Atos 28

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ mɨ˜ nɨcaláangˉnaaꞌ lajɨɨˉnaaꞌ do fɨˊ ni˜ jmɨñíꞌˆ, jo̱guɨbaꞌ calɨne˜naaꞌ e nisiiˋ Malta fɨˊ ni˜ guóoꞌ˜ uǿˉ lɨ˜ catɨ́ꞌˋnaaꞌ do.
1 Ataiy ana dones ayey men yait ta aboyouw, naatu nuw imaibo ai’inan, aki i ana Malta nuw ayen.
2 Jo̱ i̱ dseaˋ i̱ seengˋ fɨˊ do eáamˊ guiʉ́ˉ caꞌéerˋ có̱o̱ꞌ˜ jneaꞌˆ lajɨɨˉnaaꞌ do. Jo̱ co̱ꞌ jmɨ́ɨbˊ tu̱u̱ˋ ie˜ jo̱, jo̱guɨ dsíngꞌˉ güíiˉ cajo̱, jo̱baꞌ i̱ dseaˋ seengˋ fɨˊ do caji̱ꞌrˊ jɨˋ e feꞌˋ jo̱ catǿꞌrˉ jneaꞌˆ e nidsiquiéengˇnaaꞌ e fɨˊ caꞌˊ jɨˋ do.
2 Nuw sabuw merarayow gewasin maiyow hiti, ai merar hiyi wairaf hi’asir rari, anayabin toun i yarayar naatu tutuban ea’ani.
3 Jo̱ ie˜ jo̱ i̱ Paaˉ do cangoquie̱rˋ co̱o̱ˋ seangꞌˊ cuɨɨ˜ quiʉ̱ʉ̱ˋ jo̱ catóꞌrˋ fɨˊ ni˜ jɨˋ; dsʉꞌ lajeeˇ jo̱b cagüɨꞌɨ́ɨˊ jaangˋ mɨꞌˋ i̱ guíingˉ fɨˊ jee˜ e cuɨɨ˜ do mɨ˜ calɨlíꞌˆreꞌ e guíiˉ jɨˋ, jo̱ cacuꞌˋreꞌ luguooˋ Paaˉ.
3 Paul ai heaf na wairaf wan yayara’aten, naatu kok wairaf wabuburin bai kayam tit, Paul uman yub fifin.
4 Jo̱ mɨ˜ cangáˉ i̱ dseaˋ i̱ seengˋ fɨˊ do e cacuꞌˋ i̱ mɨꞌˋ do luguooˋ Paaˉ, jo̱baꞌ canaangˋ sɨ́ꞌˋ rúiñꞌˋ lajeeˇ laꞌóꞌˋ teáaiñˉ do jo̱ jíñꞌˉ:
4 Nuw sabuw Paul umanamaim kok fifin inu’in hi’itin basit taiyuwih hio, iti orot i uman rara. Riy yan yawasin taiy na yen, baise koubaitotorayan ana god men ekokok boro yawasin nama.
5 Jo̱ dsʉꞌ Paaˉ dsifɨˊ ladob cabóꞌrˋ guóorˋ fɨˊ ni˜ jɨˋ, jo̱ catǿmꞌˋ i̱ mɨꞌˋ do, jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ jaˋ e calɨ́iñˉ.
5 Baise Paul uman ta’asiy kok wairaf wan yen earah naatu men abisa ta isan matar.
6 Jo̱ lajɨɨmˋ i̱ dseaˋ i̱ seengˋ fɨˊ do sɨje̱rˇ faꞌ e nilɨye̱e̱ˋ lɨ˜ cacuꞌˋ i̱ mɨꞌˋ do guooˋ Paaˉ o̱si e nijúumˉbɨr lajeeˇ jo̱ é. Jo̱ ngoca̱ˊbɨjiʉ e sɨje̱ˇ i̱ dseaˋ do su lɨɨng˜ eeˋ nilíingˉ Paaˉ, dsʉꞌ jaˋ e calɨ́ngˉ dseaˋ do jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ. Jo̱baꞌ dsifɨbˊ cajmɨsɨ́ɨngˉ i̱ dseaˋ do e ɨˊ dsíirˊ, jo̱ canaaiñˋ féꞌrˋ e i̱ Paaˉ do lɨ́ɨiñˊ jaangˋ diée˜.
