Atos 15
Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI
1 Jo̱ ie˜ jo̱ caꞌuøøngˋ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ Israel fɨˊ Judea jo̱ cangolíiñˆ fɨˊ Antioquía lɨ˜ se̱ꞌˊ Siria. Jo̱ mɨ˜ caguilíiñˉ fɨˊ jo̱, canaaiñˋ eꞌrˊ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ jo̱ e quiáꞌˉ jaˋ nileáiñꞌˋ do jee˜ jaléꞌˋ dseeˉ quiáꞌrˉ fɨng song jaˋ jmitir˜ jaléꞌˋ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ Moi˜ e nitó̱ˉ li˜ fɨˊ ngúuˊ táangˋ jiuung˜ sɨñʉʉˆ quiáꞌrˉ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ la lɨtɨ́ɨngˋ dseaˋ Israel.
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Jo̱ mɨ˜ calɨñiˊ Paaˉ có̱o̱ꞌ˜guɨ Bernabé quiáꞌˉ jaléꞌˋ e nɨꞌeˊ i̱ dseaˋ do, jo̱baꞌ eáamˊ lahuɨ́ɨngˊ casɨ́ɨngˉ i̱ Paaˉ do có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ íˋ. Jo̱baꞌ Paaˉ có̱o̱ꞌ˜ Bernabé calɨꞌíiñˆ có̱o̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜guɨ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ jiéngꞌˋ quiáꞌˉ e nidsisiiñ˜ e júuˆ do fɨˊ Jerusalén.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Jo̱ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ Antioquíabingꞌ caguiéꞌˊ quiáꞌrˉ. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ɨiñˊ fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Fenicia có̱o̱ꞌ˜guɨ Samaria, cajmeaꞌrˊ júuˆ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ jo̱ jial nɨcatʉ́ˋ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel e lamɨ˜ quɨ́ꞌˉ tɨ́ɨiñˋ e jmiféiñꞌˊ diée˜ e laco̱ꞌ nɨteáaiñˉ teáˋ fɨˊ guiʉ́ˉ có̱o̱ꞌ˜ Fidiéeˇ. Jo̱ jalémꞌˋ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ do calɨꞌiáangˋ dsíirˊ mɨ˜ canúurˉ e júuˆ do.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Jo̱ mɨ˜ caguiéngꞌˉ Paaˉ có̱o̱ꞌ˜ Bernabé fɨˊ Jerusalén co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ caguiaangˉguɨ do, jo̱baꞌ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ do có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ cǿøngꞌ˜ quiáꞌrˉ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ apóoˆ caꞌíñꞌˋ i̱ Paaˉ do có̱o̱ꞌ˜guɨ Bernabé có̱o̱ꞌ˜guɨ i̱ dseaˋ caguiaangˉ do fɨˊ jo̱. Jo̱ Paaˉ có̱o̱ꞌ˜guɨ dseaˋ caguiaangˉguɨ do cajmeaꞌrˊ júuˆ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ íˋ jial cajmɨcó̱o̱ꞌ˜ Fidiéeˇ quiáꞌrˉ quiáꞌˉ lají̱i̱ꞌ˜ ta˜ e cangolíiñꞌˉ do.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Dsʉꞌ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo i̱ nɨjáꞌˉ calɨ́ngˉ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ caró̱o̱rˉ jo̱ caféꞌrˋ júuˆ quiáꞌrˉ jo̱ cajíñꞌˉ:
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Jo̱ caseámꞌˋ yaang˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ apóoˆ do có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ cǿøngꞌ˜ quiáꞌˉ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ Jerusalén. Jo̱ caseáiñꞌˊ do e laco̱ꞌ casɨ́ɨiñˉ laꞌuiing˜ lanʉ́ꞌˉ quiáꞌˉ e júuˆ do.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Jo̱ mɨ˜ cangoyúungꞌ˜ e nɨcasɨ́ɨiñˉ lahuɨ́ɨngˊ, jo̱baꞌ caró̱o̱ˉ Tʉ́ˆ Simón jo̱ caféꞌrˋ júuˆ quiáꞌrˉ jo̱ cajíñꞌˉ:
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Jo̱ Fidiéeˇ dseaˋ cuíirˋ dsíiˊ lajaangˋ lajaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ, jo̱ cajméerˋ li˜ e ímꞌˋbre i̱ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ góoˋooꞌ dseaˋ Israel do, co̱ꞌ cacuøꞌˊreiñꞌ Jmɨguíˋ quiáꞌrˉ laco̱ꞌguɨ nɨcacuøꞌrˊ jneaa˜aaꞌ, dseaˋ lɨ́ɨˊɨɨꞌ dseaˋ Israel, lají̱i̱ꞌ˜ i̱ jáꞌˉ lɨ́ɨngˋ júuˆ quiáꞌrˉ.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ jaˋ eeˋ caguiꞌˊ Fidiéeˇ faꞌ jneaa˜aaꞌ, dseaˋ Israel, lɨ́ɨˊnaaꞌ jmaquíingˊ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel, co̱ꞌ caꞌíimˉbre dseeˉ quiáiñꞌˉ do laco̱ꞌguɨ caꞌíiñˉ dseeˉ quíˆ jneaa˜aaꞌ laꞌeáangˊ e jáꞌˉ lɨ́ɨˋnaaꞌ jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌrˉ e ngocángˋ dsiˋnaaꞌ.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Jo̱ lana, ¿jialɨꞌˊ jaˋ jáꞌˉ lɨ́ɨngˋnaꞌ lají̱i̱ꞌ˜ e nɨcajméeˋ Fidiéeˇ quiáꞌˉ jial laangˋ dseaˋ jee˜ dseeˉ quiáꞌrˉ? ꞌNʉ́ꞌˋ iing˜naꞌ cuǿꞌˆnaꞌ i̱ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel i̱ jáꞌˉ lɨ́ɨngˋ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ co̱o̱ˋ lee˜ e jí̱i̱ꞌ˜ jneaa˜aaꞌ, dseaˋ Israel, o̱ꞌguɨ ꞌlɨɨ˜ dseaˋ cǿøngꞌ˜ quíˉiiꞌ caquɨ́ɨꞌ˜naaꞌ jmɨɨ˜ caséˆeeꞌ quiáꞌˉ e nilɨti˜ jaléꞌˋ e júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ do.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Jo̱ nɨne˜baaꞌ e røøbˋ nɨcaláangˉnaaꞌ jee˜ jaléꞌˋ dseeˉ quíˉiiꞌ uíiꞌ˜ e eáamˊ guiúngˉ Fíiˋnaaꞌ Jesús e jí̱i̱ꞌ˜ jaˋ catɨ́ɨˉnaaꞌ lajo̱, jo̱ jaˋ e lɨ́ɨˊ su lɨ́ɨˊɨɨꞌ dseaˋ Israel o̱si o̱ꞌ lajo̱ é.
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Jo̱ dsifɨˊ mɨ˜ cangoyúungꞌ˜ e caféꞌˋ i̱ Tʉ́ˆ Simón do jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌrˉ, tiibˉ caguáˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do; jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ joˋ eeˋ cañíirˋ. Jo̱ lajeeˇ jo̱ cajméeˋ i̱ Paaˉ do có̱o̱ꞌ˜guɨ Bernabé júuˆ quiáꞌˉ jaléꞌˋ e guiʉ́ˉ jo̱guɨ jaléꞌˋ li˜ e quɨ́ɨꞌ˜ jmɨɨ˜ cajméerˋ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel lajeeˇ cangɨrˊ lacaangˋ fɨˊ lɨ˜ jiéꞌˋ.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Jo̱ dsifɨˊ mɨ˜ catóꞌˊ féꞌˋ i̱ Paaˉ do có̱o̱ꞌ˜guɨ Bernabé jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌrˉ, dsifɨˊ lajo̱b caró̱o̱ˉ Tiáa˜, jo̱ caféꞌrˋ júuˆ quiáꞌrˉ cajo̱ jo̱ cajíñꞌˉ:
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Nab nɨcajmeaꞌˊ i̱ Tʉ́ˆ Simón na jneaa˜aaꞌ júuˆ jial mɨ˜ canaangˋ Fidiéeˇ e ꞌneáaiñˋ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel, jo̱guɨ nɨcaguíñꞌˋ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ íˋ e laco̱ꞌ niꞌuíiñˉ dseaˋ quiáꞌrˉ.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Jo̱ lajalébꞌˋ e nɨcajíngꞌˉ i̱ Tʉ́ˆ Simón na lana, røøbˋ dseángꞌˉ lɨ́ɨˊ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e cajmeꞌˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ caféꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ lají̱i̱ꞌ˜ lamalɨꞌˋguɨ eáangˊ lɨ˜ féꞌˋ lala:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 Jo̱ mɨ˜ ningɨ́ˋ e la, jnea˜ Fidiéeˇ nigáabˊtú̱u̱ caléꞌˋ catú̱ˉ
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Jo̱ nɨjméˉe jaléꞌˋ e jo̱ e laco̱ꞌ lajalémꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel nijmicuíiñˋ jnea˜ fɨˊ laꞌúngˉ fɨˊ jmɨgüíˋ.
