Atos 21

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ ie˜ jo̱, dob caꞌíꞌˆnaaꞌ júuˆ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ seengˋ fɨˊ jo̱, jo̱guɨ jneaꞌˆ cangóˉbaaꞌ condséeˊ fɨˊ co̱o̱ˋ guóoꞌ˜ uǿˉjiʉ e néeˊ ni˜ jmɨñíꞌˆ e siiˋ Cos e téeꞌ˜naaꞌ fɨˊ dsíiˊ móoˊ. Jo̱ mɨ˜ cajneáˉ lajo̱, caguiéˉnaaꞌ fɨˊ Rodas. Jo̱ fɨˊ jo̱b caꞌuøøˉnaaꞌ e cangóˉnaaꞌ fɨˊ Pátara.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Jo̱ fɨˊ jo̱b cajíngꞌˊnaaꞌ co̱o̱ˋ móoˊ e iʉ˜ fɨˊ ngóoˊ fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Fenicia, jo̱baꞌ có̱o̱ꞌ˜ e jo̱b cangóˉnaaꞌ.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Jo̱ lajeeˇ ngóoˊnaaꞌ ladob caneˋnaaꞌ Chipre e néeˊ ni˜ jmɨñíꞌˆ, jo̱ caje̱ˊ lɨ́ꞌˉ lɨˊ guóoˋnaaꞌ tuung˜ mɨ˜ cangɨɨng˜naaꞌ fɨˊ jo̱. Jo̱ cangóˉbaaꞌ cartɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Siria. Jo̱ co̱ꞌ e móoˊ do ngóoˊ ngoca̱ˊ lee˜ fɨˊ co̱o̱ˋ ooˉ jmɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Tiro e néeˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Fenicia, jo̱baꞌ có̱o̱ꞌ˜ e móoˊ jo̱b cangóˉnaaꞌ.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Jo̱ e fɨɨˋ jo̱b cajíngꞌˊ rúꞌˋnaaꞌ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ jo̱, jo̱ có̱o̱ꞌ˜ íbˋ cajé̱ˆnaaꞌ lajeeˇ guiéˉ jmɨɨ˜. Jo̱ Jmɨguíˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ nɨnicasɨ́ꞌˉ i̱ dseaˋ íˋ e laco̱ꞌ nijmeáiñꞌˉ do júuˆ Paaˉ e jaˋ nidséˉ dseaˋ do fɨˊ Jerusalén co̱ꞌ dseáamꞌ˜ quiáꞌrˉ.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Jo̱ mɨ˜ casúungˉ e guiéˉ jmɨɨ˜ do, caꞌuøøˉbaaꞌ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ jo̱, jo̱ jéeiñˋ latøøngˉ sɨnʉ́ʉˆ quiáꞌˉbre cangojeáaiñˆ jneaꞌˆ fɨˊ ꞌnɨꞌˋ jmɨñíꞌˆ, dseañʉꞌˋ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseamɨ́ˋ quiáꞌrˉ jo̱guɨ jaléngꞌˋ jiuung˜ quiáꞌrˉ, jo̱ co̱lɨɨm˜ caꞌuøøˉnaaꞌ catɨˊ ꞌnɨꞌˋ fɨɨˋ do. Jo̱ mɨ˜ caguiéˉnaaꞌ fɨˊ ꞌnɨꞌˋ jmɨñíꞌˆ, lajaléꞌˋnaaꞌ do casíꞌˆnaaꞌ uǿˉ jniˋnaaꞌ, jo̱ caféengꞌ˜naaꞌ Fidiéeˇ.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Jo̱ lɨ́ˉ jo̱, caꞌíiꞌ˜ júuˆ rúꞌˋnaaꞌ, jo̱ mɨfɨ́ɨngˋ casóˆbaaꞌ dsíiˊ móoˊ, jo̱guɨ i̱ dseaˋ do caquɨmꞌˉtu̱r cangolíiñˋ fɨˊ quiáꞌrˉ.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Jo̱ mɨ˜ caꞌuøøˉnaaꞌ fɨˊ Tiro, jo̱ caguiéˉnaaꞌ fɨˊ Tolemaida. Jo̱ fɨˊ jo̱b catóꞌˊ e ngɨˋnaaꞌ có̱o̱ꞌ˜ móoˊ. Jo̱ fɨˊ jo̱b cajo̱ caféengꞌ˜naaꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ jo̱, jo̱ cajé̱ˆbaaꞌ có̱o̱ꞌr˜ co̱o̱ˋ jmɨɨ˜.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Jo̱ mɨ˜ cajneáˉ lajo̱, caꞌuøøˉbaaꞌ fɨˊ Tolemaida, jo̱ caguiéˉnaaꞌ fɨˊ Cesarea. Jo̱ mɨ˜ caguiéˉnaaꞌ fɨˊ jo̱, cangóˉnaaꞌ fɨˊ quiáꞌˉ i̱ Lii˜ do, dseaˋ i̱ guiaˊ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ quíingꞌ˜ jee˜ dseaˋ guiángˉ i̱ jmɨcó̱o̱ꞌ˜ dseaˋ i̱ óoˋ ta˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ, jo̱ fɨˊ jo̱b cajé̱ˆnaaꞌ có̱o̱ꞌr˜.