2 Coríntios 11

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 ¡Jo̱ lana ne˜duuꞌ su nitéꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ e féngꞌˊ áaˊnaꞌ song lɨ́ɨˊ júuˆ í̱i̱ˊ jaléꞌˋ e nifáꞌˉa la! Jo̱ dseángꞌˉ jmeeˉbaꞌ téꞌˋnaꞌ có̱o̱ꞌ˜ jnea˜ jialco̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ e cuǿøngˋ.
1 Ayu anotanot mar kikimin au tur anao i boun koko’aw hai tur te’o na’atube, baise kwa marasika kwabusuruf kwabowabowaka.
2 Jo̱ jnea˜ ɨ́ɨˋbaa ꞌgooˋ quíiˉnaꞌ e jieˊ mɨ˜ jmeeˋnaꞌ jaléꞌˋ e gaˋ. Co̱ꞌ ꞌnʉ́ꞌˋ lɨ́ɨngˊnaꞌ lafaꞌ jaangˋ sɨmɨ́ˆ i̱ jaˋ eeˋ sɨꞌlɨngꞌˆ, jo̱baꞌ nɨcacuǿøˉ jnea˜ ꞌnʉ́ꞌˋ júuˆ quiéˉe e nijéenˉn ꞌnʉ́ꞌˋ e lafaꞌ nicúungꞌ˜naꞌ guóoˋnaꞌ dseángꞌˉ có̱o̱ꞌ˜ jaamˋ dseañʉꞌˋ, jo̱ i̱ dseañʉꞌˋ íˋ, íbˋ Dseaˋ Jmáangˉ.
2 Ayu kwa isa abi’o’orot, boun God ebi’o’orot na’atube, kwa i boun babin biyan numin orot ta’imon bai’awanin isan hi’omatan na’atube nati i Keriso akisin.
3 Jo̱ dsʉꞌ jnea˜ ꞌgóꞌˋbaa e nilɨgøøngˋ ꞌnʉ́ꞌˋ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e ɨˊ óoˊnaꞌ, jo̱ jaléꞌˋ e jo̱ nijméˉ e niꞌnángˋnaꞌ e jmiféngꞌˊnaꞌ Dseaˋ Jmáangˉ e guiʉ́ˉ óoˊnaꞌ jo̱guɨ e ngocángˋ óoˊnaꞌ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ calɨ́ꞌˉ i̱ mɨꞌˋ do cajmɨgøøngˋneꞌ Eva ie˜ malɨɨ˜ do.
3 Ayu i abirubir kwa a not boro ni’afiy abistan Eve biyanamaim mamatar boro kwa biyamaim namatar. Kok i so’ob kwanekwan, naatu i iwa’an Eve God fanan sair naatu bowabow kakafin sinaf, imih nati baifufuwenayah boro kwa hinifuwi naatu hinifuwen anot hini’a’afiy saise kwa boro men kafa’imo Keriso akisinamo kwanitumitumimih
4 Co̱ꞌ ꞌnʉ́ꞌˋ jmooˋbaꞌ téꞌˋnaꞌ e iáangˋ óoˊnaꞌ có̱o̱ꞌ˜ lɨ́ꞌˆ doñiˊ i̱i̱ˋ dseaˋ i̱ guiéeˊ féꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ i̱ jiéngꞌˋguɨ laco̱ꞌ Jesús lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ e júuˆ e nɨcaguiሠjneaꞌˆ jee˜ ꞌnʉ́ꞌˋ; jo̱guɨ e guiʉ́ˉ óoˊbaꞌ íingꞌ˜naꞌ jmɨguíˋ e jiéꞌˋ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ e Jmɨguíˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e nɨcaꞌíingꞌ˜naꞌ do; jo̱guɨ íingꞌ˜naꞌ cajo̱ júuˆ e jiéꞌˋguɨ quiáꞌˉ jial laangˋ dseaˋ jee˜ jaléꞌˋ dseeˉ quiáꞌrˉ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ e nɨcaꞌíingꞌ˜naꞌ do.
4 Anayabin sabuw afa hinan naatu Jesu isan hinabinan men boun aki abibinan na’at. Anunin ta kwanab men boun aki abaib na’at o tur gewasin men boun kwanonowaramaim tebibinanumih, hamehamen maiyow kwa boro mar ta’imon kwanab.
