Atos 20

Chiquitano NT (CAX_SBB) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nauquiche tüpasao arrüna sane, arrti Pablo batasuruti ümo bama yaruquitorrti au nürirrti Jesús. Manitanati nurria ümoma. Auqui masamunuti nariorrü ümoma. Sürotitü auqui manu. Pasaoti au manu cürrü Macedonia.
1 Sabuw hibuyuw in sawar nuwarob ea’afuw ufunamaim, Paul bai’ufununayah etei e’af ayuwih koufair tur itih naatu eo tuturih. Imaibo ihamiyih au Masedonia na’at in.
2 Isiu nipiasacarrti manitanati nurria ümo bama icocoromati Jesús au manu cürrü. Auqui iñataiti au manu cürrü Grecia.
2 Naatu Masedonia ana uman men sanet imaim bar merar ta ta run tit baitumatumayah isah binan koufair itih remor na Greek tit.
3 Anancati acamanu ñome trerrü panca. Auqui rranrrti aüroti tato au Siria au barco isuqui narubaitu turrü. Pero arrübama israelitarrü ane ñapensacarrüma aübuti, rranrrüma aitabairomati. Numo tipiatenti Pablo, basücübücoti tato auqui acü au Macedonia.
3 Nati’imaim sumar tounu ma, naatu au Syria na’at na isan bobobuna Jew sabuw rabinamih hiyayakitufuw tur nowar. Imih i ana not bogaigiwas matabir maiye Masedonia awat na.
4 Aboma bama süromatü ichepeti: Arrti Sópater auqui Berea, arrti Aristarco ichepeti Segundo auqui Tesalónica, arrti Gayo auqui Derbe, y arrti Timoteo ichepeti Tíquico, y arrti Trófimo auqui manu provinciarrü Asia. (Arrüñü, Lucas, viajaboñü ito ichepeti Pablo.)
4 Orot iti na’atube i hitur bairi hin, Berea bar merarane i orot Fairahus natun Sopater, Thessalonica’ane i Aristakus, Secundus hairi, Derbe’ine i Gaius, naatu Asia’ane i Tychicus, Trofimus hairi, naatu Timothy.
5 Arrübama mañoñünca cusürüboma aüromatü au manu pueblurrü Troas. Acamanu barrüperarama suisümenu.
5 Iti oro’orot i wa ta hibai wan hirabon Troas imaim hima aki hikaifi.
6 Nauquiche tüpasao manu pierrta parrcua, arrüsomü somecatito auqui Filipos au barco isuqui turrü. Pürücü manio cinco naneneca sopiñatai au Troas esa manuma maquiataca. Acamanu supaparaca siete naneneca.
6 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw sasawar ufunamaim Philipi imaim wa abai, veya umat roun ufunamaim Troas imaim ai ta’imon, nati’imaim fur ta’imon ama.
7 Au manu nanenese tominco iyoberabaramacü esati Pablo arrübama icocoromati Jesús, nauqui chépe suba pan. Baparioti Pablo aübuma, itopiqui rranrrti aürotitito au quiatarrü nanenese. Abaiturrü yapariquirrti aübuma, hasta cümuinta tobirri.
7 Fur antoro’ot ebubusurufimaim, bai’ufununayah etei rafiy kakafiyin baimasibin isan abita’ay ana veya, Paul binan sabuw iuwih naatu mar natot boro nan, imih kutuw binan in fainaiwan tit.
8 Amonco somü au manu sürümanarrü cuarto, arrüna ane au tercer piso. Acamanu abe sürümana basaruca omomo.
8 Naatu bar tafan aki ama’amamaim i ramef moumurih na’in hitoto’ab.
9 Tamanti yaürrü, nürirrti Eutico, anancati tümonsoti abeu metanarrü. Como yabaeturrü ñanitacarrti Pablo, cuatü ümoti ñanucurrti maniqui yaürrü. Auqui paquioti acü abeuqui metanarrü türüpo auqui manu tercer piso. Aboma bama süromatü türüpo, rranrrüpüma aiñatünaiñacanamati, pero chauqui tücoiñoti.
