Atos 27

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ mɨ˜ catɨguaˇ júuˆ quiáꞌrˉ e niguiéiñꞌˊ jaléngꞌˋ jneaꞌˆ fɨˊ Roma lɨ˜ se̱ꞌˊ Italia, jo̱baꞌ Paaˉ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ sɨjnɨ́ɨngˇ caguiaangˉguɨ do cangolíiñˋ e jéeˊ jaangˋ fii˜ ꞌléeˉ i̱ siiˋ Julio; jo̱ i̱ dseaˋ íˋ iuuiñˉ jee˜ co̱o̱ˋ íingꞌ˜ ꞌléeˉ quiáꞌˉ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ i̱ guiing˜ fɨˊ Roma.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Jo̱ jnea˜ Lucas cangóˉooꞌ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ Paaˉ. Jo̱ cangóˉnaaꞌ e téeꞌ˜naaꞌ fɨˊ dsíiˊ co̱o̱ˋ móoˊ e jáaˊ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ e siiˋ Adramitio e nɨsiꞌˊ tɨˊ lɨ˜ nigüɨꞌɨ́ɨˊ e nidséˉ fɨˊ lacaangˋ ooˉ jmɨɨˋ quiáꞌˉ lɨ˜ se̱ꞌˊ Asia. Jo̱guɨ ngóoˊbɨ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ jneaꞌˆ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Aristarco i̱ seengˋ fɨˊ Tesalónica, co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ se̱ꞌˊ Macedonia.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Jo̱ mɨ˜ cajneáˉ e jmɨɨ˜ jo̱, caguiéˉnaaꞌ fɨˊ co̱o̱ˋguɨ ooˉ jmɨɨˋ e siiˋ Sidón. Jo̱ fɨˊ jo̱b i̱ fii˜ ꞌléeˉ i̱ siiˋ Julio i̱ jmóoˋ íˆ Paaˉ do cacuøꞌrˊ fɨˊ Paaˉ e nidsiꞌeeiñꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ cuíiñˋ, jo̱ lajo̱b i̱ dseaˋ íˋ nijmɨcó̱o̱ꞌr˜ dseaˋ do có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e ꞌnéˉ quiáiñꞌˉ.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caꞌuøøˉnaaꞌ fɨˊ ooˉ jmɨɨˋ e siiˋ Sidón do e quíingꞌ˜naaꞌ guíˋ, jo̱baꞌ cangɨɨng˜naaꞌ fɨˊ lɨ́ꞌˆ lɨˊ caꞌˊ fɨˊ co̱o̱ˋ guóoꞌ˜ uǿˉ e néeˊ ni˜ jmɨñíꞌˆ e siiˋ Chipre fɨˊ lɨ˜ jaˋ ꞌgaꞌˊ lɨˊ báˋ e guíˋ do, dsʉco̱ꞌ eáangˊ jnaꞌˊ laco̱ꞌ ngóoˊnaaꞌ.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Jo̱ cangɨɨng˜naaꞌ fɨˊ ꞌnɨꞌˋ jmɨñíꞌˆ la tó̱o̱ˋ lɨ˜ se̱ꞌˊ Cilicia có̱o̱ꞌ˜guɨ lɨ˜ se̱ꞌˊ Panfilia cartɨˊ caguiéˉnaaꞌ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ e siiˋ Mira, co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ se̱ꞌˊ Licia.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Jo̱ fɨˊ jo̱b i̱ fii˜ ꞌléeˉ i̱ siiˋ Julio do cangárˉ co̱o̱ˋ móoˊ quiáꞌˉ fɨɨˋ e siiˋ Alejandría, jo̱ iʉ˜ fɨˊ ngóoˊ fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Italia. Jo̱ fɨˊ dsíiˊ móoˊ jo̱b cangotóoꞌ˜naaꞌ e quiáꞌˉ cangóˉnaaꞌ fɨˊ lɨ˜ sɨꞌíˆ ngóoˊnaaꞌ.