5 Jo̱ dsʉꞌ jnea˜ jaˋ ɨˊ dsiiˉ faꞌ e uǿngˉguɨ́ɨ laco̱ꞌ i̱ dseaˋ i̱ jíngꞌˉ e lɨ́ɨiñˊ dseaˋ cǿøngꞌ˜ i̱ sɨ́ɨngˋ Dseaˋ Jmáangˉ cuaiñ˜ quiáꞌrˉ có̱o̱ꞌ˜ i̱ güɨtáangˉ ꞌnʉ́ꞌˋ do.
5 Baise anotanot ayu i ai gewasin kwanekwan men boun kob abarayah wabih gagamih gewasih na’atube.
6 Jo̱ nañiˊ faꞌ jnea˜ jaˋ tɨ́ɨnˋn fáꞌˉa júuˆ jloꞌˆ mɨ˜ guiaaˉ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ, jo̱ dsʉꞌ jaˋ lɨ́ɨnˊn lajo̱ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e tɨɨnˉ ngánꞌˋn. Jo̱ ꞌnʉ́bꞌˋ dseaˋ nɨcañíiˉnaꞌ e lajo̱b lɨ́ɨˊnaaꞌ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e nɨcajméˉnaaꞌ jee˜ ꞌnʉ́ꞌˋ.
6 Ayu tur ao’o i boun kek sosof hai tur te’o na’atube, baise ayu auru not so’ob ema’am, aki ef etei bebeyanamaim ao kwanowar sawar.
7 Jo̱ jaˋ ɨ́ˆ áaˊnaꞌ e cajméˉe e gaˋ dsʉꞌ uíiꞌ˜ e jaˋ cacá̱ˋa̱ jí̱i̱ꞌ˜ caꞌíꞌˋ ie˜ lamɨ˜ caguiáˋa jee˜ ꞌnʉ́ꞌˋ e júuˆ quiáꞌˉ jial laangˋ dseaˋ jee˜ jaléꞌˋ dseeˉ quiáꞌrˉ, co̱ꞌ ie˜ jo̱, jnea˜ cajgiaang˜ ꞌñiáꞌˋa fɨˊ quiníˆnaꞌ e laco̱ꞌ ꞌnʉ́ꞌˋ casángꞌˊnaꞌ yʉ́ꞌˆguɨ.
7 Ayu taiyuwu anayara’iyu naatu kwa anabora’ahi Regah ana tur gewasin baiyan en anabinan nati i bowabow kakafin?
8 Co̱ꞌ jnea˜ nɨcaꞌíinꞌ˜n cuuˉ e nɨcacuøˊ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ seengˋ fɨˊ lɨ˜ jiéꞌˋ e laco̱ꞌ seaˋ e jmáanꞌ˜n ta˜ lajeeˇ e jmooˋ ta˜ fɨˊ quiníˆnaꞌ.
8 Ayu Kirisiyan sabuw afa biyahine kabay abai kwa baibaisi isan, kwanotanot ayu abainuwih?
9 Jo̱ lajeeˇ e cataan˜n jee˜ ꞌnʉ́ꞌˋ lɨɨm˜ eeˋ calɨꞌnéˉe, jo̱ dsʉꞌ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ ꞌnʉ́ꞌˋ lɨɨng˜ eeˋ camɨ́ɨꞌ˜ɨ, co̱ꞌ mɨ˜ cagüɨlíingˉ jaléngꞌˋ dseaˋ rúꞌˋnaaꞌ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ i̱ seengˋ fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Macedonia, íˋbingꞌ i̱ cacuøꞌˊ jnea˜ jaléꞌˋ e ꞌnéˉe. Dsʉco̱ꞌ jnea˜ cajméˉe úungˋ e jaˋ eeˋ camɨ́ɨꞌ˜ɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e ꞌnéˉe, jo̱guɨ dseángꞌˉ lajo̱b nijmee˜guɨ́ɨ cajo̱ e jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ jaˋ eeˋ nimɨ́ɨꞌ˜ɨ ꞌnʉ́ꞌˋ.
9 Bairit tama’am ana mar ayu au kok sawar bain nowau matar isan, men kafa’imo yait ta aiwowa’ani. Anayabin teitit no Masedonia’ane hinanan sawar abistanawat akokok etei’imak anafofonin abai. Ayu boro taiyuwu bit ana’abar naatu boro na’atuka anasinaf anan.
