Atos 22

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 —Dseaˋ rúꞌˋuuꞌ, dseaˋ góoˋo dseaˋ Israel, có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ mogui˜ quíˉiiꞌ, nʉ́ʉˉnaꞌ júuˆ quiéˉe e nifáꞌˆa quiáꞌˉ jaléꞌˋ e nɨcajméˉe e laco̱ꞌ ningángꞌˋnaꞌ e o̱ꞌ jáꞌˉ jaléꞌˋ dseeˉ e cuøꞌˊnaꞌ jnea˜.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ Israel i̱ teáangˉ do e féꞌˋ Paaˉ có̱o̱ꞌ˜ jmíiˊ quiáiñꞌˉ do, eáangˊguɨ tiiˉ caje̱rˊ. Jo̱ caféꞌˋguɨ Paaˉ:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 —Jnea˜ lɨ́ɨnˊn dseaˋ Israel laco̱ꞌ ꞌnʉ́ꞌˋ, jo̱guɨ calɨsénˋn fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ e siiˋ Tarso lɨ˜ se̱ꞌˊ Cilicia. Dsʉꞌ fɨˊ Jerusalén lab lɨ˜ cacuánˉn, jo̱guɨ cajmɨtɨ́ɨnˋn có̱o̱ꞌ˜ jaangˋ tɨfaꞌˊ i̱ niingˉ quíˉiiꞌ i̱ siiˋ Gamaliel. Jo̱ fɨˊ jo̱b cajmɨtɨ́ɨnˋn jaléꞌˋ e tɨ́ɨngˋ dseaˋ góoˋnaaꞌ e jmóorˋ lají̱i̱ꞌ˜ tɨˊ malɨɨ˜ jo̱guɨ latɨˊ lana. Jo̱guɨ contøømˉ nɨcajmɨꞌúunˋn e nɨcajmitiiˉ jaléꞌˋ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ carˋ ngocángˋ dsiiˉ laco̱ꞌguɨ la jmooˋ ꞌnʉ́ꞌˋ lana cajo̱.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Jo̱ lamɨ˜ jéengˊguɨ gabˋ cajmeáanꞌ˜n jaléngꞌˋ dseaˋ teáangˉ fɨˊ guiʉ́ˉ có̱o̱ꞌ˜ Dseaˋ Jmáangˉ, jo̱guɨ caꞌñúnꞌˋnre, jo̱guɨ catánꞌˋnre dsíiˊ ꞌnʉñíˆ co̱o̱ˋ guiꞌnábꞌˆ, dseañʉꞌˋ dseamɨ́bˋ, jo̱ seemˋ i̱ lɨɨng˜ dseaˋ do cartɨˊ cajúmˉbre.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Jo̱guɨ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ mogui˜ quiáꞌˉ fii˜ jmidseaˋ quíˉiiꞌ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ cǿøngꞌ˜ quíˉnaaꞌ ñiˊbre guiʉ́ˉ dseángꞌˉ e jábꞌˉ lajo̱b cajméˉe. Dsʉco̱ꞌ íˋbingꞌ i̱ cacuøꞌˊ jnea˜ jaléꞌˋ jiˋ e quie̱e̱ˉ quiáꞌˉ dseata˜ i̱ neáangˊ fɨˊ Damasco e laco̱ꞌ nicuǿꞌrˉ jnea˜ fɨˊ e nijmánꞌˆn dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ seengˋ fɨˊ jo̱, jo̱ nitøøˉre fɨˊ Jerusalén, jo̱guɨ nijmɨhuɨ́ɨnˋnre fɨˊ jo̱ cajo̱.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 ’Dsʉꞌ ie˜ jo̱, lajeeˇ e iuunˉ fɨˊ ngóoˊo fɨˊ Damasco, jo̱ mɨ˜ catɨ́ˋ íꞌˋ e guieñíꞌˉ jóoˋ, jo̱ lajeeˇ e nɨjaquiéeiñˊ niguiéeˊe fɨˊ Damasco, co̱o̱ˋ cajnémˉ co̱o̱ˋ jɨˋ e jɨꞌˋ eáangˊ e jáaˊ fɨˊ yʉ́ꞌˆ jmɨgüíˋ, jo̱ dsíngꞌˉ cajneáˉ lacúngꞌˊ lajíingˋ lɨ˜ ngóoˊnaaꞌ.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Jo̱ dsifɨˊ lajo̱b caquɨ́nꞌˉn fɨˊ ni˜ uǿˉ, jo̱ canúˉu e lɨɨng˜ i̱i̱ˋ guicaféꞌˋ fɨˊ yʉ́ꞌˆ jmɨgüíˋ jo̱ guicajíñꞌˉ sɨ́ꞌrˋ jnea˜: “Saulo, Saulo, ¿jialɨꞌˊ ngɨꞌˋ jmáanꞌ˜ jnea˜ gaˋ?”