9 Bar ana sou awanamaim i orot boubun wabin Eutikas ma Paul ana binan nonowar. Baise Paul kutuw binan ma nowar inan busuruf matan fot taf koukuw. Naatu naniyan meyemeye matan anababatun fot ikitabir bar noyate tafan ana tet tounu imaim hima’am raiy rab easabun, hire murubin hibai hibora’ah.
10 Auqui arrti Pablo sürotitü acü, mataconoconoti onüti maniqui yaürrü, itañumenotiti. Auqui nanti ümo maquiataca: —Tapü ane penarrü aboi, chauqui tüsüboricoti tato.
10 Baise Paul raiy orot isnowah kwafure rouh eo, “Men kwaniyababan, yawasin inu’in.”
11 Auqui süroti tato Pablo ape, nauqui aati pan ichepema, aübu ñaquioncorrüma iyo niconcorrti Jesús. Auqui seguiboiqui ñanitacarrti ümoma chepe nanenese. Auqui sürotitito.
11 Imaibo matabir maiye yen bar tafan rafiy bai imasib eaan. Naatu fai manin ma binan in mar tot basit ihamiyih.
12 Tapü arrti maniqui yaürrü iquianamati au niporrti, chauqui tüsüboricoti tato.
12 Orot yawasin hibai hin au bar dogoroh ereyasisir auman.
13 Arrüsomü caüma chauqui tüsupasürüca pünanaquiti Pablo, somenotü au taman barco. Sopiñantai au manu pueblurrü nürirri Asón. Acamanu suparrüperaca cümenuti Pablo. Itopiqui sane nurarrti suiñemo, rranrrti aürotitü auqui acü hasta Asón.
13 Wa abai arabon an Asos atit naatu Paul iu’uwi na’atube baiwaninamih arun, anayabin i ababawat boro ufui rarabon.
14 Numo tiñataiti sobesa au Asón, auquimanu somecatito ichepeti au taman barco. Sopiñatai au Mitilene.
14 Tafaram Asos imaim bairi abitar ana veya na wa afe’en yen bairi ana Mitilin atit.
15 Auqui taha somecatito isuqui turrü. Au quiatarrü nanenese sopiñatai saimia manu pueblurrü nürirri Quío. Au quiatarrü nanenese supapasaca auqui manu pueblurrü Samos. Au quiatarrü nanenese somecatito, sopiñatai au manu pueblurrü Mileto.
15 Mar to wa ainatit ana Kios nuw aihamiy, veya bairou’abin ufunamaim Samos nuw a’afuwabon, naatu veya baitounin ana Miletus atit.
16 Sane somequi, itopiqui arrti Pablo chirranrrtipü aürotitü au Efeso, itopiqui chirranrrtipü asioti au manu provinciarrü Asia ñome sürümana naneneca. Apuraurrti, itopiqui rranrrti aiñanainti au Jerusalén ümo pierrta Pentecostés, arrtü puerurrü.
16 Paul Ephesus baihamiyin mutufor yan rabon isan ana not bogaigiwas, men kok boro veya gagamin Asia wanawananamaim tama, anayabin bimatkabiy ana kok i Jerusalem natitabo Pentecost ana veya nab.
17 Nauquiche tüsubaca au Mileto bacüpuruti Pablo iyo bama mamayoreca eanaqui bama icocoromati Jesús au Efeso.
17 Miletus imaim Paul Ephesus ekaleisia orot ukwarih na bairi o isan isah tur iyafar.
18 Nauquiche iñataimia esati au Mileto, manitanati ümoma, nanti: —Tusio nurria aume causane nisüboriqui auna abarrüpecu au na provinciarrü Asia, nauquiche numo aübo iñatai.
18 Naatu hina hititit ana veya iuwih eo “Ayu boubuntoro’ot ana Asia wanawanan atit bairi mi’itube tama’am i kwa kwaso’ob.