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Jo̱ i̱ Lii˜ do niseengˋ quiúungˉ jó̱o̱rˊ sɨmɨ́ˆ i̱ nicangɨ́ɨngˋ e jmóorˋ ta˜ féꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Jo̱ nɨngóobˊjiʉ jmɨɨ˜ e taang˜naaꞌ fɨˊ do mɨ˜ caguiéˉ jaangˋ dseaˋ Israel i̱ jáaˊ fɨˊ Judea i̱ nisiiˋ Agabo; jo̱ i̱ dseañʉꞌˋ íˋ niꞌóorˋ ta˜ e féꞌrˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Jo̱ mɨ˜ cangoquiéengˊ i̱ dseaˋ do fɨˊ quiniˇnaaꞌ, jo̱ catɨ́ɨiñˉ e ꞌmɨꞌˊ e ꞌñʉ́ʉˊ tuꞌˊ Paaˉ, jo̱ có̱o̱ꞌ˜ e jo̱b caꞌñʉ́ꞌrˋ guóorˋ có̱o̱ꞌ˜ tɨɨrˉ jo̱ cajíñꞌˉ:
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Jo̱ mɨ˜ canʉ́ˆnaaꞌ e júuˆ na, jneaꞌˆ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ Cesarea, jo̱ camɨ́ɨꞌ˜naaꞌ Paaˉ jmɨꞌeeˇ e laco̱ꞌ jaˋ niꞌírˋ fɨˊ e nidsérˉ fɨˊ Jerusalén.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Dsʉꞌ Paaˉ cañíirˋ jo̱ cajíñꞌˉ:
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Jo̱ co̱ꞌ jaˋ calɨ́ꞌˉguɨ́ɨꞌ e caꞌíˉ júungˆ Paaˉ faꞌ e jaˋ nidsérˉ fɨˊ Jerusalén, jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ e labaꞌ casíiꞌ˜guɨ́ɨꞌr:
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e jo̱, caguiáˆbaaꞌ guiʉ́ˉ quíˉnaaꞌ, jo̱ cangóˉbaaꞌ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ Paaˉ fɨˊ Jerusalén.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Jo̱ cangolíimˉbɨ có̱o̱ꞌ˜ jneaꞌˆ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ Cesarea.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Jo̱ mɨ˜ caguiéˉnaaꞌ fɨˊ Jerusalén, jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ jo̱ caꞌíñꞌˋ jneaꞌˆ e iáangˋ dsíirˊ.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Jo̱ mɨ˜ cajneáˉ lajo̱, cangóbˉ Paaˉ có̱o̱ꞌ˜ jneaꞌˆ e cangoꞌeeˇnaaꞌ i̱ Tiáa˜ i̱ quie̱ˊ nifɨˊ quiáꞌˉ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ fɨˊ Jerusalén. Jo̱guɨ ie˜ jo̱, fɨˊ jo̱b sɨseángꞌˊ jaléngꞌˋ dseaˋ cǿøngꞌ˜ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ cajo̱.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Jo̱ mɨ˜ caguiéˉnaaꞌ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do, cacuøꞌˊ Paaˉ guicó̱o̱ꞌˇ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ sɨseángꞌˊ do. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, casɨ́ꞌˉreiñꞌ laꞌuiing˜ lanʉ́ꞌˉ jaléꞌˋ e cajméeˋ Fidiéeˇ có̱o̱ꞌ˜ írˋ lajeeˇ e caguiarˊ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ Tiáa˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ cǿøngꞌ˜ do jaléꞌˋ e guiʉ́ˉ e cajméeˋ Paaˉ laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ güeaꞌˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ jo̱ canaaiñˋ jmiféiñꞌˊ Fidiéeˇ. Jo̱baꞌ casɨ́ꞌrˉ Paaˉ jo̱ cajíñꞌˉ:
