Atos 23
Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI
1 Jo̱baꞌ cajǿøngˉ Paaˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ quie̱ˊ nifɨˊ quiáꞌˉ dseaˋ Israel i̱ caseángꞌˊ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
1 Paul nuw Kaniser itihkikin naatu eo, “Taituwau ayu au yawas tutufin etei God matanamaim men kafa’imo erekasiy auman ama na iti boun titamih.” Paul Jerusalem kanisel nahimaimbat tibibabatiy|alt="Paul speaking to council in Jerusalem" src="cn01975B.tif" size="col" loc="Act 23.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.1-6"
2 Jo̱ dsifɨˊ lajo̱b i̱ dseaˋ mogui˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ i̱ siiˋ Ananías caquiʉꞌrˊ ta˜ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ i̱ teáangˉ quiá̱ꞌˉ laco̱ꞌ singꞌˊ Paaˉ e nijnéiñꞌˉ do moni˜ Paaˉ.
2 Iti na’at eo basit Firis Gagamin wabin Ananias orot iyab Paul sisibinamaim hibatabat awan roufoforamih iuwih.
3 Dsʉꞌ i̱ Paaˉ do cañíirˋ dsifɨˊ lado, jo̱ casɨ́ꞌrˉ i̱ jmidseaˋ Ananías do jo̱ cajíñꞌˉ:
3 Baise Paul iu, “God o awa boro narufofoforen, yumat rah ana sis! O baibabatiyenayan orot wai, aisim o taiyuw ofafar ibai awau roufoforenamih sabuw kubiyunih!”
4 Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ dseaˋ i̱ teáangˉ do quiáꞌˉ Paaˉ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
4 Orot Paul sisibin hibatabat hio, “O God ana Firis Gagamin isan men tur kakafih inao’omih!”
5 Jo̱baꞌ cañíiˋtu̱ Paaˉ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
5 Paul iyafutih eo, “Teutuwau ayu men aso’ob i Firis Gagamin. Buk Atamaninamaim eo, ‘O men tur kakafin a sabuw hai bonawiyenayan isan inao’omih.’”
6 Jo̱ mɨ˜ calɨlíꞌˆ Paaˉ e i̱ lɨɨng˜ i̱ dseata˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel i̱ caseángꞌˊ do lɨ́ɨiñˊ dseaˋ saduceo, jo̱guɨ i̱ lɨɨng˜guɨiñꞌ do quíiñꞌ˜ jee˜ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo, jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Paaˉ casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ do có̱o̱ꞌ˜ júuˆ teáˋ jo̱ cajíñꞌˉ:
6 Imaibo nati ana maramain Kaniser sabuw Paul inanih, sabuw nati’imaim hiruru’ay afa i Sadducee afa i Pharisee, naatu Paul Kaniser sabuw isah fanan aumetawat eaf eo, “Teituwou! Ayu i Pharisee, naatu Pharisee orot natun. Ayu iti baibatiyen efanamaim abatabat anayabin abitumatum morobone misir maiye ana nuhufot abai ama’am isan!”
7 Dsʉꞌ mɨ˜ catóꞌˊ féꞌˋ Paaˉ e jo̱, jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ lɨ́ɨngˊ fariseo do có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ lɨ́ɨngˊ saduceo canaaiñˋ e jmiquímꞌˉ dsíiˊ rúiñꞌˋ lajeeˇ yaaiñ˜, jo̱ caꞌuíingˉ tú̱ˉ ꞌléꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ caseángꞌˊ do ie˜ jo̱.
7 Iti na’atube eo ana maramaim, Pharisee naatu Sadducee bairi hitarayouw higam naatu kou’ay hikusib.
8 Co̱ꞌ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ lɨ́ɨngˊ saduceo do féꞌrˋ e joˋ jí̱ꞌˊtu̱ dseaˋ mɨ˜ ningɨ́ˋ e nijúuiñˉ, jo̱guɨ féꞌrˋ e jaˋ seengˋ jaléngꞌˋ ángeles o̱ꞌguɨ seaˋ jaléꞌˋ jmɨguíˋ quiáꞌˉ dseaˋ; dsʉꞌ jaléngꞌˋguɨ i̱ dseaˋ i̱ lɨ́ɨngˊ fariseo do jábꞌˉ lɨ́ɨiñˋ jaléꞌˋ e júuˆ jo̱.
8 Anayabin Sadducee tibitumatum sabuw moroboyah boro men hinamisir maiye, naatu tounamatar men tema’am naatu afiy auman en. Baise Pharisee it sawar tounu etei isah tibitumatum.