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Jo̱ jmiguiʉbˊ jmɨɨ˜ ngoca̱ˊ e ngɨˋnaaꞌ táꞌˉjiʉ lado. Jo̱ e quie̱ˊ ta˜ eáamˊ caguiéˉnaaꞌ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Gnido. Jo̱ eáamˊbɨ íiˊ e guíˋ do laco̱ꞌ ngóoˊnaaꞌ, jo̱baꞌ caye̱e̱ˇnaaꞌ fɨˊ quiniˇ co̱o̱ˋ fɨɨˋ e siiˋ Salmón, jo̱ cangɨɨng˜naaꞌ lɨ́ꞌˉ lɨˊ ꞌnɨꞌˋ e uǿˉ e siiˋ Creta e néeˊ ni˜ jmɨñíꞌˆ.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Jo̱ cangɨɨm˜baaꞌ guidseaangˆ lado lacueeˋ ꞌnɨꞌˋ jmɨñíꞌˆ cartɨˊ caguiéˉnaaꞌ co̱o̱ˋ lɨ˜ siiˋ Buenos Puertos, e néeˊ quiá̱ꞌˉ co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Lasea.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Jo̱ jmiguiʉbˊ jmɨɨ˜ nɨcangoca̱ˊ e téeꞌ˜naaꞌ fɨˊ lado la tó̱o̱ˋ ni˜ jmɨñíꞌˆ, jo̱guɨ nɨngóoˊ lɨdseáamꞌ˜ cajo̱ e téeꞌ˜naaꞌ dsíiˊ móoˊ, co̱ꞌ ie˜ jo̱ nɨjaquiéengˊ ji̱i̱ˋ güíibˉ, jo̱baꞌ eáamˊ nɨdseáangꞌ˜. Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Paaˉ casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ i̱ ngolíingˉ dsíiˊ e móoˊ do ie˜ jo̱, jo̱ cajíñꞌˉ:
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 —Dseaˋ rúꞌˋuuꞌ, móoˋ jnea˜ e eáamˊ nɨdseáangꞌ˜ quíˉiiꞌ laco̱ꞌ ngóoˊnaaꞌ la. Jo̱ dseáangꞌ˜ niꞌíingˉ quíˉnaaꞌ e móoˊ la có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléꞌˋ lee˜ e quie̱ˊ, jo̱guɨ la quie̱ˊ tɨˊ jneaa˜aabꞌ dseáangꞌ˜ quíˉiiꞌ e niꞌíingˉnaaꞌ cajo̱.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Jo̱ dsʉꞌ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do, eáangˊguɨ cajmɨꞌgórˋ dseaˋ fii˜ e móoˊ do có̱o̱ꞌ˜guɨ fii˜ i̱ quie̱ˊ e móoˊ do laco̱ꞌguɨ e cajmɨꞌgórˋ Paaˉ.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Jo̱ co̱ꞌ e ooˉ jmɨɨˋ e siiˋ Buenos Puertos do jaˋ ꞌgooˋ faꞌ e fɨˊ jo̱ ningɨ́iñˉ lajeeˇ ji̱i̱ˋ güíiˉ, jo̱baꞌ lajɨɨiñˋ laꞌóꞌˋ ngolíiñˉ do caꞌɨ́ˋ dsíirˊ e guiʉ́ˉguɨ e niꞌuǿmˋbre e fɨˊ ooˉ jmɨɨˋ jo̱, jo̱ nijmérˉ quijí̱ˉ jial niguilíiñˉ fɨˊ co̱o̱ˋguɨ ooˉ jmɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Fenice, co̱o̱ˋ ooˉ jmɨɨˋ e néeˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Creta e jøøngˉ lɨ́ꞌˆ lɨˊ guiéeꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜guɨ lɨ́ꞌˆ lɨˊ éeˆ guóoꞌ˜ uǿˉ. Jo̱baꞌ jaˋ dseáangꞌ˜ faꞌ mɨ˜ caje̱rˊ fɨˊ jo̱ lajeeˇ ji̱i̱ˋ güíiˉ, co̱ꞌ fɨˊ jo̱b lamɨ˜ ɨˊ dsíirˊ nijé̱rˉ lajeeˇ ji̱i̱ˋ jo̱.