10 Jo̱ uíiꞌ˜ e dseángꞌˉ eáamˊ nɨta˜ dsiiˉ e cuíiˋbaa jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, jo̱baꞌ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ dseaˋ i̱ seengˋ fɨˊ latøøngˉ lɨ˜ se̱ꞌˊ Acaya cuǿøngˋ líˋ jníñˉ quiéˉe e eáangˊ iáangˋ dsíiˊ dsʉꞌ uíiꞌ˜ e jaˋ mɨˊ camɨ́ɨꞌ˜ɨ ꞌnʉ́ꞌˋ jaléꞌˋ e ꞌnéˉe.
10 Keriso ana turobe ayu wanawana’umaim ema’am. Ayu ao’omatani, iti ora’ara’at boro men kafa’imo awau nafot iti tafaram Akaiya wanawanan.
11 Jo̱ ¿jialɨꞌˊ fáꞌˉa lala lɨ́ɨngˉ ꞌnʉ́ꞌˋ? ¿Su e ɨˊ áaˊnaꞌ e jaˋ ꞌneáanˋn ꞌnʉ́ꞌˋ? ¡U̱˜, dseángꞌˉ o̱ꞌ lajo̱! ¡Co̱ꞌ ñibˊ Fidiéeˇ e eáamˊ ꞌneáangˋ jnea˜ ꞌnʉ́ꞌˋ!
11 Aisimamih? Anayabin ayu men kwa abiyabuwi? God so’ob ayu kwa abiyabuwi.
12 Jo̱ dseángꞌˉ mɨˊ ꞌnooˋbɨ nijmee˜e jí̱i̱ꞌ˜ laco̱ꞌ jmóoˋo jee˜ ꞌnʉ́ꞌˋ, jo̱ lajo̱baꞌ jaˋ nicuǿøˆø fɨˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ ngɨˊ ꞌnóꞌˊ uiing˜ jial e nijmiꞌiáangˋ dsíirˊ jí̱i̱ꞌ˜ laco̱ꞌ e iáangˋ dsiˋ jneaꞌˆ.
12 Ayu boun abistan abowabow boro na’atuka anabow anan. Saise ayu bowabow iti na’atube anabowabow i baifufuwen bai’obaiyenayah anarufutih. Hai yabih en isah hinao’ra’ara’at naatu asir hinao i mi’itube tebowabow aki bairi ta’imon abowabow.
13 Co̱ꞌ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ íˋ lɨco̱ꞌ ngɨrˊ jmóorˋ ta˜ jmɨgǿøngˋ dseabˋ, dsʉco̱ꞌ ngɨrˊ féꞌrˋ e lɨ́ɨiñˊ dseaˋ i̱ casíingˋ Dseaˋ Jmáangˉ cuaiñ˜ quiáꞌˉ, jo̱ dsʉꞌ o̱ꞌ jáꞌˉ e lɨ́ɨiñˊ lajo̱.
13 Anayabin sabuw nati na’atube i turabarayah baifufuwenayah, i hai bowabow isan i taiyuwih tebifufuwen. Naatu taiyuhiwat tesisinaf hai itinin i boun Keriso ana turabarayah na’atube.
14 Jo̱ dsʉꞌ jaˋ dsigáˋ dsiˋnaaꞌ e jmóorˋ lajo̱, dsʉco̱ꞌ ꞌñiaꞌˊ fii˜ i̱ ꞌlɨngꞌˆ i̱ siiˋ Satanás cajo̱, jmángꞌˋ ꞌñiaꞌrˊ e lɨ́ɨiñˊ lafaꞌ jaangˋ ángel i̱ jɨngꞌˋ i̱ casíingˋ Fidiéeˇ.
14 Naatu nati men tanakasiy! Satan karam taiyuwin nabotabir marakaw ana tounamatar, itininabe namatar.
15 Jo̱ jaˋ ꞌnéˉ faꞌ e nidsiꞌgáˋ dsiˋnaaꞌ cajo̱, co̱ꞌ lajo̱b lɨ́ɨngˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ jmooˋ ta˜ quiáꞌˉ fii˜ i̱ ꞌlɨngꞌˆ; co̱ꞌ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ íˋ jmángꞌˋ yaaiñ˜ e lɨ́ɨiñˊ dseaˋ guiúngˉ. Jo̱ dsʉꞌ niguiéebˊ jmɨɨ˜ mɨ˜ niꞌíñꞌˋ iihuɨ́ɨˊ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ catɨ́ɨngˉ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e jmóorˋ do.