9 Jo̱ lajɨɨmˋ i̱ dseaˋ do catóꞌrˋ mɨ́ɨꞌ˜ caléꞌˋ catú̱ˉ, jo̱guɨ i̱ lɨɨng˜guɨ i̱ tɨfaꞌˊ quiáꞌˉ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel i̱ quíingꞌ˜ jee˜ dseaˋ i̱ lɨ́ɨngˊ fariseo, íbˋ dseaˋ caró̱o̱rˉ jo̱ casíngꞌˋ yaaiñ˜ jo̱ cajíñꞌˉ:
9 Naatu gamin gagamin na’in matar, Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ay himisir fanah sib higam hio, “Paul i men abisa ta kakafin sinafumih, men taso’ob afiy o tounamatar ta na hairi hio.”
10 Dsʉꞌ eáangˊguɨ taꞌˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do mɨ́ɨꞌ˜ laco̱o̱ˋ ya̱ꞌˊ. Jo̱ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do cafǿmꞌˊbre fɨng cajméeˋ i̱ dseaˋ do cuiꞌˆ Paaˉ. Jo̱baꞌ catǿꞌrˉ tú̱ˉ ꞌnɨˊ mɨ́ɨngꞌ˜ ꞌléeˉ quiáꞌrˉ e laco̱ꞌ niguíngˉneiñꞌ lɨ˜ iuuiñˉ, jo̱ nidsijeáangˉneiñꞌ fɨˊ ꞌnʉ˜ jaléngꞌˋ i̱ ꞌléeˉ do caléꞌˋ catú̱ˉ.
10 Gamin ra’at sasa, naatu baiyowayah hai orot ukwarin bir eo, Paul boro hinarab hinatensisib, naatu baiyowayah iuwih hire hin kou’ay wanawanan hirun Paul umahine hiba’aruwih hibai hina hai bar hiyari’ay.
11 Jo̱ mɨ˜ canʉʉˋ co̱o̱ˋguɨ jmɨɨ˜ lajo̱, cajmijnéengˋ ꞌñiaꞌˊ Fíiˋnaaꞌ Dseaˋ Jmáangˉ fɨˊ quiniˇ Paaˉ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ jo̱ cajíñꞌˉ:
11 Nati gugumin Regah na Paul sisibinamaim bat eo “Koufair inab! Jerusalemamaim ayu isou i’orereb na’atube inan Rome imaim ef ta’imon inasinaf inaorerereb.”
12 Jo̱ mɨ˜ cajneáˉ e jmɨɨ˜ jo̱, i̱ lɨɨng˜ i̱ dseaˋ Israel do casɨ́ɨiñˉ røøˋ e nijngáiñꞌˉ i̱ Paaˉ do, jo̱guɨ cacuøꞌˊ júuˆ rúiñꞌˋ lajeeˇ yaaiñ˜ do e dseángꞌˉ jaˋ nidǿꞌrˉ o̱ꞌguɨ niꞌɨ̱́ꞌrˋ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ cartɨˊ nilíꞌrˋ e nijngáiñꞌˉ Paaˉ.
12 Marto, marauman Jew sabuw afa hina hita’imon hiyakitifuw naatu omatanen hiwa’an harew o bay men hinaa hinatom hinama’am Paul hinarab namorobabo.
13 Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseañʉꞌˋ dseaˋ Israel i̱ casɨ́ɨngˉ lajo̱ tíirˊ lɨ́ɨˊguɨ lɨ́ꞌˉ tu̱láiñˉ.
13 Sabuw iyab Paul asabunin isan hiyayakitifuw nah etei i 40 na’atube tafanamaim auman.
14 Jo̱ cangolíiñˆ fɨˊ quiniˇ fii˜ jmidseaˋ quiáꞌˉ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel có̱o̱ꞌ˜guɨ fɨˊ quiniˇ dseaˋ cǿøngꞌ˜ quiáꞌrˉ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ lala:
14 Imaibo hin firis ukwarih naatu regaregah ai’in biyah hitit hio, “Aki etei omatanen fokarin a’obaifaro bay boro men anaa anama nan Paul ana’asabun imaibo boro bay anaa.