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Jo̱baꞌ cangɨɨˉ quiáꞌˉ i̱ guicaféꞌˋ do jo̱ cafáꞌˉa: “¿I̱˜ ꞌnʉˋ, Fíiˋi?” Jo̱baꞌ cañíiˋtu̱ i̱ guicaféꞌˋ do jo̱ guicajíñꞌˉ: “Jneab˜ Jesús i̱ calɨséngˋ fɨˊ Nazaret i̱ ngɨˋ ꞌnʉˋ jmáanꞌ˜ gaˋ lana.”
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Jo̱guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ ngolíingˉ có̱o̱ꞌ˜ jnea˜ ie˜ jo̱ cangáˉbre e jɨˋ do jo̱baꞌ eáamˊ cafǿiñꞌˊ, dsʉꞌ jaˋ canúurˉ luu˜ i̱ guicaféꞌˋ do i̱ catǿꞌˉ jnea˜ do, jí̱i̱ꞌ˜ jneab˜ dseaˋ canúˉu.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Jo̱ cangɨɨˉ jnea˜ quiáꞌˉ i̱ guicaféꞌˋ do jo̱ cafáꞌˉa: “¿E˜ ꞌnéˉ nijmee˜e, Fíiˋi?” Jo̱ cañíiˋtu̱ i̱ guicaféꞌˋ do jo̱ guicajíñꞌˉ: “Ráanꞌˉ jo̱ gua˜ fɨˊ iuunꞌˉ fɨˊ Damasco, jo̱ fɨˊ jo̱b nilɨjmeáꞌˆ júuˆ jaléꞌˋ e ꞌnéˉ nijméeꞌˆ.”
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Jo̱guɨ dsʉco̱ꞌ tiuumˉbaa cajá̱ˋa̱ uíiꞌ˜ e jɨˋ e jɨꞌˋ e cajnéngˉ do, jo̱baꞌ i̱ dseaˋ i̱ ngolíingˉ có̱o̱ꞌ˜o̱ do, íˋbingꞌ i̱ cajéengˋ jnea˜ cartɨˊ caguiéˉe tɨˊ Damasco.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 ’Jo̱ e fɨˊ jo̱ niseengˋ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ nisiiˋ Ananías i̱ eáangˊ jmɨꞌgóˋ Fidiéeˇ jo̱guɨ eáamˊ nʉ́ʉꞌr˜ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ Moi˜. Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ góoˋooꞌ i̱ seengˋ e fɨˊ Damasco do guiʉ́bˉ féꞌrˋ uii˜ quiáꞌˉ i̱ Ananías do.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Jo̱ i̱ Ananías do cangórˉ fɨˊ lɨ˜ cajá̱ˋa̱. Jo̱ mɨ˜ caguiérˉ fɨˊ jo̱, jo̱ casɨ́ꞌrˉ jnea˜: “Saulo ruuꞌˇ, güɨlɨjnébꞌˋtu̱ꞌ caléꞌˋ catú̱ˉ.” Jo̱ dsifɨˊ lajo̱b calɨjnéꞌˋtú̱u̱, jo̱ nɨcuǿømˋ jǿøˆø caléꞌˋ catú̱ˉ.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Jo̱ cajíngꞌˉguɨ i̱ Ananías do casɨ́ꞌrˉ jnea˜: “Tiquíˆiiꞌ Fidiéeˇ nɨcaꞌnáaiñˉ ꞌnʉˋ e laco̱ꞌ nilɨñíꞌˆ jaléꞌˋ e iing˜ Fidiéeˇ e nijméeꞌˆ, jo̱guɨ caꞌnáaiñˉ ꞌnʉˋ cajo̱ e laco̱ꞌ nimáanꞌ˜ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ lɨ́ɨngˊ Fidiéeˇ i̱ jaˋ dseeˉ óoˋ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ jo̱guɨ ninúuꞌˆ jaléꞌˋ e féꞌrˋ dseángꞌˉ ꞌñiaꞌrˊ.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Co̱ꞌ ꞌnʉbˋ dseaˋ niꞌuíinꞌˉ dseaˋ quiáꞌrˉ, jo̱guɨ nijméeꞌ˜ dseaˋ júuˆ laꞌúngˉ fɨˊ jmɨgüíˋ lajaléꞌˋ e nɨñíiꞌˉ jo̱guɨ lajaléꞌˋ e nɨnʉ́ʉꞌˉ cajo̱ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Jo̱guɨ lana, ¿e˜ e sɨjeengˇguɨꞌ? Sínꞌˉ jo̱ nisánꞌˋ jmɨɨˋ e laco̱ꞌ cuøˊ li˜ e caꞌuíinꞌˉ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, jo̱guɨ mɨ́ɨꞌ˜ dseaˋ do e niꞌíiñˉ dseeˉ quíiꞌˉ.”