15 Isan imih aki men akakasiy Satan ana akir wairafih i taiyuwih hibotabirih akir wairafih hai yawas gewasih na’atube himamatar. Mar yomanin mi’itube hai bowabowamaim hisisinaf imaim boro baimakiy hinab.
16 Jo̱ fɨ́ɨˉtú̱u̱ ꞌnʉ́ꞌˋ caléꞌˋ catú̱ˉ e jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ ꞌnʉ́ꞌˋ niꞌɨ́ˆ áaˊnaꞌ e jnea˜ jaˋ røøˋ líꞌˆi; jo̱ dsʉꞌ song lajo̱bɨ ɨˊ áaˊnaꞌ e lɨ́ɨnˊn, jo̱baꞌ cuǿøꞌ˜naꞌ jnea˜ fɨˊ e nifǿnꞌˆn ꞌnʉ́ꞌˋ laco̱ꞌguɨ féꞌˋ jaangˋ dseaˋ i̱ lɨ́ɨngˊ lajo̱, jo̱ lajo̱baꞌ cuǿøngˋ e nijmee˜ jnea˜ e ráanˉn capíꞌˆ.
16 Ayu ibanak ao maiye! Men yait ta nanot ayu au not meyemeye narouw. Baise kwa iti na’atube kwananotanot na’at, basit kwanabuwu ayu i au not en, saise mar kafa’i ayu anaora’ara’at.
17 Jo̱ dsʉꞌ e jmɨráangˆjiʉ ꞌñiáꞌˋa la jmóoˋo lajo̱ e lafaꞌ jaˋ røøˋ líꞌˆbaa jo̱ dsʉꞌ o̱ꞌ laco̱ꞌ ta˜ quiʉꞌˊ Fíiˋnaaꞌ Dseaˋ Jmáangˉ e nijmee˜e.
17 Anamaramaim ora’ara’aten ana tur anao i men Regah ana kokomaim ayu ao’omih, iti tur i hai not meyemeye hai tur.
18 Dsʉco̱ꞌ fɨ́ɨmˊ dseaˋ seeiñˋ e jmɨráangˉ yaaiñ˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e tɨɨiñˋ ngáiñꞌˋ fɨˊ jmɨgüíˋ la, jo̱baꞌ lajo̱b nijmɨráangˆ ꞌñiáꞌˋ jnea˜ cajo̱.
18 Baise sabuw afa abistan hisisinaf isan hina’ora’ara’at na’at, ayu auman boro anao ra’ara’at.
19 Jo̱ e jábꞌˉ e eáangˊ jmɨ́ɨˋ ꞌnʉ́ꞌˋ, jo̱ dsʉꞌ jmooˋbaꞌ téꞌˋnaꞌ e iáangˋ óoˊnaꞌ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ jaˋ røøˋ líꞌˆ,
19 Kwa taiyuw i notayah anababatun, naatu imih sabuw hai not meyemeye bairi yasisiramaim kwabita’ay.
20 jo̱guɨ jmooˋbaꞌ téꞌˋnaꞌ cajo̱ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ quiʉꞌˊ ꞌnʉ́ꞌˋ ta˜ e nijméeˆnaꞌ ta˜ fɨˊ quinirˇ, o̱si e jmɨꞌɨ̱́ꞌrˉ jaléꞌˋ e seaˋ quíiˉnaꞌ, o̱si e jmɨgǿøiñˋ ꞌnʉ́ꞌˋ, o̱si e jaˋ jíiꞌr˜ ꞌnʉ́ꞌˋ, o̱si e jmáiñꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ gaˋ é.
20 Na’atube sabuw afa bairi kwaita’ay dibur kwamatar, taiyuwin kususur wan i’iyon o yumat ifafar.
21 Jo̱ dsʉꞌ ɨꞌˋ lɨ́ɨmˉbaa e nifɨ́ɨˆɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e jneaꞌˆ jaˋ calɨseáˋ bíˋ quíˉnaaꞌ faꞌ cajmóˆnaaꞌ lajo̱ có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉ́ꞌˋ.