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Jo̱ jneab˜ Fidiéeˇ i̱ nɨcajmijnéengˋ jaléꞌˋ e na lají̱i̱ꞌ˜ lamalɨꞌˋ eáangˊ,
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 ’Jo̱baꞌ fáꞌˋ jnea˜ e jaˋ ꞌnéˉ nijmiguíingˆnaaꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ dseaˋ Israel i̱ nɨcatʉ́ˋ jaléꞌˋ e quɨ́ꞌˉ tɨ́ɨiñˋ lamɨ˜ jéengˊguɨ e jmiféiñꞌˊ lɨ́ꞌˆ doñiˊ eeˋ, jo̱guɨ lana nɨjmiféiñꞌˊ i̱ Fidiéeˇ i̱ jáꞌˉ do.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Jo̱ masɨ́ɨngˆnaaꞌ co̱o̱ˋ jiˋ quiáꞌrˉ lɨ˜ niféengꞌ˜naaꞌr e joˋ cuǿøngˋ e jmeáiñꞌˋ ta˜ jaléꞌˋ e cacuøꞌˊ dseaˋ jiéngꞌˋ i̱ diée˜ i̱ o̱ꞌ jáꞌˉ i̱ jmiféiñꞌˊ do, co̱ꞌ na ꞌlɨbꞌˆ jaléꞌˋ e jo̱, jo̱guɨ e niquiúmꞌˉbre e éerˋ dseeˉ e güɨɨiñˋ có̱o̱ꞌ˜ dseañʉꞌˋ o̱si dseamɨ́ˋ i̱ o̱ꞌ quiáꞌrˉ, jo̱guɨ e joˋ nidǿꞌˉguɨr jmɨꞌøøngˉ jóꞌˋ o̱ꞌguɨ ngu˜ jóꞌˋ ꞌlɨɨ˜ i̱ sɨyáangꞌˇ jmɨꞌøøngˉ.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Co̱ꞌ jalébꞌˋ e júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ na quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ Moi˜ nɨcaꞌɨ́bˋ jaléngꞌˋ dseaˋ quie̱ˊ nifɨˊ quiáꞌˉ guáꞌˉ quiáꞌˉ dseaˋ góoˋooꞌ dseaˋ Israel fɨˊ lacaangˋ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ quíˉiiꞌ e té̱e̱ˉ fɨˊ laꞌúngˉ jee˜ fɨɨˋ laco̱o̱ˋ jmɨɨ˜ mɨ˜ tɨˊ e jmiꞌíngꞌˊnaaꞌ.