6 Sabuw hima hi’itin hinotanot i boro uman tadaw o an ta’uy tare tamorob. Baise manin maiyow hima hikakaif men abisa ta isan matar, imih hai not hibotabir hio, “Iti orot i god wari’en!”
7 Jo̱ quiá̱ꞌˉ e fɨˊ lɨ˜ té̱e̱ˉnaaꞌ caꞌˊ jɨˋ do niseaˋ tú̱ˉ ꞌnɨˊ jmáangꞌ˜ uǿˉ quiáꞌˉ jaangˋ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ i̱ niseengˋ fɨˊ Malta i̱ siiˋ Publio. Jo̱ íˋ eáamˊ guiʉ́ˉ caꞌíñꞌˋ jneaꞌˆ jo̱guɨ cajmɨcó̱o̱ꞌr˜ jneaꞌˆ lajeeˇ ꞌnɨˊ jmɨɨ˜ e cajé̱ˆnaaꞌ fɨˊ do.
7 Nati dones inan sisibin turin i orot wabin Publius ana bar merar. Publius i nati nuw hai orot gagamin. Ai merar yi, veya tounu ana nanawan na’atube bairi ama ituwi.
8 Jo̱ ie˜ jo̱ tiquiáꞌˆ i̱ Publio do niráaiñˋ dséeꞌr˜ e lɨ́ɨiñˊ jmohuɨ́ɨˊ e iʉ˜ guíiñˆ jo̱guɨ e eáangˊ siuiñꞌˊ. Jo̱baꞌ cangóˉ Paaˉ e cangoꞌeerˇ dseaˋ do. Jo̱ mɨ˜ caguiérˉ fɨˊ jo̱, camɨꞌrˊ Fidiéeˇ uii˜ quiáꞌˉ dseaˋ do. Jo̱ lɨ́ˉ jo̱, caquidsirˊ guóorˋ fɨˊ mogui˜ dseaˋ do, jo̱ lajo̱b cajmiꞌleáaiñˉ dseaˋ do.
8 Publius tamah sawow biyan ana fora’abin ra’at, naatu yan yub ana gem yan inu’in. Paul na ana bar run isan yoyoban, biyan butubun naatu yawas.
9 Jo̱ mɨ˜ calɨñiˊ jaléngꞌˋguɨ dseaˋ dséeꞌ˜ i̱ niseengˋ e fɨˊ do e caꞌláangˉ i̱ tiquiáꞌˆ Publio do, jo̱ cangolíimˉbre fɨˊ lɨ˜ táangˋ i̱ Paaˉ do e laco̱ꞌ dseaˋ do nijmiꞌleáangˉneiñꞌ lají̱i̱ꞌ˜ jmohuɨ́ɨˊ e lɨ́ɨiñꞌˊ. Jo̱ lajalémꞌˋbiñꞌ do caꞌláaiñˉ ie˜ jo̱.
9 Sawar iti mamatar ana tur hinowar, sabuw iyab nati nuwamaim hisawow hi’inu’in hinan etei hiyawas.
10 Jo̱ lajɨɨngˋ i̱ dseaˋ do eáamˊ calɨꞌiáangˋ dsíirˊ có̱o̱ꞌ˜ jneaꞌˆ, jo̱guɨ cajmɨcó̱o̱ꞌr˜ jneaꞌˆ cajo̱ lajeeˇ gaangˋ sɨꞌˋ e cataang˜naaꞌ fɨˊ Malta do. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, mɨ˜ cangotóoꞌ˜tú̱u̱ꞌ fɨˊ caléꞌˋ catú̱ˉ, cajmɨcó̱o̱ꞌ˜bre jneaꞌˆ cajo̱ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e ꞌnéˉ quíˉnaaꞌ guiáꞌˆ fɨˊ lajeeˇ e téeꞌ˜naaꞌ fɨˊ ngóoˊnaaꞌ fɨˊ Roma.
