Gênesis 47

Apanlli Kuku (CBUNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Osiysha parawash pang' kuseeru, Ichee, natunaacha apap Kanaanamand tsap káyashinusin, ashpari zuwanlltamti na Ngusenash tsap kuseenllina. Maachiri ashpari chinutam opeeja, wakaratam yushindaranganaya, tárangiya.
1 Então José foi dar a notícia ao rei. Ele disse: — O meu pai e os meus irmãos vieram da terra de Canaã e estão na região de Gosém com as suas ovelhas e cabras, o seu gado e tudo o que têm.
2 Osiysha zoonllee 5 ipuseeru, Kurak zuwanlleetsi waani pangap átu, kurakash pang' yapshturangiya.
2 Depois levou cinco dos seus irmãos e os apresentou ao rei.
3 Kuraksha, Zuwaa, ¿siy maypanis tarawaztakus taaksa? tárangu, uwshtisin, Kurakaa, iy tputsini chinuzpantanicha. Opeejaa chinukuni taakaniya, watam pachirini uru chinuzpan taaranguwa.
3 O rei perguntou: — Qual é o trabalho de vocês? Eles responderam: — Senhor, nós somos criadores de ovelhas, como foram os nossos antepassados.
4 Na ningsha shiyash tsapunish taamaam kusaranganiya. Watam Kanaanash tsap iwariz maringarangu, marizimun tsipakchuni, na ningsha kusaraniya. ¿Yapshtaja opeejareetsini yanungaychini? Anoomcha na shiyaatssha mashkashiniya. ¿Shiy amaksha? ¿Iyaam nish Ngusenaa tsap panachtatazish? táranganaya.
4 Viemos morar neste país porque na terra de Canaã não há pastos para os animais, e a fome lá está terrível. Por favor, deixe que a gente fique morando na região de Gosém.
5 Kuraksha: Osiyaa, Na aparish, zuwanlltamtish shiyash taamani atusin kusataranganaya.
5 O rei disse a José: — Agora que o seu pai e os seus irmãos vieram ficar com você,
6 Ashiriya, shiyshat shaana tsap Ngusenaa panangcha. Mishat, nuwshat shiyaa táchinllpa; Yuw zuwanllish chinuzee kapung ksutamaam yasaru an nuwaatssha chini ksutamapan taachiya, kurak Osiyaa tárangiya.
6 a terra do Egito está às ordens deles. Dê a eles a região de Gosém, que é a melhor do país, para que fiquem morando lá. E, se na sua opinião houver entre eles homens capazes, ponha-os como chefes dos que cuidam do meu gado.
7 Osiy wapareetstam kurakash pang' yapshturangiya. Akopsha kurakaa tasaseeru, tsapush much timuchta ashirangu,
7 Depois José levou Jacó, o seu pai, e o apresentou ao rei. Jacó deu a sua bênção ao rei,
8 kuraksha, Ichee, ¿shiy wanipsha masachirish taara? tárangu,
8 e este perguntou: — Qual é a sua idade?
9 Akopshat: Na kizpur wachinaranguri, masachiri 130 taariya. Nuw ximpaniriti taakina. Yap zandki ambeew xixtarashin ashkina. Itaru, aship ashiranguri, nuwaam zapan taxarashish taarangiya. Itaru, nuw pachiri zitaminaw nuwamand aranginasha kizpureew wachinaw taaranganaya, tárangiya.
9 Jacó respondeu: — Já estou com cento e trinta anos de idade e sempre tenho andado de um lado para outro. A minha vida tem passado rapidamente, e muitos anos foram difíceis. E eu não tenho conseguido viver tanto quanto os meus antepassados, que tiveram uma vida tão dura como a que eu tive.
10 Ashiriya, tsiyatsis iwaparamchusin, Akoparinshtini punirpatari: Kurakaa, Xamachi, táyaru, shitungarangiya.
10 Jacó deu a sua bênção ao rei e foi embora.
11 Osiysha yuwaa kurak tárangu anuritam tuminurangiya. Wapareem, zoonlleemtam tsap Ngusenaa kizpur wanasiri anoo yakat Ramsisanungiri panarangiya.
11 E José deu ao pai e aos irmãos terras na melhor região do Egito, perto da cidade de Ramessés, como o rei havia ordenado. Essas terras se tornaram propriedade deles, e eles ficaram morando ali.
12 Sheeru, anumun watungasheemsha ashparitam wipamaritamsin maritamaam panarangiya. Katungtsee yáyaru, zoonlleemaw minoom ashpatam, minoomsha ashpatam sheeru tatsamooru panarangiya.