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Jo̱ mɨ˜ canaangˋ e uáamˉjiʉ e guíˋ e jáaˊ fɨˊ lɨ́ꞌˆ lɨˊ huǿøˉ do, jo̱baꞌ caꞌɨ́ˋ dsíirˊ e nitamꞌˉtu̱r fɨˊ. Jo̱ caꞌuøømˋbre e fɨˊ ooˉ jmɨɨˋ do e teáaiñꞌ˜ dsíiˊ móoˊ, jo̱ cangɨ́ɨiñˊ quiá̱bꞌˉ e ꞌnɨꞌˋ Creta do.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Dsʉꞌ joˋ huǿøˉ calɨꞌɨɨ˜ caꞌɨ́ɨˉ guíˋ e teáˋ eáangˊ e jáaˊ lɨ́ꞌˉ lɨˊ ñíiꞌˉ laco̱ꞌ ngóoˊ e móoˊ do, jo̱ fɨˊ lɨ˜ jiébꞌˋ canaangˋ cá̱ˋ e móoˊ do.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Jo̱ canaangˋ ǿøngˊ fɨˊ lɨ́ꞌˆ jiébꞌˋ fɨˊ lɨ˜ íiˊ guíˋ. Jo̱ dsʉco̱ꞌ joˋ líꞌˋnaaꞌ faꞌ e nidséˉguɨ røøˋ e móoˊ do laco̱ꞌ íiˊ guíˋ, jo̱baꞌ lɨ́ꞌˆ ngóˉnaaꞌ jiéꞌˋ fɨˊ ta˜ quiʉꞌˊ guíbˋ.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Jo̱ cangɨɨng˜naaꞌ lɨ́ꞌˉ caluuˇ co̱o̱ˋ guóoꞌ˜ uǿˉjiʉ e siiˋ Cauda e néeˊ ni˜ jmɨñíꞌˆ, co̱ꞌ fɨˊ jo̱b jaˋguɨ íiˊ guíˋ e teáˋ eáangˊ. Jo̱guɨ eáamˊ cacá̱ˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ quie̱ˊ e móoˊ do ta˜ e casɨtɨ́ɨrˊ e móoˊjiʉ e ngɨˊ fɨˊ caluuˇ móoˊ féꞌˋ quiáꞌrˉ e laco̱ꞌ nileángˋnaaꞌ fɨng li˜ calɨꞌnéˉ lajo̱.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e caséerˋ e la fɨˊ ni˜ móoˊ quiáꞌrˉ, jo̱ cajmeáiñꞌˋ ta˜ ꞌnii˜ e mɨ˜ quiáꞌˉ e niꞌñʉ́ꞌrˋ e móoˊ féꞌˋ do laco̱ꞌ nicuǿˉ bíˋ quiáꞌˉ. Jo̱guɨ dsʉco̱ꞌ ꞌgóꞌˋbɨr fɨng cacungꞌˉ móoˊ quiáꞌrˉ jee˜ cu̱u̱˜ tóoꞌ˜ fɨˊ lɨ˜ siiˋ Sirte, jo̱baꞌ cabírˋ fɨˊ ni˜ jmɨñíꞌˆ co̱o̱ˋ ꞌmaji̱i̱ˉ e iiˋ eáangˊ jo̱guɨ neaang˜ rúngꞌˋ có̱o̱ꞌ˜ móoˊ laco̱ꞌ jaˋ ningɨ́ˉ jmɨnáˉ. Jo̱ cangolíimˉbre laco̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ ta˜ quiʉꞌˊ guíˋ.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Jo̱baꞌ mɨ˜ cajneáˉ e jmɨɨ˜ jo̱, eáangˊguɨ huɨ́ɨngˊ nɨꞌíiˊ guíˋ jo̱guɨ eáangˊguɨ nɨró̱o̱ˉ jmɨɨˋ cajo̱, jo̱baꞌ canaaiñˋ uøꞌrˊ e lee˜ e téeꞌ˜ dsíiˊ e móoˊ do jo̱ cabírˋ fɨˊ é̱ꞌˋ jmɨñíꞌˆ.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Jo̱ mɨ˜ catɨ́ˋ ꞌnɨˊ jmɨɨ˜ lajo̱, canaaiñˋ uøꞌˊbre có̱o̱ꞌ˜ layaang˜ guóorˋ jaléꞌˋ ꞌnii˜ e guiquíngꞌˆ ꞌmɨꞌˊ quiáꞌˉ e móoˊ do.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Jo̱ jmiguiʉbˊ jmɨɨ˜ cangoca̱ˊ e jí̱i̱ꞌ˜ ieeˋ jaˋ jnéengˉ o̱ꞌguɨ jnéengˉ jaléngꞌˋ nʉ́ʉˊ mɨ˜ canʉʉˋ cajo̱. Jo̱ co̱ꞌ jaˋ niquiúmꞌˉbɨ e íiˊ guíˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ e ró̱o̱ˉ jmɨɨˋ, jo̱baꞌ dseángꞌˉ nɨꞌɨˊ dsiˋnaaꞌ e joˋ nitíiꞌ˜baaꞌ.