10 Naatu hai kakaf gagamin na’in aki hiti, wa afe’en ayey ana veya ai remor isan abisa akokok etei hibaisi.
11 Jo̱ mɨ˜ cangóˉnaaꞌ fɨˊ jo̱, téeꞌ˜naaꞌ fɨˊ co̱o̱ˋ móoˊ e jiéꞌˋ e nicaje̱ˊ fɨˊ Malta lajeeˇ ji̱i̱ˋ güíiˉ; jo̱ e móoˊ do nijáaˊ fɨˊ co̱o̱ˋ ooˉ jmɨɨˋ e siiˋ Alejandría. Jo̱ jéengˋ gángˉ diée˜ dseaˋ suung˜ i̱ lɨɨ˜, jaangˋ i̱ siiˋ Cástor jo̱guɨ jaangˋguɨ i̱ siiˋ Pólux.
11 Sumar tounu ama’ama ufunamaim wa ta Alexandria’ane nan abai. Iti wa wabin, “God Kikifu” anayabin iti wa nanamaim i Kastor naatu Folux hairi hai yumat hikirum hi’inu’in. Rarab siba’u aki nati nuwamaim wa tafan ama in rarab siba’u sawar.
12 Jo̱ caꞌuøøˉbaaꞌ fɨˊ Malta, jo̱ catoꞌˉtú̱u̱ꞌ fɨˊ e ngóoˊnaaꞌ fɨˊ Roma. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caguiéˉnaaꞌ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Siracusa, jo̱ fɨˊ jo̱b cajá̱ˆnaaꞌ ꞌnɨˊ jmɨɨ˜.
12 Wa abai atit an tafaram wabin Sarakus imaim arun veya tounu imaim ama.
13 Jo̱ fɨˊ jo̱b caꞌuøøˉtú̱u̱ꞌ e téeꞌ˜naaꞌ dsíiˊ móoˊ, jo̱ cangóˉnaaꞌ la tó̱o̱ˋ ꞌnɨꞌˋ jmɨñíꞌˆ cartɨˊ caguiéˉnaaꞌ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ e siiˋ Regio. Jo̱ mɨ˜ cajneáˉ e jmɨɨ˜ jo̱, co̱ꞌ lɨ́ꞌˆ lɨˊ uǿøbˉ jóꞌˋ guíˋ, jo̱ mɨ˜ cajneáˉ co̱o̱ˋguɨ jmɨɨ˜ lajo̱b caguiéˉnaaꞌ co̱o̱ˋguɨ ooˉ jmɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Puteoli.
13 Naatu nati’imaim atit anunuw ana Rhegium bar merar gagamin arun imaim a’in. Mar to waruw gurufune busuruf babin, naatu aki atit anunuw veya bairu’abin Puteoli arun.
14 Jo̱ fɨˊ jo̱b cají̱ꞌˉ rúꞌˋnaaꞌ có̱o̱ꞌ˜ jaangˋ gángˉ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ. Jo̱ íbˋ catǿꞌˉ jneaꞌˆ e cajé̱ˆnaaꞌ có̱o̱ꞌr˜ fɨˊ jo̱ lajeeˇ co̱o̱ˋ semaan˜. Jo̱ táꞌˉjiʉ lajo̱b caguiéˉnaaꞌ cartɨˊ Roma.