12 José dava mantimentos ao pai, aos irmãos e aos parentes, conforme as necessidades de cada família.
13 Anpursha Ijiptosh tsap tirikoo tatsumkitaatssin, nda kxunarangiya. Kanaanashsha tsap ashirangtamta. Ichingaru tsapurnas iwariz maringarangiya. Tputs marizimun pakchim tsipamaam pishtaranganaya.
13 Não havia alimento em lugar nenhum, e a fome aumentava cada vez mais. Os moradores do Egito e de Canaã ficaram fracos de tanto passar fome.
14 Ashirucha, Osiysha yuwaam tputs watungash pishtarangu anoomaw tirikoo tupaxanxarangu, kurikee zapan yáta, yáta ashirangu, parawashsha pang' xanatarangiya.
14 O povo comprava mantimentos, e José ajuntava todo o dinheiro e o levava para o palácio.
15 Amb ashirangsin, Ijiptoshuch tputs ichingarusin urkiree tuchingaranganaya. Kanaanshuchtam tputs waanaatsi urkiree tuchingaranganaya. Ashirucha, Osiyash pang' kuseersin, Kurakaa, ¿tamaycheezini? Kurikirini nduniwa. ¿Ndusha iyaa nayanikish? ¿Tamareeja shiy parush, iysha tsipachini? Ndunnaa iyaam katungshini panakush, uru marizimun tsipachiniya, táranganaya.
15 Quando acabou todo o dinheiro do Egito e de Canaã, os egípcios foram falar com José. Eles disseram: — Por favor, nos dê comida! Não nos deixe morrer só porque o nosso dinheiro acabou!
16 Osiysha, Zuraktischa. Kurikireetsis tuchingarangpasa. Itaru, watam chinis taaruwa. Nuwaamsha chineetsis panakamchus, nuwshat anumand siyaam katungtsee panachintspa, tárangiya.
16 José respondeu: — Se vocês não têm mais dinheiro, tragam o seu gado, que eu trocarei por mantimento.
17 Ashirucha, uwshtisin anuritam chinoo, kapaachu, opeeja, kaapra, wakara, burru, ashiru putaranganaya. Sheersin, anpasha katungtseem paxanxaranganaya. Ambiri ashkusin, ichingarusin anuri masach taaranganaya.
17 Os egípcios levaram a José cavalos, ovelhas, cabras, bois e jumentos, e em troca ele lhes deu mantimento durante todo aquele ano.
18 Ashiriya, an masach tushiyramchu, anush chinootsshitisin tuchingarangsin, yusur Osiyash kuseersin, Kurakaa, shiyaa itsinsaruni kamankiniya. Nda ngutani ngichkuni atiniya. Kurikeetsima tuchingaranguni, naachsha in chineetsshitini tuchingeeniya. Ashiriya ¿maypashtaja katungsheemani paxanxeechinee? Ashpiri maachiritaatsini chingayaniwa. Na mzarimarishtini, mishat yaana nutsini ashpanandamarisha taariya.
18 O ano passou, e no ano seguinte foram dizer a José:
19 Iy ngutani tsipakchuni, ¿chakaja iyaam mzareemani tarawaztach? Ashiri, parawaamsha muchchur taachinipa. Shiyshat iyaam tirikoo wach panakchus, iyshat anoo tatsumchinipa. Ashkuni, kurakaamsha tarawaztakuni taachiniya, táranganaya.
19 — Senhor, não podemos esconder o fato de que o nosso dinheiro acabou e que os nossos animais agora são seus. Não temos mais nada para entregar a não ser os nossos corpos e as nossas terras. Não deixe a gente morrer. Compre a nós e as nossas terras em troca de alimentos. Seremos escravos do rei, e ele será dono das nossas terras. Dê-nos mantimento para que possamos viver e também sementes para plantarmos, e assim a terra não se tornará um deserto.
20 Ashirucha, Osiysha anuritam, ayu, tárangu, Ijiptoshchee tputs mazar ashpiri parawaam watsapun paxanxarangiya. Marizimun tsipakchusin, watsapuneetssha tupaxanxaranganaya.
20 Então José comprou todas as terras do Egito para o rei. Todos os egípcios tiveram de vender as suas terras, pois a fome era terrível. Assim, a terra ficou sendo do rei,
21 Amb ashirangsin, Ijiptoshuch tputs ichingarusin, parawaamsha muchchur kinaranganaya.
21 e José fez dos egípcios escravos no país inteiro.
22 Itaru, apanllputsshitisin urkar mapiyrsin taaranganaya. Watam paraw katungtsee ichingaru zar panaranguwa. Ashirucha, mazaree nda tupaxanxamaam zandaranganaya.
22 José só não comprou as terras dos sacerdotes. Eles não tiveram de vendê-las, pois o rei lhes dava certa quantidade de alimentos; e assim eles tinham o que comer.