19 Yaserebiquia ümoti Tuparrü, champürrtü ñentonaunrrüñü, itaquisünüancacañü ausucarü. Ichaquisürüca ito y isareoca, itopiqui arrübama israelitarrü asioma isuatañü.
19 Taiyuwu ayara’iyu Regah ana akir wairafin na’atube yawas fokarin wanawanan wainabu abow eremamaturu auman, Jew sabuw asabunu isan hiyakitifuw men anot.
20 Surapoi ausucarü nanaiña arrüna urria aume. Rranunecaca aume au plaza y au naupo ito.
20 Kwa kwaso’ob ayu kwa isa abibinan ana veya men kafa’imo abir, a baibais ana tur ta abotanimih, en baise etei bebeyanamaim bar arun atit a binan kwanowar.
21 Ñacuansomococa ümo bama israelitarrü y ümo bama griegorrü, nauqui aiñorronconomacü, nauqui aicocoromati Señor Jesucristo.
21 Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah i bebeyan hai kakafih baihamiyen God isan tatabir naatu Regah Jesu baitutumin isan auwih.
22 Arrüñü caüma yecatü uiti Espíritu Santo au Jerusalén. Chütusiopü iñemo isane pasabobo iñemo taha.
22 Naatu boun Anun kakafiyin fatumu, i ana kokomaim au Jerusalem anan, men aso’ob nati’imaim boro abisa isou namatar.
23 Pero tusio iñemo uiti Espíritu Santo, ta au cada taman pueblurrü, auna cauta yecatü, ichaquisürüca, y iñanamañü au preso.
23 Ta’imonamo Anun Kakafiyin bimatnuwu i aso’ob, bar merar ta ta anarun anatitit dibur naatu biyababan i nati’imaim hima tekakaifu.
24 Pero champü nümoche sobi arrtü isonca. Tarucu nirranca itacünucu arrüna trabacorrü torrio iñemo uiti Señor Jesús. Icüpurutiñü nauqui suraboi tanu arrüna urriampae manitacarrü, arrüna ñacunusüancacarrti Tuparrü ümo macrirrtianuca.
24 Baise ayu taiyuw au yawas ai’itin i men sawar gagamin ta. Ayu au kok i bowabow Regah Jesu bitu i ana bow yomanin ana’asa’ub, naatu nati bowabow i tur gewasin God ana manaw ana kabeber isan anao rerereb.
25 ‛Suraboira caüma ausucarü arrüna sane: Anancañü tücañe abarrüpecu, surapoi ausucarü arrüna nüriacarrti Tuparrü ane usaübu, pero tusio iñemo que namanaiña arraño chüpuerurrüpü amasarañü tato.
25 Naatu boun kwa iyab wanawanamaim ama aremor God ana aiwob isan a binan kwanonowar aso’ob boro men kwana’itu maiye.
26 Sane nauquiche sucanañü aume: Arrtü aboma bama abarrüpecuqui, süromatü au infierno, champürrtü auqui niyaca.
26 Isan imih boun kwa etei matamaim akukurereb, o yait ef inasa’ir inan inamomorob ana bit men ayu anab.
27 Itopiqui surapoi ausucarü nanaiña arrüna nirrancarrti Tuparrü aupu, na autaesübu eanaqui nomünantü.
27 Anayabin God abisa not yayakitifuw etei akurereb kwanowar sawar men ta abotan au’uf abatamih.
28 Sane nauquiche caüma, apacuira nurria autacuapatoe y itacu bama icocoromati Jesús, ta tone arrüna trabacorrü torrio aume uiti Espíritu Santo. Arrüma caüma genterrü nesarrti Tuparrü, itopiqui coiñoti Cristo itopiquimia, arapara notorrti. Arrüma tacana nobirramanca, arraño tacana bama bacuirara yutacu, tiene que apasapario.
28 Taiyuw mata toniwa’an kwanakaifi, naatu bobaituw Anun Kakafiyin kwa babamaim ya’aya kwanakaifih. God ana ekaleisia kwaninabatan gewas, anayabin i taiyuwin Natun momorobomaim sinaf nati sabuw hina nowan himatar.
