Atos 17

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ lajeeˇ guiꞌnangꞌˇ e teáangꞌ˜ Paaˉ fɨˊ có̱o̱ꞌ˜guɨ Silas, cangɨ́ɨiñˊ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ e siiˋ Anfípolis có̱o̱ꞌ˜guɨ Apolonia. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caguilíiñˉ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ e siiˋ Tesalónica, jo̱ fɨˊ jo̱b siꞌˊ co̱o̱ˋ guáꞌˉ quiáꞌˉ dseaˋ Israel lɨ˜ féiñꞌˊ Fidiéeˇ.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Jo̱ co̱ꞌ lají̱i̱ꞌ˜ e tɨ́ɨngˋ Paaˉ e dséerˊ fɨˊ guáꞌˉ quiáꞌˉ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel laco̱o̱ˋ néeꞌ˜ mɨ˜ tɨˊ jmɨɨ˜ e jmiꞌíngꞌˊ jaléngꞌˋ dseaˋ íˋ, jo̱ lajeeˇ ꞌnɨˊ semaan˜ casɨ́ɨiñˉ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ caseángꞌˊ do cuaiñ˜ quiáꞌˉ jaléꞌˋ e féꞌˋ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ dseaˋ malɨɨ˜guɨ eáangˊ, jo̱ sɨ́ꞌrˋ dseaˋ do
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 e dseángꞌˉ ꞌnéˉbaꞌ e cajúngˉ i̱ Dseaˋ Jmáangˉ do; jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e cajúiñˉ, dseángꞌˉ ꞌnéˉ e cají̱bꞌˊtu̱r. Jo̱ casɨ́ꞌˉguɨr i̱ dseaˋ do cajo̱ jo̱ cajíñꞌˉ:
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Jo̱ i̱ lɨɨng˜ dseaˋ Israel jábꞌˉ calɨ́iñˉ júuˆ e guiaˊ i̱ Paaˉ do có̱o̱ꞌ˜guɨ Silas, jo̱ røøbˋ canaaiñˋ ngɨrˊ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ do. Jo̱guɨ fɨ́ɨmˊbɨ dseaˋ griego i̱ eáangˊ jmɨꞌgóˋ Fidiéeˇ có̱o̱ꞌ˜guɨ fɨ́ɨngˊ dseamɨ́ˋ i̱ laniingˉ quiáꞌˉ e fɨɨˋ do, jábꞌˉ calɨ́iñˉ e júuˆ jo̱ cajo̱.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Dsʉꞌ uíiꞌ˜ e jo̱ caꞌuíingˉ e jaléngꞌˋ dseaˋ Israel i̱ jaˋ jáꞌˉ lɨ́ɨngˋ e júuˆ do, eáamˊ calɨ́ˉ dsihuɨ́ɨiñˊ jo̱guɨ calɨguíiñˉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ calɨ́ˉ jáꞌˉ lɨ́ɨngˋ e júuˆ jo̱. Jo̱baꞌ caseáiñꞌˋ tú̱ˉ ꞌnɨˊ mɨ́ɨngꞌ˜ ꞌnáꞌˆ fɨꞌˊ i̱ táꞌˉ teáangˉ jee˜ ꞌnʉ́ʉˊ e laco̱ꞌ i̱ dseaˋ íˋ nitáꞌrˉ mɨ́ɨꞌ˜ jo̱guɨ nijmiguíiñˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ neáangˊ fɨˊ fɨɨˋ jo̱. Jo̱guɨ lajo̱bɨ caguilíiñˉ fɨˊ quiáꞌˉ Jasón e ꞌnáiñꞌˊ Paaˉ có̱o̱ꞌ˜guɨ Silas e laco̱ꞌ niꞌuǿngˉneiñꞌ do jo̱ nitǿøˋreiñꞌ fɨˊ quiniˇ dseaˋ fɨɨˋ.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Jo̱ co̱ꞌ jaˋ cadséngꞌˋguɨr i̱ dseaˋ i̱ sɨꞌíˆ ꞌnáiñꞌˊ do, jo̱baꞌ catǿrˉ Jasón laguidseaangˆ có̱o̱ꞌ˜guɨ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜guɨ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ nineáangˊ fɨˊ jo̱ ie˜ jo̱, jo̱ catǿˉreiñꞌ do fɨˊ quiniˇ dseata˜ e taꞌrˊ mɨ́ɨꞌ˜ jo̱ féꞌrˋ lala:
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Jo̱ i̱ Jasón na nɨcaꞌíngꞌˋneiñꞌ fɨˊ sɨnʉ́ʉˆ quiáꞌrˉ, jo̱ lajɨɨmˋbre jaˋ jmɨꞌgórˋ lají̱i̱ꞌ˜ ta˜ quiʉꞌˊ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ romano, co̱ꞌ féꞌrˋ e seemˋ jaangˋguɨ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ i̱ siiˋ Jesús.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ jaléngꞌˋ dseaˋ fɨɨˋ e júuˆ do có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ quie̱ˊ nifɨˊ quiáꞌˉ e fɨɨˋ do, eáangˊguɨ catóꞌrˋ mɨ́ɨꞌ˜.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Jo̱ cuubˉ caguiaˊ i̱ Jasón do có̱o̱ꞌ˜guɨ i̱ dseaˋ caguiaangˉ do fɨˊ quiniˇ dseata˜ e laco̱ꞌ calɨ́ꞌrˉ catʉ́ʉˉtu̱ i̱ dseaˋ do quiáꞌrˉ.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Jo̱ mɨ˜ canʉʉˋ ie˜ jmɨɨ˜ jo̱, jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ casíiñˋ Paaˉ có̱o̱ꞌ˜guɨ Silas lajmɨnáˉ fɨˊ Berea. Jo̱ dsifɨˊ mɨ˜ caguilíiñˉ fɨˊ jo̱, cangolíiñˉ fɨˊ guáꞌˉ quiáꞌˉ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ la lɨtɨ́ɨiñˋ jmóorˋ.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Jo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ Israel i̱ seengˋ fɨˊ Berea eáangˊguɨ iiñ˜ ninúrˉ júuˆ guiaˊ dseaˋ do laco̱ꞌguɨ dseaˋ seengˋ fɨˊ Tesalónica, jo̱ lajmɨnábˉ caꞌíñꞌˋ e júuˆ jo̱, jo̱guɨ laco̱o̱ˋ jmɨɨb˜ cuørˊ bíˋ e jmɨtɨ́ɨiñˋ jaléꞌˋ e júuˆ to̱o̱˜ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e guiꞌrˊ su e jábꞌˉ e júuˆ e caguiaˊ Paaˉ do.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Jo̱ lajeeˇ i̱ dseaˋ íˋ, fɨ́ɨmˊbre jáꞌˉ calɨ́iñˉ e júuˆ jo̱, jo̱guɨ lajo̱bɨ fɨ́ɨmˊ dseañʉꞌˋ dseamɨ́ˋ griego i̱ niingˉ i̱ seengˋ fɨˊ jo̱ jábꞌˉ calɨ́iñꞌˉ do júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ e guiaˊ i̱ Paaˉ do có̱o̱ꞌ˜guɨ Silas.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Dsʉꞌ mɨ˜ calɨñiˊ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel i̱ seengˋ fɨˊ Tesalónica e nɨtáangˋ Paaˉ e guiarˊ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ fɨˊ Berea, jo̱baꞌ fɨˊ jo̱b cangolíiñˉ cangojméerˆ gaˋ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ seengˋ fɨˊ jo̱.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Jo̱baꞌ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ seengˋ fɨˊ Berea cajméerˋ e lajmɨnábˉ cagüɨꞌɨ́ɨˊ Paaˉ fɨˊ jo̱, jo̱ cangórˉ condséeˊ fɨˊ ꞌnɨꞌˋ jmɨñíꞌˆ, dsʉꞌ fɨˊ Bereab caje̱ˊ Silas có̱o̱ꞌ˜guɨ Timoteo lajeeˇ jo̱.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ có̱o̱ꞌ˜ Paaˉ cangolíimˉbre có̱o̱iñꞌ˜ do cartɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ e siiˋ Atenas. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caquɨmꞌˉtu̱r fɨˊ Berea jo̱ nɨquié̱e̱rˋ júuˆ quiáꞌˉ Paaˉ e Silas có̱o̱ꞌ˜guɨ Timoteo nidsilíiñˉ fɨˊ lɨ˜ táangˋ Paaˉ lajmɨnáˉ.