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Jo̱guɨ nɨcajméebˋ i̱ dseaˋ na júuˆ e ꞌnʉˋ nɨcaꞌéeꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel i̱ seengˋ jee˜ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel e joˋ ꞌnéˉ nijmitir˜ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ Moi˜, jo̱guɨ nɨcasíiꞌ˜re e jaˋ ꞌnéˉ té̱rˉ li˜ fɨˊ ngúuˊ táangˋ jiuung˜ sɨñʉʉˆ quiáꞌrˉ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ lɨtɨ́ɨngˋ jaléngꞌˋ jneaꞌˆ, dseaˋ lɨ́ɨˊɨɨꞌ dseaˋ Israel, o̱ꞌguɨ ꞌnéˉ jmitir˜ jaléꞌˋ e tɨ́ɨˋnaaꞌ, dseaˋ lɨ́ɨˊnaaꞌ dseaˋ Israel cajo̱.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Jo̱ ¿e˜guɨꞌ nijmóˆooꞌ jóng? Co̱ꞌ nilɨñibˊ jaléngꞌˋ dseaˋ góoˋnaaꞌ la e nɨcagüénꞌˉ fɨˊ la.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ mɨ́ɨˊ labaꞌ seaˋ e ꞌnéˉ jméeꞌˆ lala: Lana seengˋ quiúungˉ dseañʉꞌˋ jee˜ jneaa˜aaꞌ e iiñ˜ nijmitir˜ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ e cacuøꞌrˊ Fidiéeˇ lamɨ˜ jéengˊguɨ.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Jo̱baꞌ gua˜ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ íˋ jo̱ güɨjmeeˉ jaléꞌˋ e tɨ́ɨngˋ dseaˋ na laco̱ꞌ nilɨguiúnꞌˉ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌr˜. Jo̱guɨ qui˜ quiáꞌˉ jaléꞌˋ e ꞌnéˉ i̱ dseaˋ quiúungˉ do e laco̱ꞌ nilɨti˜ lají̱i̱ꞌ˜ e sɨꞌíˆ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ, jo̱ lajo̱baꞌ cuǿøngˋ e nihuí̱ꞌˋ guir˜ e laco̱ꞌ cuøˊ li˜ e cajmitir˜ e júuˆ do fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ; jo̱ lajo̱b nilɨñirˊ lajɨɨiñˋ e o̱ꞌ jáꞌˉ jaléꞌˋ e nɨcajíngꞌˉ dseaˋ góoˋooꞌ dseaˋ Israel uii˜ quíiꞌˉ do, co̱ꞌ nɨcalɨñíˆbre e ꞌnʉˋ nʉ́ʉꞌ˜baꞌ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ Moi˜ do.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Jo̱guɨ nɨcasiing˜naaꞌ júuˆ e nɨcasɨɨ˜naaꞌ røøˋ jaléꞌˋnaaꞌ, dseaˋ té̱e̱ˉnaaꞌ nifɨˊ quiáꞌˉ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, jo̱ caguiéengꞌ˜naaꞌ júuˆ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel i̱ nɨjáꞌˉ calɨ́ngˉ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ e féꞌˋ lala: Jaˋ cuǿøngˋ cøꞌˆnaꞌ ngúuˊ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ jóꞌˋ i̱ nɨcajíngꞌˋ dseaˋ jiéngꞌˋ fɨˊ quiniˇ diée˜ quiáꞌrˉ, o̱ꞌguɨ cuǿøngˋ cøꞌˆnaꞌ jmɨꞌøøngˉ jaléngꞌˋ jóꞌˋ, o̱ꞌguɨ ngu˜ jaléngꞌˋ jóꞌˋ i̱ nɨsɨyáangꞌˇ jmɨꞌøøngˉ, o̱ꞌguɨ cuǿøngˋ ꞌléerˊ e güɨɨngˋ dseañʉꞌˋ o̱si dseamɨ́ˋ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ i̱ o̱ꞌ quiáꞌrˉ.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Jo̱ lajo̱b cajméeˋ Paaˉ, cangóˉbre có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ quiúungˉ do mɨ˜ cajneáˉ lajo̱, jo̱ cajméerˋ jaléꞌˋ e caquiʉꞌˊ Moi˜ ta˜ laco̱ꞌ cuǿøngˋ e nilɨguiúngˉ dseaˋ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caꞌíˉbre e dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ féꞌˋ e siꞌˊ fɨˊ Jerusalén do quiáꞌˉ e nijmérˉ júuˆ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ quie̱ˊ nifɨˊ quiáꞌˉ guáꞌˉ do lɨ˜ jmɨɨ˜ e i̱ dseaˋ quiúungˉ do nijmitéꞌrˊ jaléꞌˋ e ta˜ caquiʉꞌˊ Moi˜ do e laco̱ꞌ cuǿøngˋ nidsica̱rˊ jaléꞌˋ e sɨꞌíˆ e nicuøꞌrˊ Fidiéeˇ lajaangˋ lajaaiñˋ.