Gênesis 47

Apanlli Kuku (CBUNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Osiysha parawash pang' kuseeru, Ichee, natunaacha apap Kanaanamand tsap káyashinusin, ashpari zuwanlltamti na Ngusenash tsap kuseenllina. Maachiri ashpari chinutam opeeja, wakaratam yushindaranganaya, tárangiya.
1 José foi ver o faraó e lhe disse: “Meus pais e meus irmãos chegaram da terra de Canaã. Trouxeram seus rebanhos, seu gado e todos os seus bens, e agora estão na região de Gósen”.
2 Osiysha zoonllee 5 ipuseeru, Kurak zuwanlleetsi waani pangap átu, kurakash pang' yapshturangiya.
2 José levou consigo cinco de seus irmãos e os apresentou ao faraó.
3 Kuraksha, Zuwaa, ¿siy maypanis tarawaztakus taaksa? tárangu, uwshtisin, Kurakaa, iy tputsini chinuzpantanicha. Opeejaa chinukuni taakaniya, watam pachirini uru chinuzpan taaranguwa.
3 “Em que vocês trabalham?”, o faraó perguntou aos irmãos. Eles responderam: “Nós, seus servos, somos pastores, como nossos antepassados.
4 Na ningsha shiyash tsapunish taamaam kusaranganiya. Watam Kanaanash tsap iwariz maringarangu, marizimun tsipakchuni, na ningsha kusaraniya. ¿Yapshtaja opeejareetsini yanungaychini? Anoomcha na shiyaatssha mashkashiniya. ¿Shiy amaksha? ¿Iyaam nish Ngusenaa tsap panachtatazish? táranganaya.
4 Viemos morar no Egito por algum tempo, pois não há pastagem para nossos rebanhos em Canaã. A fome é terrível naquela região. Por isso, pedimos sua permissão para morar na região de Gósen”.
5 Kuraksha: Osiyaa, Na aparish, zuwanlltamtish shiyash taamani atusin kusataranganaya.
5 Então o faraó disse a José: “Agora que seu pai e seus irmãos estão com você,
6 Ashiriya, shiyshat shaana tsap Ngusenaa panangcha. Mishat, nuwshat shiyaa táchinllpa; Yuw zuwanllish chinuzee kapung ksutamaam yasaru an nuwaatssha chini ksutamapan taachiya, kurak Osiyaa tárangiya.
6 escolha qualquer lugar em todo o Egito para morarem. Dê-lhes a melhor terra do Egito. Que vivam na região de Gósen. Se você descobrir entre eles homens capazes, coloque-os para cuidar de meus rebanhos”.
7 Osiy wapareetstam kurakash pang' yapshturangiya. Akopsha kurakaa tasaseeru, tsapush much timuchta ashirangu,
7 Em seguida, José trouxe seu pai, Jacó, e o apresentou ao faraó. E Jacó abençoou o faraó.
8 kuraksha, Ichee, ¿shiy wanipsha masachirish taara? tárangu,
8 “Quantos anos o senhor tem?”, perguntou o faraó.
9 Akopshat: Na kizpur wachinaranguri, masachiri 130 taariya. Nuw ximpaniriti taakina. Yap zandki ambeew xixtarashin ashkina. Itaru, aship ashiranguri, nuwaam zapan taxarashish taarangiya. Itaru, nuw pachiri zitaminaw nuwamand aranginasha kizpureew wachinaw taaranganaya, tárangiya.
9 Jacó respondeu: “Tenho andado por este mundo há 130 árduos anos. Comparada à vida de meus antepassados, minha vida foi curta”.
10 Ashiriya, tsiyatsis iwaparamchusin, Akoparinshtini punirpatari: Kurakaa, Xamachi, táyaru, shitungarangiya.
10 Então Jacó abençoou o faraó novamente antes de deixar a corte.
11 Osiysha yuwaa kurak tárangu anuritam tuminurangiya. Wapareem, zoonlleemtam tsap Ngusenaa kizpur wanasiri anoo yakat Ramsisanungiri panarangiya.
11 José deu a seu pai e a seus irmãos a melhor terra do Egito, a região de Ramessés, e os acomodou ali, conforme o faraó havia ordenado.
12 Sheeru, anumun watungasheemsha ashparitam wipamaritamsin maritamaam panarangiya. Katungtsee yáyaru, zoonlleemaw minoom ashpatam, minoomsha ashpatam sheeru tatsamooru panarangiya.
12 José também providenciou mantimentos para seu pai e seus irmãos, em quantidades proporcionais ao número de seus dependentes, incluindo as crianças pequenas.
13 Anpursha Ijiptosh tsap tirikoo tatsumkitaatssin, nda kxunarangiya. Kanaanashsha tsap ashirangtamta. Ichingaru tsapurnas iwariz maringarangiya. Tputs marizimun pakchim tsipamaam pishtaranganaya.
