíñꞌˉ:
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Jo̱ jnea˜bɨ niꞌéeˆe Saulo jial tíiˊ iihuɨ́ɨˊ ꞌnéˉ nidsingɨ́ɨiñˉ uii˜ quiéˉe.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Jo̱ dsifɨˊ ladob cangóˉ Ananías fɨˊ lɨ˜ niguiing˜ i̱ Saulo do. Jo̱ mɨ˜ caguiérˉ fɨˊ jo̱, caꞌíˉbre fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ lɨ˜ guiiñꞌ˜ do, jo̱ caquidsirˊ guóorˋ moguiñꞌ˜ do, jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Jo̱baꞌ caquidsiˊ Ananías guóorˋ fɨˊ yʉ́ꞌˆ mogui˜ Saulo, jo̱ dsifɨˊ lajo̱b casojiʉ́ꞌˋ e lɨ́ɨˊ la lɨ́ɨˊ huiꞌˆ ꞌñʉˋ jminiˇ dseaˋ do, jo̱ dsifɨˊ ladob calɨjnéꞌrˋ. Lɨ́ˉ jo̱ caró̱o̱rˉ jo̱ mɨfɨ́ɨngˋ cajgáaiñˉ jmɨɨˋ e laco̱ꞌ cuøˊ li˜ e caꞌuíiñˉ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cagǿꞌrˋ ir˜ jo̱ catíimꞌ˜tu̱r bíˋ quiáꞌrˉ. Jo̱ caje̱ˊbɨr co̱o̱ˋ tú̱ˉ jmɨɨ˜ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ Damasco.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Jo̱ lajeeˇ jo̱b canaangˋ Saulo guiarˊ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ laco̱o̱ˋ guáꞌˉ quiáꞌˉ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel e té̱e̱ˉ fɨˊ Damasco, jo̱ sɨ́ꞌrˋ jaléngꞌˋ dseaˋ e i̱ dseaˋ góorˋ Jesús do lɨ́ɨngˊ i̱ Jó̱o̱ˊ Fidiéeˇ camɨ́ɨngꞌ˜ do.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ núuˋ e júuˆ quiáꞌrˉ do, sóongˆ dsigáˋ dsíirˊ jo̱ féꞌrˋ:
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Jo̱ dsʉꞌ lajeeˇ jo̱, eáangˊguɨ cuøꞌˊ bíˋ ꞌñiaꞌˊ Saulo e guiarˊ e júuˆ do. Jo̱ jalémꞌˋ i̱ dseaˋ Israel i̱ seengˋ fɨˊ Damasco do caje̱rˊ jí̱i̱ꞌ˜ jaˋ ñirˊ e˜ dseángꞌˉ niñírˉ, co̱ꞌ i̱ Saulo do guiarˊ júuˆ e dseángꞌˉ jábꞌˉ e Jesús lɨ́ɨiñˊ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ sɨjeengˇ dseaˋ Israel.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨ lajo̱, jaléngꞌˋ dseaˋ Israel i̱ seengˋ fɨˊ Damasco do canaaiñˋ sɨ́ɨiñˋ røøˋ jial nijngáiñꞌˉ i̱ Saulo i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ góorˋ do.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Jo̱ dsʉꞌ caꞌǿmꞌˊ Saulo júuˆ lají̱i̱ꞌ˜ e ɨˊ dsíiˊ i̱ dseaˋ do e nijmeángꞌˋneiñꞌ. Jo̱ uǿøˋ jmɨ́ɨbˋ neáangˊ i̱ dseaˋ i̱ sɨteengˆ írˋ do fɨˊ ooˉ iáˋ cu̱u̱˜ e ñíiˊ eáangˊ lɨ˜ güɨꞌɨ́ɨngˊ jee˜ fɨɨˋ Damasco e quiáꞌˉ sɨteeiñˆ e nijngángꞌˉneiñꞌ.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Dsʉꞌ co̱o̱ˋ uǿøˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ Damasco do cataiñꞌˉ Saulo fɨˊ dsíiˊ co̱o̱ˋ ꞌmatሠe feꞌˋ, jo̱ cajgiáangˉneiñꞌ do fɨˊ dseꞌˋ e iáˋ cu̱u̱˜ e siꞌˊ lacúngꞌˊ fɨɨˋ do, jo̱ lajo̱b caleáaiñˋ dseaˋ do.