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 ’Jo̱ mɨ˜ caquɨnꞌˉn e cagüeanꞌˉn fɨˊ la fɨˊ Jerusalén, jo̱ cangóˉo fɨˊ guáꞌˉ féꞌˋ e cangofǿnꞌˋn Fidiéeˇ. Jo̱ lajeeˇ jo̱ camóˉo lɨɨng˜ eeˋ camóˉo lafaꞌ mɨ˜ quɨˊ dseaˋ.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Jo̱ camánˉn Fíiˋnaaꞌ Dseaˋ Jmáangˉ e jíñꞌˉ sɨ́ꞌrˋ jnea˜ lala: “Jmɨꞌúungˋ quíiꞌˉ, jo̱ júuˊ lajmɨnáˉ fɨˊ na fɨˊ Jerusalén co̱ꞌ jaˋ nijmijíiˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ seengˋ fɨˊ na lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ e guiaꞌˋ quiéˉe.”
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Jo̱baꞌ jnea˜ lalab cangɨɨˉ quiáꞌˉ dseaˋ na jo̱ cafɨ́ɨˉɨre: “Fíiˋi, ñibˊ i̱ dseaˋ do guiʉ́ˉ e jnea˜ ngɨɨˉ laco̱o̱ˋ laco̱o̱ˋ lɨ˜ té̱e̱ˉ guáꞌˉ quiáꞌˉ dseaˋ góoˋooꞌ e jmánꞌˋn jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ cuíingˋ ꞌnʉˋ, jo̱guɨ tøøˉre fɨˊ ꞌnʉñíˆ jo̱guɨ jmɨhuɨ́ɨnˋnre cajo̱.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Jo̱guɨ ie˜ do mɨ˜ cajngangꞌˊ dseaˋ i̱ Tée˜ do, jaangˋ dseaˋ i̱ cajméeˋ lají̱i̱ꞌ˜ e iing˜ ꞌnʉˋ jo̱guɨ caguiarˊ júuˆ quíiꞌˉ cajo̱, dob síngꞌˋ jnea˜ ie˜ jo̱ e cuøøˉ júuˆ quiéˉe e cajngaꞌˊ dseaˋ quiáꞌˉ i̱ Tée˜ do. Jo̱guɨ jnea˜bɨ cajo̱ dseaˋ cajméˉe íˆ sɨ̱ꞌˆ i̱ dseaˋ i̱ cajngaꞌˊ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do lajeeˇ e cajngangꞌˊneiñꞌ.”
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Jo̱ dsʉꞌ cajíngꞌˉ Fíiˋi Dseaˋ Jmáangˉ casɨ́ꞌrˉ jnea˜: “Teángꞌˊ fɨˊ uøꞌˊ, dsʉco̱ꞌ lana nisɨ́ɨnˆn ꞌnʉˋ fɨˊ fɨɨˋ lɨ˜ huí̱i̱ˆ lɨ˜ seengˋ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ góoꞌˋ dseaˋ Israel.”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ jo̱b jí̱i̱ꞌ˜ caquiuiñꞌˊ núurˋ júuˆ quiáꞌˉ Paaˉ, co̱ꞌ mɨ˜ canúurˉ e nidséˉ dseaˋ do e niguiárˉ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel, jo̱baꞌ canaaiñˋ óoˋtu̱r jo̱ féꞌrˋ: “¡Jaˋ ꞌnéˉ e seengˋ i̱ dseaˋ na fɨˊ jmɨgüíˋ la! ¡Jngangꞌˊnaiñꞌ na!”