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Jo̱ dsifɨˊ mɨ˜ catóꞌˊ e caféꞌˋ i̱ Tiáa˜ do júuˆ quiáꞌrˉ, lajalémꞌˋ i̱ dseaˋ apóoˆ do có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ cǿøngꞌ˜ quiáꞌˉ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, lɨ́ꞌˆ lajaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, casɨ́ɨiñˉ røøˋ e caꞌnáaiñˉ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ i̱ nidsilíingˉ fɨˊ Antioquía có̱o̱ꞌ˜ Paaˉ có̱o̱ꞌ˜guɨ Bernabé e nidsica̱rˊ e jiˋ lɨ˜ to̱o̱˜ júuˆ e casɨ́ɨiñꞌˉ do. Jo̱ caguíñꞌˋ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Judas Barsabás jo̱guɨ jaangˋ i̱ siiˋ Silas, gángˉ dseañʉꞌˋ i̱ niingˉ eáangˊ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Jo̱ lalab féꞌˋ e jiˋ e quie̱ˊ i̱ dseaˋ do mɨ˜ cangolíiñˆ:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Nɨcalɨneb˜ jneaꞌˆ e nɨcaꞌuøøngˋ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ i̱ seengˋ fɨˊ la latɨɨiñˋ yaaiñ˜, jo̱ nɨcangolíiñˆ e nɨcangojmiguíiñˆ ꞌnʉ́ꞌˋ fɨˊ na có̱o̱ꞌ˜ júuˆ quiáꞌrˉ. Jo̱guɨ nɨcajmɨgǿøiñˋ ꞌnʉ́ꞌˋ e dseángꞌˉ ꞌnéˉ e catɨ́ɨmˉbaꞌ e nitó̱ˆnaꞌ li˜ fɨˊ ngúuˊ táangˋnaꞌ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ lɨtɨ́ɨngˋ dseaˋ góoˋooꞌ dseaˋ Israel có̱o̱ꞌ˜ jiuung˜ sɨñʉʉˆ quiáꞌˉ, jo̱ dsʉꞌ jaˋ ꞌnéˉ jmeeˉnaꞌ lajo̱; jo̱guɨ nɨcajmɨgǿøiñˋ ꞌnʉ́ꞌˋ cajo̱ e ꞌnéˉ jmitíˆnaꞌ jaléꞌˋ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ caguieeˉguɨ e cajmeꞌˊ Moi˜.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 — ausente —
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 — ausente —
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Jo̱ nisíingˋnaaꞌ fɨˊ na cajo̱ i̱ Judas Barsabás có̱o̱ꞌ˜guɨ Silas la, jo̱ íbˋ nijmeáꞌˉ ꞌnʉ́ꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ jaléꞌˋ e la cartɨˊ quiníˆnaꞌ na.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Co̱ꞌ lají̱i̱ꞌ˜ e iing˜ Jmɨguíˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ jo̱guɨ jneaꞌˆ cajo̱ e nimɨ́ɨꞌ˜naaꞌ ꞌnʉ́ꞌˋ e joˋ nijméeˆguɨꞌ lají̱i̱ꞌ˜ e ta˜ huɨ̱́ꞌˋ e jiéꞌˋ do:
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Lɨco̱ꞌ ꞌnéˉ e nitʉ́ˆbaꞌ e cøꞌˆnaꞌ ngu˜ jóꞌˋ i̱ nɨcacuøngꞌˊ dseaˋ jaléngꞌˋ i̱ diée˜ i̱ o̱ꞌ jáꞌˉ i̱ jaˋ quɨ́ɨꞌ˜ jmɨɨ˜ jméˉ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ, jo̱ joˋ cøꞌˆnaꞌ jmɨꞌøøngˉ jóꞌˋ o̱ꞌguɨ ngu˜ jóꞌˋ ꞌlɨɨ˜ i̱ sɨyáangꞌˇ jmɨꞌøøngˉ, jo̱guɨ joˋ eeˇnaꞌ dseeˉ e güɨɨngˋnaꞌ có̱o̱ꞌ˜ dseañʉꞌˋ o̱si dseamɨ́ˋ i̱ o̱ꞌ quíiˉnaꞌ. Jo̱ song nʉ́ʉꞌ˜baꞌ jaléꞌˋ e júuˆ la, jo̱baꞌ guiʉ́bˉ niꞌeeˇnaꞌ. Jo̱ lanab jí̱i̱ꞌ˜ lɨ́ɨˊ júuˆ quíˉiiꞌ. Jo̱ güɨlɨseemˋbaꞌ có̱o̱ꞌ˜ e guiʉ́ˉ.”