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Jo̱ lajeeˇ táangˋ i̱ Paaˉ do fɨˊ Atenas e sɨjeeiñˇ Silas có̱o̱ꞌ˜ Timoteo, fɨꞌíbˆ eáangˊ calɨ́iñˉ, co̱ꞌ i̱ dseaˋ seengˋ fɨˊ Atenas do jie˜ jaˋ latøøngˉ fɨɨbˋ jmiféiñꞌˊ jaléngꞌˋ diée˜ i̱ o̱ꞌ jáꞌˉ i̱ jaˋ quɨ́ɨꞌ˜ jmɨɨ˜ jméˉ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Jo̱baꞌ eáamˊ tɨ́ɨngˊ júuˆ quiáꞌrˉ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ caguiaangˉguɨ i̱ jmɨꞌgóˋ Fidiéeˇ fɨˊ dsíiˊ guáꞌˉ quiáꞌˉ dseaˋ Israel. Jo̱ dseángꞌˉ laco̱o̱ˋ jmɨɨ˜ laco̱o̱ˋ jmɨɨb˜ sɨ́ɨiñˋ e júuˆ do cajo̱ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ seángꞌˊ fɨˊ guiáꞌˆ jóoˋ fɨɨˋ quiáꞌˉ fɨɨˋ Atenas.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Jo̱guɨ lajo̱bɨ i̱ lɨɨng˜ dseaˋ i̱ jmɨtɨ́ɨngˋ júuˆ quiáꞌˉ Epicuro có̱o̱ꞌ˜guɨ dseaˋ estoico i̱ jmɨtɨ́ɨngˋ júuˆ quiáꞌˉ Zenón, canaaiñˋ sɨ́ꞌˋ rúiñꞌˋ có̱o̱ꞌ˜ Paaˉ cajo̱, jo̱ i̱ lɨɨng˜ i̱ dseaˋ do féꞌrˋ jo̱ sɨ́ꞌˋ rúiñꞌˋ lajeeˇ yaaiñ˜ e éeiñˋ Paaˉ jo̱ féꞌrˋ:
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Jo̱baꞌ cajéeiñˋ Paaˉ fɨˊ co̱o̱ˋ yʉ́ꞌˆ cuo̱ꞌˋ lɨ˜ siiˋ Areópago fɨˊ lɨ˜ tɨ́ɨngˋ jaléngꞌˋ dseaˋ Atenas e seáiñꞌˊ e sɨ́ɨiñˋ jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌrˉ. Jo̱ mɨ˜ caguiéˉ Paaˉ fɨˊ jo̱, jo̱ cajmɨngɨ́ꞌˉ i̱ dseaˋ do írˋ:
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Co̱ꞌ fóꞌˋ ꞌnʉˋ jmangꞌˉ júuˆ jiébꞌˋjiʉ, jo̱baꞌ ii˜naaꞌ e nilɨneeꞌˇ e˜ guǿngꞌˋ e júuˆ jo̱.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Jo̱ lajɨɨngˋ i̱ dseaˋ seengˋ fɨˊ Atenas do có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jalíingˉ fɨˊ lɨ˜ jiéꞌˋ i̱ neáangˊ fɨˊ do, contøømˉ tɨˊ dsíirˊ núurˋ jo̱guɨ sɨ́ɨiñˋ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ ꞌmɨ́ɨˉ e quie̱ˊ lɨ́ꞌˉ doñiˊ i̱i̱ˋ.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Jo̱baꞌ caró̱o̱ˉ Paaˉ jee˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ neáangˊ do e fɨˊ lɨ˜ siiˋ Areópago, jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do:
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Co̱ꞌ cangoyé̱e̱ꞌ˜e̱ fɨˊ lɨ˜ seángꞌˊ ꞌnʉ́ꞌˋ e jmiféngꞌˊnaꞌ jaléngꞌˋ diée˜ quíiˉnaꞌ, jo̱ fɨˊ jo̱b cadséꞌˋe co̱o̱ˋ nifeꞌˋ lɨ˜ to̱o̱˜ júuˆ e féꞌˋ lala: “Diée˜ i̱ jaˋ mɨˊ cuíingˋ dseaˋ.” E jábꞌˉ e fóꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ quiáꞌˉ jaangˋ Diée˜ i̱ jaˋ cuíingˋnaꞌ, quiáꞌˉ íbˋ e nifɨ́ɨˆguɨ jnea˜ ꞌnʉ́ꞌˋ lana.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 ’Jo̱ dseaˋ íbˋ i̱ cajméeˋ laꞌúngˉ jmɨgüíˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléꞌˋ e seaˋ fɨˊ jo̱. Jo̱guɨ íbˋ i̱ lɨ́ɨngˊ fii˜ jaléngꞌˋ i̱ neáangˊ fɨˊ yʉ́ꞌˆ jo̱guɨ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ i̱ seengˋ fɨˊ jmɨgüíˋ la, jo̱guɨ jaˋ guiiñ˜ lɨ́ꞌˆ doñiˊ jiéꞌˋ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ e cajmeꞌˊ dseaˋ jmɨgüíˋ,