21 Ayu au biya’ohow, nati isan i anababatun ririmit sawar sinaf isan na’atube atao kwatanowar.
22 Co̱ꞌ jmɨráangˉ yaang˜ i̱ dseaˋ íˋ dsʉꞌ uíiꞌ˜ e lɨ́ɨiñˊ dseaˋ hebreo, jo̱ dsʉꞌ lajo̱b lɨ́ɨngˊ jnea˜ cajo̱; jo̱guɨ jmɨráangˉ yaaiñ˜ dsʉꞌ uíiꞌ˜ e lɨ́ɨiñˊ dseaˋ Israel, jo̱ dsʉꞌ lajo̱b lɨ́ɨngˊ jnea˜ cajo̱; jo̱guɨ jmɨráangˉ yaaiñ˜ dsʉꞌ uíiꞌ˜ e lɨ́ɨiñˊ sɨju̱ˇ ꞌlɨɨ˜ yʉ́ʉꞌ˜ Abraham, jo̱ dsʉꞌ lajo̱b lɨ́ɨngˊ jnea˜ cajo̱.
22 I anababatun Hebrew ma’anih? Ayu auman Hebrew orot. I Israel sabuw? Ayu auman Israel orot. I Abraham ana a’agir sabuw? Ayu auman Abraham ana agir orot.
23 Jo̱guɨ i̱ dseaˋ íˋ jmɨráangˉ yaaiñ˜ e jmóorˋ ta˜ e nɨcangɨ́ɨiñˉ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ, jo̱ dsʉꞌ jnea˜guɨ eáangˊguɨ jmóoˋo e ta˜ e nɨcangɨ́ɨnˋn quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ laco̱ꞌguɨ i̱ dseaˋ íˋ; jo̱ dsʉꞌ fáꞌˉa lana lafaꞌ féꞌˋ jaangˋ dseaˋ i̱ jaˋ røøˋ líꞌˆ. Dsʉco̱ꞌ jnea˜ eáangˊguɨ nɨcajméˉe e ta˜ jo̱ laco̱ꞌguɨ i̱ dseaˋ íˋ, jo̱guɨ jmiguiʉˊguɨ ya̱ꞌˊ nɨcajníingˊ dseaˋ jnea˜ fɨˊ dsíiˊ ꞌnʉñíˆ laco̱ꞌguɨ i̱ dseaˋ íˋ, jo̱guɨ eáangˊguɨ nɨcabǿøngˉ dseaˋ jnea˜ laco̱ꞌguɨ i̱ dseaˋ íˋ, jo̱guɨ cajo̱ jmiguiʉˊguɨ ya̱ꞌˊ jiʉ˜ jaˋ mɨˊ cajúnˉn.
23 Iban Keriso ana akir sabuw? Iti tur ao’o ana nowarin i boun hai not en te’o na’atube. Baise ayu i akir wairafu gewasu men i na’atube! Ayu abow atetebon, ayu mar moumurin maiyow dibur arun, mar moumurin maiyow murab fokarinamaim hiwabiru, naatu mar moumurin maiyow kafa’imo hita’asbunu. Anayabin ayu Keriso isan abowabow.
24 Jo̱ lajeeˇ ꞌñiáˋ néeꞌ˜ cabǿøngˉ dseaˋ judío jnea˜ guiguiˊ dsíˋ ñʉ́ˉ ya̱ꞌˊ có̱o̱ꞌ˜ ꞌnii˜.
24 Mar etei five Jew hai ukwarih hibuwu hirabu. Mar ta’ita’imon hirarabu etei 39 biyau hitatakiyakiy hiruruseben.
25 Jo̱guɨ ꞌnɨˊ ya̱ꞌˊ cabǿøiñˉ jnea˜ có̱o̱ꞌ˜ sɨɨˉ, jo̱guɨ co̱o̱ˋ ya̱ꞌˊ casɨꞌlóꞌrˋ jnea˜ cu̱u̱˜. Jo̱guɨ ꞌnɨˊ ya̱ꞌˊ cangoꞌangꞌˊ móoˊ fɨˊ lɨ˜ iuunˉ, jo̱guɨ co̱o̱ˋ ya̱ꞌˊ cangongɨɨn˜n e cajá̱a̱ˋa̱ fɨˊ ni˜ jmɨñíꞌˆ lajeeˇ co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ jo̱guɨ co̱o̱ˋ uǿøˋ.