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caguiémꞌˉtu̱ Saulo fɨˊ Jerusalén, jo̱ calɨꞌiiñ˜ e niseáiñꞌˊ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ jo̱; dsʉꞌ lajɨɨmˋ i̱ dseaˋ do ꞌgǿmꞌˋbreiñꞌ, co̱ꞌ jaˋ jáꞌˉ lɨ́ɨiñˋ e nɨlɨ́ɨngˊ Saulo dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Jo̱ dsʉꞌ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Bernabé caguijéeiñˋ Saulo fɨˊ quiniˇ jaléngꞌˋ dseaˋ apóoˆ i̱ neáangˊ fɨˊ Jerusalén, jo̱ cajmeaꞌˊreiñꞌ júuˆ jial cangángˉ Saulo Fíiˋnaaꞌ Dseaˋ Jmáangˉ lajeeˇ iuuiñˉ fɨˊ e ngóorˊ fɨˊ Damasco, jo̱guɨ jaléꞌˋ e caféngꞌˊ Fíiˋnaaꞌ Dseaˋ Jmáangˉ írˋ, jo̱guɨ jial teáˋ dsíirˊ guiarˊ júuˆ quiáꞌˉ Jesús e fɨˊ Damasco do.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Jo̱ lajo̱b mɨ˜ caje̱ˊ Saulo fɨˊ Jerusalén, jo̱ co̱lɨɨm˜ canaaiñˋ ngɨrˊ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ jo̱.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Jo̱ dseángꞌˉ ngocángˋ dsíiˊbre guiarˊ jo̱guɨ sɨ́ɨiñˋ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel i̱ féꞌˋ jmíiˊ griego. Jo̱ dsʉꞌ lajaléngꞌˋ i̱ dseaˋ íˋ jmóorˋ úungˋ e nijngámꞌˉbre Saulo.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Jo̱ mɨ˜ calɨlíꞌˆ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ caguiaangˉ do e ɨˊ dsíiˊ i̱ dseaˋ do lado, jo̱baꞌ caguíimˋbre Saulo fɨˊ fɨɨˋ Jerusalén, jo̱ cangojéengˋneiñꞌ do fɨˊ Cesarea; jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caguiéngꞌˊneiñꞌ do fɨˊ góorˋ lɨ˜ siiˋ Tarso.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ seengˋ fɨˊ lacaangˋ lɨ˜ se̱ꞌˊ Judea có̱o̱ꞌ˜ lɨ˜ se̱ꞌˊ Galilea có̱o̱ꞌ˜guɨ lɨ˜ se̱ꞌˊ Samaria juguiʉ́ˉ júuˆ røøbˋ nɨseeiñˋ, jo̱guɨ eáangˊguɨ ngóoˊ lɨjáꞌˉ lɨ́ɨiñˋ jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ carˋ ngocángˋ dsíirˊ. Jo̱ lajalémꞌˋbre jmóorˋ úungˋ e jmiféiñꞌˊ Fíiˋnaaꞌ Dseaˋ Jmáangˉ, jo̱ lajo̱b ngóoˊ lɨfɨ́ɨngˊ dseaˋ i̱ jángꞌˋ yaang˜ fɨˊ jaguóˋ Dseaˋ Jmáangˉ laco̱o̱ˋ jmɨɨ˜ laco̱o̱ˋ jmɨɨ˜ laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ Jmɨguíˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Jo̱ lajeeˇ jo̱ ngɨˊ i̱ Tʉ́ˆ Simón do e dsiꞌeer˜ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, jo̱ lajeeˇ jo̱ cangórˉ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Lida e cangoꞌeerˇ jaléngꞌˋ dseaˋ íbˋ cajo̱ i̱ neáangˊ fɨˊ jo̱.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Jo̱ mɨ˜ caguiérˉ fɨˊ jo̱, cadséiñꞌˋ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ caang˜ tɨɨˉ i̱ siiˋ Eneas, jo̱ nɨngóoˊ mɨˊ jñiáˉ ji̱i̱ˋ e niráaiñꞌˋ do co̱o̱ˋ lɨ˜ ráaiñˋ.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Jo̱ lalab casɨ́ꞌˉ Tʉ́ˆ Simón i̱ dseañʉꞌˋ íˋ jo̱ cajíñꞌˉ:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Jo̱ lajalémꞌˋ dseaˋ seengˋ fɨˊ Lida có̱o̱ꞌ˜guɨ fɨˊ Sarón cangárˉ e caró̱o̱bˉ i̱ Eneas do, jo̱baꞌ cajámꞌˋ yaaiñ˜ fɨˊ jaguóˋ Dseaˋ Jmáangˉ ie˜ jo̱.