15 Jo̱guɨ ꞌnʉ́ꞌˋ lana có̱o̱ꞌ˜guɨ i̱ dseata˜ i̱ quie̱ˊ nifɨˊ quíˉiiꞌ caguiaangˉguɨ na, nifɨ́ꞌˆnaꞌ fii˜ ꞌléeˉ e nijajeáaiñˉ i̱ Paaˉ do dsaꞌóˋ fɨˊ quiníˆnaꞌ, jo̱guɨ nijmeeˉnaꞌ e nilɨgøøiñˋ lɨco̱ꞌ nifɨ́ꞌˆnaꞌr e nijmɨngɨ́ɨꞌˇnaꞌr jaléꞌˋ e dseeˉ e seaˋ quiáꞌrˉ laꞌuiing˜ lanʉ́ꞌˉ. Jo̱guɨ jneaꞌˆ, dseaˋ tu̱lángˉnaaꞌ, nijmeáangꞌ˜ guiʉ́ˉ yee˜naaꞌ e nijngáangꞌ˜naaꞌr guiáꞌˆ fɨˊ nʉ́ꞌˉguɨ e nigüeáiñꞌˊ catɨˊ la.
15 Isan imih boun aki akokok kwa naatu Kaniser bairi tur kwaniyafar Rome Baiyowayan isan Paul nab kwa isa nare nan. Kwanifuw taiyuwin biyanamaim nuwet gewas kwanarouw kwanao nare nan. Baise aki boro efamaim anawa’ir anama’am nanan ana’asabun.”
16 Dsʉꞌ jaangˋ sɨmingꞌˋ, jó̱o̱ˊ i̱ dseamɨ́ˋ rúngꞌˋ Paaˉ do, nicalɨñiˊbre lají̱i̱ꞌ˜ e guiaˊ guiʉ́ˉ i̱ dseaˋ do quiáꞌˉ e nijngáiñꞌˉ i̱ Paaˉ do. Jo̱baꞌ cangórˉ dsifɨˊ lado fɨˊ ꞌnʉ˜ jaléngꞌˋ i̱ ꞌléeˉ do fɨˊ lɨ˜ iuungˉ Paaˉ e cangojméeꞌˇreiñꞌ júuˆ.
16 Baise Paul rubin babin natun hiyayanuw nowar basit na barik bar tit run Paul ana tur eowen.
17 Jo̱ mɨ˜ caꞌíngꞌˋ Paaˉ e júuˆ do, dsifɨˊ lajo̱b catǿꞌrˉ jaangˋ dseaˋ nʉꞌluu˜ quiáꞌˉ fii˜ ꞌléeˉ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ jo̱ cajíñꞌˉ:
17 Naatu Paul sorodiy orot ta isan eaf na iu, “Iti monokai kwabai kwan baiyowayan ukwarin biyan, i tur ta boro ana tur na’owen.”
18 Jo̱baꞌ i̱ dseaˋ nʉꞌluu˜ quiáꞌˉ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do cajéeiñˋ i̱ sɨmingꞌˋ do fɨˊ quiniˇ fii˜ quiáꞌrˉ, jo̱ lalab casɨ́ꞌrˉ i̱ fii˜ quiáꞌrˉ do:
18 Baiyowayah hai orot gagamin monokai bai in baiyowayan ukwarin biyan tit eo, “Dibur orot Paul eaf arun orot iti abai o isa anan anayabin i boro tur ta nao inanowar.”
19 Jo̱ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do catɨ́ɨiñˉ guooˋ i̱ sɨmingꞌˋ do, jo̱ cajéengˋneiñꞌ fɨˊ co̱o̱ˋ lɨ˜ jaˋ i̱i̱ˋ dseaˋ núuˋ, jo̱ cajmɨngɨ́ꞌˉreiñꞌ jo̱ cajíñꞌˉ:
19 Baiyow hai ukwarin orot uman bai nawiy nabin akisihimo hin naatu ibatiy, “O abisa kukokok boro inao ananowar?”
20 Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ sɨmingꞌˋ do jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
20 Orot iya’afut eo, “Jew orot gagagamih etei hibasit maras boro o hinifefeyani Paul inab inare Kaniser hai kou’ayomaim ana yare hinanuwetamih, baise nati i hai baifuwen.
21 Dsʉꞌ jaˋ jáꞌˉ güɨlíinꞌˋ, co̱ꞌ lɨ́ɨˊguɨ tu̱lángˉ dseaˋ góoˋo dseaˋ Israel nɨsɨjeeiñˇ Paaˉ e ɨɨngˋ guiáꞌˆ fɨˊ e iiñ˜ nijngángꞌˉneiñꞌ. Jo̱guɨ nɨcacuøꞌˊ júuˆ rúiñꞌˋ lajeeˇ yaaiñ˜ e jaˋ niꞌɨ̱́ꞌˋ nidǿꞌrˉ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ lajeeˇ e nʉ́ꞌˉguɨ e nilíꞌrˋ nijngáiñꞌˉ Paaˉ. Jo̱guɨ lana, guiʉ́bˉ nɨneáaiñˊ e lɨco̱ꞌ sɨje̱ˇguɨr e niquiʉꞌˆ ꞌnʉˋ ta˜ lajo̱b e niguiéengꞌ˜naꞌ i̱ Paaˉ na fɨˊ quiniˇ i̱ dseaˋ quidsiˊ íꞌˋ do.