25 Mar tounu ayu auramaim hirabu naatu mar ta’imon kabayamaim hirouwou’uru, mar tounu wa tafofor riy yan are naatu veya ta’imon anafofonin riy yan ain earuwu aremor. |alt="Paul stoned" src="cn01965B.tif" size="col" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2 Corinthians 11.25"
26 Jo̱guɨ eáamˊ nɨcajméˉe ta˜ ngɨˊ, jo̱guɨ eáamˊ nɨcalɨdseáangꞌ˜ seenˉ mɨ˜ cuóoꞌ˜o jaléꞌˋ guaˋ jo̱guɨ mɨ˜ jínꞌˊn jaléngꞌˋ ɨ̱ɨ̱ˋ jo̱guɨ mɨ˜ seenˉ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ góoˊo có̱o̱ꞌ˜guɨ mɨ˜ seenˉ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ lɨ́ɨngˊ lajo̱. Jo̱guɨ lajo̱bɨ nɨcalɨdseáangꞌ˜ seenˉ fɨˊ lacaangˋ góoˋ dseaˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ lacaangˋ jee˜ móꞌˋ jo̱guɨ lacaangˋ fɨˊ ni˜ jmɨñíꞌˆ. Jo̱guɨ nɨcalɨdseáamꞌ˜bɨ seenˉ cajo̱ fɨˊ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jmɨcaang˜ e lɨ́ɨiñˊ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ.
26 Ayu mar moumurin maiyow efamaim aremor kakafih isou himatar, harew gagamih hititit kafa’imo ata’atomatom atamorob, naatu bainoyah kafa’imo hitarabu hitabainuwu. Ayu taiyuwu au sabuw Jew ma’anih naatu Ufun Sabuw kafa’imo hitarabu hiti’a’afiyu, bar oto’otowen gagamin wanawanan ama’am kafa’imo hitarabu, naatu arar yan anan kakafin kafa’imo atatita’ur, riy yan kafa’imo ata’atomatom ata morob, naatu taituwat baifufuwenayah kafa’imo hitarabu hiti’a’afiyu.
27 Jo̱ eáangˊ nɨcajméˉe ta˜ iiˋ, jo̱guɨ huɨ́ɨngˊ nɨcangojéeˊ quiéˉe, jo̱guɨ jmiguiʉbˊ ya̱ꞌˊ jaˋ mɨˊ calɨseáˋ fɨˊ quiéˉe faꞌ e güɨɨnˉ laco̱ꞌ sɨꞌíˆ, jo̱guɨ nɨcamóˉbaa ooˉ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e gǿꞌˋø jo̱guɨ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ jmɨɨˋ e gúꞌˋu, jo̱guɨ jmiguiʉbˊ ya̱ꞌˊ nɨcajá̱a̱ˋa̱ e jaˋ mɨˊ cagǿꞌˋø iiˉ, jo̱guɨ nɨcangongɨ́ɨmˉbaa iihuɨ́ɨˊ mɨ˜ tɨˊ ji̱i̱ˋ güíiˉ, jo̱guɨ nɨcangongɨ́ɨmˉbaa iihuɨ́ɨˊ cajo̱ uíiꞌ˜ e jaˋ seaˋ sɨ̱́ꞌˋɨ̱.
27 Foyab atatarakair naatu bowabow fokarih maiyow wanawanah arun abow. Gugumin wanawanah men ainu’in gewas, naatu harewamih sikou mamah naatu bayumih amorob, yakukur eanu naatu biyau asire ain.
28 Jo̱ o̱ꞌ có̱o̱ꞌ˜ jí̱i̱ꞌ˜ e na eáangˊ huɨ́ɨngˊ nɨcangojéeˊ quiéˉe, co̱ꞌ eáangˊ huɨ́ɨngˊ dsijéeˊ quiéˉe laco̱o̱ˋ jmɨɨ˜ uii˜ e guiing˜ dsiiˉ jial seengˋ lajaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ.