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Jo̱guɨ taꞌˊbɨguɨr mɨ́ɨꞌ˜ jo̱guɨ bóꞌrˋ ꞌleeˋ to̱o̱˜ sɨ̱ꞌrˆ, jo̱guɨ bírˋ ꞌleeˋ fɨˊ yʉ́ꞌˆ có̱o̱ꞌ˜ jaguórˋ co̱ꞌ dsíngꞌˉ guíiñˉ.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Jo̱baꞌ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do caquiʉꞌrˊ ta˜ e nitáiñꞌˊ Paaˉ fɨˊ dsíiˊ ꞌnʉ˜ jaléngꞌˋ i̱ ꞌléeˉ do. Jo̱guɨ caquiʉꞌrˊ ta˜ cajo̱ e nibǿøngˉ dseaˋ do có̱o̱ꞌ˜ looˋ e laco̱ꞌ dseaˋ do nijmérˉ júuˆ jialɨꞌˊ e taꞌˊ jaléngꞌˋ dseaˋ mɨ́ɨꞌ˜ uii˜ quiáꞌrˉ.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Dsʉꞌ lajeeˇ e nɨꞌñúumꞌ˜ Paaˉ røøˋ e lɨco̱ꞌ dsiꞌíingˊguɨ e nibǿømˉbreiñꞌ do, lajeeˇ jo̱b cajmɨngɨ́ꞌˉ Paaˉ i̱ dseaˋ nʉꞌluu˜ quiáꞌˉ fii˜ ꞌléeˉ i̱ sɨꞌíˆ nijmeángꞌˋ gaˋ írˋ do jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseaˋ nʉꞌluu˜ quiáꞌˉ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do e cajíngꞌˉ i̱ Paaˉ do lajo̱, jo̱baꞌ dsifɨˊ ladob cangáiñꞌˉ e cangojméeꞌrˇ júuˆ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do quiáꞌrˉ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Jo̱ dsifɨbˊ cangoquiéengˊ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ Paaˉ, jo̱ cajmɨngɨ́ꞌˉreiñꞌ do jo̱ cajíñꞌˉ:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Jo̱ cañíiˋtu̱ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do quiáꞌˉ Paaˉ jo̱ cajíñꞌˉ:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ sɨꞌíˆ nijmɨhuɨ́ɨngˋ i̱ Paaˉ do, caliúumˋ yaaiñ˜ fɨˊ quiniˇ dseaˋ do. Jo̱ jɨˋguɨ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do caliúumˋ ꞌñiaꞌrˊ cajo̱ mɨ˜ calɨñirˊ e dseaˋ romanob lɨ́ɨngˊ i̱ Paaˉ do; jo̱guɨ caꞌíbˉ føꞌˊ quiáꞌrˉ dsʉꞌ e nɨcaꞌñúngꞌˋneiñꞌ jéengˊguɨ.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Jo̱ mɨ˜ cajneáˉ e jmɨɨ˜ jo̱, co̱ꞌ eáamˊ iing˜ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do e nilɨñirˊ røøˋ e˜ uiing˜ e dseeˉ e jmóoˋ dseaˋ Israel quiáꞌˉ i̱ Paaˉ do, jo̱ cajé̱ꞌˋbre e ñíˆ cadena e ꞌñúungꞌ˜ dseaˋ do, jo̱ caquiʉꞌrˊ ta˜ e niseángꞌˊ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseata˜ i̱ quie̱ˊ nifɨˊ quiáꞌˉ dseaˋ Israel e niseáiñꞌˊ do co̱lɨɨng˜ e quiáꞌˉ nisɨ́iñˉ uii˜ quiáꞌˉ i̱ Paaˉ do. Jo̱ mɨ˜ nɨsɨseángꞌˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do, jo̱ caquiʉꞌrˊ ta˜ e cagüɨꞌɨ́ɨbˊ i̱ Paaˉ do fɨˊ dsíiˊ ꞌnʉñíˆ, jo̱ cangojéengˋneiñꞌ fɨˊ quiniˇ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ caseángꞌˊ do.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.