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Jo̱guɨ co̱ꞌ jmiguiʉbˊ jmɨɨ˜ nɨngóoˊ e jaˋ quiee˜naaꞌ iˋnaaꞌ, jo̱baꞌ caró̱o̱ˉ Paaˉ jee˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Jo̱guɨ lana fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e jaˋ jmɨtúngˆ óoˊnaꞌ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ, co̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ ꞌnʉ́ꞌˋ jaˋ nijúungˉnaꞌ; jí̱i̱ꞌ˜ móoˊbaꞌ e niꞌíingˉ.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Co̱ꞌ dsiꞌlóoˆbɨ cajnéngˉ jaangˋ ángel quiáꞌˉ Fidiéeˇ quiéˉe i̱ jmóoˋ lají̱i̱ꞌ˜ ta˜ quiʉꞌˊ dseaˋ do,
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌrˉ jnea˜ lala: “Jaˋ fǿønꞌ˜, Paaˉ, co̱ꞌ dseángꞌˉ ꞌnébˉ e niguieꞌˊ fɨˊ quiniˇ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ i̱ guiing˜ fɨˊ Roma. Jo̱ laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉbˋ cajo̱ Fidiéeˇ nileáiñˉ lajɨɨngˋ dseaˋ i̱ teáangꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜naꞌ fɨˊ dsíiˊ móoˊ na.”
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Jo̱ lajo̱b lɨ́ɨˊ, dseaˋ rúꞌˋnaaꞌ, cuǿøꞌ˜ bíˋ yaang˜naꞌ, co̱ꞌ jaléꞌˋbaꞌ e jíngꞌˉ Fidiéeˇ dseángꞌˉ jmiti˜bre, jo̱guɨ nɨtab˜ dsiiˉ e dseángꞌˉ nilɨtib˜ laco̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ e cajíngꞌˉ i̱ ángel do casɨ́ꞌrˉ jnea˜.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Jo̱baꞌ fɨˊ co̱o̱ˋ ni˜ guóoꞌ˜ uǿˉ e néeˊ ni˜ jmɨñíꞌˆ, fɨˊ jo̱b ꞌnéˉ nidsitíingꞌˇnaaꞌ, co̱ꞌ nifíimˉ móoˊ jéengˊguɨ.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Jo̱ co̱o̱ˋ uǿøˋ, mɨ˜ cangɨ́ˋ tú̱ˉ semaan˜ e téeꞌ˜naaꞌ fɨˊ lado, jo̱ caguiéˉnaaꞌ fɨˊ jmɨñíꞌˆ lɨ˜ siiˋ Adriático; jo̱ dseángꞌˉ lamɨ˜ ró̱o̱ˉbɨ jmɨɨˋ, jo̱baꞌ fɨˊ la fɨˊ nab dséeˊ móoˊ lɨ˜ téeꞌ˜naaꞌ có̱o̱ꞌ˜ e guíˋ e íiˊ do. Jo̱ uǿøˋ guienʉ́ʉˊ quiáꞌˉ e jmɨɨ˜ jo̱ mɨ˜ calɨlíꞌˆ i̱ dseaˋ quie̱ˊ e móoˊ do e nɨjaquiéemˊ nitɨ́ngꞌˋnaaꞌ uǿˉ quiʉ̱́ˋ.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Jo̱baꞌ caguiarˊ íꞌˋ jial tíiˊ aꞌˊguɨ e jmɨɨˋ do, jo̱ calɨlíꞌrˆ e niꞌaꞌˊguɨ jí̱i̱ꞌ˜ guiguiˊ dsíˋ jñʉ́ʉˉ metros. Jo̱ mɨ˜ caguilíiñˉ tɨˊ doguɨjiʉ, jo̱ caguiaˊtu̱r íꞌˋ caléꞌˋ catú̱ˉ, jo̱ calɨlíꞌrˆ e aꞌˊguɨ jí̱i̱ꞌ˜ guieguiéeˋ metros.