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Jo̱ mɨ˜ nɨjaquiéemˊbaꞌ e nidsíngˉ e jmɨɨ˜ guiéˉ do mɨ˜ cangáˉ i̱ lɨɨng˜ dseaˋ Israel i̱ seengˋ fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Asia e iuungˉ Paaˉ fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ do. Jo̱ dsifɨˊ lajo̱b canaaiñˋ taꞌrˊ mɨ́ɨꞌ˜ jee˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ teáangˉ do, jo̱ casaiñꞌˉ dseaˋ do, jo̱ canaaiñˋ féꞌrˋ teáˋ jo̱ cajíñꞌˉ:
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 —Jaléngꞌˋ dseaˋ rúꞌˋuuꞌ dseaˋ Israel ñilíingˉnaꞌ ñijmɨcó̱o̱ꞌˇnaꞌ jneaꞌˆ fɨˊ la, co̱ꞌ lab singꞌˊ i̱ dseañʉꞌˋ dseaˋ góoˋooꞌ i̱ ngɨˊ ta˜ guiaˊ júuˆ e jaˋ cǿøngˋ røøˋ có̱o̱ꞌ˜ lají̱i̱ꞌ˜ e tɨ́ɨˋɨɨꞌ fɨˊ góoˋnaaꞌ, o̱ꞌguɨ cǿøngˋ røøˋ có̱o̱ꞌ˜ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ Moi˜ có̱o̱ꞌ˜guɨ guáꞌˉ quíˉiiꞌ cajo̱. Jo̱ jaˋ mɨˊ cajmɨꞌgórˋ guáꞌˉ güeangꞌˆ quíˉiiꞌ, co̱ꞌ cajajéeiñˋ fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ quíˉiiꞌ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ góoˋooꞌ dseaˋ Israel.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Jo̱ caféꞌˋ i̱ dseaˋ do lajo̱, co̱ꞌ cangárˉ lamɨ˜ jéengˊguɨ e ngɨˊ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel i̱ seengˋ fɨˊ Éfeso i̱ siiˋ Trófimo có̱o̱ꞌ˜ Paaˉ fɨˊ Jerusalén, jo̱ lɨ́ɨiñˉ e caguijéengˋ i̱ Paaˉ do i̱ Trófimo do fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ, dsʉꞌ o̱ꞌ jáꞌˉ e cajméerˋ lajo̱.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ caseángꞌˊ ie˜ jo̱ jaléꞌˋ e féꞌˋ i̱ do uii˜ quiáꞌˉ Paaˉ, jo̱ sóongˆ canaaiñˋ taꞌrˊ mɨ́ɨꞌ˜. Jo̱ dsifɨˊ lajo̱b caguilíingˉ dseaˋ cuí̱i̱rˋ fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ Paaˉ dsʉꞌ núurˋ e téeꞌ˜ mɨ́ɨꞌ˜, jo̱ caseángꞌˊ latøøngˉ fɨɨˋ fɨˊ lɨ˜ taang˜ i̱ Paaˉ do. Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do casamꞌˉbre Paaˉ jo̱ cajñúuiñˋ dseaˋ do cartɨˊ caluuˇ e guáꞌˉ do, jo̱guɨ cajníiˊbre jnɨ́ˆ quiáꞌˉ e sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ do cajo̱.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Jo̱ sɨꞌíˆ e tɨˊ nijngámꞌˉbre i̱ Paaˉ do mɨ˜ caguiéˉ júuˆ fɨˊ quiniˇ fii˜ féngꞌˊ quiáꞌˉ ꞌléeˉ romano e sóongˆ taꞌˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ seengˋ fɨˊ Jerusalén do mɨ́ɨꞌ˜.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Jo̱ dsifɨˊ lajo̱b cangolíiñˉ cuí̱i̱rˋ có̱o̱ꞌ˜ i̱ ꞌléeˉ quiáꞌrˉ có̱o̱ꞌ˜guɨ i̱ quiʉꞌˊ ta˜ jee˜ írˋ fɨˊ lɨ˜ taꞌˊ i̱ dseaˋ do mɨ́ɨꞌ˜. Dsʉꞌ mɨ˜ cangáˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ sɨseángꞌˊ fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ Paaˉ do e ngolíingˉ i̱ ꞌléeˉ romano do có̱o̱ꞌ˜guɨ fiir˜, jo̱ caquiumꞌˊbre e bǿøiñˉ i̱ Paaˉ do dsifɨˊ lado.