28 Sawar afa isou himatar, baise boro men anao kwananowar. Ayu mar etei fokarin maiyow airi abitar baise au not gagamin i Kirisiyan sabuw isah anotanot mi’itube hibow tenan.
29 Jo̱ song i̱ lɨɨng˜ dseaˋ quiáꞌˉ Dseaˋ Jmáangˉ jaˋ quɨ́ɨꞌr˜ jmɨɨ˜ có̱o̱ꞌ˜ e ta˜ e nɨcangɨ́ɨiñˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ, jo̱baꞌ lafaꞌ lajo̱b lɨ́ɨngˊ jnea˜ cajo̱. Jo̱guɨ song i̱ lɨɨng˜ i̱ dseaˋ laꞌíˋ cajméerˋ e catǿngꞌˋ jaangˋguɨ dseaˋ rúiñꞌˋ fɨˊ ni˜ dseeˉ, jo̱baꞌ eáamˊ nilɨguíinˉn.
29 Anamaramaim yait eriririm, ayu men ariririm, naatu yait ta bowabow kakafin bonawiy isisinaf, ayu wanawana’umaim men ea’earah o so’aso’ar eyey.
30 Jo̱ song seabˋ uiing˜ e nijmɨráangˉ ꞌñiáꞌˋa, jo̱baꞌ lajo̱b nijmee˜e có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e cuøˊ li˜ e jaˋ quɨ́ɨꞌ˜ɨ jmɨɨ˜ jmóoˋo.
30 Ayu anao ra’ara’at na’at, basit sawar abistanamaim iwa’an ariririm boro ni’obaiyu ana’ora’ara’at.
31 Jo̱ Fidiéeˇ, i̱ lɨ́ɨngˋ Tiquiáꞌˆ Fíiˋnaaꞌ Dseaˋ Jmáangˉ, íˋbingꞌ i̱ catɨ́ɨngˉ nijmiféngꞌˊnaaꞌ carˋ ngongɨ́ɨˋ jmɨɨ˜, jo̱guɨ dseaˋ íbˋ dseaˋ nɨñiˊ røøˋ cajo̱ e jmangꞌˆ júuˆ jáꞌˉbaꞌ nɨcafáꞌˉa.
31 God naatu Regah Jesu Keriso Tamah i wabin tanabora’ara’ah wanatowan! God so’ob ayu men abifuwen.
32 Jo̱ ie˜ mɨ˜ cataan˜n fɨˊ Damasco, i̱ dseata˜ i̱ quiʉꞌˊ ta˜ fɨˊ jo̱ i̱ jmooˋ ta˜ quiáꞌˉ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ i̱ siiˋ Aretas do, casíiñꞌˋ ꞌléeˉ quiáꞌrˉ fɨˊ tɨɨˉ jnɨ́ˆ e lɨ˜ siꞌˊ iáˋ cu̱u̱˜ e siꞌˊ lacúngꞌˊ e fɨɨˋ do e laco̱ꞌ jaˋ nicuǿrˉ fɨˊ e nijúuˇu, co̱ꞌ lamɨ˜ iiñ˜ e nisáiñꞌˊ jnea˜ jo̱ nitǿørˋ jnea˜ fɨˊ dsíiˊ ꞌnʉñíˆ.
32 Anamaramaim ayu Damascus hihirfutu ama’am, aiwob orot Aretas gawan gagamin sorodiy sabuw uwih bar oto’otowen wabin Damasenes ana etawan awan hima’uh hima hikakaif. Ayu atatitit hitabuwu hitafatumu isan.
33 Jo̱ dsʉꞌ calɨsémˋ dseaˋ i̱ cajgiáangˉ jnea˜ fɨˊ dseꞌˋ e iáˋ cu̱u̱˜ quiáꞌˉ e fɨɨˋ do e iuunˉ fɨˊ co̱o̱ˋ dsíiˊ ꞌmatáˆ, jo̱ lajo̱baꞌ calɨ́ꞌˉɨ e caláanˉn fɨˊ jaguóˋ i̱ dseata˜ do.
33 Baise kaifetamaim hiwanu faf ana sou’uwat murabamaim hiruru ara’iy naatu uman wanawananane asorabon abihir. Paul kaifet wanawanan hiruru ere’er|alt="Letting Paul down in basket" src="CN01937b.TIF" size="col" loc="2Co 11.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="11.33"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.