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Jo̱ co̱ꞌ ꞌgóꞌˋbre fɨng casɨcǿøngˉ e móoˊ do có̱o̱ꞌ˜ cu̱u̱˜ ꞌlooˋ, jo̱baꞌ cabírˋ quiʉ̱́ˋ ꞌloꞌˆ ñíˆ lɨ́ꞌˉ caluuˇ e móoˊ do e laco̱ꞌ joˋ ningɨ́ˉguɨ e móoˊ do. Jo̱ lajeeˇ jo̱ féiñꞌˊ Fidiéeˇ e joˋ güɨlɨꞌɨɨ˜guɨ e nijneáˋ.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Jo̱ dsʉꞌ i̱ dseaˋ i̱ quie̱ˊ e móoˊ do caꞌɨ́ˋ dsíirˊ e nicuí̱ˉbre jo̱ nitʉ́ˋbre e móoˊ do. Jo̱baꞌ canaaiñˋ jiéeˉbre e móoˊ píꞌˆ e téeꞌ˜ dsíiˊ móoˊ féꞌˋ do e laco̱ꞌ nijmɨꞌǿngꞌˋ yaaiñ˜ ni˜ jmɨɨˋ. Jo̱ jmóorˋ lafaꞌ e nibírˋ ꞌloꞌˆ ñíˆ e seaˋ fɨˊ quiniˇ e móoˊ do.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Jo̱ dsifɨˊ mɨ˜ calɨlíꞌˆ Paaˉ e jmóoˋ i̱ dseaˋ do lado, jo̱baꞌ casɨ́ꞌrˉ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ ꞌléeˉ quiáꞌrˉ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ jo̱ cajíñꞌˉ:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Jo̱baꞌ i̱ ꞌléeˉ i̱ ngolíingˉ dsíiˊ e móoˊ do caquiʉꞌrˊ ꞌnii˜ e ꞌñʉ́ʉꞌ˜ e móoˊ píꞌˆ do, jo̱ catóꞌˋ fɨˊ ni˜ jmɨñíꞌˆ.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Jo̱ lajeeˇ e nʉ́ꞌˉguɨ e nijneáˋ ie˜ jo̱, Paaˉ caquiʉꞌrˊ ta˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ ngolíingˉ do e nidǿꞌrˉ capíꞌˆjiʉ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ lana e ꞌnéˉbaꞌ cøbꞌˆjiʉꞌ íˆnaꞌ, co̱ꞌ la guíimˋ ꞌnéˉ quíiˉnaꞌ lajo̱, co̱ꞌ có̱o̱ꞌ˜ e jo̱baꞌ cuøˊ bíˋ quíiˉnaꞌ e seengˋnaꞌ; jo̱ jneaa˜aaꞌ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ jaˋ e nilíiˉiiꞌ, jí̱i̱ꞌ˜ camɨ́ꞌˆ jñʉˋ guiˋnaaꞌ jaˋ niꞌíingˉ.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e féꞌˋ Paaˉ lajo̱, jo̱ catɨ́ɨiñˉ co̱o̱ˋ iñíꞌˆ jo̱ cacuøꞌrˊ guiꞌmáangꞌˇ Fidiéeˇ fɨˊ quiniˇ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do. Jo̱ lɨ́ˉ jo̱ cafíiñˋ e iñíꞌˆ do jo̱ canaaiñˋ gøꞌˊbre.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Jo̱ lajɨɨmˋ i̱ dseaˋ do cangotáaiñˉ e cagǿꞌˋbre cajo̱.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Jo̱ lajɨɨˉnaaꞌ laꞌóꞌˋ ngóoˊnaaꞌ dsíiˊ e móoˊ do tíiˊbaaꞌ tú̱ˉ ciento dsíˋ setenta y seis dseaˋ.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ caquiee˜naaꞌ guiʉ́ˉ lajɨɨˉnaaꞌ do, cabíbˋ i̱ dseaˋ do e mɨcuɨꞌieeˋ e téeꞌ˜ dsíiˊ e móoˊ do e laco̱ꞌ joˋguɨ iiˋ e móoˊ do.