14 Nati’imaim baitumatumayah afa hima’am atitourih naatu hifefeyani bairi fur ta’imon ama. Imaibo aremor ana Rome atit.
15 Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ Roma nɨñiˊbre júuˆ quíˉnaaꞌ e téeꞌ˜naaꞌ fɨˊ. Jo̱baꞌ cangolíiñˆ e cangojmijíñꞌˊ jneaꞌˆ cartɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Foro de Apio jo̱guɨ fɨˊ co̱o̱ˋguɨ lɨ˜ siiˋ Las Tres Tabernas. Jo̱ mɨ˜ caneeng˜ rúꞌˋnaaꞌ, dsifɨˊ ladob cacuøꞌˊ Paaˉ guiꞌmáangꞌˇ Fidiéeˇ, jo̱guɨ eáamˊ calɨꞌiáangˋ dsíirˊ cajo̱.
15 Baitumatumayah Rome hima’am aki anan bigai hinowar basit hina Apius ahar ana efan hitit, naatu afa hina Nanawan Bar Tounu hibatabat imaim hi’iti ai merar hiyi, Paul iti sabuw i’itih ana veya God ana merar yi naatu i koufair gagamin maiyow bai.
16 Jo̱ mɨ˜ caguiéˉnaaꞌ fɨˊ Roma, cacuøbˊ i̱ ꞌléeˉ do fɨˊ e nigüeáˋ Paaˉ quiáꞌˉ dseaˋ jiéngꞌˋ, jo̱guɨ e jaamˋ ꞌléeˉ i̱ nijméˉguɨ íˆ írˋ.
16 Ana Rome atitit ana veya, Paul akisin ma isan ana baibasit hitin, naatu baiyowayah orot ta hiyai kaif hairi hima.
17 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ ꞌnɨˊ jmɨɨ˜ lajo̱ e caguiéˉ Paaˉ fɨˊ Roma, jo̱baꞌ camɨrˊ fɨˊ e calɨtéꞌˆ jaléngꞌˋ dseaˋ quie̱ˊ nifɨˊ quiáꞌˉ dseaˋ Israel i̱ neáangˊ fɨˊ Roma do. Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ caseángꞌˊ íˋ lajɨɨiñˋ fɨˊ jo̱, jo̱baꞌ lalab casɨ́ꞌˉ Paaˉ jaléngꞌˋ íˋ:
17 Veya tounu ufunamaim Jew orot ukwarih etei Paul eaf hiru’ay. Eaf hiruru’ay ana veya’amaim iuwih eo, “Taitu ayu i men kafa’imo ata sabuw isah asinaf kakaf, naatu uwatanah hai binanakwar abisa hibitit aigigimimih, baise Jerusalem imaim ayu hifatumu naatu hibuwu Rome gawan umanamaim hiya’u.
18 jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e cajmɨngɨ́ꞌˉ i̱ dseaˋ romano do jnea˜ jaléꞌˋ e ꞌnɨ́ɨngˋ dseaˋ góoˊooꞌ jnea˜, calɨꞌiiñ˜ faꞌ mɨ˜ caleáamˋbre jnea˜ co̱ꞌ jaˋ e uiing˜ seaˋ quiéˉe faꞌ dsi˜ íꞌˋ e nijmeáiñꞌˋ jnea˜ cartɨˊ nijúunˉn.
18 Ayu ubar hitu bairi ao hinunutitiy au kakafin men ta hitita’ur boro ata morob, imih hikok boro hitabotaitu.
19 Jo̱ co̱ꞌ dseaˋ góoˊooꞌ jaˋ calɨꞌiiñ˜ faꞌ e caleáangˋtu̱ i̱ dseaˋ romano do jnea˜ e júuˆ røøˋ, jo̱baꞌ calɨꞌiing˜ jnea˜ ꞌñiáꞌˋa e i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ i̱ guiing˜ fɨˊ Romabingꞌ i̱ niquidsiˊ íꞌˋ quiéˉe, nañiˊ faꞌ jaˋ e dseeˉ seaˋreꞌ quiéˉe jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ, o̱ꞌguɨ seaˋ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ dseeˉ faꞌ e niꞌnɨ́ɨng˜ jnea˜ dseaˋ góoˊo cajo̱ cuaiñ˜ quiáꞌˉ jaléꞌˋ e júuˆ jo̱.