29 Tusio iñemo, arrtü tiyecatito aubesaqui, cuamatü caüma bama mañoñünca malorrüma aubesa, tacana nuitümüca omeana nobirraca. Obürio ñome oboi.
29 Ayu aso’ob kwa ana bihamiy ufunamaim haru kakafih boro hinan wanawan hinarun bobaituw hinatar giyigiyih.
30 Aboma ito ñana bama abarrüpecuqui tarucu ñapanturrüma, manunecanama arrüna churriampü, nauqui aüromatü bama icocoromati Jesús isiu ñanunecacarrüma.
30 Kwa taiyuw a kou’ay wanawananamaim auman orot afa boro hinamisir turobe hinabotabir hinifufuwen, saise bai’ufununayah boro i hini’ufnunih.
31 Sane nauquiche, amasasai nurria. Anancañü abarrüpecu trerrü añoca. Tapü tacürusu napaquionco iyo arrüna surapoi ausucarü, ümo cadati taman. Isareoca nurria nirracuansomococo aume.
31 Imih mata toniwa’an! Kwamur tounu bairi tama fai mar erematuru abimatnuwih i kwananot.
32 ‛Caüma itorrimiacaño ümoti Tuparrü, nauqui acuirati autacu. Ui arrüna amoncoi nurarrti arucu nurria aume, nauqui apicocoroti, y nauquito atusi aume, ta aucuasürüca ümoti, y nauqui atusito aume que ñana iyebo aboi nanaiña manio macumanataca abe au napese ümo bama pertenecebo ümoti Tuparrü.
32 Naatu boun kwa i God ana tafafarenamaim ayayariyi naatu i ana manaw ana kabeber turamaim nawowabi kwanayen abisa ana sabuw baitihimih eo kwa auman nowamih nit.
33 Champürrtü rracobraca oro ni monirripü ni rroparrüpü amopünanaqui.
33 Ayu men kafai orot babin ta ana gold o ana silver isan abahiy o ana ar ana faifuw isan abahiyamih.
34 Tusiatai aume, nantarrtai rratrabacaca itobo rrutuburibo, y itobo na ito utuburibo bama isumpañeru.
34 Kwa etei kwaso’ob, ayu taiyuwu umau’umaim sawar abisa isah abiyababan asinaf himatar abow, naatu bow turou’unah hibiyababan afaram hibow karam.
35 Nantarrtai surapoi ausucarü, urria nubatrabacaca sane, nauqui puerurrü bayura ümo bama champü nane ümoma. Tapü tacürusu numaquionco iyo manu nurarrti Señor Jesús, nauquiche nanti: “Manrrü urria arrtü macumanaca ümo maquiataca, pünanaquirrtü basutiatai ñacumanatarrüma”.
35 Ayu ef etei ai’obaiyi, kwanabow raro nababan, saise nati’imaim boro sabuw aurih fair en kwanibaisih. Ata Regah Jesu taiyuwin awanamaim iti tur eo i kwananot ’Baitinin ana baigegewasin i ra’at men tabaib na’atube.”
36 Chauqui arrüna ñanitacarrti Pablo ümoma, bachesoiyoti aübu namanaiña, na eama.
36 Paul eo sasawar ufunamaim sun yowen bairi hiyoyoban.
37 Auqui areoroma itañumenomati nurria, ñasamucurrüma nariorrü ümoti.
37 Sabuw etei erererey auman hirouh himamay naatu hio tutur.
38 Manrrü tarucapae nisuchequirrimia ui arrüna nurarrti ümoma, nauquiche nanti: “Chüpuerurrüpü amasarañü tato”. Auqui süromatü ichepeti abeu narubaitu turrü, auna cauta ane manu barco.
38 Etei hai yababan ra’at anayabin tur iti na’atube eo isan, ayu boro men ana’iti maiye naatu hinawiy bairi hin wa biyan hitit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.