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Jo̱ mɨ˜ cajneáˉ e uǿøˋ jo̱, jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ quie̱ˊ e móoˊ do jaˋ ñirˊ jial siiˋ e uǿˉ quiʉ̱́ˋ e tɨˊ lɨ˜ tɨ́iñꞌˉ do, dsʉꞌ cangáˉbre co̱o̱ˋ lɨ˜ cuǿøngˋ e nijé̱ˉ e móoˊ do lɨ˜ jaˋ téeꞌ˜ cu̱u̱˜ eáangˊ, jo̱baꞌ fɨˊ jo̱b caꞌɨ́ˋ dsíirˊ e nitɨ́iñꞌˋ có̱o̱ꞌ˜ e móoˊ do.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Jo̱ caquiʉꞌrˊ e ꞌnii˜ e guineaangˇ ꞌloꞌˆ ñíˆ do, jo̱ dob cajiʉ́ꞌrˋ fɨˊ é̱ꞌˋ jmɨɨˋ. Jo̱guɨ cajléiñꞌˋ e ꞌmaˋ e íingˆ ta˜ e quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ fɨˊ e móoˊ do. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caséerˋ fɨˊ yʉ́ꞌˆ e ꞌmɨꞌˊ e íiˊ fɨˊ quiniˇ e móoˊ do, jo̱ cacá̱ˉ guíˋ e laco̱ꞌ cuǿøngˋ ngɨ́ˉ jmɨnáˉguɨ e móoˊ do. Jo̱ lajo̱guɨb canaangˋ dsiquiéengˊ e móoˊ do fɨˊ ꞌnɨꞌˋ lɨ˜ nɨlɨ́ɨˊ guóoꞌ˜ uǿˉ.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Dsʉꞌ nʉ́ꞌˉguɨ e nitɨ́ngꞌˋ uǿˉ quiʉ̱́ˋ e móoˊ do, fɨˊ jee˜ cu̱u̱˜ tóobꞌ˜ nʉ́ꞌˉ jmɨñíꞌˆ caꞌíˉ, jo̱ fɨˊ jo̱b cacúꞌˉ. Jo̱ latøømˉ fɨˊ quiniˇ quiáꞌˉ cacúꞌˉ fɨˊ jee˜ cu̱u̱˜ tóoꞌ˜ e jí̱i̱ꞌ˜ joˋ cuǿøngˋ líˋ jǿꞌˋ. Jo̱guɨ lɨ́ꞌˆ lɨˊ caluuˇ e móoˊ do canaangˋ lɨcuíibꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜ bíˋ quiáꞌˉ e jmɨɨˋ e ró̱o̱ˉ do.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ ꞌléeˉ i̱ teáangꞌ˜ dsíiˊ e móoˊ do calɨꞌiiñ˜ e nijngámꞌˉbre jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ téerˋ ꞌñúungꞌ˜ do e laco̱ꞌ jaˋ nileángˉ yaaiñꞌ˜ do e nicuí̱rˉ fɨˊ ꞌnɨꞌˋ jmɨɨˋ mɨ˜ nináiñˋ e nité̱rˉ jmɨɨˋ.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Dsʉꞌ i̱ fii˜ quiáꞌˉ i̱ ꞌléeˉ do jaˋ cacuørˊ fɨˊ lajo̱ faꞌ e i̱ ꞌléeˉ do cajméerˋ lajo̱, co̱ꞌ la guíimˋ ꞌnéˉ nijáiñꞌˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ téerˋ ꞌñúungꞌ˜ do fɨˊ quiniˇ dseata˜. Jo̱ lɨ́ꞌˆ caquiʉꞌrˊ ta˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do e i̱i̱ˋ jaléngꞌˋ i̱ tɨɨngˋ té̱ˉ jmɨɨˋ güɨdsitáamꞌ˜bre dsifɨˊ lado, jo̱ nitɨ́iñꞌˋ jmɨnáˆguɨ fɨˊ lɨ˜ nɨlɨ́ɨˊ guóoꞌ˜ uǿˉ.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Jo̱guɨ jaléngꞌˋ i̱ caguiaangˉguɨ do nité̱rˉ jmɨɨˋ có̱o̱ꞌ˜ ꞌmaji̱i̱ˉ o̱si ni˜ cuíiꞌ˜ ꞌmajmáˋ quiáꞌˉ e móoˊ do é. Jo̱ lajo̱b catɨ́ꞌˋnaaꞌ có̱o̱ꞌ˜ e guiʉ́ˉ fɨˊ lɨ˜ nɨlɨ́ɨˊ guóoꞌ˜ uǿˉ lajaléꞌˋnaaꞌ do.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.