13 A essa altura, a escassez era tanta que se esgotaram todos os mantimentos, e havia gente passando fome em toda a terra do Egito e de Canaã.
14 Ashirucha, Osiysha yuwaam tputs watungash pishtarangu anoomaw tirikoo tupaxanxarangu, kurikee zapan yáta, yáta ashirangu, parawashsha pang' xanatarangiya.
14 Com o tempo, vendendo cereais para o povo, José arrecadou todo o dinheiro do Egito e de Canaã e o depositou no tesouro do faraó.
15 Amb ashirangsin, Ijiptoshuch tputs ichingarusin urkiree tuchingaranganaya. Kanaanshuchtam tputs waanaatsi urkiree tuchingaranganaya. Ashirucha, Osiyash pang' kuseersin, Kurakaa, ¿tamaycheezini? Kurikirini nduniwa. ¿Ndusha iyaa nayanikish? ¿Tamareeja shiy parush, iysha tsipachini? Ndunnaa iyaam katungshini panakush, uru marizimun tsipachiniya, táranganaya.
15 Quando acabou o dinheiro do povo do Egito e de Canaã, todos os egípcios foram implorar a José: “Não temos mais dinheiro! Mas, por favor, dê-nos alimento, ou morreremos de fome diante dos seus olhos!”.
16 Osiysha, Zuraktischa. Kurikireetsis tuchingarangpasa. Itaru, watam chinis taaruwa. Nuwaamsha chineetsis panakamchus, nuwshat anumand siyaam katungtsee panachintspa, tárangiya.
16 José respondeu: “Visto que seu dinheiro acabou, tragam-me seus animais. Eu lhes darei alimento em troca”.
17 Ashirucha, uwshtisin anuritam chinoo, kapaachu, opeeja, kaapra, wakara, burru, ashiru putaranganaya. Sheersin, anpasha katungtseem paxanxaranganaya. Ambiri ashkusin, ichingarusin anuri masach taaranganaya.
17 Então eles entregaram seus animais a José em troca de alimento. José lhes forneceu mantimentos para mais um ano em troca de seus cavalos, rebanhos de ovelhas, bois e jumentos.
18 Ashiriya, an masach tushiyramchu, anush chinootsshitisin tuchingarangsin, yusur Osiyash kuseersin, Kurakaa, shiyaa itsinsaruni kamankiniya. Nda ngutani ngichkuni atiniya. Kurikeetsima tuchingaranguni, naachsha in chineetsshitini tuchingeeniya. Ashiriya ¿maypashtaja katungsheemani paxanxeechinee? Ashpiri maachiritaatsini chingayaniwa. Na mzarimarishtini, mishat yaana nutsini ashpanandamarisha taariya.
18 Mas aquele ano chegou ao fim e, no ano seguinte, o povo voltou a José, dizendo: “Não podemos esconder a verdade. Nosso dinheiro acabou, e nossos rebanhos e gado lhe pertencem. Não nos resta coisa alguma para oferecer além de nosso corpo e nossas terras.
19 Iy ngutani tsipakchuni, ¿chakaja iyaam mzareemani tarawaztach? Ashiri, parawaamsha muchchur taachinipa. Shiyshat iyaam tirikoo wach panakchus, iyshat anoo tatsumchinipa. Ashkuni, kurakaamsha tarawaztakuni taachiniya, táranganaya.
19 Por que morreríamos de fome diante dos seus olhos? Compre nossas terras em troca de mantimento; oferecemos nossas propriedades e a nós mesmos como servos do faraó. Dê-nos cereais para que vivamos e não morramos, e para que a terra não fique vazia e desolada”.
20 Ashirucha, Osiysha anuritam, ayu, tárangu, Ijiptoshchee tputs mazar ashpiri parawaam watsapun paxanxarangiya. Marizimun tsipakchusin, watsapuneetssha tupaxanxaranganaya.
20 Assim, José comprou toda a terra do Egito para o faraó. Todos os egípcios venderam seus campos, pois a fome era terrível, e em pouco tempo todas as terras passaram a ser propriedade do faraó.
21 Amb ashirangsin, Ijiptoshuch tputs ichingarusin, parawaamsha muchchur kinaranganaya.
21 Quanto ao povo, José os tornou todos escravos, de uma extremidade do Egito à outra.
22 Itaru, apanllputsshitisin urkar mapiyrsin taaranganaya. Watam paraw katungtsee ichingaru zar panaranguwa. Ashirucha, mazaree nda tupaxanxamaam zandaranganaya.
22 As únicas terras que ele não comprou foram as dos sacerdotes. Eles recebiam do faraó uma porção regular de mantimentos, por isso não precisaram vender suas terras.