19 Baise Jew sabuw men hikok ayu hitabotaitu, imih ayu Caesar isan ai fefeyan. Iti asisinaf i men ata sabuw ubar baitih na’atube abiwa’an.
20 Jo̱ uiing˜ e jo̱baꞌ e catǿøˉø ꞌnʉ́ꞌˋ fɨˊ la e laco̱ꞌ nilɨñíˆnaꞌ jo̱guɨ nisɨɨ˜naaꞌ co̱lɨɨng˜ e˜ uiing˜ e ꞌñúunꞌ˜n la lana, co̱ꞌ uiing˜ e jáꞌˉ lɨ́ɨnˋn e nɨcagüéngˉ i̱ siiˋ Dseaˋ Jmáangˉ do fɨˊ jmɨgüíˋ la, jo̱ íbˋ dseaˋ i̱ sɨjeengˇ jaléngꞌˋ dseaˋ góoˊooꞌ.
20 Ana’an iti isan ayu kwa aifefeyan kwatan kwata’itu bairit tatao isan. Ayu hifatumu dibur ama’am anayabin i Israel sabuw orot nati biyanamaim nuhih fot tema’am isan.”
21 Jo̱ cañíiˋ i̱ dseaˋ do quiáꞌˉ Paaˉ jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
21 Hiya’afut hio, “Aki Judea’ane men fef ta o isa abaimih, na’atube taituwat nati’ine men o asinaf isan naatu abisa isisinaf kakaf ana tur men ta na eo anowar.
22 Dsʉꞌ ii˜naaꞌ nʉ́ˆnaaꞌ júuˆ quíiꞌˉ lana quiáꞌˉ jaléꞌˋ e ɨˊ oꞌˊ, co̱ꞌ ne˜baaꞌ guiʉ́ˉ doñiˊ jiébꞌˋ féꞌˋ dseaˋ gaˋ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ, dseaˋ cuíingˋnaꞌ Dseaˋ Jmáangˉ.
22 Baise aki akokok o anot i ku’o anowar, anayabin efan ta ta etei sabuw iti o a kou’ay boubun isan hio tegamigam anonowar.”
23 Jo̱ lajo̱b cajméerˋ, caté̱e̱rˋ co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ lɨ˜ niseángꞌˊ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel e fɨˊ lɨ˜ guiingˇ Paaˉ. Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ nɨsɨseángꞌˊ lajɨɨngˋ dseaˋ fɨˊ do, jo̱baꞌ canaangˋ Paaˉ e guiarˊ júuˆ fɨˊ jee˜ i̱ dseaˋ do quiáꞌˉ jial iing˜ Fidiéeˇ nicá̱rˋ nifɨˊ quiáꞌˉ lajaangˋ lajaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ. Jo̱ guiaˊ Paaˉ e júuˆ do tɨˊ laꞌeebˋ jo̱ cartɨˊ caꞌlóoˉ. Jo̱ sɨ́ꞌrˋ i̱ dseaˋ do e laco̱ꞌ jáꞌˉ nilíiñˋ júuˆ quiáꞌˉ Jesús laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel e cajmeꞌˊ Moi˜ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléꞌˋ e féꞌˋ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ i̱ caféꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ malɨɨ˜guɨ eáangˊ.
23 Basit Paul bairi veya hiyai naatu nati veya’amaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay. Paul ma’am ana efanamaim. Mar auman Paul busuruf God ana aiwob isan kubuna naatu eorerereb etei hinowar. Sinaftobon Moses ana ofafaramaim naatu dinab oro’orot hai turamaim sabuw botabirih Jesu dogoroh baitinin isan ma iuwih in veya re.