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Jo̱ ie˜ jo̱ niseengˋ jaangˋ dseamɨ́ˋ i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Jope. Jo̱ i̱ dseamɨ́ˋ do nisiirˋ Tabita, e guǿngꞌˋ Dorcas có̱o̱ꞌ˜ jmíiˊ griego. Jo̱ i̱ dseamɨ́ˋ íˋ contøømˉ jmóorˋ jaléꞌˋ e guiʉ́ˉ jo̱guɨ jmɨcó̱o̱ꞌr˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ seaˋ e ꞌnéˉ.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Jo̱ ie˜ jo̱ nicalɨdséebꞌ˜ i̱ Dorcas do, jo̱ cajúmˉbre. Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ seengˋ có̱o̱ꞌr˜ do ie˜ jo̱ calángꞌˊneiñꞌ, jo̱ caquiáangˋneiñꞌ fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ ꞌnʉ́ʉˊ yʉ́ꞌˆ.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Jo̱ e fɨɨˋ Jope do quiá̱bꞌˉ néeˊ laco̱ꞌguɨ néeˊ e fɨɨˋ Lida e fɨˊ lɨ˜ táangˋ i̱ Tʉ́ˆ Simón do. Jo̱ co̱ꞌ calɨñibˊ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ Jope e fɨˊ Lidab táangˋ Tʉ́ˆ Simón, jo̱baꞌ dsifɨbˊ casíiñˋ gángˉ dseañʉꞌˋ fɨˊ do; jo̱ mɨ˜ caguilíiñˉ fɨˊ jo̱ caguisíiꞌˇreiñꞌ do lala:
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Jo̱ cangóbˉ Tʉ́ˆ Simón có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ do fɨˊ Jope. Jo̱ mɨ˜ caguiérˉ fɨˊ jo̱, jo̱ caguijéengˋneiñꞌ do fɨˊ lɨ˜ ráangˋ i̱ dseamɨ́ˋ ꞌlɨɨ˜ do. Jo̱ jaléngꞌˋ dseamɨ́ˋ ꞌnɨ́ɨˉ i̱ niteáangꞌ˜ lɨ˜ ráangˋ i̱ ꞌlɨɨ˜ do dsíngꞌˉ quɨꞌrˊ carɨ̱́ɨ̱rˋ lacúngꞌˊ lajíingˋ lɨ˜ singꞌˊ Tʉ́ˆ Simón mɨ˜ caguiéˉ dseaˋ do fɨˊ do; jo̱ caꞌeꞌˊreiñꞌ jaléꞌˋ mɨꞌñúungꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléꞌˋ ꞌmɨꞌˊ e jiéꞌˋ e nicaꞌmiˊ i̱ Dorcas do jo̱guɨ e nɨcangɨ́ɨiñˋ cuøˊ dseaˋ do lamɨ˜ seeiñˋ.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Jo̱ ngɨ́ˋ jo̱, caquiʉꞌˊ Tʉ́ˆ Simón ta˜ e caꞌuøømˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ teáangꞌ˜ e sɨnʉ́ʉˆ do fɨˊ caluuˇ. Jo̱ lɨ́ˉ jo̱, casíꞌrˋ uǿˉ jnir˜ jo̱ canaaiñˋ féiñꞌˊ Fidiéeˇ, jo̱ lɨ́ˉ jo̱, mɨfɨ́ɨngˋ cajǿøiñˉ i̱ ꞌlɨɨ˜ do jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Jo̱ Tʉ́ˆ Simón catɨ́ɨiñˉ guooˋ i̱ dseamɨ́ˋ do jo̱ casíngꞌˋneiñꞌ. Jo̱ lɨ́ˉ jo̱, catǿꞌˉtu̱r jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ caꞌuǿøiñˋ e fɨˊ sɨnʉ́ʉˆ do có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseamɨ́ˋ ꞌnɨ́ɨˉ i̱ teáangꞌ˜ do, jo̱ caꞌeiñꞌˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do i̱ dseamɨ́ˋ do e nɨcají̱ꞌˊbiñꞌ do.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Jo̱ jalémꞌˋ dseaˋ seengˋ fɨˊ Jope calɨñirˊ jaléꞌˋ e calɨ́ˉ do ie˜ jo̱, jo̱ fɨ́ɨmˊ dseaˋ cajángꞌˋ yaaiñ˜ fɨˊ jaguóˋ Dseaˋ Jmáangˉ ie˜ jo̱.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, huǿømˉbɨ caje̱ˊ Tʉ́ˆ Simón e fɨˊ fɨɨˋ jo̱ fɨˊ quiáꞌˉ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Simón i̱ nijmóoˋ ta˜ jmɨꞌua˜ loo˜ jóꞌˋ.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.