23 Zapish sin sinarangshat, Osiy tiptsiree: Natunaa nuw na siyaa tsapunis paxanxaranginawa. Na kurakshatanda watsapuni. Siysa anoo tarawaztangtsa; nuw tatsumsheemis panachintspa.
23 Então José disse ao povo: — Agora vocês e as suas terras são do rei, pois eu os comprei para ele. Peguem aqui sementes para semearem nos campos.
24 Ashirucha, nuwsha siyaa itsinsari atina. Mzarshis pusaramchus, siysat kurakaam watsapunimand ashpatam wanusee panangtsa. Napaz zameetpa tsumb pusakchus, ashiri kurakaamsha anchich minumtam tsumb yáyarus panangtsa. Amb ashkachus, ipunpunaroomsha tsumb ituchku an saamatarisha katungtseemis, ipareemis, maachiritaamtamtis, kchitamaam yátssa. Anshutam wachoo tatsumamaam yátssa, tárangiya.
24 Do que colherem, deem a quinta parte ao rei; usem as outras quatro partes para semear e para alimentar vocês, os seus filhos e as pessoas que moram com vocês.
25 Ashirucha, tputssha Osiyaa: Iy marizimun tsipamaam waritarangitaatani, itaru shiyshat iyaam katungatspa kapung istarangsha. Shiy amb ashirangush, na wandaritam kchit taakaniya. Ashiriya, yuwamand ashirangish anumand iysha parawaamshapari muchchur taachiniya, táranganaya.
25 Eles responderam: — O senhor salvou a nossa vida e tem sido bom para nós. Seremos escravos do rei.
26 Anumun Osiysha Ijiptoshchee tputsi kamachtamaam tsiyatssee kaneesich yandarangiya. Tputs mazarish wanusee zameetpa kilo pusakchu, anchich parawaamsha minumtam kilo panachiya. Sheeru, waama ipunpunaroomsha kilo yachiya, táyaru, kirakamun yandarangiya. Ashiri na in zar tsiyatsis anuritam taariya. Ashirucha, wandaritam apanllputs urkar nda katungtsee kurakaam panakanaya.
26 Assim, José fez uma lei que existe até hoje . A lei é a seguinte: em todo o Egito a quinta parte das colheitas pertence ao rei. Só as terras dos sacerdotes não ficaram para o rei.
27 Akoparini Kanaanaa tsap kasarangu, Ijiptopsha kuseeru, Ngusenashsha tsap taarangiya. Anoo watsapuneemarisha yarangiya. Anshurishat wachinllinoom aranginasha pzapaneerangiya.
27 Os israelitas ficaram vivendo no Egito, na região de Gosém, onde compraram terras e tiveram muitos filhos.
28 Akoparini Ngusenash tsap 17 masach taarangiya. Aship masach taarangu, kizpurinasha wachinarangu, washunand masachirini 147 taarangiya.
28 Jacó viveu dezessete anos no Egito, chegando à idade de cento e quarenta e sete anos.
29 Aship masachirini taachu, Akoparinsha: Kizpurcha wachinayanlli, tárangu, wipaa Osiyaa tsiyatpi átu, tputsish tsiyatssee kamachtarangiya. Osiysha anuritam waparish, kusarangiya. Akopsha wipaa: Mshee, natunaa itsinsashti kamanchinllpa. Nda shiy nuwaa ngichimaam kuwiptish maxishi pazungandama. Tsipakchuri, nishuri nuwaa Ijiptosh tsap mapiyshpa. Yuwari táyanlli, anuritam k'keetsi payungandama.
29 Quando sentiu que ia morrer, Jacó mandou chamar o seu filho José e disse: — Se lhe posso pedir um favor, ponha a mão por baixo da minha coxa e jure que será fiel e honesto comigo nisto que vou pedir: não me sepulte no Egito.
30 Nishurtataati tsap tsipakuri, zitaminpat Apanllip ipunkamchuri, shiyshat nuwaa yáyarush, yapitam pachirineetsi mapurangana ambitam mapungandama, wipaa Osiya tárangiya. Osiysha; Apaa, tsipaktaateesha, ambiri wayachinllpa, tárangiya.
30 Quando eu morrer, tire o meu corpo do Egito e me coloque na sepultura dos meus antepassados, a fim de que eu descanse com eles. José respondeu: — Eu farei o que o senhor está pedindo.
31 Akopsha maashimun putayaru, Osiyaa: Apanll waana paritam, zurampatari nuwaa tángandama, wipaa tárangu, Osiysha, Apaa, shiyaa kukish zurampatari payuchima, tárangiya. Akoparinsha anurisha Apanllee kis ungirtarangiya.
31 — Então jure — disse Jacó. José jurou, e aí Jacó se inclinou sobre a cabeceira da cama e orou.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 47, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.