24 Jo̱ i̱ lɨɨng˜ i̱ dseaˋ do jábꞌˉ calɨ́iñˉ e júuˆ e guiaˊ Paaˉ do, jo̱guɨ calɨsémˋbɨ cajo̱ i̱ jaˋ calɨjíiꞌ˜ e júuˆ jo̱.
24 Sabuw afa abisa eo i hitumatum, baise sabuw afa i men hitumatum.
25 Jo̱ co̱ꞌ jaˋ røøˋ sɨ́ɨngˋ i̱ dseaˋ do lacaꞌíingꞌ˜ caꞌíiñꞌ˜ quiáꞌˉ lají̱i̱ꞌ˜ e júuˆ e guiaˊ Paaˉ do, jo̱baꞌ canaaiñˋ dsilíimˋbre. Jo̱ lalab casɨ́ꞌˉ Paaˉ i̱ dseaˋ do:
25 Taiyuwih wanawanahimaim Paul ana tur yomanin eo isan hibusuruf hibibas ufunamaim himisir hitit hin. Paul eo, “Anun Kakafiyin i turobe uwatanah isah dinab orot Isaiah iwan eo,
26 Gua˜ jo̱ güɨsíiꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel
26 ‘Kwen sabuw iti isah kuo,
27 Co̱ꞌ dsíngꞌˉ jaˋ iing˜ jmɨtɨ́ɨngˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ íˋ
27 Anayabin nati sabuw fudirih i fokar.
28 Jo̱guɨ güɨlɨñíbˆ ꞌnʉ́ꞌˋ guiʉ́ˉ e latɨˊ lanab ninaanˉ niguiaaˉ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ góoˋooꞌ dseaˋ Israel quiáꞌˉ jial nileángˉ Fidiéeˇ írˋ jee˜ jaléꞌˋ dseeˉ quiáꞌrˉ, jo̱ i̱ dseaˋ íˋ iim˜bre núrˉ e júuˆ jo̱.
28 Isan imih ayu akokok kwa kwanaso’ob, God ana yawas i Ufun Sabuw isah ebiyafar naatu i boro tur hinanowar!”
29 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e cajíngꞌˉ Paaˉ e júuˆ jo̱, guiꞌnangꞌˇ uøømˋbɨ i̱ dseaˋ Israel do e jmiguíingˉ rúiñꞌˋ lajeeˇ yaaiñ˜, co̱ꞌ jaˋ røøˋ sɨ́ɨiñˋ.
29 Tur iti eo ufunamaim Jew hihamiy taiyuwih higam auman hin.
30 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caje̱ˊbɨ Paaˉ tú̱ˉ jíngˋguɨ e fɨˊ ꞌnʉ́ʉˊ lɨ˜ quɨ́ɨrˊ do e siꞌˊ fɨˊ Roma. Jo̱ fɨˊ jo̱b íñꞌˋ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ dsilíingˉ i̱ dsiꞌeeˇ írˋ.
30 Kwamur rou’ab tutufin Paul bar ta tutubun imaim ma naatu sabuw iyab itinamih hinan i mar etei hai merar yiy.
31 Jo̱ dseángꞌˉ eáamˊ jaˋ ꞌgóꞌrˋ guiarˊ e júuˆ do quiáꞌˉ jial iing˜ Fidiéeˇ nicá̱rˋ nifɨˊ quiáꞌˉ lajaangˋ lajaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ. Jo̱guɨ eꞌˊguɨr jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ guilíingˉ do cajo̱ jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ Fíiˋnaaꞌ Dseaˋ Jmáangˉ. Jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ dseaˋ jaˋ i̱i̱ˋ jnɨ́ɨngˊ quiáꞌrˉ faꞌ jaˋ cuǿøngˋ jmérˉ lajo̱.
31 Nati’imaim ma’am men kafa’imo bir naatu men abisa ta ana ef ya’afutimih, baise God ana aiwob isan ma binan, naatu Jesu Keriso isan sabuw i’obaibiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.