23 Zapish sin sinarangshat, Osiy tiptsiree: Natunaa nuw na siyaa tsapunis paxanxaranginawa. Na kurakshatanda watsapuni. Siysa anoo tarawaztangtsa; nuw tatsumsheemis panachintspa.
23 Então José disse ao povo: “Hoje eu comprei vocês e suas terras para o faraó. Em troca, fornecerei sementes para cultivarem os campos.
24 Ashirucha, nuwsha siyaa itsinsari atina. Mzarshis pusaramchus, siysat kurakaam watsapunimand ashpatam wanusee panangtsa. Napaz zameetpa tsumb pusakchus, ashiri kurakaamsha anchich minumtam tsumb yáyarus panangtsa. Amb ashkachus, ipunpunaroomsha tsumb ituchku an saamatarisha katungtseemis, ipareemis, maachiritaamtamtis, kchitamaam yátssa. Anshutam wachoo tatsumamaam yátssa, tárangiya.
24 Quando vocês os ceifarem, um quinto da colheita será do faraó. Fiquem com os outros quatro quintos e usem como alimento para vocês, para os membros de sua casa e para suas crianças”.
25 Ashirucha, tputssha Osiyaa: Iy marizimun tsipamaam waritarangitaatani, itaru shiyshat iyaam katungatspa kapung istarangsha. Shiy amb ashirangush, na wandaritam kchit taakaniya. Ashiriya, yuwamand ashirangish anumand iysha parawaamshapari muchchur taachiniya, táranganaya.
25 “O senhor salvou nossa vida!”, exclamaram. “Permita-nos servir ao faraó.”
26 Anumun Osiysha Ijiptoshchee tputsi kamachtamaam tsiyatssee kaneesich yandarangiya. Tputs mazarish wanusee zameetpa kilo pusakchu, anchich parawaamsha minumtam kilo panachiya. Sheeru, waama ipunpunaroomsha kilo yachiya, táyaru, kirakamun yandarangiya. Ashiri na in zar tsiyatsis anuritam taariya. Ashirucha, wandaritam apanllputs urkar nda katungtsee kurakaam panakanaya.
26 Então José mandou publicar um decreto que vale até hoje na terra do Egito, segundo o qual um quinto de todas as colheitas pertence ao faraó. Apenas as terras dos sacerdotes não foram entregues ao faraó.
27 Akoparini Kanaanaa tsap kasarangu, Ijiptopsha kuseeru, Ngusenashsha tsap taarangiya. Anoo watsapuneemarisha yarangiya. Anshurishat wachinllinoom aranginasha pzapaneerangiya.
27 Enquanto isso, o povo de Israel se estabeleceu na região de Gósen, no Egito. Ali, adquiriram propriedades e tiveram muitos filhos, e sua população cresceu rapidamente.
28 Akoparini Ngusenash tsap 17 masach taarangiya. Aship masach taarangu, kizpurinasha wachinarangu, washunand masachirini 147 taarangiya.
28 Depois de chegar ao Egito, Jacó viveu mais dezessete anos; portanto, viveu ao todo 147 anos.
29 Aship masachirini taachu, Akoparinsha: Kizpurcha wachinayanlli, tárangu, wipaa Osiyaa tsiyatpi átu, tputsish tsiyatssee kamachtarangiya. Osiysha anuritam waparish, kusarangiya. Akopsha wipaa: Mshee, natunaa itsinsashti kamanchinllpa. Nda shiy nuwaa ngichimaam kuwiptish maxishi pazungandama. Tsipakchuri, nishuri nuwaa Ijiptosh tsap mapiyshpa. Yuwari táyanlli, anuritam k'keetsi payungandama.
29 Quando se aproximava a hora de sua morte, Jacó chamou seu filho José e lhe disse: “Peço que me faça um favor. Coloque sua mão debaixo da minha coxa e jure que mostrará sua bondade e lealdade a mim atendendo a este último desejo: não me sepulte no Egito.
30 Nishurtataati tsap tsipakuri, zitaminpat Apanllip ipunkamchuri, shiyshat nuwaa yáyarush, yapitam pachirineetsi mapurangana ambitam mapungandama, wipaa Osiya tárangiya. Osiysha; Apaa, tsipaktaateesha, ambiri wayachinllpa, tárangiya.
30 Quando eu morrer, leve meu corpo para fora do Egito e sepulte-me com meus antepassados”. José prometeu: “Farei como o senhor me pede”.
31 Akopsha maashimun putayaru, Osiyaa: Apanll waana paritam, zurampatari nuwaa tángandama, wipaa tárangu, Osiysha, Apaa, shiyaa kukish zurampatari payuchima, tárangiya. Akoparinsha anurisha Apanllee kis ungirtarangiya.
31 “Jure que o fará”, insistiu. José fez o juramento, e Jacó se curvou humildemente à cabeceira de sua cama.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 47, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.