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Jo̱ dsifɨˊ mɨ˜ calɨꞌíingˆ i̱ dseaˋ quiúungˉ do, cangolíimˉbre có̱o̱ꞌ˜ i̱ Paaˉ do có̱o̱ꞌ˜guɨ Bernabé fɨˊ Antioquía, jo̱ quie̱ˊbre e jiˋ e casíingˋ i̱ dseaˋ neáangˊ fɨˊ Jerusalén do. Jo̱ dsifɨˊ mɨ˜ caguilíiñˉ fɨˊ jo̱, dsifɨˊ lajo̱b caseáiñꞌˋ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ seengˋ fɨˊ jo̱, jo̱ caja̱ꞌˊbre i̱ dseaˋ do e jiˋ do.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Jo̱ mɨ˜ caꞌɨ́ˋ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ e jiˋ do, dsíngꞌˉ calɨꞌiáangˋ dsíirˊ, co̱ꞌ jmangꞌˉ juguiʉ́bˉ féꞌˋ e fɨˊ ni˜ jiˋ do.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Jo̱ co̱ꞌ i̱ Judas Barsabás có̱o̱ꞌ˜ Silas do cangɨ́ɨiñˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ quiáꞌrˉ e eáamˊ tɨɨiñˋ guiarˊ júuˆ quiáꞌˉ dseaˋ do jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ, jo̱baꞌ mɨ˜ caféꞌrˋ júuˆ quiáꞌrˉ, cacuøꞌˊguɨreiñꞌ bíˋ e laco̱ꞌ jáꞌˉguɨ nilíiñꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ juguiʉ́ˉ caꞌɨ́ꞌrˋ júuˆ i̱ dseaˋ gángˉ do, dsʉꞌ jí̱i̱ꞌ˜ i̱ Judas Barsabás do cangángꞌˉtu̱r fɨˊ Jerusalén, jo̱ íbˋ quié̱e̱ˋ juguiʉ́ˉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ Antioquía i̱ caguiéngꞌˊ írˋ do.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 — ausente —
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 — ausente —
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Jo̱ mɨ˜ lɨ˜ cøøngˋguɨ lajo̱, co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ cajíngꞌˉ Paaˉ lala casɨ́ꞌrˉ Bernabé:
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Jo̱ Bernabé lamɨ˜ iiñ˜ nijéiñˉ caléꞌˋ catú̱ˉ i̱ Juan Marcos do.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Jo̱ dsʉꞌ Paaˉ joˋ calɨꞌiiñ˜ faꞌ cajéengˋneiñꞌ do, co̱ꞌ catʉ́ʉˉbiñꞌ do quiáꞌrˉ lamɨ˜ jéengˊguɨ lamɨ˜ caguilíiñˉ fɨˊ co̱o̱ˋ guóoꞌ˜ uǿˉ lɨ˜ se̱ꞌˊ Panfilia, jo̱ joˋ eeˋ cajmɨcó̱o̱ꞌ˜ i̱ Juan Marcos do quiáꞌˉ Paaˉ ni˜ e ta˜ do ie˜ jo̱.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Jo̱ lahuɨ́ɨmˊjiʉ eáangˊ casɨ́ɨngˉ i̱ Paaˉ do có̱o̱ꞌ˜ Bernabé uii˜ quiáꞌˉ i̱ Juan Marcos do. Jo̱ e jo̱ cajméeˋ e casojǿmˉbre quiáꞌˉ rúiñꞌˋ, jo̱ Bernabé cajéeiñˋ i̱ Juan Marcos do, jo̱ cangotáaiñꞌ˜ dsíiˊ co̱o̱ˋ móoˊ, jo̱ cangolíimˉtu̱r la tó̱o̱ˋ ni˜ jmɨñíꞌˆ cartɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Chipre.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Jo̱guɨ i̱ Paaˉ do catǿꞌrˉ i̱ Silas do i̱ cangóˉ có̱o̱ꞌr˜; jo̱ mɨ˜ cangoyúungꞌ˜ jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ caguiarˊ fɨˊ jaguóˋ Fidiéeˇ lají̱i̱ꞌ˜ e ta˜ e nidsilíiñꞌˉ do, jo̱ dsifɨˊ lajo̱b cataiñꞌˉ fɨˊ.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Jo̱ cangolíingˆtu̱r laco̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ se̱ꞌˊ Siria có̱o̱ꞌ˜guɨ lɨ˜ se̱ꞌˊ Cilicia e cuøꞌrˊ bíˋ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ neáangˊ fɨˊ jo̱ e laco̱ꞌ jaˋ nijmɨtúngˉ dsíiñꞌˊ lají̱i̱ꞌ˜ fɨˊ guiʉ́ˉ lɨ˜ nɨteáaiñˉ có̱o̱ꞌ˜ Dseaˋ Jmáangˉ.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.