21 Imih hai tur men inanowar, anayabin orot etei 40 tafanamaim auman boro efamaim hinawa’ir hinama hinakaif. Iti oro’orot i omatanen fokarin hio baifaro bay harew hairi boro men hinaa, hinama’am Paul hina’asabunibo bay hinaa harew hinatom. Etei i sinafumih hiyabuna sawar o anot abisa inao’o i hima tekakaif.”
22 Jo̱baꞌ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do casɨ́ꞌrˉ i̱ sɨmingꞌˋ do e jaˋ i̱i̱ˋ nisɨ́iñꞌˋ do jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ e casɨ́ɨiñꞌˉ do. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caꞌɨ́ꞌˋbre júuˆ i̱ sɨmingꞌˋ do.
22 Baiyowayan ukwarin eo, “Men yait ta ana tur ina’owen abisa io anonowar.” Naatu orot iyafar tit in.
23 Jo̱ dsifɨˊ lajo̱b i̱ fii˜ ꞌléeˉ do catǿꞌrˉ gángˉ dseaˋ nʉꞌluu˜ quiáꞌrˉ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ jo̱ cajíñꞌˉ:
23 Baiyowayah hai orot gagamih rou’ab eafih hina iuwih eo, “Baiyowayah 200 kwanabow, horse ana orot etei 70, naatu 200 ahay bowayah, kwanabobuna boun gugumin nine korok iti tafaram kwanihamiy kwanan Caesarea kwanatit.
24 Jo̱guɨ caquiʉꞌˊguɨ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do ta˜ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ nʉꞌluu˜ quiáꞌrˉ do e niguiéiñꞌˉ do guiʉ́ˉ cuea˜ i̱ nigüeáˋ i̱ Paaˉ do. Jo̱guɨ jaléngꞌˋ i̱ ꞌléeˉ do nɨsɨnʉ́ꞌrˆ júuˆ e nijáiñꞌˋ Paaˉ e guiúmˉbiñꞌ fɨˊ quiniˇ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ i̱ siiˋ Félix i̱ guiing˜ lɨ́ɨngˊ ta˜ fɨˊ Cesarea.
24 Horse ta Paul kwanitin afe’en namare naatu kwanatafafar gewas kwanab kwanan Gawan Felix biyan kwanatit kwanitubar.”
25 Jo̱ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do casíiñˋ co̱o̱ˋ jiˋ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ quiáꞌrˉ e catɨ́ɨngˉ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ do jo̱ lalab féꞌˋ e jiˋ do:
25 Imaibo baiyowayah hai ukwarin mare fef kirum eo.
26 “Jnea˜ Claudio Lisias, fii˜ ꞌléeˉ quiáꞌˉ dseaˋ Jerusalén. Jo̱ nisɨ́ɨnˆn e jiˋ la e tɨ́ɨngˉ ꞌnʉˋ, Félix, dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ i̱ jmɨꞌgóˋ dseaˋ eáangˊ lɨ˜ quiʉ́ꞌˋ ta˜ fɨˊ na fɨˊ Cesarea. Guicó̱o̱ꞌˇbaꞌ.
26 “Ayu Claudius Lysias, O Felix gawan orot gewas
27 E labaꞌ iin˜n fɨ́ɨˆɨ ꞌnʉˋ, e jaléngꞌˋ dseaˋ Israel i̱ seengˋ fɨˊ la nɨcasaiñꞌˉ i̱ dseañʉꞌˋ la i̱ siiˋ Paaˉ, jo̱ sɨꞌíˆ e nijngámꞌˉbreiñꞌ. Dsʉꞌ dsifɨˊ mɨ˜ calɨñiˋ jnea˜ e dseaˋ romanob lɨ́ɨiñˊ, dsifɨˊ ladob cangóˉo có̱o̱ꞌ˜ ꞌléeˉ quiéˉe jo̱ calaamˉbaare.
27 Iti orot i Jew sabuw hibai kafa’imo
28 Jo̱ co̱ꞌ jnea˜ iin˜n e calɨdseáangˊ dsiiˉ e˜ uiing˜ e ꞌnɨ́ɨiñˋ i̱ dseaˋ do, jo̱baꞌ cajǿønˉnre fɨˊ quiniˇ dseata˜ i̱ quie̱ˊ nifɨˊ quiáꞌˉ dseaˋ Israel.