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 o̱ꞌguɨ ꞌnérˉ e dseaˋ jmɨgüíˋ nito̱ꞌˋ fɨ́ɨngˋ írˋ o̱si i̱ nijmɨcó̱o̱ꞌ˜ írˋ é, co̱ꞌ íˋbre cuøꞌrˊ jaléngꞌˋ dseaˋ e jí̱ꞌrˋ jo̱guɨ guíˋ e cá̱ˋ dseaˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ lajaléꞌˋguɨ e jiéꞌˋ.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 ’Co̱ꞌ có̱o̱ꞌ˜ jaangˋ dseañʉbꞌˋ cajmeáaiñˋ lajɨɨngˋ dseaˋ i̱ seengˋ laꞌúngˉ fɨˊ jmɨgüíˋ e laco̱ꞌ nigüeárˋ fɨˊ lacaangˋ guóoꞌ˜ uǿˉ; jo̱guɨ quiʉꞌrˊ ta˜ jie˜ jí̱i̱ꞌ˜ seengˋ dseaˋ fɨˊ jmɨgüíˋ, jo̱guɨ jie˜ fɨˊ lɨ˜ catɨ́ɨngˉ nigüeárˋ.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Jo̱ cajmeáangˋ Fidiéeˇ lajɨɨngˋ jneaa˜aaꞌ e laco̱ꞌ niꞌnéengꞌ˜naaꞌ dseaˋ do, jo̱ niguiémꞌˊbaaꞌre song niꞌnéngꞌˆnaꞌre. Dsʉco̱ꞌ e jábꞌˉ e jaˋ huí̱i̱ˉ seengˋ Fidiéeˇ có̱o̱ꞌ˜ lajaangˋ lajaangˋ jneaa˜aaꞌ.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Co̱ꞌ laꞌeáangˊ Fidiéeˇbaꞌ se̱e̱ˉnaaꞌ jí̱ꞌˋnaaꞌ jo̱guɨ ngɨˋnaaꞌ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ cajíngꞌˉ i̱ lɨɨng˜ dseaˋ góoˋnaꞌ malɨꞌˋ i̱ jmoꞌˊ júuˆ ie˜ mɨ˜ cajíñꞌˉ lala: “I̱ sɨju̱ˇ Fidiéebˇ jneaꞌˆ.”
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 ’Jo̱ co̱ꞌ e jáꞌˉ e lɨ́ɨˊnaꞌ dseaˋ sɨju̱ˇ Fidiéeˇ, jo̱baꞌ jaˋ cuǿøngˋ e ɨ́ˆ óoˊnaꞌ e Fidiéeˇ lɨ́ɨiñˊ laco̱ꞌ jaléngꞌˋ diée˜ i̱ jmáangˋ dseaˋ có̱o̱ꞌ˜ cunéeˇ o̱si có̱o̱ꞌ˜ cuteeˋ o̱si dseaˋ cu̱u̱˜ é, jo̱ jmáangˋ dseaˋ jialco̱ꞌ iim˜bre jaléngꞌˋ íˋ.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Jo̱ Fidiéeˇ nɨcajméeˋbre féngꞌˊ dsíirˊ malɨɨ˜guɨ eáangˊ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e laangˋ dseaˋ có̱o̱ꞌr˜, dsʉꞌ lana nɨquiʉꞌrˊ ta˜ lajɨɨngˋ dseaˋ i̱ seengˋ fɨˊ laꞌúngˉ jmɨgüíˋ e niquɨ́ꞌˉ jíngꞌˋ yaaiñ˜ fɨˊ quinirˇ, jo̱ nitʉ́rˋ e jmóorˋ jaléꞌˋ e jaˋ dseengˋ, jo̱ lajo̱baꞌ niꞌíingˉ Fidiéeˇ dseeˉ quiáꞌrˉ.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Co̱ꞌ Fidiéeˇ nɨcaté̱e̱ˋbre co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ e niquidsirˊ íꞌˋ laco̱ꞌ sɨꞌíˆ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ jmɨgüíˋ laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseañʉꞌˋ i̱ caguíñꞌˋ ꞌñiaꞌrˊ do; jo̱ Fidiéeˇ nɨcaꞌeꞌrˊ jaléngꞌˋ dseaˋ e jo̱ mɨ˜ cajméerˋ e cají̱ꞌˊtu̱ Dseaˋ Jmáangˉ jee˜ jaléngꞌˋ ꞌlɨɨ˜.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseaˋ seengˋ fɨˊ Atenas do e féꞌˋ Paaˉ cuaiñ˜ quiáꞌˉ e jí̱bꞌˊtu̱ dseaˋ jee˜ jaléngꞌˋ ꞌlɨɨ˜, i̱ lɨɨng˜ i̱ dseaˋ do lɨ́ꞌˆ calǿømˉbre Paaˉ jo̱guɨ i̱ lɨɨng˜guɨ féꞌˋ:
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Jo̱ lɨ́ˉ e jo̱, güɨꞌɨ́ɨbˊ Paaˉ fɨˊ do.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Dsʉꞌ i̱ lɨɨng˜guɨ i̱ dseaˋ do jábꞌˉ calɨ́iñˉ júuˆ e guiaˊ i̱ Paaˉ do. Jo̱ jee˜ íˋ quiéengˋ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Dionisio i̱ lɨ́ɨngˊ jaangˋ dseata˜ quiáꞌˉ Areópago, jo̱guɨ jaangˋ dseamɨ́ˋ i̱ siiˋ Dámaris, jo̱guɨ dseaˋ i̱ jiéngꞌˋguɨ cajo̱.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.