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Jo̱ i̱ fii˜ féngꞌˊ quiáꞌˉ i̱ ꞌléeˉ do cangoquiéeiñˊ fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ Paaˉ jo̱ casangꞌˉneiñꞌ, jo̱ caquiʉꞌrˊ ta˜ e niꞌñúiñꞌˋ Paaˉ có̱o̱ꞌ˜ tú̱ˉ ñíˆ cadena. Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ e caꞌñúiñꞌˋ i̱ Paaˉ do, jo̱ canaaiñˋ jmɨngɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ sɨseángꞌˊ do jo̱ cajíñꞌˉ:
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Jo̱ teáˋguɨ eáangˊ caféꞌˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do. Jo̱ i̱ lɨɨng˜ féꞌˋ e jiéꞌˋ, jo̱guɨ e jiéꞌˋguɨ féꞌˋ i̱ lɨɨng˜, jo̱ jaˋ calɨ́ꞌˉ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do faꞌ calɨñirˊ e˜ uiing˜ e taꞌˊ i̱ dseaˋ do mɨ́ɨꞌ˜. Jo̱ lɨ́ꞌˆ caquiʉꞌrˊ ta˜ e cangángꞌˉ i̱ Paaˉ do fɨˊ ꞌnʉ́ʉˊ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ ꞌléeˉ do.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Jo̱ mɨ˜ caguilíingˋ i̱ ꞌléeˉ i̱ téeˋ Paaˉ do fɨˊ lɨ˜ téeꞌ˜ jó̱o̱˜ lɨ˜ sooˋ dseaˋ e nidsitáaiñꞌ˜ e fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ ꞌléeˉ do, jo̱ cadsíimˋbre i̱ Paaˉ do fɨˊ yʉ́ꞌˆ ꞌnar˜, co̱ꞌ dsíngꞌˉ gaˋ jmóoˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ teáangˉ do e iiñ˜ nijmeáiñꞌˋ gaˋ Paaˉ.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Jo̱ lajɨɨmˋ i̱ dseaˋ do ngolíiñˉ tɨꞌleáaiñˊ laco̱ꞌ ngangꞌˊ i̱ Paaˉ do e jéeˊ i̱ ꞌléeˉ do, jo̱ taꞌrˊ mɨ́ɨꞌ˜ jo̱ féꞌrˋ:
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Jo̱ tɨˊ lɨ˜ nitámꞌˊ i̱ ꞌléeˉ do Paaˉ fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ ꞌléeˉ mɨ˜ caféngꞌˊ Paaˉ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do có̱o̱ꞌ˜ jmíiˊ griego jo̱ casɨ́ꞌrˉ:
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 ¿Su o̱ꞌ ꞌnʉbˋ i̱ dseaˋ egipto i̱ ꞌníꞌˋ níingˉ jaléngꞌˋ dseata˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ ie˜ jaˋ mɨˊ ngóoˊ na i̱ calɨ́ꞌˉ caseángꞌˊ quiʉ̱́ˋ mil dseañʉꞌˋ fɨˊ jee˜ móꞌˋ, jo̱ cangɨrˊ ta˜ jngangꞌˊ dseaˋ?
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Jo̱ cañíiˋ i̱ Paaˉ quiáꞌˉ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do:
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Jo̱ cacuøbˊ i̱ fii˜ ꞌléeˉ do fɨˊ e niféꞌˋ i̱ Paaˉ do. Jo̱guɨ dob nɨsiñꞌˊ cartɨˊ yʉ́ꞌˆ jó̱o̱˜ lɨ˜ teáangˉ dseaˋ fɨ́ɨngˊ do, jo̱ có̱o̱ꞌ˜ guóoˋbre cajméerˋ li˜ e caquiungꞌˊ i̱ dseaˋ do e taꞌrˊ mɨ́ɨꞌ˜. Jo̱ mɨ˜ caꞌɨ́ɨˉ tiiˉ, jo̱guɨbaꞌ canaangˋ Paaˉ e féiñꞌˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do có̱o̱ꞌ˜ jmíiˊ hebreo jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.