28 Ayu akok i ataso’ob yabin
29 Jo̱ jo̱b caguoꞌˉ júuˆ e niꞌnɨ́ɨiñˋ dseaˋ do uíiꞌ˜ e jaˋ jmiti˜ Paaˉ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e laco̱ꞌ tɨ́ɨngˋ i̱ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel do e jmóorˋ. Dsʉꞌ jaˋ e dseeˉ seaˋ quiáiñꞌˉ e eáangˊ faꞌ dsi˜ íꞌˋ e nijngángꞌˉneiñꞌ o̱ꞌguɨ e nitángꞌˊneiñꞌ fɨˊ dsíiˊ ꞌnʉñíˆ.
29 Anunuwet men abisa kakafin iwa’an
30 Dsʉꞌ mɨ˜ calɨñiiˉ e i̱ dseaˋ Israel do nɨguiarˊ guiʉ́ˉ e nijngámꞌˉbre Paaˉ, jo̱baꞌ fɨˊ nab niguiéenꞌ˜n dseaˋ do có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉˋ. Jo̱guɨ nɨcafɨ́ɨˉbɨ́ɨ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ ꞌnɨ́ɨngˋ írˋ do e nab nijmérˉ júuˆ có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉˋ e˜ uiing˜ e jmóorˋ dseeˉ quiáꞌˉ dseaˋ do. Jo̱ lanab jí̱i̱ꞌ˜ lɨ́ɨˊ júuˆ quiéˉe, dseata˜ Félix. Guicó̱o̱ꞌˇbaꞌ.”
30 Naatu
31 Jo̱ ꞌñiaꞌˊ e uǿøˋ jo̱ jaléngꞌˋ i̱ ꞌléeˉ do cajéemˋbre Paaˉ fɨˊ e fɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Antípatris lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ ta˜ caquiʉꞌˊ i̱ fii˜ quiáꞌrˉ do.
31 Baiyowayah hai bowabow hibitih na’atube hisinaf, Paul hibai gugumin wanawanan hinawiy hin kakafih hai wawa’ir ana sou Antipatris imaim hitubar.
32 Jo̱ mɨ˜ cajneáˉ e jmɨɨ˜ co̱o̱ˋguɨ do, jaléngꞌˋ i̱ ꞌléeˉ i̱ cangolíingˆ e ngɨˊ do caquɨmꞌˉtu̱r fɨˊ Jerusalén fɨˊ lɨ˜ siꞌˊ ꞌnʉr˜ do. Jo̱guɨ jaléngꞌˋ i̱ ꞌléeˉ i̱ dsiing˜ cuea˜ do cangolíimˉbre có̱o̱ꞌ˜ Paaˉ cartɨˊ Cesarea.
32 Naatu marto baiyowayah ahiwat himatabir maiye hina yarir bar hitit, baise horse hai orot i Paul hinawiy bairi hin.
33 Jo̱ mɨ˜ caguilíingˉ i̱ ꞌléeˉ i̱ jéengˋ Paaˉ do cartɨˊ Cesarea, jo̱ caja̱ꞌˊbre e jiˋ do i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ i̱ guiing˜ quiʉꞌˊ ta˜ fɨˊ jo̱, jo̱guɨ cajámꞌˋbɨr Paaˉ cajo̱.
33 Hinawiy hina Caesarea hitit fef gawan hitin naatu Paul auman hibai hirun umanamaim hiyai.
34 Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ ɨ́ˋ i̱ dseata˜ Félix do e jiˋ do, jo̱baꞌ cajmɨngɨ́ꞌrˉ i̱ Paaˉ do jie˜ fɨɨˋ lɨ˜ seeiñꞌˋ. Jo̱ mɨ˜ calɨñirˊ e fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Ciliciab seengˋ i̱ Paaˉ do, jo̱baꞌ casɨ́ꞌˉreiñꞌ do jo̱ cajíñꞌˉ:
34 Gawan fef iyab naatu Paul ibatiy ana tafaram menane na, naatu Paul ana tafaram Silisia’ane rouw eo nonowar ana maramaim
35 —Mɨ˜ nigüɨlíingˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ jmóoˋ dseeˉ quíiꞌˉ do, jo̱guɨb nisɨɨ˜naaꞌ e˜ uiing˜ e ꞌnɨ́ɨiñˋ ꞌnʉˋ.
35 eo, “Ayu boro a kamabiy sabuw hinanabo inao anowar.” Imaibo iuwih hibai hin gawan ana bar gagaminamaim dibur bar hiyari’y.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.